Sąvokų žodynas

Visi svarbiausi terminai ir jų paaiškinimai vienoje vietoje.

Terminai: 5,528 • Kortelės: 7,173

Išvalyti filtrus

#

1054 m.

Didysis Krikščionių Bažnyčios skilimas (schizma), atskyręs katalikybę nuo ortodoksijos.

1215 m.

Didžioji laisvių chartija (Magna Carta) Anglijoje, apribojusi karaliaus valdžią.

1251 m.

Lietuvos kunigaikščio Mindaugo krikštas.

1253 m.

Lietuvos kunigaikščio Mindaugo karūnavimas, Lietuvos tapsmas karalyste.

1385 m.

Krėvos sutartis tarp LDK ir Lenkijos karalystės.

1387 m.

Oficialus Lietuvos (Aukštaitijos) krikštas.

1392 m.

Astravos sutartis. Susitarimas tarp Jogailos ir Vytauto, kuriuo Vytautas tapo faktiniu LDK valdovu.

1397 m.

Vilniaus katedros mokyklos atidarymas.

1410 m.

Žalgirio mūšis, kuriame jungtinės LDK ir Lenkijos pajėgos sutriuškino Kryžiuočių ordiną.

1413 m.

Horodlės susitarimai (unija). Patvirtino LDK ir Lenkijos sąjungą, sulygino LDK bajorų katalikų teises su Lenkijos šlėkta ir įtvirtino bendrą gynybos politiką.

1422 m.

Melno taika, galutinai nustačiusi LDK ir Kryžiuočių ordino sieną.

1445 m.

Knygų spausdinimo pradžia Europoje (Johanas Gutenbergas).

1492 m.

Kristupo Kolumbo kelionė ir Amerikos atradimas.

1498 m.

Vasko da Gamos kelionė ir jūrų kelio į Indiją atradimas.

1517 m.

Martyno Liuterio 95 tezių paskelbimas, Reformacijos pradžia.

1522 m.

Pranciškaus Skorinos pirmosios spaustuvės Vilniuje įkūrimas.

1529 m.

Pirmojo Lietuvos Statuto priėmimas – LDK teisės kodifikacija.

1557 m.

Valakų reforma – žemės reforma LDK, įtvirtinusi baudžiavą.

1569 m.

Liublino unija, sukūrusi Abiejų Tautų Respubliką (ATR).

1579 m.

Vilniaus Akademijos (universiteto) įkūrimas.

1588 m.

Trečiojo Lietuvos Statuto priėmimas, galiojusio iki 1840 m.

1596 m.

Brastos bažnytinė unija, kuria dalis stačiatikių pripažino popiežiaus valdžią (unitai).

1618-1648 m.

Trisdešimties metų karas. Vienas žiauriausių konfliktų Europos istorijoje, prasidėjęs kaip religinis karas, bet virtęs politine kova dėl dominavimo.

1648 m.

Vestfalijos taika, užbaigusi Trisdešimties metų karą Europoje.

1655 m.

Kėdainių unija – LDK sutartis su Švedija.

1689 m.

Priimtas Anglijos Teisių bilis (Bill of Rights), įtvirtinęs Parlamento viršenybę ir padėjęs pagrindus konstitucinei monarchijai.

1772, 1793, 1795 m.

Abiejų Tautų Respublikos padalijimai, po kurių valstybė nustojo egzistuoti.

1789–1799 m.

Prancūzijos didžioji revoliucija.

1789 m.

Prancūzijos didžiosios revoliucijos pradžia. Įvykis, metęs iššūkį absoliutinėms monarchijoms ir iškėlęs laisvės, lygybės, brolybės bei tautos suvereniteto idėjas.

1791 m.

Gegužės 3-iosios konstitucija ir Abiejų Tautų tarpusavio įžadas.

1791 m. gegužės 3 d. konstitucija

Svarbiausias ATR politinių reformų dokumentas, pirmoji rašytinė konstitucija Europoje, siekusi sustiprinti valstybės valdymą.

1794 m.

Tado Kosciuškos vadovaujamas sukilimas prieš Rusiją ir Prūsiją.

1799-1815 m.

Napoleono karai. Prancūzijos bandymai užkariauti Europą, kurie laikinai sugriovė Vestfalijos sistemos pusiausvyrą ir paskatino Vienos kongreso sušaukimą.

1814–1815 m.

Vienos kongresas, pertvarkęs Europos politinį žemėlapį po Napoleono karų.

1830–1831 m.

Lapkričio sukilimas Lenkijoje ir Lietuvoje prieš Rusijos imperiją.

1830–1831 m. sukilimas

Pirmasis didelis ginkluotas pasipriešinimas Rusijos imperijai, kurio tikslas buvo atkurti Abiejų Tautų Respubliką.

1832 m.

Rusijos valdžios įsakymu įvykdytas Vilniaus universiteto uždarymas.

1848–1849 m.

„Tautų pavasaris“ – revoliucijų ir nacionalinių judėjimų banga Europoje.

1861 m.

Baudžiavos panaikinimas Rusijos imperijoje, įskaitant Lietuvą.

1862 m.

Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio atidarymas (linija per Vilnių).

1863–1864 m.

Sausio sukilimas Lenkijoje ir Lietuvoje prieš Rusijos imperiją.

1863–1864 m. sukilimas

Antrasis XIX a. sukilimas prieš Rusijos valdžią, pasižymėjęs didesniu valstiečių įsitraukimu.

1870–1871 m.

Vokietijos ir Italijos suvienijimai.

1883–1886 m.

Pirmojo lietuviško mėnraščio „Aušra“ leidyba (red. Jonas Basanavičius).

1893 m.

Kražių skerdynės. Kruvinas susidorojimas su tikinčiaisiais, gynusiais savo bažnyčią nuo caro valdžios. Tapo pasipriešinimo rusifikacijai simboliu.

1904 m. gegužės 7 d.

Data, kai Rusijos imperijos caras Nikolajus II pasirašė įsaką, oficialiai panaikinantį lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis draudimą.

1905 m.

Didysis Vilniaus seimas, suformulavęs Lietuvos autonomijos reikalavimą.

1905 m. revoliucija

Masinis sukilimas ir streikai Rusijos imperijoje prieš caro valdžią, privertę valdžią suteikti tam tikras pilietines laisves.

1916 m.

Verdeno mūšis. Vienas kruviniausių Pirmojo pasaulinio karo mūšių, tapęs pozicinio karo beprasmybės ir žiaurumo simboliu.

1917 m.

Spalio perversmas Rusijoje (bolševikų atėjimas į valdžią); Vilniaus konferencija, išrinkusi Lietuvos Tarybą.

1917 m. gruodžio 11 d. pareiškimas

Dokumentas, kuriuo Lietuvos Taryba paskelbė nepriklausomybę, bet kartu sutiko su „amžinaisiais ryšiais“ ir sąjunga su Vokietija.

1918 m. vasario 16 d.

Lietuvos nepriklausomybės paskelbimas.

1919 m.

Versalio taikos sutartis, oficialiai užbaigusi Pirmąjį pasaulinį karą.

1920 m. liepos 12 d.

Lietuvos taikos sutartis su Sovietų Rusija. Pirmoji svarbi sutartis, kuria buvo pripažinta Lietuvos nepriklausomybė ir jos teisė į Vilniaus kraštą.

1920 m. liepos 12 d. taikos sutartis

Susitarimas tarp Lietuvos ir Sovietų Rusijos, kuriuo Rusija pripažino Lietuvos nepriklausomybę ir jos teisę į Vilnių.

1922 m.

Lietuvos universiteto Kaune įsteigimas (vėliau – Vytauto Didžiojo universitetas).

1922 m. žemės reforma

Valstybės vykdyta pertvarka, kurios metu apribota stambioji dvarininkų nuosavybė, o žemė išdalyta bežemiams ir mažažemiams ūkininkams.

1923–1924 m.

Klaipėdos sukilimas ir krašto prijungimas prie Lietuvos.

1923 m.

Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos po inscenizuoto sukilimo.

1926 m.

Gruodžio 17 d. įvykdytas valstybės perversmas, žymintis demokratijos pabaigą ir autoritarizmo pradžią.

1926 m. gruodžio 17 d.

Valstybės perversmas, kurio metu nuversta teisėta vyriausybė ir įvestas Antano Smetonos autoritarinis valdymas.

1926 m. gruodžio 17 d. perversmas

Karininkų suorganizuotas ginkluotas veiksmas Lietuvoje, kurio metu buvo nušalinta teisėtai išrinkta kairiųjų valdžia ir įvestas autoritarinis režimas.

1933 m.

Adolfo Hitlerio paskyrimas Vokietijos kancleriu.

1938 m.

Miuncheno susitarimas (dėl Čekoslovakijos); Lenkijos ultimatumas Lietuvai.

1939 m.

Vokietijos įvykdytas Klaipėdos krašto atplėšimas; Lietuvos ir SSRS savitarpio pagalbos sutartis, grąžinusi Vilnių.

1939 m. kovo 20 d. ultimatusmas

Nacistinės Vokietijos reikalavimas Lietuvai perleisti Klaipėdos kraštą, kurį šalis buvo priversta priimti.

1939 m. rugpjūčio 23 d.

Molotovo–Ribentropo paktas – SSRS ir Vokietijos nepuolimo sutartis su slaptaisiais protokolais.

1939 m. spalio 10 d.

Lietuvos–SSRS savitarpio pagalbos sutartis. Lietuva atgavo Vilnių, bet buvo priversta į savo teritoriją įsileisti sovietų karines bazes, taip prarasdama neutralitetą.

1940 m.

Sovietinė Lietuvos okupacija ir aneksija.

1941 m. birželio 14–17 d.

Pirmieji masiniai sovietiniai trėmimai iš Lietuvos.

1941 m. birželio 14 d.

Pirmojo masinio sovietinio trėmimo pradžia. Tūkstančiai Lietuvos gyventojų (inteligentų, ūkininkų, politikų) buvo ištremti į Sibirą. Dabar minima kaip Gedulo ir vilties diena.

1942–1943 m.

Stalingrado mūšis – persilaužimas Antrojo pasaulinio karo Rytų fronte.

1944 m.

Normandijos operacija (D-diena) – Sąjungininkų išsilaipinimas Prancūzijoje.

1945 m.

Potsdamo konferencija, sprendusi pokario Vokietijos ir Europos tvarką.

1947 m.

Indijos nepriklausomybės paskelbimas. Vienas svarbiausių dekolonizacijos įvykių, žymėjęs Britų imperijos saulėlydį.

1948 m. gruodžio 10 d.

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją. Dabar minima kaip Tarptautinė žmogaus teisių diena.

1949 m.

LLKS Tarybos Deklaracija (vasario 16 d.); komunistų pergalė Kinijoje; „Lietuvių charta“; NATO įkūrimas.

1949 m. vasario 16 d.

LLKS Tarybos Deklaracija. Partizanų vadų pasirašytas dokumentas, paskelbęs, kad partizanų vadovybė yra vienintelė teisėta valdžia okupuotoje Lietuvoje, ir patvirtinęs siekį atkurti demokratinę res...

1949 m. vasario 16 d. deklaracija

Partizanų vadų pasirašytas dokumentas, skelbiantis nepriklausomos demokratinės Lietuvos valstybės atkūrimo siekį.

1951 m.

Europos anglių ir plieno bendrijos įsteigimas – Europos integracijos pradžia.

1957 m.

Pasirašoma Romos sutartis, įkurianti Europos ekonominę bendriją (EEB) ir sukurianti bendrąją rinką.

1962 m.

Karibų (Kubos) raketų krizė – Šaltojo karo kulminacija.

1968 m.

Prahos pavasaris. Bandymas demokratizuoti komunistinį režimą Čekoslovakijoje, brutaliai numalšintas sovietų karine invazija.

1970 m.

Pirmoji „Žemės diena“, žyminti aplinkosaugos judėjimo pradžią.

1972 m.

Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencija; „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ leidybos pradžia.

1986 m.

Černobylio atominės elektrinės avarija.

1987 m.

Mitingas prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje – viešas Molotovo-Ribentropo pakto pasmerkimas.

1988 m.

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio įkūrimas.

1990 m. kovo 11 d.

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas.

1991 m.

Sovietų Sąjungos karinė agresija prieš Lietuvą (Sausio įvykiai, Medininkų žudynės).

1992 m.

Mastrichto sutartis, įkūrusi Europos Sąjungą; Lietuvos Respublikos Konstitucijos priėmimas.

1993 m.

Nacionalinės valiutos lito įvedimas; Rusijos kariuomenės išvedimas iš Lietuvos.

1993 m. rugpjūčio 31 d.

Data, kai paskutinis Rusijos kariuomenės dalinys paliko Lietuvos teritoriją, taip galutinai užbaigiant okupaciją.

2001 m.

Rugsėjo 11-osios teroristų išpuolis JAV.

2001 m. rugsėjo 11 d.

Teroristų išpuoliai JAV. Įvykis, radikaliai pakeitęs tarptautinio saugumo sampratą ir pradėjęs globalų „Karą su teroru“.

2004 m.

Lietuvos įstojimas į NATO ir Europos Sąjungą (ES).

2015 m. migracijos krizė

Didžiulis pabėgėlių ir migrantų srautas į Europą, kurį sukėlė karas Sirijoje ir nestabilumas Artimuosiuose Rytuose.

27 m. pr. Kr.

Principato įvedimas ir Romos respublikos tapsmas imperija.

45 pabaltijiečių memorandumas

1979 m. dokumentas, kuriuo reikalauta paskelbti Molotovo–Ribbentropo paktą negaliojančiu ir išvesti sovietų kariuomenę iš Baltijos šalių.

5-asis NATO straipsnis

Sutarties punktas, nurodantis, kad vienos ar kelių NATO narių užpuolimas Europoje ar Šiaurės Amerikoje laikomas jų visų užpuolimu.

800 m.

Karolio Didžiojo karūnavimas imperatoriumi.

A

Abdikacija

Savanoriškas arba priverstinis valdovo, pavyzdžiui, caro, atsisakymas sosto.

Abiejų Sicilijų karalystė

Didžiausia priešsuvienijiminė Italijos valstybė pusiasalio pietuose ir Sicilijos saloje, kurioje valdė Burbonų dinastija.

Abiejų Tautų Respublika (ATR)

Bendra Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybė. Jei valstybę vaizduojame kaip sistemą, jos dydį galima žymėti skaičiumi $T$ (teritorija) ir matyti, kaip $T$ mažėja po padal...

Abiejų Tautų tarpusavio įžadas

1791 m. dokumentas, užtikrinęs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teises ir lygiateisiškumą bendroje valstybėje su Lenkija.

Abraomas Kulvietis

Reformacijos veikėjas; programoje siejamas su LDK konfesiniu pliuralizmu.

Abraomas Suckeveris

Žydų poetas; siejamas su Vilniaus geto, Holokausto ir nacistinio naikinimo patirtimi.

Absoliutinė monarchija

Valdymo forma Naujaisiais laikais, kurioje visa valdžia (įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė) yra sutelkta vieno asmens – monarcho – rankose. Ryškiausias pavyzdys – Liudviko XIV Prancūzija...

Absoliutizmas

Valdymo forma, kai visa valdžia sutelkta vieno asmens – monarcho (karaliaus, imperatoriaus) – rankose. Šūkis: „Valstybė – tai aš“.

Adalberas Laonietis

Viduramžių dvasininkas; programoje siejamas su trifunkcinės visuomenės samprata.

Adamas Smitas

Škotų mąstytojas, ekonominio liberalizmo pradininkas, teigęs, kad laisva konkurencija yra geriausias būdas turtui kurti.

Adatinis šautuvas

Modernus per galą užtaisomas ginklas, suteikęs Prūsijos kariuomenei didelį ugnies greičio pranašumą mūšio lauke.

Adolfas Hitleris

Nacistinės Vokietijos lyderis (fiureris), kurio agresyvi užsienio politika, siekis sukurti „gyvybinę erdvę“ (Lebensraum) ir rasinė ideologija tapo pagrindine Antrojo pasaulinio karo priežastimi.

Adolfas Hitleris (Fiureris)

Vokietijos nacionalsocialistų darbininkų partijos (NSDAP) lyderis. 1933 m. tapęs kancleriu, sunaikino demokratiją ir sukūrė totalitarinį režimą, atsakingą už Holokaustą ir Antrąjį pasaulinį karą.

Adolfas Ramanauskas-Vanagas

Lietuvos partizanų vadas; siejamas su ginkluotu pasipriešinimu sovietinei okupacijai.

Adolfas Šapoka

Lietuvos istorikas, labiausiai žinomas kaip populiarios tarpukario „Lietuvos istorijos“ (1936 m.) redaktorius. Šis veikalas formavo visos kartos požiūrį į Lietuvos praeitį ir yra svarbus istoriogr...

Adomas Mickevičius

Poetas, gimęs Naugarduke, rašęs lenkų kalba, bet save laikęs LDK piliečiu. Ryškiausias romantizmo atstovas ATR kultūroje, poemų „Vėlinės“ ir „Ponas Tadas“ autorius. Jo kūryba įkvėpė 1831 m. ir 186...

Adomas Smitas

Škotų ekonomistas ir filosofas, laikomas klasikinės ekonomikos ir kapitalizmo teorijos pradininku. Svarbiausias veikalas – „Tautų turtas“ (1776).

Advos mũšis (1896 m.)

Svarbi Etiopijos kariuomenės pergalė prieš italus, padėjusi šiai Afrikos valstybei išsaugoti nepriklausomybę.

Afganistano sindromas

Sovietų visuomenėje ir kariuomenėje paplitusios psichologinės traumos ir nusivylimas po nesėkmingo karo Afganistane.

Agentai smogikai

Sovietų saugumo struktūrų nariai, kurie apsimesdavo partizanais, infiltruodavosi ir likviduodavo partizanų būrius.

Agent Orange

Cheminis herbicidas, JAV kariuomenės naudotas Vietname naikinti džiungles, sukėlęs ilgalaikių sveikatos problemų gyventojams ir veteranams.

Agora

Centrinė atvira aikštė graikų polyje, tarnavusi kaip turgavietė, susirinkimų ir politinių diskusijų vieta. Demokratijos lopšys.

Agrarinė visuomenė

Visuomenės tipas, kurioje didžioji dalis žmonių verčiasi žemdirbyste, o jų gyvenimą diktuoja gamtos ciklai.

Aido kambarys

Socialinių tinklų reiškinys, kai algoritmai vartotojui rodo tik jo įsitikinimus patvirtinančią informaciją, izoliuojant nuo kitokių nuomonių.

Akcijų birža

Organizacija, kurioje prekiaujama vertybiniais popieriais (akcijomis, obligacijomis), o jų kaina kinta priklausomai nuo pasiūlos ir paklausos.

Akcijų spekuliacija

Rizikingas akcijų pirkimas ir pardavimas tikintis greito pelno dėl kainų svyravimų, dažnai naudojant skolintas lėšas, kas prisidėjo prie 1929 m. burbulo sprogimo.

Akcinė bendrovė

Įmonė, kurios kapitalas yra padalytas į akcijas, o jas įsigiję asmenys tampa įmonės bendraturčiais ir gauna dalį pelno.

Akmens anglis

Pagrindinis pirmosios industrinės revoliucijos iškastinis kuras, naudotas kaip energijos šaltinis garo mašinoms.

Akvedukas

Romėnų inžinerinis statinys, skirtas tiekti vandenį į miestus iš tolimų šaltinių. Tai jų gebėjimo spręsti praktines problemas simbolis.

Alaiza Paškevič-Ciotka

Baltarusių rašytoja ir visuomenės veikėja; siejama su XIX–XX a. pr. Lietuvos kultūrų įvairove.

Albertas Einšteinas

Fizikas; programoje siejamas su fundamentaliais moderniojo mokslo atradimais.

Albertas Kojalavičius-Vijūkas

LDK jėzuitas ir istorikas; svarbus ankstyvųjų naujųjų laikų Lietuvos istorijos rašymo raidai.

Aleksandras Jogailaitis

LDK didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius; programoje siejamas su LDK luomine monarchija ir privilegijomis.

Aleksandras Makedonietis

Antikos karvedys; programoje siejamas su helenizmu ir užkariavimų palikimu.

Aleksandras Solženicynas

Rašytojas ir disidentas; programoje siejamas su totalitarizmo kritika ir kūrėjo laisve.

Aleksandras Stulginskis

Steigiamojo Seimo pirmininkas ir pirmasis nuolatinis Lietuvos Respublikos prezidentas (1922–1926 m.).

Algimantas Nasvytis

Architektas; programoje siejamas su vėlyvojo sovietmečio architektūra ir kultūra.

Algirdas

LDK didysis kunigaikštis; svarbus LDK valstybingumo, karybos ir diplomatijos raidai.

Algirdas ir Kęstutis

Gedimino sūnūs, pasidalinę valdžia ir sukūrę efektyvų dvivaldystės modelį. Algirdas plėtė LDK į Rytus, Kęstutis gynė etninę Lietuvą nuo kryžiuočių.

Algirdas Julius Greimas

Semiotikas; programoje siejamas su pasaulio Lietuvos kultūriniais ir akademiniais pasiekimais.

Algirdas Mykolas Brazauskas

Lietuvos komunistų partijos lyderis, atskyręs ją nuo SSRS komunistų partijos. Pirmasis tiesiogiai rinktas Lietuvos prezidentas po nepriklausomybės atkūrimo (1993–1998 m.).

Algoritminis šališkumas

Situacija, kai dirbtinio intelekto sistema priima nesąžiningus ar diskriminacinius sprendimus, dažnai dėl to, kad buvo apmokyta su šališkais duomenimis.

Al Qaeda

Radikali islamistinė teroristinė organizacija, vadovaujama Osamos bin Ladeno, atsakinga už išpuolius prieš Vakarų valstybes.

Ambasadorių konferencija

Didžiųjų valstybių laimėtojų institucija, po Pirmojo pasaulinio karo turėjusi nustatyti galutinį Klaipėdos krašto politinį statusą.

Amnestija

Teisinis aktas, kuriuo valstybės vadovas atleidžia asmenis nuo bausmės; 1926 m. kairiųjų vykdyta komunistų amnestija sukėlė dešiniųjų nepasitenkinimą.

Anachronizmas

Praeities laikotarpiui nebūdingų dalykų, sąvokų ar vertybių priskyrimas tam metui (pvz., viduramžių valdovams priskiriamos modernios politinės idėjos).

Analų mokykla

Prancūzijoje XX a. susiformavusi istorikų kryptis, raginusi tirti ne tik politinius įvykius, bet ir ekonomikos, geografijos bei visuomenės struktūras.

Andrejus Sacharovas

Sovietų mokslininkas ir disidentas; programoje siejamas su žmogaus teisių gynimu.

Andrius Domaševičius

Lietuvos politinis ir visuomenės veikėjas; programoje siejamas su XIX a. pabaigos politinės veiklos užuomazgomis.

Aneksija

Vienos valstybės įvykdytas prievartinis kitos valstybės teritorijos prijungimas. Būtent taip tarptautinė teisė vertina 1940 m. ir 1944 m. SSRS veiksmus Lietuvos atžvilgiu.

Aneksijos nepripažinimo politika

Ilgalaikė JAV ir kai kurių kitų Vakarų valstybių pozicija, teigianti, kad Baltijos šalių okupacija ir įjungimas į SSRS (aneksija) buvo neteisėti, todėl jie niekada oficialiai nepripažino Lietuvos,...

Ankstyvoji monarchija

Valdymo forma ankstyvaisiais viduramžiais (V–XI a.), kuriai būdinga silpna centrinė valdžia, feodalinis susiskaldymas, o karalius laikomas „pirmuoju tarp lygių“ (primus inter pares).

Anšliusas

Austrijos prijungimas prie nacistinės Vokietijos 1938 m. kovo mėn. Įvyko be karo, bet pažeidžiant tarptautines sutartis ir Austrijos suverenitetą.

Anšliusas (Anschluss)

Austrijos prijungimas prie nacistinės Vokietijos 1938 m. kovą, draustas Versalio sutarties.

Antakalnio kapinės

Vilniuje esanti memorialinė vieta, kurioje palaidoti už Lietuvos nepriklausomybę 1991 m. žuvę gynėjai.

Antanas Gelgaudas

1830–1831 m. sukilimo veikėjas; siejamas su anticariniais sukilimais ir senojo valstybingumo idėjomis.

Antanas Juozapavičius

Pirmasis Lietuvos kariuomenės karininkas, žuvęs 1919 m. vasario 13 d. Alytaus kautynėse ant tilto per Nemuną.

Antanas Mackevičius

Kunigas ir 1863 m. sukilimo vadas, telkęs valstiečius kovai už laisvę ir žadėjęs jiems žemės nuosavybę.

Antanas Smetona

Lietuvos Respublikos Prezidentas. 1940 m. birželio 15 d. siūlė ginklu priešintis ultimatumui, vėliau pasitraukė į Vakarus.

Antanas Terleckas

Lietuvos disidentas ir Lietuvos laisvės lygos veikėjas; siejamas su nepriklausomybės atkūrimo procesu.

Antantė

Sąjunginių valstybių blokas (Prancūzija, Didžioji Britanija ir kt.), kuris po Pirmojo pasaulinio karo sprendė ginčytinus teritorinius klausimus ir administravo Klaipėdos kraštą.

Anticariniai sukilimai

Ginkluoti pasipriešinimo judėjimai buvusios ATR žemėse, nukreipti prieš Rusijos imperijos valdžią. Svarbiausi – 1830–1831 m. ir 1863–1864 m. sukilimai.

Antihitlerinė koalicija

Karinė ir politinė sąjunga, susikūrusi Antrojo pasaulinio karo metu, suvienijusi JAV, Didžiąją Britaniją ir SSRS bendrai kovai prieš nacistinę Vokietiją ir jos sąjungininkes.

Antinacinis pasipriešinimas

Pasipriešinimo judėjimas Lietuvoje 1941–1944 m., siekęs atkurti nepriklausomybę politinėmis priemonėmis ir nelegalia spauda.

Antisemitizmas

Neapykanta, priešiškumas ir diskriminacija žydų atžvilgiu, tapusi oficialia valstybine nacistinės Vokietijos politika.

Antrasis frontas

Karo veiksmų zona Vakarų Europoje, atidaryta 1944 m. birželį sąjungininkams išsilaipinus Normandijoje, privertusi Vokietiją skaidyti savo pajėgas.

Antrasis kontinentinis kongresas

Institucija, kuri karo metu veikė kaip kolonijų vyriausybė, įkūrė bendrą kariuomenę ir 1776 m. paskelbė JAV nepriklausomybę.

Antrasis Reichas

Oficialus suvienytos Vokietijos imperijos pavadinimas, gyvavusios nuo 1871 m. iki 1918 m. Pirmuoju kaizeriu (imperatoriumi) tapo Vilhelmas I.

Antrinis šaltinis

Veikalas, kuriame analizuojami, interpretuojami ir apibendrinami pirminiai šaltiniai. Pavyzdžiui, mokyklinis vadovėlis, monografija, enciklopedijos straipsnis.

Antroji industrinė revoliucija

XIX a. antroje pusėje prasidėjęs etapas, kuriam būdinga elektros energija, plieno gamyba, chemijos pramonė ir naftos naudojimas.

Antropocenas

Siūlomas naujos geologinės epochos pavadinimas, pabrėžiantis, kad žmogus tapo pagrindine geologine jėga, darančia poveikį planetos ekosistemoms, klimatui ir paviršiui. Ši epocha siejama su Industr...

Anzelmas Kenterberietis

Viduramžių teologas ir filosofas; programoje siejamas su ikimoderniąja teologine mintimi.

Apartheidas

Oficiali rasinės segregacijos ir diskriminacijos sistema, veikusi Pietų Afrikos Respublikoje 1948–1994 m., kurioje baltųjų mažuma engė juodaodžių daugumą.

Apkasai

Gynybiniai grioviai, kuriuose kariai slėpdavosi nuo apšaudymų ir kuriuose vykdavo kasdienis gyvenimas fronto linijoje.

Aplinkos apsauga

Idėja ir veiksmų visuma, kuria siekiama saugoti gamtą nuo neigiamo žmogaus poveikio. XIX a. ši sąvoka praktiškai neegzistavo – vyravo požiūris, kad gamtos ištekliai yra begaliniai. Tik amžiaus pab...

Apsuptis

Karinė situacija, kai didelės karinės pajėgos ar miestas yra visiškai atkirsti nuo pagrindinių pajėgų ir aprūpinimo linijų.

Apšvieta

Kultūrinis, filosofinis ir politinis judėjimas, iškėlęs proto, mokslo ir žmogaus teisių svarbą. Tai Naujųjų laikų idėjinis pamatas.

Architektūra (Antikos)

Pasižymėjo kolonų orderių (dorėninio, jonėninio, korintinio) sistemomis, harmonija, proporcijomis (Graikija) ir inžineriniais sprendimais, tokiais kaip arkos, skliautai ir kupolai (Roma).

Aristotelis

Platono mokinys, Makedonijos karaliaus Aleksandro Didžiojo mokytojas. Skirtingai nuo Platono, jis pabrėžė empirinį stebėjimą ir logiką kaip pagrindinius pažinimo metodus. Jis susistemino daugybę m...

Arizacija

Nacistinės Vokietijos politika, kuria žydų įmonės, verslas ir turtas buvo priverstinai perduodami nežydams.

Armanas Žanas de Rišeljė

Prancūzijos kardinolas ir valstybės veikėjas; siejamas su ankstyvųjų naujųjų laikų valstybe ir diplomatija.

Asmens kultas

Ekstremalus politinio lyderio (šiuo atveju Josifo Stalino) garbinimas, kai jis vaizduojamas neklystančiu, genialiu ir visų tautų tėvu, o jo atvaizdai ir citatos paplito visur.

Ateitininkai

Katalikiška moksleivių ir studentų organizacija, kurios šūkis – „Visa atnaujinti Kristuje“.

Ateizacija

Sisteminga valstybės politika, kuria siekiama primesti ateizmą (netikėjimą Dievu) ir išstumti religiją iš visuomenės gyvenimo. Būdinga SSRS.

Ateizmas

Pasaulėžiūra, neigianti Dievo ir bet kokių religinių jėgų egzistavimą, kuri sovietmečiu buvo privalomai diegiama visuomenei.

Atlanto chartija

1941 m. rugpjūčio deklaracija, kuria JAV ir JK įtvirtino karo ir pokario tikslus: neaneksuoti teritorijų, tautų apsisprendimo teisė, ekonominė bendradarbiavimo sistema, jūrų laisvė ir saugumo architek...

Atminties karai

Vieši konfliktai tarp skirtingų socialinių grupių, tautų ar valstybių dėl istorinių įvykių interpretacijos. Dažniausiai kyla dėl trauminių patirčių, tokių kaip karai, okupacijos, genocidas.

Atminties vieta

Konkretus objektas ar erdvė, įgijusi ypatingą istorinę ir simbolinę reikšmę bendruomenei ar valstybei.

Atmintinos datos

Valstybės ar bendruomenės specialiai atrinktos ir pabrėžiamos datos, kurios žymi svarbiausius istorinius įvykius ir formuoja bendrą istorinį naratyvą (pvz., vasario 16 d., kovo 11 d., liepos 6 d.)...

Atominė bomba

Masinio naikinimo ginklas, kurio griaunamoji galia pagrįsta atomo branduolio dalijimosi reakcija.

ATR

Abiejų Tautų Respublika – federacinė valstybė, sudaryta iš Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, egzistavusi iki XVIII a. pabaigos.

ATR padalijimai

Trys teritorijų perdalijimai (1772, 1793, 1795), po kurių ATR išnyko. Jei pradinę teritoriją laikome 100 vienetų, po kiekvieno padalijimo šis skaičius mažėja iki 0 kaip valstybės teritorija.

Augustas II

Saksonijos kurfiurstas, Lenkijos karalius ir LDK valdovas; siejamas su ATR karyba ir diplomatija.

Augustinas Voldemaras

Istorikas, politikas, vienas Tautininkų sąjungos ideologų. Kartu su A. Smetona buvo vienas pagrindinių 1926 m. perversmo organizatorių ir pirmasis ministras pirmininkas po jo.

Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas

1990 m. vasarį laisvai išrinktas Lietuvos parlamentas, priėmęs lemtingus sprendimus dėl valstybingumo atkūrimo.

Auksinės laisvės

Išskirtinės ATR bajorų politinės teisės ir privilegijos, kurios dažnai ribojo valdovo galią ir trukdė vykdyti valstybės reformas.

Aukštieji kursai

1920 m. Kaune įsteigta mokslo įstaiga, tapusi pagrindu Lietuvos universiteto kūrimui.

Austrijos–Prūsijos karas (1866 m.)

Trumpas, dar vadinamas „Septynių savaičių karu“, konfliktas, po kurio Austrija buvo pašalinta iš vokiečių žemių vienijimo proceso.

Aušvicas-Birkenau

Didžiausia nacių koncentracijos ir naikinimo stovykla okupuotoje Lenkijoje, tapusi Holokausto simboliu.

Autonomija

Savivalda; teisė teritoriniam vienetui savarankiškai tvarkyti savo vidaus reikalus (pvz., turėti savo parlamentą, įstatymus, švietimo sistemą), tačiau liekant kitos valstybės sudėtyje.

Autoritarizmas

Valdymo forma, kurioje visa valdžia sutelkta vieno asmens (diktatoriaus) ar nedidelės grupės rankose. Būdingas politinių laisvių varžymas, opozicijos slopinimas, bet, skirtingai nei totalitarizmas...

Avangardas

Radikaliausi modernizmo judėjimai, kurie sąmoningai laužė nusistovėjusias meno taisykles ir eksperimentavo su naujomis formomis.

B

Bajoriškoji demokratija

ATR politinė sistema, kurioje lemiamą galią turėjo bajorų (šlėktos) luomas. Svarbiausi bruožai – renkamas karalius, Seimo viršenybė ir liberum veto teisė.

Balandžio tezės

Vladimiro Lenino strateginis planas ir programa, paskelbta po jo grįžimo į Rusiją, kurioje buvo išdėstyti bolševikų tikslai, įskaitant karo pabaigą ir žemės išdalinimą valstiečiams.

Baltijos kelias

1989 m. rugpjūčio 23 d. įvykusi akcija, kurios metu apie 2 mln. žmonių susikibę rankomis sudarė grandinę nuo Vilniaus iki Talino.

Balys Sruoga

Rašytojas, profesorius, nacių įkaitas Štuthofo koncentracijos stovykloje, knygos „Dievų miškas“ autorius.

Barokas

XVII–XVIII a. vid. Europoje dominavęs meno stilius, pasižymintis didíngumu, puošnumu, dinamiškomis formomis ir jausmingumu. LDK jis ypač ryškiai pasireiškė bažnyčių architektūroje (Vilniaus baroko...

Baudžiava

Teisinė ir ekonominė sistema, pagal kurią valstietis yra asmeniškai priklausomas nuo feodalo ir pririštas prie žemės. Panaikinta Lietuvoje 1861 m.

Baudžiavos panaikinimas

Valstiečių išlaisvinimas iš priklausomybės dvarininkams, suteikiant jiems asmeninę laisvę ir teisę į žemę. Tai buvo vienas svarbiausių Tautų pavasario pasiekimų kai kuriose šalyse.

Bekonas

Specialiai paruošta kiauliena, kuri tarpukariu tapo viena svarbiausių Lietuvos eksporto prekių į Didžiąją Britaniją.

Belovežo susitarimas

1991 m. gruodžio 8 d. Rusijos, Ukrainos ir Baltarusijos vadovų pasirašytas dokumentas, kuriuo konstatuotas SSRS žlugimas.

Bendra rinka

Ekonominė erdvė (įkurta 1957 m. Romos sutartimi), kurioje užtikrinamas laisvas prekių, paslaugų, kapitalo ir asmenų judėjimas tarp valstybių narių.

Bendrinė kalba

Moksliškai sutvarkyta, bendromis taisyklėmis pagrįsta kalbos forma, vartojama viešajame gyvenime ir švietime.

Benitas Musolinis

Italijos fašizmo lyderis; programoje siejamas su autoritarizmo ir totalitarizmo raida XX a.

Benitas Musolinis (Duce)

Italijos fašistų lyderis, fašizmo pradininkas. Į valdžią atėjo po 1922 m. „Žygio į Romą“ ir sukūrė pirmąjį totalitarinį režimą Europoje.

Berlyno blokada

1948–1949 m. SSRS vykdytas sausumos ir vandens kelių į Vakarų Berlyną uždarymas, siekiant perimti viso miesto kontrolę.

Berlyno konferencija (1884–1885 m.)

Europos valstybių atstovų susitikimas, kuriame buvo nustatytos prekybos ir teritorinių pretenzijų Afrikoje taisyklės.

Berlyno oro tiltas

JAV ir sąjungininkų operacija blokados metu, kai Vakarų Berlyno gyventojai visais būtiniausiais ištekliais buvo aprūpinami krovininiais lėktuvais.

Berlyno siena

1961 m. pastatytas fizinis barjeras, skyręs Rytų ir Vakarų Berlyną, tapęs ryškiausiu „geležinės uždangos“ simboliu.

Bermontininkai

Vakarų Rusijos savanorių armijos nariai, sudaryti iš rusų belaisvių ir vokiečių savanorių, siekę atkurti Rusijos įtaką Baltijos šalyse.

Besąlyginė kapituliacija

Karo veiksmų nutraukimas be jokių sąlygų ar išlygų, kai pralaimėjusi pusė visiškai pasiduoda nugalėtojams.

Bioetika

Mokslo šaka, tirianti moralines problemas, kylančias biologijoje ir medicinoje, ypač susijusias su gyvybės mokslų pažanga.

Birutė Galdikas

Primatologė; programoje siejama su ekologijos istorija ir gamtosauginiu mąstymu.

Birželio sukilimas

1941 m. birželio 22–28 d. vykęs ginkluotas lietuvių pasipriešinimas besitraukiančiai Raudonajai armijai, siekiant atkurti nepriklausomybę.

Biržos krachas

Staigus ir didelis vertybinių popierių kainų kritimas akcijų biržoje, sukeliantis investuotojų paniką ir masinį pardavimą.

Blaivybės sąjūdis

Vyskupo M. Valančiaus organizuotas judėjimas, skatinęs žmones atsisakyti alkoholio, telkęs bendruomenę ir ugdęs valstiečių sąmoningumą.

Blatas

Neformalūs ryšiai ir pažintys, naudoti norint gauti deficitinių prekių ar paslaugų. „Gauti per blatą“ reiškė gauti ką nors nelegaliai, per pažįstamus, aplenkiant oficialią tvarką.

Blitzkrieg (Žaibo karas)

Karo taktikos rūšis, paremta staigiais, koordinuotais aviacijos ir tankų smūgiais, siekiant greitai palaužti priešą.

Bohemijos ir Moravijos protektoratas

Nacistinės Vokietijos okupuota ir tiesiogiai kontroliuojama Čekijos teritorijos dalis, sukurta po galutinio Čekoslovakijos suardymo 1939 metais.

Boikotas

Ekonominė ir politinė kovos forma, kai kolonistai atsisakydavo pirkti britiškas prekes, siekdami priversti metropoliją atšaukti nepalankius įstatymus.

Bolševikai

Radikali Vladimiro Lenino vadovaujama socializmo atšaka, teigusi, kad socialinė lygybė gali būti pasiekta tik ginkluota revoliucija ir prievarta.

Bolševikų pažadas dėl karo

Pagrindinis bolševikų pažadas, patraukęs kareivius ir plačiąją visuomenę: nedelsiant užbaigti Pirmąjį pasaulinį karą.

Bolševikų pažadas dėl žemės

Vienas pagrindinių šūkių, padėjusių bolševikams pritraukti valstiečius: pažadas atimti žemę iš dvarininkų bei dvasininkijos ir atiduoti ją dirbantiesiems.

Bolševizmas

Radikali komunistinė srovė, kurios plitimą Lietuvoje sustabdė sėkmingai įvykdyta žemės reforma.

Bona Sforca

Lenkijos karalienė ir Lietuvos didžioji kunigaikštienė, Žygimanto Senojo žmona. Jos iniciatyva Lietuvoje pradėta Valakų reforma (1557 m.).

Borisas Jelcinas

Pirmasis demokratiškai išrinktas Rusijos prezidentas. Suvaidino svarbų vaidmenį SSRS žlugimo procese ir vadovavo Rusijai pereinamuoju laikotarpiu į rinkos ekonomiką.

Borisas Pasternakas

Rašytojas; programoje siejamas su kūrėjo laisvės problema totalitarinėje santvarkoje.

Borisas Pasternakas (Boris Pasternak)

Rusų poetas ir rašytojas, romano „Daktaras Živaga“ autorius. Romanas, vaizduojantis inteligento likimą Rusijos revoliucijos ir pilietinio karo fone, buvo uždraustas Sovietų Sąjungoje. Kai 1958 m....

Borodino mūšis

Vienas kruviniausių 1812 m. žygio į Rusiją mūšių, kuriame susidūrė Napoleono ir Rusijos pajėgos.

Bostono arbatos vakarėlis

1773 m. protesto akcija, kurios metu kolonistai į vandenyną išmetė britų arbatos krovinį, protestuodami prieš monopoliją ir mokesčius.

Bostono žudynės

1770 m. įvykęs susidūrimas Bostone, kai britų kareiviai nušovė penkis protestuojančius kolonistus, taip sustiprindami antibritiškas nuotaikas.

Branduolinė šeima

Šeimos modelis, kurį sudaro tėvai ir jų vaikai. Jis egzistavo ir iki industrializacijos, tačiau migracija bei miestų augimas dažnai keitė šeimų ryšius su platesne gimine.

Branduolinis atgrasymas

Strategija, kai branduolinio ginklo turėjimas atbaido priešininką nuo puolimo dėl abipusio susinaikinimo grėsmės.

Brangiausia karũnos brangenybė

Svarbiausios Britų imperijos dalies – Indijos – pavadinimas, pabrėžiantis jos ekonominę ir strateginę vertę.

Bresto taika

1918 m. kovo 3 d. sutartis tarp bolševikų Rusijos ir Centrinių valstybių, kuria Rusija oficialiai pasitraukė iš karo.

Brutalizmas

Architektūros kryptis, pabrėžianti atviro, neapdoroto betono naudojimą, masyvias, geometrines formas ir struktūrinį aiškumą. Būdinga sovietiniam modernizmui.

Buferinė valstybė

Maža ar vidutinė valstybė tarp galingų, potencialiai priešiškų šalių, padedanti sušvelninti galimą konfliktą tarp jų.

Bunkeris

Slėptuvė po žeme, kurioje partizanai slapstėsi ir gyveno II–III karo etapais.

Buožė

Sovietų valdžios vartota politinė ir socialinė etiketė pasiturinčiais laikytiems valstiečiams; kolektyvizacijos metu ji buvo taikoma ir daliai kolektyvizacijai prieštaravusių valstiečių.

Buržuazija

Visuomenės klasė (turtingi miestiečiai, verslininkai), kuri Rusijoje prieš revoliuciją siekė didesnės politinės valdžios, teisių ir laisvių.

C

Caras

Rusijos imperijos absoliutus monarchas. Paskutinis caras buvo Nikolajus II.

Centrinės valstybės

Vokietija, Austrija-Vengrija, Osmanų imperija ir Bulgarija, kovojusios prieš Antantės bloką.

Cenzas

Rinkimų teisės apribojimas, leidžiantis balsuoti tik tam tikras sąlygas (turtą, amžių, išsilavinimą) atitinkantiems asmenims.

Cenzūra

Valdžios vykdoma spaudos, laiškų ir kitos informacijos kontrolė, siekiant užkirsti kelią nepageidaujamų žinių plitimui.

Chruščiovo „atlydis“

SSRS vidaus politikos sušvelnėjimo laikotarpis po Stalino mirties, trukęs maždaug nuo 1953 iki 1964 metų.

Chruščiovo „atšilimas“

Laikotarpis po Stalino mirties (nuo 1956 m.), kai sušvelnėjo represijos ir daliai tremtinių buvo leista grįžti į tėvynę.

Ciklonas B

Nuodingos dujos, kurias naciai naudojo masiniam žmonių žudymui mirties stovyklų dujų kamerose.

Civilinis kodeksas

Įstatymų rinkinys, reguliuojantis privačius piliečių santykius (nuosavybę, šeimą, sutartis) ir įtvirtinantis visų lygybę prieš įstatymą.

Civilizacinė misija

Imperialistų naudotas pasiteisinimas, kad jie neva skleidžia pažangą, mokslą ir krikščionybę kolonizuotoms tautoms.

Corpus Iuris Civilis

„Civilinės teisės sąvadas“ – VI a. imperatoriaus Justiniano I iniciatyva sudarytas romėnų teisės rinkinys, išsaugojęs ir perdavęs šį palikimą ateities kartoms.

D

Dagerotipija

Ankstyvasis fotografijos metodas, pristatytas 1839 m., leidęs užfiksuoti vaizdą sidabruotoje metalinėje plokštelėje.

Dainuojanti revoliucija

Taikus Baltijos valstybių išsivadavimo judėjimas, pasižymėjęs dainomis, giesmėmis ir vienybės jausmu masiniuose mitinguose.

Dalia Grinkevičiūtė

Lietuvių gydytoja ir rašytoja, sovietinių trėmimų liudininkė. Jos memuarai „Lietuviai prie Laptevų jūros“ yra vienas sukrečiančių ir svarbiausių sovietinio genocido liudijimų.

Dantė Aligjeris

Italų poetas; siejamas su viduramžių ir Renesanso kultūros lūžiais.

Daraktorius

Slaptosios (vargo) mokyklos mokytojas, kuris nelegaliai mokė kaimo vaikus skaityti ir rašyti lietuviškai.

Darbininkų reikalavimai

Viena iš revoliucijos priežasčių; darbininkai reikalavo didesnių atlyginimų ir geresnių darbo sąlygų.

Darbo pasidalijimas

Gamybos proceso skaidymas į mažas, paprastas operacijas, kurias atlieka skirtingi darbininkai, siekiant padidinti darbo našumą.

Darbo prievolė

Okupacinės valdžios nustatyta pareiga gyventojams dirbti tam tikrus darbus arba vykti dirbti į Vokietiją karo pramonės reikmėms.

Darijus I

Persijos valdovas; programoje siejamas su senovės Rytų despotijos ir valstybingumo formų analize.

Daugiatautė valstybė

Šalis, kurioje viena valdžia valdo daug skirtingų tautybių žmonių, dažnai su skirtingomis kalbomis, kultūromis ir interesais.

D-diena

Slaptas Sąjungininkų invazijos į Normandiją kodinis pavadinimas 1944 m. birželio 6 d., žymintis Antrojo fronto atidarymą.

Deepfakes

Dirbtinio intelekto sukurti arba pakeisti vaizdo ir garso įrašai, kurie atrodo stulbinamai tikroviškai, tačiau yra suklastoti.

Deficitas

Nuolatinis prekių ir paslaugų trūkumas, būdingas planinei ekonomikai. Trūko visko – nuo kokybiško maisto iki baldų ar automobilių, todėl parduotuvėse driekėsi didžiulės eilės.

Dehumanizacija

Procesas, kuriuo siekiama iš aukų atimti žmogiškąjį orumą, teises ir tapatybę, vaizduojant jas kaip menkavertes būtybes.

De jure pripažinimas

Oficialus, pilnas ir teisiškai įtvirtintas naujos valstybės pripažinimas tarptautinėje bendruomenėje.

Deklaracija

Iškilmingas pareiškimas, skelbiantis svarbiausius principus ar politinius tikslus. Dažnai būna idėjinis dokumentas.

Dekolonizacija

Procesas po Antrojo pasaulinio karo, kurio metu buvusios Azijos ir Afrikos kolonijos iškovojo politinę nepriklausomybę nuo Europos metropolijų.

Demarkacijos linija

Laikina riba, nustatoma tarp kariaujančių pusių siekiant sustabdyti karo veiksmus, kol bus susitarta dėl galutinės sienos.

Demilitarizacija

Karinių pajėgų ir ginkluotės apribojimas ar pašalinimas iš tam tikros teritorijos, siekiant užtikrinti taiką ir užkirsti kelią agresijai.

Demilitarizavimas

Karinės ginkluotės, įtvirtinimų panaikinimas ir draudimas tam tikroje teritorijoje laikyti kariuomenę.

Demobilizacija

Kariuomenės mažinimo procesas po karo, kai kariai grąžinami į civilinį gyvenimą.

Demokratija

Valdymo forma (gr. „liaudies valdžia“), kurioje valdžia priklauso piliečiams. Atėnuose tai buvo tiesioginė demokratija, kur piliečiai patys dalyvavo sprendimų priėmime Tautos susirinkime.

Denacifikacija

Politinis procesas, skirtas pašalinti nacizmo ideologijos įtaką iš Vokietijos visuomenės, institucijų ir kultūros po Antrojo pasaulinio karo.

Deng Siaopingas

Kinijos reformų lyderis; siejamas su planinės ekonomikos transformacija ir rinkos elementais.

Deng Siaopingas (Deng Xiaoping)

Kinijos lyderis po Mao mirties. Inicijavo rinkos ekonomikos reformas nuo 1978 m., kurios lėmė spartų Kinijos ekonomikos augimą, tačiau išlaikė Komunistų partijos politinę monopoliją.

Denis Didro

Prancūzų filosofas ir pagrindinis „Enciklopedijos“ redaktorius, tikėjęs, kad žinios padeda žmogui tapti laisvesniam.

Deportacija

Prievartinis žmonių iškeldinimas iš jų gyvenamosios vietos ir išvežimas į atokias svetimos valstybės teritorijas.

Deportacija (Trėmimas)

Masinis, prievartinis žmonių iškeldinimas iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos į kitą, dažnai atokią ir atšiaurią, vietovę. Sovietų Sąjungos naudotas kaip teroro ir socialinės inžinerijos įrankis.

Destalinizacija

Procesas, kurio metu buvo naikinamas Stalino asmens kultas, smerkiami jo valdymo metodai ir šalinami paminklai.

Detantas

Tarptautinės įtampos mažinimas, ypač tarp JAV ir SSRS Šaltojo karo metu (pvz., derybos dėl ginkluotės mažinimo).

Dezertyravimas

Savavališkas pasitraukimas iš karinės tarnybos, ypač išplitęs Rusijos fronte 1917 m. dėl karo nuovargio.

Dezinformacija

Sąmoningas melagingos arba iškreiptos istorinės informacijos skleidimas, siekiant suklaidinti visuomenę ir pasiekti politinių, karinių ar ekonominių tikslų.

Didysis ketvertas

Svarbiausi Paryžiaus konferencijos lyderiai: JAV, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Italijos vadovai, priėmę pagrindinius sprendimus.

Didysis teroras

Masinių politinių represijų SSRS laikotarpis, kurio didžiausias mastas buvo pasiektas 1937–1938 metais.

Didysis Vilniaus seimas

1905 m. lietuvių atstovų suvažiavimas Vilniuje, kuris viešai pareikalavo politinės Lietuvos autonomijos Rusijos imperijos sudėtyje.

Didžioji akcija

1941 m. spalio 29 d. Kauno IX forte įvykdytos masinės žudynės, per kurias nužudyta 9 200 žydų.

Didžioji depresija

Ilgiausias ir giliausias ekonominis nuosmukis Vakarų pasaulio istorijoje, trukęs nuo 1929 iki 1933 metų.

Diktatūra

Valdymo forma, kurią Rusijoje įtvirtino bolševikai, panaikinę demokratines institucijas ir pradėję persekioti politinius oponentus.

Dioklecianas

Romos imperatorius (valdė 284–305 m.). Radikaliomis reformomis bandė įveikti III a. krizę. Įvedė dominato sistemą ir tetrarhiją (keturių valdovų valdymą).

Dionizas Poška

Rašytojas ir kultūros veikėjas; programoje siejamas su Lietuvos kultūros ir tapatybės raida.

Diplomatija

Valstybės užsienio politikos įgyvendinimo menas ir praktika, apimanti derybas, sutarčių sudarymą ir santykių palaikymą su kitomis valstybėmis per specialius atstovus (diplomatus).

Dipukai

Lietuvių pabėgėlių buitinis pavadinimas, kilęs iš angliško termino „Displaced Persons“ (išvietintieji asmenys) santrumpos DP.

Dipukai (DP)

Iš angl. Displaced Persons (perkeltieji asmenys). Karo pabėgėliai (tarp jų apie 60 tūkst. lietuvių), po karo atsidūrę Vakarų sąjungininkų stovyklose Vokietijoje ir atsisakę grįžti į sovietų okupuotą...

Dirbtinis intelektas (DI)

Technologijos, leidžiančios mašinoms mokytis, spręsti problemas ir priimti sprendimus panašiai kaip žmogui.

Direktorija

Klaipėdos krašto vykdomosios valdžios institucija, atsakinga už krašto administravimą ir pavaldi Seimeliui.

Disidentas

Asmuo, viešai nesutinkantis su valstybine ideologija ir aktyviai kovojantis už žmogaus teises bei laisves.

Disidentizmas

Taikaus priešinimosi judėjimas autoritariniams ar totalitariniams režimams (ypač komunistiniams), reikalaujant pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms.

Dominatas

Vėlyvosios Romos imperijos valdymo forma (nuo 284 m.), įvesta Diokleciano. Tai buvo atvira absoliuti monarchija, kurioje imperatorius laikytas „ponu ir dievu“ (dominus et deus).

Dominija

Savivaldi Britų imperijos dalis, turėjusi savo vyriausybę, bet oficialiai pripažinusi Didžiosios Britanijos monarchą.

Domino teorija

JAV politinė teorija, teigusi, kad jei viena valstybė regione taps komunistine, tai neišvengiamai sukels grandininę reakciją ir kaimyninės valstybės taip pat taps komunistinėmis (kaip griūvantys domin...

Dūma

Rusijos imperijos parlamentas carizmo laikais, turėjęs tik patariamąją galią ir neveikęs kaip tikras demokratinis saugiklis.

Dvipolė sistema

Tarptautinių santykių sistema, kurioje dominuoja dvi supervalstybės (Šaltojo karo metu – JAV ir SSRS), aplink kurias telkiasi mažesnių valstybių blokai.

Dvipolis (bipolinis) pasaulis

Tarptautinė sistema, kurioje didžioji dalis pasaulio valstybių politiškai ar ekonomiškai yra susitelkusios aplink du pagrindinius galios centrus – JAV ir SSRS.

Dvivaldystė

1917 m. Rusijoje susidariusi nestabili padėtis, kai šalyje vienu metu veikė du konkuruojantys valdžios centrai.

Džavaharlalas Neru

Indijos politikas ir pirmasis ministras pirmininkas; siejamas su dekolonizacijos procesu.

Džeimsas Vatas

Škotų inžinierius, ištobulinęs garo mašiną su atskiruoju kondensatoriumi, kas leido ją plačiai pritaikyti pramonėje ir transporte.

Džiuzepė Garibaldis

Charizmatiškas karinis vadas ir Italijos herojus, vadovavęs savanorių žygiams, padėjusiems suvienyti pietines Italijos žemes.

Džiuzepė Madzinis

Italų politinis veikėjas ir Risorgimento ideologas, siekęs Italiją suvienyti kaip demokratinę respubliką per liaudies sukilimą.

Džocharas Dudajevas

Čečėnijos lyderis; siejamas su pokomunistinės erdvės konfliktais.

Džonas Deivisonas Rokfeleris

Pramonininkas; siejamas su iškastinio kuro, modernios pramonės ir aplinkos poveikio tema.

Džonas F. Kenedis (John F. Kennedy)

JAV prezidentas (1961–1963 m.), vadovavęs šaliai per Karibų krizę. Jo ryžtingas, bet ir lankstus elgesys padėjo išvengti branduolinio karo.

Džonas Kenedis

JAV prezidentas; programoje siejamas su Karibų krize ir Šaltojo karo konfliktais.

Džonas Lokas

Anglų filosofas, kurio idėjos apie prigimtines žmogaus teises (gyvybę, laisvę, nuosavybę) tapo JAV Nepriklausomybės deklaracijos pagrindu.

Džordžas Bušas vyresnysis

JAV prezidentas; programoje siejamas su Šaltojo karo pabaiga ir naująja pasaulio tvarka.

Džordžas Stivensonas

Garo lokomotyvo ir geležinkelių plėtros veikėjas; siejamas su transporto sistemos poveikiu aplinkai.

Džordžas Vašingtonas

Kontinentinės kariuomenės vyriausiasis vadas Nepriklausomybės karo metu ir pirmasis JAV prezidentas.

Džuzepė Garibaldis

Italų patriotas ir karvedys, vadovavęs „Tūkstančio“ žygiui ir suvaidinęs lemiamą vaidmenį suvienijant Pietų Italiją.

E

Edmundas Berkas

Britų politikas ir mąstytojas, laikomas konservatizmo pradininku, kritikavęs staigius Prancūzijos revoliucijos pokyčius.

Eduardas Manė

Prancūzų dailininkas; programoje siejamas su modernaus meno pradžia.

Edukacinė komisija

1773 m. įkurta pirmoji pasaulietinė švietimo ministerija Europoje, atsakinga už visos ATR švietimo sistemos pertvarką.

Edvardas Dženeris

Gydytojas, vakcinacijos pradininkas; programoje siejamas su skiepų išradimu ir infekcinių ligų istorija.

Edvardas Gudavičius

Lietuvos istorikas medievistas, labiausiai žinomas dėl to, kad remdamasis šaltinių analize ir astronominiais skaičiavimais nustatė tikslią Mindaugo karūnavimo datą – 1253 m. liepos 6 d. Puikus kru...

Eimuntas Nekrošius

Teatro režisierius; programoje siejamas su nepriklausomos Lietuvos teatro pasiekimais.

Einsatzgruppe

Specialūs nacistinės Vokietijos saugumo policijos ir SD operatyviniai būriai, vykdę masines žudynes okupuotose teritorijose.

Einsatzgruppen

Specialiosios SS paskirties grupės, vykdžiusios masinius sušaudymus Rytų fronte (atsakingos už „Holokaustą kulkomis“).

Ekologinė katastrofa

Staigus, didelio masto, žmogaus veiklos sukeltas įvykis, turintis pražūtingų ir ilgalaikių pasekmių aplinkai ir gyventojams. Pavyzdžiai: Černobylio atominės elektrinės avarija, Aralo jūros išd...

Ekologiniai pabėgėliai

Žmonės, priversti palikti savo tėvynę dėl negyvenamomis tapusių vietovių, sukeltų sausrų, potvynių ar kylančio vandenyno.

Ekologinis judėjimas

Visuomeninis ir politinis judėjimas, kurio tikslas – apsaugoti gamtinę aplinką ir atkreipti visuomenės bei valdžios dėmesį į ekologines problemas. Jis apima įvairias veiklos formas: nuo protestų i...

Ekonominė blokada

1990 m. SSRS pritaikytas spaudimas Lietuvai, nutraukiant naftos ir ribojant dujų tiekimą, siekiant priversti atšaukti nepriklausomybės siekį.

Ekonominė eksploatacija

Sistemingas okupuoto krašto išteklių, žaliavų ir darbo jėgos naudojimas okupacinės valstybės karo reikmėms tenkinti.

Ekonominis migrantas

Asmuo, vykstantis į kitą valstybę siekdamas geresnio darbo, didesnio uždarbio ir aukštesnio gyvenimo lygio.

Eksploatacija

Kolonijų gamtos išteklių ir vietos gyventojų darbo naudojimas siekiant naudos kolonijas valdančiai valstybei.

Eleonora Akvitanietė

Viduramžių Europos valdovė; programoje siejama su ikimoderniųjų laikų kultūra ir visuomenės elitais.

Elio sala (Ellis Island)

Pagrindinė JAV imigracijos stotis Niujorke, veikusi 1892–1954 m., kurioje vykdavo atvykėlių medicininė ir teisinė patikra.

Elzasas ir Lotaringija

Teritorijos Prancūzijos rytuose, kurias po 1871 m. karo užėmė Vokietija dėl jų strateginės reikšmės ir naudingųjų iškasenų.

Emancipacija

Išsivadavimas iš priklausomybės ar suvaržymų, pavyzdžiui, moterų kova už lygias teises su vyrais politikoje ir visuomenėje.

Emanuelis Le Rua Ladiuri

Prancūzų istorikas, mikroistorijos pradininkas, išgarsėjęs tyrimu apie Montaliu kaimo gyventojus remiantis inkvizicijos dokumentais.

Emelina Penkherst

Moterų rinkimų teisės judėjimo lyderė; siejama su visuotine žmogaus teisių ir pilietinių teisių plėtra.

Emigracijos agentas

Tarpininkas, kuris už užmokestį organizuodavo slaptą emigrantų perėjimą per sieną ir kelionę iki didžiųjų Europos uostų.

Emilija Pliaterytė

Bajoraitė, 1830–1831 m. sukilimo dalyvė, vadovavusi sukilėlių būriui. Dėl drąsos praminta „lietuviškąja Žana d'Ark“, tapo romantiniu sukilimo simboliu.

Emmeline Pankhurst

Didžiosios Britanijos sufražisčių lyderė, organizavusi aktyvią kovą už moterų politines teises.

Emsko depeša

Bismarko tyčia suredaguota telegrama, kurios įžeidžiamas tonas išprovokavo Prancūziją paskelbti karą Prūsijai.

Enciklopedija

Daugiatomis apšvietos leidinys, kuriame buvo siekiama surinkti ir aprašyti visas svarbiausias tuometines žmonijos žinios.

Enciklopedistai

Grupė Apšvietos mąstytojų ir mokslininkų, bendradarbiavusių rengiant daugiatomį mokslo žodyną.

Energijos šaltiniai (iškastinis kuras)

Energijos rūšys, gaunamos deginant organinės kilmės iškasenas. Industrinės revoliucijos variklis buvo akmens anglis, vėliau – nafta. Skirtingai nuo atsinaujinančių šaltinių (vandens, vėjo), iš...

Erazmas Roterdamietis

Renesanso humanistas; siejamas su humanizmo, krikščioniškos reformos ir Europos kultūros raida.

Erazmas Stela

Ankstyvųjų naujųjų laikų autorius; programoje siejamas su baltų religijos ir mitologijos šaltiniais.

Erichas Ludendorfas

Įtakingas Vokietijos generolas, formavęs Oberosto politiką ir siekęs susieti Lietuvą glaudžiais politiniais, kariniais bei ekonominiais ryšiais su Vokietija.

Ernestas Galvanauskas

Lietuvos ministras pirmininkas, suvaidinęs lemiamą vaidmenį organizuojant 1923 m. Klaipėdos sukilimą ir vėlesnėse derybose dėl krašto prijungimo prie Lietuvos.

ESPT

Ekonominės savitarpio pagalbos taryba – 1949 m. įkurta organizacija, vienijusi SSRS ir Rytų bloko šalis. Tai buvo atsakas į Maršalo planą, siekiant integruoti Rytų Europos ūkius į sovietinę sistemą.

Etninės skirtybės

Būklė, kai vienoje teritorijoje gyvena kelios skirtingos etninės grupės. XIX a. Lietuvoje tai buvo lietuvių, lenkų, žydų, rusų, baltarusių, vokiečių visuma. Šių grupių santykiai, kultūriniai maina...

Etninis konfliktas

Smurtinis konfliktas tarp skirtingų etninių grupių. Po Šaltojo karo tokie konfliktai įsiplieskė byrančiose daugiatautėse valstybėse, pavyzdžiui, Jugoslavijoje.

Etnocentrizmas

Įsitikinimas, kad savo tautos kultūra ir vertybės yra pranašesnės už kitas bendruomenes.

Eugenika

Teorija, teigianti, kad žmonių populiaciją galima pagerinti atrenkant „pageidaujamus“ genus ir šalinant „nepageidaujamus“, istorijoje dažnai vedusi į diskriminaciją ir nusikaltimus.

Eurointegracija

Laipsniškas Europos valstybių ekonominio, politinio ir teisinio bendradarbiavimo gilinimas, siekiant taikos, stabilumo ir gerovės.

Europeizacija

Procesas, kurio metu visuomenė perima Vakarų Europos kultūros normas, idėjas, institucijas ir gyvenimo būdą. Lietuvos atveju tai prasidėjo su krikštu ir apėmė rašto kultūros, europietiškų meno sti...

Europocentrizmas

Požiūris, pagal kurį Europos valstybės laikė save pasaulio centru ir turinčiomis teisę spręsti kitų žemynų likimą.

Europos anglių ir plieno bendrija (EAPB)

1951 m. įkurta pirmoji viršvalstybinė organizacija Europoje, vienijusi šešių šalių sunkiosios pramonės valdymą.

Europos diena

Gegužės 9-oji, minima siekiant paminėti 1950 m. Šumano deklaraciją ir Europos vienybės siekį.

Europos ekonominė bendrija (EEB)

1957 m. Romos sutartimis įsteigta organizacija, kurios tikslas buvo sukurti bendrąją rinką ir panaikinti muitus tarp šalių narių.

Europos integracija

Europos valstybių bendradarbiavimo ir jungimosi procesas, prasidėjęs po Antrojo pasaulinio karo siekiant užtikrinti taiką ir ekonominį augimą.

Europos koncertas

Neformali sistema, sukurta po Vienos kongreso. Didžiosios Europos galios (Austrija, Prūsija, Rusija, D. Britanija, Prancūzija) reguliariai konsultuodavosi ir bendrai spręsdavo konfliktus, siekdamo...

Europos Sąjunga (ES)

Politinė ir ekonominė 27 Europos valstybių sąjunga. Oficialiai įkurta 1992 m. Mastrichto sutartimi, pakeitė Europos Bendriją.

Euroskepticizmas

Kritiškas požiūris į Europos Sąjungos integraciją, dažniausiai pagrįstas baime prarasti tautinę tapatybę ar valstybės savarankiškumą.

Ezopo kalba

Užuominų, alegorijų ir simbolių kalba mene (literatūroje, teatre, kine), naudota siekiant apeiti sovietinę cenzūrą ir kalbėti apie tautai svarbius dalykus.

F

Fabrikas

Didelė pramonės įmonė, kurioje gaminama naudojant mašinas ir masinę darbo jėgą.

Fašizmas

Totalitarinė ideologija, atsiradusi Italijoje. Pasižymi kraštutiniu nacionalizmu, lyderio kultu, militarizmu, antidemokratiškumu ir antikomunizmu. Valstybė iškeliama aukščiau už viską.

Federacija

Valstybių sąjungos forma, kurioje nariai turi dalinį savarankiškumą, bet priklauso bendrai valstybinei struktūrai.

Federalizmas

Valstybės valdymo forma, kai valdžia yra padalyta tarp centrinės (federalinės) vyriausybės ir atskirų valstijų.

Felicija Bortkevičienė

Aktyvi visuomenės veikėja, pirmoji moteris, kandidatavusi į Lietuvos Respublikos prezidento postą 1926 metais.

Feminizmas

Socialinis ir politinis judėjimas, siekiantis moterų ir vyrų lygių teisių bei galimybių visose gyvenimo srityse.

Fernanas Brodelis

Žymus prancūzų istorikas, Analų mokyklos atstovas, pasiūlęs istorinius procesus analizuoti per trijų laikų (trukmių) koncepciją.

Fernanas Brodelis (Fernand Braudel)

Prancūzų istorikas, vienas žymiausių Annales mokyklos atstovų. Teigė, kad istoriją lemia ne tik greitai kintantys politiniai įvykiai, bet ir ilgos trukmės (longue durée) struktūros: geografija...

Filaretai

Iš filomatų kilusi slapta studentų draugija, pabrėžusi dorovę, jaunimo ugdymą ir pasišventimą tėvynei.

Filomatai

Slapta Vilniaus universiteto studentų draugija, kurios nariai siekė lavintis, domėjosi istorija ir puoselėjo tėvynės meilę.

Filosofija

Graikų kilmės terminas (gr. philosophia – „išminties meilė“), reiškiantis sistemingą ir racionalų fundamentalių klausimų apie būtį, pažinimą, vertybes, protą ir kalbą tyrinėjimą.

Filtracija

SSRS represinių organų (NKVD) vykdomas asmenų, grįžusių iš vokiečių nelaisvės ar priverstinių darbų, tikrinimas, siekiant nustatyti jų „lojalumą“.

Fintech

Finansinių technologijų sektorius, apjungiantis finansines paslaugas su inovatyviais programinės įrangos sprendimais.

Fiziokratai

Ekonominės minties atstovai, teigę, kad valstybės gerovė kyla iš žemės ūkio, todėl žemdirbystė turi būti tvarkoma racionaliai.

Frankfurto parlamentas

Pirmasis demokratiškai išrinktas visos Vokietijos parlamentas, posėdžiavęs 1848–1849 m. ir nesėkmingai bandęs parengti suvienytos Vokietijos liberalią konstituciją.

Frankfurto taikos sutartis

1871 m. pasirašytas dokumentas, kuriuo Prancūzija perleido Elzasą ir Lotaringiją Vokietijai bei sutiko sumokėti milžinišką kontribuciją.

Franklinas Ruzveltas

JAV prezidentas; programoje siejamas su demokratinės valstybės atsaku į krizes ir XX a. politine raida.

Fransis Beikonas

Anglų filosofas; programoje siejamas su naujųjų laikų mokslo revoliucija ir empirizmo tradicija.

Frontonas

Trikampė viršutinė pastato fasado dalis virš portiko, dažnai naudojama klasicizmo architektūroje.

Frydrichas Engelsas

Socializmo teoretikas; siejamas su ateizmo, sekuliarizacijos ir industrinės visuomenės analizės temomis.

Fultono kalba

1946 m. kovo 5 d. V. Čerčilio pasakyta kalba, kurioje jis įvardijo Europos skilimą ir perspėjo apie augančią Sovietų Sąjungos įtaką.

Funkcionalizmas

Architektūros kryptis, kurioje pastato forma ir estetika yra tiesiogiai diktuojama jo praktinės paskirties.

G

Gabrielė Petkevičaitė-Bitė

Rašytoja ir politikė, pirmoji moteris, pirmininkavusi Steigiamojo Seimo atidarymo posėdžiui.

Gajus Grakchas

Romos politikas reformatorius; siejamas su socialinėmis įtampomis ir reformomis Romos visuomenėje.

Gajus Plinijus Vyresnysis

Romėnų autorius ir gamtos tyrinėtojas; programoje siejamas su senųjų civilizacijų gamtos samprata.

Galileo Galilėjus

Italų mokslininkas; svarbus mokslo revoliucijai ir naujam pasaulio suvokimui.

Galių pusiausvyra

Tarptautinių santykių sistema, kurioje nė viena didžioji valstybė nėra pakankamai stipri, kad galėtų dominuoti prieš kitas.

Galutinis sprendimas

Slaptas nacistinės Vokietijos planas Antrojo pasaulinio karo metais visiškai sunaikinti Europos žydus.

Gamtos įvaldymas

Procesas, kurio metu žmonės, pasitelkdami technologijas ir organizuotumą, pradeda kontroliuoti ir keisti gamtinę aplinką savo poreikiams tenkinti. Pavyzdžiai: žemdirbystė, gyvulių prijaukinimas, m...

Gamybos grandinė

Procesas, kai vieno produkto dizainas, detalių gamyba ir surinkimas vyksta skirtingose pasaulio valstybėse.

Gamybos priemonės

Ištekliai ir įrankiai, naudojami prekėms gaminti: žemė, pastatai, mašinos, žaliavos ir piniginis kapitalas.

Garo mašina

Mechanizmas, paverčiantis garo energiją mechaniniu darbu, tapęs pagrindiniu pramonės perversmo varikliu.

Garo mašina (patobulinta 1769 m.)

Išradėjas Džeimsas Vatas. Tai universalus variklis, galintis varyti stakles fabrikuose, siurblius kasyklose ar ratus garvežiuose. Tai Pramonės perversmo simbolis.

Garvežys (pirmasis viešasis geležinkelis 1825 m.)

Išradėjas Džordžas Stivensonas. Geležinkeliai sujungė miestus, leido greitai ir pigiai transportuoti žaliavas, prekes ir žmones. Pasaulis „susitraukė“.

Gediminaičių dinastija

Lietuvos valdovų dinastija, valdžiusi LDK nuo XIV a. pradžios iki 1572 m. Jos atstovai (Gediminas, Algirdas, Kęstutis, Jogaila, Vytautas, Kazimieras) sukūrė ir valdė galingiausią LDK.

Gediminas

LDK kunigaikštis, Gediminaičių dinastijos pradininkas. Pasižymėjo kaip gabiausias diplomatas, savo laiškais atvėręs Lietuvą Vakarų Europai ir sustiprinęs valstybę.

Gegužės 3-iosios konstitucija

1791 m. dokumentas, įtvirtinęs konstitucinę monarchiją ir daugumos principą. Skaičių pavyzdys: jei seime 300 narių, sprendimui pakanka 151 balso „už“.

Geležinė uždanga

1946 m. W. Churchillio Fultone pavartotas terminas, apibūdinantis Europos padalijimą į demokratinius Vakarus ir komunistinius Rytus. Vėliau tai tapo fizinių pasienio įtvirtinimų sistema.

Generaliniai luomai

Prancūzijos karaliaus šaukiama patariamoji institucija, sudaryta iš trijų luomų (dvasininkijos, bajorijos ir trečiojo luomo) atstovų, sprendžianti svarbiausius valstybės klausimus, ypač finansinius.

Generaliniai tarėjai

Aukščiausi lietuvių savivaldos pareigūnai, atsakingi už atskiras civilinio valdymo sritis nacių okupacijos metais.

Generalinis komisaras

Aukščiausias nacių civilinės valdžios pareigūnas Lietuvoje (Adrianas fon Rentelnas).

Generalissimas

Aukščiausias karinis laipsnis, specialiai sukurtas Josifui Stalinui 1945 m., pabrėžiant jo išskirtinį karinį autoritetą.

Genocidas

Sąmoningas ir sistemingas siekis sunaikinti visą ar dalį nacionalinės, etninės, rasinės ar religinės grupės. Kraupiausias pavyzdys – Holokaustas.

Georgas Dovydas Kuvertas

Kuršių Nerijos kopų tvarkymo veikėjas; programoje siejamas su aplinkos suvaldymu ir kraštovaizdžio apsauga.

Gerovės valstybė

Socialinis ir ekonominis modelis, kuriame rinkos ekonomika derinama su stipria valstybės socialine politika. Valstybė per mokesčius perskirsto pajamas ir teikia universalias socialines paslaugas (...

Gestapas

nacistinės Vokietijos slaptoji valstybės policija.

Getas

Izoliuota miesto dalis, kurioje prievarta apgyvendinama diskriminuojama mažuma (žydai).

Giljotina

Mechaninis mirties bausmės vykdymo įrenginys galvai nukirsti, tapęs masinių egzekucijų ir teroro simboliu.

Ginklavimosi varžybos

Intensyvus kiekybinis ir kokybinis ginkluotės, ypač branduolinės, didinimas, vykęs tarp JAV ir SSRS Šaltojo karo metais.

Glasnost

„Viešumas“ – M. Gorbačiovo politinė reforma, sušvelninusi cenzūrą ir leidusi didesnę žodžio laisvę. Tai paskatino tautinius atgimimo judėjimus SSRS respublikose.

Glavlitas

Vyriausioji literatūros ir meno reikalų valdyba – pagrindinė sovietinė cenzūros institucija, kontroliavusi visą viešąją informaciją SSRS.

Globali klimato kaita

Ilgalaikis Žemės klimato sistemos pokytis, kurį lemia dėl žmogaus veiklos (daugiausia iškastinio kuro deginimo) didėjanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija atmosferoje. Tai ne lokali...

Globalizacija

Pasaulio ekonominių, politinių, kultūrinių ir socialinių ryšių intensyvėjimas ir integracija, lemianti didėjančią valstybių tarpusavio priklausomybę.

Gotlybas Dovydas Kuvertas

Kuršių Nerijos kopų tvarkymo veikėjas; programoje siejamas su žmogaus veiklos pasekmių aplinkai sprendimu.

Graikų teatras

Atsirado iš religinių ritualų dievo Dioniso garbei. Jame gimė du pagrindiniai dramaturgijos žanrai: tragedija, nagrinėjanti esminius žmogaus likimo klausimus, ir komedija, pašiepianti visuomen...

Graždanka

Rusiškas raidynas (kirilica), kurį Rusijos valdžia po 1863 m. sukilimo bandė priverstinai įvesti lietuviškiems raštams vietoj lotyniškų raidžių.

Grigalius I Didysis

Popiežius; siejamas su viduramžių katalikybės ir Bažnyčios autoriteto raida.

Grigalius Valavičius

LDK pareigūnas; programoje siejamas su miškų revizija ir kraštovaizdžio kaitos pažinimu.

Grigalius VII

Popiežius; programoje siejamas su Bažnyčios reformomis ir popiežiaus valdžios stiprinimu.

Gubernatorius

Lietuvos Respublikos prezidento skiriamas pareigūnas, atstovavęs centrinei valdžiai autonominiame Klaipėdos krašte.

Gubernija

Administracinis vienetas Rusijos imperijoje, į kurį buvo suskirstyta Lietuva po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų.

GULAG

Sovietų Sąjungos centralizuota priverstinio darbo lagerių sistema, kurioje kaliniai buvo naudojami kaip nemokama darbo jėga sunkiems projektams.

Gyvybinė erdvė (Lebensraum)

Nacistinės ideologijos terminas, reiškiantis teritorijas (daugiausia Rytų Europoje), kurias Vokietija turi užkariauti savo tautos plėtrai.

H

Hanibalas

Kartaginos karvedys; programoje siejamas su Pūnų karais ir karo istorija.

Helmutas Kolis

Vokietijos kancleris; siejamas su Vokietijos susivienijimu.

Henrikas VIII

Anglijos karalius; programoje siejamas su Anglijos reformacija.

Henris Deividas Toro

Amerikiečių mąstytojas ir rašytojas; programoje siejamas su žmogaus santykiu su gamta ir aplinkosaugos idėjomis.

Henris Fordas

Pramonininkas; programoje siejamas su industrine gamyba ir modernios visuomenės transformacija.

Hierarchija

Visuomenės sandara, kai grupės ar asmenys yra suskirstyti į pakopas pagal galią, statusą ar išsilavinimą.

Hindenburgo programa

Vokietijos Pirmojo pasaulinio karo pabaigos ekonominės mobilizacijos planas, maksimalizavęs karo gamybą ir parodęs totalinės ekonomikos modelį, vėliau atkartotą 1939–1945 m.

Hiperinfliacija

Ypač spartus ir nevaldomas pinigų nuvertėjimas, pasireiškęs pokario Vokietijoje dėl milžiniškų skolų ir ekonominio nuosmukio.

Holodomoras

1932–1933 m. Sovietų Ukrainą apėmęs masinis badas, kurio mastą smarkiai padidino stalininė kolektyvizacijos ir grūdų konfiskavimo politika.

Holokaustas

Sistemingas, valstybės remiamas žydų tautos persekiojimas ir naikinimas, vykdytas nacistinės Vokietijos ir jos kolaborantų.

Holokaustas kulkomis

Terminas, apibūdinantis žydų naikinimo būdą Rytų Europoje masinių šaudynių metu miškuose ar fortuose.

Homo sovieticus

Sovietinis žmogus – socialinis tipas, pasižymintis dvilype morale, prisitaikymu prie sistemos, abejingumu bendram turtui, bet kartu išlaikantis privačias tautines ir šeimos vertybes.

Huangdi

Kinų tradicijoje Geltonasis imperatorius; siejamas su senovės Kinijos pasaulėvaizdžiu ir civilizacijos vaizdiniais.

I

Ideologija

Sistemingas idėjų, įsitikinimų ir vertybių rinkinys, kuris paaiškina pasaulį ir nurodo, kaip jį reikėtų keisti. Totalitarinės ideologijos (fašizmas, nacizmas, komunizmas) siekia tapti vienintele i...

Ideologizacija

Procesas, kai visos gyvenimo sritys (kultūra, švietimas, mokslas) priverstinai pajungiamos vienai dominuojančiai ideologijai (pvz., komunistinei), siekiant kontroliuoti visuomenės mąstymą.

Ignacas Lojola

Ispanų didikas, įkūręs Jėzuitų ordiną (Jėzaus Draugiją). Jėzuitai tapo pagrindine Kontrreformacijos jėga, ypač švietimo srityje.

Ilgasis XIX amžius

Istorinis laikotarpis nuo 1789 m. Prancūzijos revoliucijos iki 1914 m. Pirmojo pasaulinio karo pradžios.

Imanuelis Kantas

Vokiečių filosofas, Apšvietą apibūdinęs kaip žmogaus drąsą naudotis savo protu be kitų vadovavimo.

Imperializmas

Valstybės politika, kuria siekiama išplėsti savo galią užimant svetimas teritorijas arba pajungiant jas politinei, karinei ar ekonominei kontrolei.

Imperija

Didelė, daugiatautė valstybė, valdoma vieno valdovo (imperatoriaus), dažnai sukurta užkariavimų būdu.

Indijos imperatorienė

Titulas, suteiktas karalienei Viktorijai 1876 m., simbolizuojantis Britanijos dominavimą Indijoje.

Industrializacija

Spartus pramonės plėtojimas; Stalino SSRS ji buvo vykdoma centralizuotais planais ir ypač orientuota į sunkiąją pramonę.

Industrinė revoliucija

Perversmas gamyboje, kurio metu pereita nuo rankų darbo prie mašinų. Prasidėjo XVIII a. pab. Anglijoje ir sukėlė didžiulius socialinius pokyčius.

Industrinė visuomenė

Visuomenės tipas, kuriame vyrauja pramoninė gamyba, miestų gyventojų dauguma ir spartus technologinis progresas.

Infekcinės ligos

Užkrečiamos ligos, kurias sukelia mikroorganizmai (bakterijos, virusai). Iki moderniosios medicinos atsiradimo jos buvo galinga gamtos jėga, sukeldavusios masines epidemijas (pandemijas), kurios d...

Informuotas sutikimas

Principas, reikalaujantis, kad asmuo, prieš dalyvaudamas medicininiame tyrime ar gaudamas gydymą, būtų išsamiai informuotas apie procedūrą, jos riziką ir naudą bei duotų laisvanorišką sutikimą.

Inocentas III

Popiežius; siejamas su viduramžių katalikybės galia ir Laterano IV susirinkimu.

Interpretacija

Istorinio šaltinio ar įvykio prasmės aiškinimas. Tas pats faktas gali būti interpretuojamas skirtingai, priklausomai nuo istoriko požiūrio, metodologijos ir turimų duomenų.

Intervencionizmas

Valstybės ekonominė politika, kai vyriausybė aktyviai kišasi į rinką ir verslą, siekdama reguliuoti ekonomiką, spręsti krizes ar pasiekti socialinius tikslus, priešingai laissez-faire principui.

Investiciniai čekiai

Specialūs dokumentai, suteikę Lietuvos piliečiams teisę įsigyti dalį privatizuojamo valstybės turto ar akcijų.

Irena Veisaitė

Literatūrologė ir kultūros veikėja; siejama su atvira visuomene, kultūra ir istorine atmintimi.

Išbuožinimas

Sovietų vykdyta kampanija prieš „buožėmis“ paskelbtus valstiečius, apėmusi turto konfiskavimą, trėmimus, įkalinimą ir dalies žmonių nužudymą.

Išeivija

Žmonės, kurie dėl politinių (pvz., okupacijos, persekiojimo) ar ekonominių priežasčių paliko savo tėvynę ir apsigyveno užsienyje.

Istorija

Mokslas, tiriantis ir aiškinantis žmonijos praeitį, remiantis istoriniais šaltiniais. Jo tikslas – ne tik aprašyti įvykius, bet ir suprasti jų priežastis bei pasekmes.

Istorijos politika

Sąmoningas praeities vaizdinių ir vertinimų naudojimas, kurį vykdo valstybės institucijos ar politinės grupės, siekdamos dabarties politinių tikslų (pvz., tautinės tapatybės stiprinimo, politikos...

Istorinė atmintis

Kolektyvinis visuomenės ar tam tikros grupės supratimas apie savo praeitį. Ji formuojama ne tik per mokslą, bet ir per šeimos pasakojimus, meną, valstybines šventes ir ritualus.

Istorinis faktas

Šaltiniais pagrįsta informacija apie praeities įvykį, asmenį ar reiškinį, kuri tarnauja kaip tyrimo pagrindas.

Istorinis pasakojimas

Istoriko sukurta interpretacija, kurioje atrinkti faktai sujungiami į logišką seką, siekiant paaiškinti praeities įvykių priežastis ir prasmę.

Istorinis paveldas

Iš praeities paveldėti materialūs ir nematerialūs objektai, leidžiantys ateities kartoms pažinti ir vertinti istoriją.

Istorinis šaltinis

Bet koks praeities liudijimas, iš kurio gauname informacijos apie praeitį. Gali būti rašytinis (pvz., laiškas, kronika), daiktinis (pvz., moneta, ginklas), vaizdinis (pvz., paveikslas, nuo...

Istorinis tyrimas

Mokslinis procesas, kurio metu keliamas klausimas apie praeitį, ieškoma ir kritiškai vertinama informacija iš šaltinių, ir formuluojamos argumentuotos išvados.

Istoriografija

Istorijos mokslo šaka, tirianti paties istorijos mokslo raidą: kaip keitėsi požiūris į praeitį, istorijos rašymo metodai ir kryptys.

Italijos lyra

Po suvienijimo įvesta bendra visos Italijos valiuta, pakeitusi smulkių valstybėlių pinigus.

IT revoliucija

XX a. pabaigos procesas, kurio metu skaitmeninės technologijos ir internetas iš esmės pakeitė informacijos valdymą ir bendravimą.

IX fortas

Kauno fortas, naudotas kaip kalėjimas ir masinių žudynių vieta, kurioje nužudyta apie 30 000 žydų.

Izaokas Niutonas

Anglų mokslininkas, Mokslo revoliucijos simbolis. Suformulavo visuotinės traukos ir judėjimo dėsnius.

Izaokas Trakietis

Karaimų religinis ir kultūros veikėjas; siejamas su LDK konfesiniu pliuralizmu.

Izoliacionizmas

Užsienio politikos kryptis, kuria siekiama išvengti įsipareigojimų kitoms šalims bei nedalyvauti tarptautiniuose konfliktuose.

J

Jakobinai

Radikali politinė grupė, kuri siekė stiprios centrinės valdžios ir negailestingos kovos su revoliucijos priešais.

Jalta ir Potsdamas

Didžiųjų valstybių konferencijos, nulėmusios pokario Europos sienas ir politinę tvarką, įtvirtinusios SSRS dominavimą Rytų Europoje.

Jaltos konferencija

1945 m. vasarį vykęs JAV, SSRS ir Didžiosios Britanijos vadovų susitikimas, kuriame tartasi dėl Vokietijos okupacijos zonų ir pokario Europos tvarkos.

Janas Dlugošas

Lenkų kronikininkas; programoje siejamas su baltų religijos ir Lietuvos praeities šaltiniais.

JAV Nepriklausomybės deklaracija

1776 m. liepos 4 d. priimtas dokumentas, oficialiai paskelbęs apie trylikos kolonijų atsiskyrimą nuo Didžiosios Britanijos.

Jedinstvo

Sovietinė organizacija Lietuvoje, vienijusi daugiausia rusakalbius gyventojus, kuri priešinosi Lietuvos nepriklausomybei ir siekė išlaikyti SSRS vientisumą.

Jėgerio ataskaita

1941 m. dokumentas, kuriame užfiksuota chronologinė žudynių apskaita ir konstatuotas beveik visiškas Lietuvos žydų sunaikinimas.

Jėgų balansas

Tarptautinių santykių principas, kai valstybių grupė siekia išlaikyti karinės ir politinės galios pusiausvyrą, kad nė viena valstybė ar sąjunga negalėtų dominuoti ir kelti grėsmės kitoms.

Jėgų pusiausvyra

Tarptautinių santykių būklė, kai nė viena valstybė neturi ryškaus karinio ar politinio pranašumo prieš kitas galingas šalis.

Jernas Riusenas

Vokiečių istorijos teoretikas; programoje siejamas su istorijos politikos ir atminties kultūros tyrimais.

Jėzuitų ordinas

Katalikų vienuolija, valdžiusi plačiausią mokyklų tinklą ATR iki jos panaikinimo 1773 m., po kurio švietimą perėmė valstybė.

Jėzus Kristus

Krikščionybės centrinė figūra; programoje siejamas su krikščionybės geneze.

Jidiš kultūra (Litvakų kultūra)

Turtinga Lietuvos žydų (litvakų) kultūra, kurios pagrindas buvo jidiš kalba. Ji apėmė pasaulietinę literatūrą, teatrą, spaudą ir unikalų intelektualinį gyvenimą, kurio centru buvo Vilnius, vadinam...

Joachimas Lelevelis

XIX a. istorikas ir politinis veikėjas; programoje siejamas su istorijos mokslo raida ir regiono istoriografija.

Jogaila

LDK kunigaikštis ir Lenkijos karalius. Inicijavo Krėvos uniją (1385 m.) ir Lietuvos krikštą, taip sujungdamas LDK ir Lenkijos likimus.

Johanas Gutenbergas

Vokiečių išradėjas, apie 1445 m. sukūręs spausdinimo presą su judamomis metalinėmis raidėmis. Šis išradimas sukėlė Spaudos revoliuciją: knygos atpigo, tapo masiškai prieinamos, o idėjos (pvz.,...

Jokūbas Jasinskis

1794 m. sukilimo veikėjas LDK; siejamas su ATR politine krize ir LDK savarankiškumo problema.

Jonas Basanavičius

Gydytojas, mokslininkas, visuomenės veikėjas, vadinamas „Tautos patriarchu“. Pirmininkavo Lietuvos Tarybos posėdžiui, kuriame buvo pasirašytas Vasario 16-osios aktas.

Jonas Bežemis

Anglijos karalius, kuris dėl konfliktų su baronais buvo priverstas 1215 m. pasirašyti Didžiąją laisvių chartiją (Magna Carta), apribojusią karaliaus valdžią.

Jonas Jablonskis

Kalbininkas, bendrinės lietuvių kalbos normintojas, parengęs ir išleidęs svarbią lietuvių kalbos gramatiką.

Jonas Jurašas

Avangardinis teatro režisierius. Jo spektakliai Kauno dramos teatre sovietmečiu, ypač „Barbora Radvilaitė“ (1972 m.), tapo galingomis istorinėmis alegorijomis, kalbančiomis apie tautos likimą,...

Jonas Karolis Chodkevičius

LDK karvedys; siejamas su LDK karybos istorija.

Jonas Kazimieras Vaza

ATR valdovas; siejamas su XVII a. karais ir LDK tarptautine padėtimi.

Jonas Kristupas Glaubicas

Architektas; programoje siejamas su Vilniaus baroku ir Lietuvos visuomenės europeizacija.

Jonas Paulius II

Popiežius; programoje siejamas su XX a. Bažnyčia ir žmogaus teisių gynimu.

Jonas Šliūpas

Gydytojas, visuomenės veikėjas ir publicistas, tapęs vienu ryškiausių Amerikos lietuvių politinių ir kultūrinių lyderių.

Jonas XXIII

Popiežius; siejamas su Vatikano II susirinkimu ir Katalikų Bažnyčios atsinaujinimu.

Jonas Žemaitis-Vytautas

LLKS vadovas ir partizanų vadas, po mirties pripažintas faktiniu kovojančios Lietuvos valstybės vadovu.

Jonušas Radvila

LDK didikas ir politinis veikėjas; programoje siejamas su LDK savarankiškumo problema ir Kėdainių unija.

Jorktauno apgultis (1781 m.)

Paskutinis didelis karo mūšis, kuriame jungtinės amerikiečių ir prancūzų pajėgos privertė pasiduoti pagrindinę britų kariuomenę.

Josifas Stalinas

Sovietų Sąjungos diktatorius. Jo valdymo metais vykdytas masinis teroras (Didysis valymas), priverstinė kolektyvizacija, sukurta Gulago stovyklų sistema ir įtvirtintas asmens kultas.

Jozefas Gebelsas

Nacistinės Vokietijos propagandos ministras; siejamas su kultūros ideologizavimu totalitarinėje sistemoje.

Jozefas Gebelsas (Joseph Goebbels)

Nacių Vokietijos propagandos ministras, vienas artimiausių Hitlerio bendražygių. Jis buvo atsakingas už visišką kultūros, spaudos ir meno pajungimą nacių ideologijai. Gebelsas meistriškai manipuli...

Józefas Piłsudskis

Lenkijos valstybės ir kariuomenės vadovas, siekęs sukurti Vidurio Europos valstybių federaciją vadovaujant Lenkijai.

JT Tūkstantmečio deklaracija

2000 m. priimtas tarptautinis dokumentas, kuriuo valstybės įsipareigojo iki 2015 m. perpus sumažinti kraštutinį skurdą.

Judenratas

Žydų taryba, kurią okupacinė nacių valdžia paskyrė administruoti kasdienį geto gyvenimą ir vykdyti vokiečių nurodymus.

Julijaus kalendorius

Kalendorius, naudotas carinėje Rusijoje, kuris 13 dienų atsiliko nuo Vakarų Europoje naudoto Grigaliaus kalendoriaus.

Julijus Cezaris

Romos karvedys ir politikas; siejamas su Romos karine ir politine galia.

Jungtinės Tautos (JT)

1945 m. įkurta tarptautinė organizacija, kurios pagrindinis tikslas yra palaikyti pasaulinę taiką, saugumą ir skatinti valstybių bendradarbiavimą.

Junkeriai

Prūsijos dvarininkai žemvaldžiai, kurie sudarė valstybės biurokratijos ir kariuomenės karininkijos pagrindą bei rėmė monarchiją.

Juodasis birželis

Pavadinimas, skirtas 1941 m. birželiui, kai vyko pirmieji masiniai Lietuvos gyventojų trėmimai į SSRS gilumą.

Juodieji laivai

Japonų pavadinimas JAV ginkluotiems garlaiviams, kurie XIX a. viduryje privertė Japoniją atverti uostus užsienio prekybai.

Juodmarškiniai

Sukarinti Italijos fašistų būriai, kurie naudojo smurtą prieš socialistus, komunistus ir kitus politinius Musolinio priešininkus.

Juodoji mirtis

Buboninio maro pandemija, pasiekusi Europą XIV a. viduryje ir, manoma, pražudžiusi nuo trečdalio iki pusės žemyno gyventojų. Tai katastrofiškiausias demografinis įvykis Europos istorijoje.

Juozapas Čechavičius

Fotografas; programoje siejamas su XIX a. Lietuvos daugiasluoksne kultūra.

Juozapatas Kuncevičius

Unitų bažnyčios veikėjas; siejamas su LDK konfesinėmis įtampomis ir Brastos unijos kontekstu.

Juozas Ambrazevičius

1941 m. Laikinosios vyriausybės vadovas; programoje siejamas su valstybingumo atkūrimo bandymais okupacijų sąlygomis.

Juozas Ambrazevičius-Brazaitis

Literatūros istorikas, 1941 m. Laikinosios vyriausybės vadovas (l. e. p. Ministras Pirmininkas).

Juozas Lukša-Daumantas

Lietuvos partizanas; programoje siejamas su Partizanų karu ir rezistencija.

Juozas Miltinis

Teatro režisierius; siejamas su sovietmečio Lietuvos teatro išskirtinumu.

Juozas Tūbelis

Lietuvos politikas ir ministras pirmininkas; programoje siejamas su ūkio modernizavimu Pirmojoje Respublikoje.

Juozas Tumas-Vaižgantas

Kunigas ir rašytojas; programoje siejamas su religijos reikšme modernios lietuvių tapatybės formavimuisi.

Juozas Urbšys

Lietuvos užsienio reikalų ministras, pasirašęs 1939 m. Savitarpio pagalbos sutartį ir gavęs 1940 m. ultimatumą. Vėliau suimtas ir ištremtas.

Jurgis Bielinis

Vienas žymiausių knygnešių, vadinamas knygnešių karaliumi, sukūręs platų draudžiamos spaudos gabenimo ir sklaidos tinklą.

Jurgis Radvila

LDK didikas ir kardinolas; siejamas su konfesiniu pliuralizmu ir katalikiška reforma.

Justas Paleckis

Žurnalistas, sovietų statytinis, tapęs marionetinės „Liaudies vyriausybės“ vadovu ir atlikęs pagrindinį vaidmenį inkorporuojant Lietuvą į SSRS.

Justinianas I Didysis

Rytų Romos (Bizantijos) imperatorius, kurio didžiausias nuopelnas – romėnų teisės kodifikavimas. Jo iniciatyva buvo parengtas „Civilinės teisės sąvadas“ (Corpus Iuris Civilis), kuris susiste...

Juzefas Pilsudskis

Lenkijos politinis ir karinis veikėjas; siejamas su tarpukario valstybingumu ir autoritarizmo raida.

K

Kainų maksimumo įstatymas

Jakobinų nustatyta aukščiausia leistina būtiniausių prekių (pvz., duonos) kaina, siekiant suvaldyti badą ir infliaciją.

Kaizeris

Vokietijos imperatoriaus titulas (nuo 1871 m. iki 1918 m.). Tuo metu Vokietiją valdė kaizeris Vilhelmas II.

Kalvinizmas (Reformatų Bažnyčia)

Protestantizmo šaka, pagrįsta Žano Kalvino mokymu. Ypač pabrėžia Dievo visagalybę ir predestinacijos (išankstinio nulemtumo) doktriną. Istoriškai buvo populiarus tarp LDK didikų (Radvilų), taip pa...

Kamilas Kavūras

Pjemonto-Sardinijos karalystės ministras pirmininkas, Italijos suvienijimo „smegenys“. Pasitelkęs diplomatiją ir sąjungas, jis vadovavo suvienijimui „iš viršaus“.

Kamilis Kavūras

Pjemonto ministras pirmininkas ir diplomatijos meistras, kuris modernizavo valstybę ir sumaniai išnaudojo tarptautinę politiką Italijai vienyti.

Kampininkai

Bežemiai valstiečiai, neturėję savo sodybos ir gyvenę pas kitus ūkininkus, kuriems 1863 m. sukilėliai žadėjo suteikti žemės.

Kapitalizmas

Ekonominė sistema, grindžiama privačia nuosavybe, kapitalo investavimu, pelno siekimu ir laisva konkurencija rinkoje.

Kapituliacija

Oficialus sutartas pasidavimas ir ginkluoto pasipriešinimo nutraukimas nugalėtojo nustatytomis sąlygomis.

Karalienė Viktorija

Jungtinės Karalystės monarchė; programoje siejama su XIX a. imperine ir nacionaline Europos valstybingumo raida.

Karas su terorizmu

JAV ir sąjungininkų paskelbta globali kampanija, skirta sunaikinti tarptautinius teroristų tinklus po 2001 m. išpuolių.

Kardinolas Rišeljė

XVII a. Prancūzijos pirmasis ministras, laikomas vienu iš „raison d'État“ politikos pradininkų. Nors buvo katalikų dvasininkas, Trisdešimties metų kare rėmė protestantus, kad susilpnintų pagrindin...

Karibų krizė

1962 m. vykęs itin pavojingas JAV ir SSRS santykių paaštrėjimas dėl sovietinių branduolinių raketų dislokavimo Kuboje.

Karinė prievolė

Privaloma tarnyba Rusijos imperijos kariuomenėje. Jos vengimas buvo viena jaunų vyrų emigracijos priežasčių.

Karlas Marksas

Vokiečių filosofas, socializmo ir komunizmo ideologas. Kartu su F. Engelsu parašė „Komunistų partijos manifestą“ (1848). Teigė, kad istorijos variklis yra klasių kova.

Karlis Ulmanis

Latvijos politikas, 1934 m. gegužės 15 d. įvykdęs valstybės perversmą ir tapęs autoritariniu šalies vadovu.

Karo invalidai

Žmonės, tapę neįgaliais Antrojo pasaulinio karo metu. Pokario SSRS jie dažnai buvo izoliuojami nuo visuomenės, kad „nesugadintų“ pergalės įvaizdžio.

Karolis Didysis

Frankų karalius, 800 m. karūnuotas Romos imperatoriumi. Jis laikinai suvienijo didžiąją dalį Vakarų Europos ir padėjo pamatus karaliaus ir Bažnyčios sąjungai.

Karolis Reisonas

Architektas; siejamas su Kauno modernizmo architektūra.

Karo stovis

Ypatinga padėtis šalyje, kai sustabdomos konstitucinės piliečių teisės ir didelė galia suteikiama kariuomenei bei vyriausybei.

Karštoji linija

1963 m. įrengtas tiesioginio ryšio kanalas tarp Vašingtono ir Maskvos, skirtas greitam supervalstybių vadovų bendravimui krizės atveju.

Kasdienybės istorija

Istorijos kryptis, tirianti ne didžiuosius politinius įvykius, o eilinių žmonių gyvenimą: buitį, mitybą, higieną, šeimos santykius, laisvalaikį.

Katalikybė

Didžiausia krikščionybės šaka, kurios dvasinis centras yra Vatikanas, o aukščiausias vadovas – popiežius. Pripažįsta septynis sakramentus, šventųjų kultą, kunigų celibatą. Įsitvirtinusi Vakarų...

Kaućiukas

Natūralios gumos žaliava, kurios poreikis XIX a. pabaigoje paskatino didžiulį Kongo gyventojų išnaudojimą.

Kauno IX fortas

Kauno tvirtovės dalis, tarpukariu veikusi kaip kalėjimas, o nacių okupacijos metais tapusi masinių žudynių ir Holokausto vieta.

Kauno modernizmas

Tarpukario Lietuvos (1918–1940 m.) laikinosios sostinės Kauno architektūros stilius. Tai optimizmo, progreso ir europietiškumo simbolis, sujungęs tarptautinio modernizmo principus (funkcionalumą,...

Kauno pavasaris

1972 m. gegužės mėnesio masinės protesto demonstracijos Kaune, kilusios po Romo Kalantos susideginimo.

Kazimieras Jogailaitis

LDK didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius; programoje siejamas su privilegijomis, LDK socialine ir politine raida.

Kazimira Prunskienė

Pirmoji atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos ministrė pirmininkė, vadovavusi Vyriausybei ekonominės blokados metu.

Kazys Grinius

Trečiasis Lietuvos prezidentas (1926 m.), valstietis liaudininkas. Jo demokratiška, liberali vyriausybė buvo nuversta per 1926 m. gruodžio 17 d. perversmą.

Keistasis karas

Laikotarpis (1939 m. rugsėjis – 1940 m. gegužė) Vakarų fronte, kai D. Britanija ir Prancūzija, nors ir paskelbusios karą Vokietijai, nevykdė aktyvių karinių veiksmų.

Kęstutis

LDK kunigaikštis; programoje siejamas su LDK karyba ir diplomatija.

Ketverių metų seimas

1788–1792 m. seimas, vykdęs reformas ir priėmęs Konstituciją. Tai laiko intervalas $[1788; 1792]$, kuriame buvo priimta daugiausia sprendimų per ilgą laiką.

KGB

Valstybės saugumo komitetas – pagrindinė sovietų represinė institucija, atsakinga už sekimą, cenzūrą ir režimo priešininkų persekiojimą.

Kibernetinis saugumas

Priemonės, skirtos apsaugoti kompiuterinius tinklus, sistemas ir valstybines institucijas nuo skaitmeninių atakų.

Kinematografas

Brolių Lumière’ų sukurtas aparatas, skirtas judantiems vaizdams fiksuoti ir projektuoti ekrane.

Klaipėdos konvencija

1924 m. tarptautinė sutartis, kuria didžiosios valstybės pripažino Klaipėdos kraštą Lietuvai autonominėmis teisėmis.

Klasė

Socialinė grupė, išsiskirianti pagal ekonominę padėtį (nuosavybės turėjimą, pajamų šaltinį). Priklausomybė klasei nėra paveldima, teoriškai įmanomas perėjimas iš vienos klasės į kitą.

Klasikinis palikimas

Senovės Graikijos ir Romos meno, literatūros, architektūros ir filosofijos idėjų visuma, kuri vėlesnių epochų (pvz., Renesanso, Klasicizmo) buvo laikoma pavyzdžiu ir etalonu.

Klasinė visuomenė

Santvarka, kurioje žmogaus padėtis priklauso nuo jo turto, pajamų, profesijos ir išsilavinimo, o ne nuo kilmės.

Klasių kova

Marksizmo terminas, apibūdinantis nuolatinį konfliktą tarp gamybos priemonių savininkų ir jų išnaudojamų darbininkų.

Klemensas fon Meternichas

XIX a. pradžios Austrijos kancleris, Vienos kongreso pagrindinis architektas. Konservatorius, siekęs atkurti senąją monarchinę tvarką, slopinti revoliucijas ir sukurti ilgalaikę taikos sistemą Eur...

Knygnešiai

Žmonės, kurie spaudos draudimo metais slapta gabeno lietuviškas knygas ir laikraščius iš Mažosios Lietuvos į Rusijos imperijos valdomą Lietuvą.

Koalicija

Kelių politinių partijų susivienijimas bendrai vyriausybei sudaryti ir darbui parlamente.

Kolaboravimas

Sąmoningas ir bendradarbiavimas su okupacine valdžia, kenkiant savo šalies interesams ar piliečiams.

Kolektyvinė atmintis

Bendruomenėje perduodamas ir puoselėjamas bendras supratimas apie grupės praeitį.

Kolektyvinis saugumas

Tarptautinės sistemos principas, kai valstybės susitaria, kad agresija prieš vieną narę yra laikoma agresija prieš visas, ir visos narės įsipareigoja bendrai gintis. Tai buvo Tautų Sąjungos veiklo...

Kolektyvizacija

Prievartinis individualių valstiečių ūkių sujungimas į kolektyvinius ūkius (kolūkius). Šis procesas sunaikino privačią nuosavybę žemės ūkyje ir tradicinį Lietuvos kaimą.

Kolonializmas

Politika, kai valstybė užgrobia kitas šalis ar teritorijas, siekdama jas ekonomiškai išnaudoti, valdyti ir diegti savo kultūrą.

Kolonija

Savo politinę nepriklausomybę praradusi teritorija, kurią tiesiogiai valdo kita valstybė (metropolija).

Kolūkis

Sovietinis kolektyvinis žemės ūkis, kuriame valstiečiai bendrai naudojo žemę ir gamybos priemones pagal valstybės nustatytą tvarką.

Kolumbinis apsikeitimas (Kolumbo mainai)

Po 1492 m. Kristupo Kolumbo kelionės prasidėjęs masinis ir precedento neturintis augalų, gyvūnų, technologijų, žmonių ir ligų judėjimas tarp Senojo Pasaulio (Europos, Azijos, Afrikos) ir **Naujojo...

Komemoracija

Viešas mirusio asmens ar praeities įvykio atminimo pagerbimas (pvz., minėjimas, paminklo atidengimas, tylos minutė). Tai svarbi istorinės atminties palaikymo priemonė.

Komendanto valanda

Draudimas gyventojams nustatytu laiku (dažniausiai naktį) būti viešosiose vietose be specialaus karinės valdžios leidimo.

Komjaunimas

Visasąjunginė Lenino komunistinio jaunimo sąjunga – Komunistų partijos jaunimo organizacija. Narystė joje buvo beveik privaloma jaunuoliams, norintiems siekti aukštojo mokslo ir karjeros.

Kompjeno paliaubos

1918 m. lapkričio 11 d. Vokietijos ir Antantės susitarimas, sustabdęs karo veiksmus Vakarų fronte. Galutinės taikos sąlygos nustatytos vėlesnėmis sutartimis.

Komunistai

Kitas, neoficialus bolševikų partijos pavadinimas, vėliau tapęs oficialiu.

Komunizmas

Totalitarinė ideologija, siekianti sukurti beklasę visuomenę, panaikinant privačią nuosavybę. Praktikoje (SSRS, Kinijoje) tai virto brutalia vienos partijos diktatūra, paremta masiniu teroru.

Konfederacija

Laikina ginkluota bajorų sąjunga, sudaryta tam tikram politiniam tikslui pasiekti. Konfederacijos Seime sprendimai buvo priimami balsų dauguma, taip apeinant liberum veto.

Konfesinis pliuralizmas

Skirtingų krikščioniškų tikėjimų (konfesijų) ir kitų religijų sambūvis vienoje valstybėje. Būdingas LDK, kurioje sugyveno katalikai, stačiatikiai, protestantai, žydai, musulmonai.

Konformizmas

Sąmoningas prisitaikymas prie vyraujančios nuomonės, vertybių ar valdžios reikalavimų, siekiant asmeninės naudos ar saugumo.

Konradas Adenaueris

Vokietijos kancleris; svarbus Europos integracijos ir pokario Vakarų Vokietijos raidos kontekste.

Konservatizmas

Ideologija, kuri vertina tradiciją, nusistovėjusią tvarką, monarchiją ir religiją kaip visuomenės stabilumo pagrindą. Priešinosi staigiems pokyčiams ir revoliucijoms.

Konstantinas Didysis

Romos imperatorius; siejamas su Milano ediktu ir krikščionybės įteisinimu.

Konstantinas Kalinauskas

Kitas 1863–1864 m. sukilimo vadas, atstovavęs radikalesniam, „raudonųjų“ sparnui. Skelbė valstiečių lygybę ir teisę į žemę. Pakartas Lukiškių aikštėje.

Konstantinas Piatsas

Estijos valstybės vadovas, 1934 m. kovą įvedęs autoritarinį valdymą, motyvuodamas tai kova prieš radikalius judėjimus.

Konstantinas Sirvydas

Lietuvių raštijos ir leksikografijos veikėjas; programoje siejamas su LDK kultūra.

Konstitucija

Pagrindinis valstybės įstatymas, nustatantis valdymo tvarką, institucijas ir piliečių teises bei pareigas.

Konstitucinė monarchija

Valdymo forma, kurioje monarcho valdžią riboja Konstitucija ir Parlamentas. Monarchas yra valstybės simbolis, bet reali galia priklauso renkamai atstovybei.

Konsulatas

Valdymo forma Prancūzijoje (1799–1804 m.), kai realią galią turėjo Pirmasis konsulas, kuriuo buvo Napoleonas Bonapartas.

Kontinentinė blokada

Napoleono 1806 m. įvestas draudimas Europos šalims prekiauti su Didžiąja Britanija, siekiant ją ekonomiškai nualinti.

Kontribucija

Po sukilimų uždėtos specialios piniginės baudos ar mokesčiai, kuriuos gyventojai privalėjo mokėti Rusijos valdžiai.

Kontribucijos

Okupacinės valdžios nustatyti priverstiniai piniginiai mokesčiai, renkami iš užimtos teritorijos gyventojų.

Kontrreformacija

Katalikų Bažnyčios atsakas į Reformaciją. Tai buvo reformų ir priemonių visuma, siekiant sustabdyti protestantizmo plitimą ir atnaujinti pačią Bažnyčią.

Kontrrevoliucija

Veikla, kuria siekiama sustabdyti arba panaikinti revoliucijos sukeltus politinius pokyčius. Bolševikai šią sąvoką plačiai taikė įvairiems tikriems ir tariamiems savo valdžios priešininkams.

Kooperacija

Ūkininkų ir gamintojų jungimasis į bendroves, siekiant kartu efektyviau supirkti, perdirbti bei parduoti produkciją užsienio rinkose.

Kooperatyvas

Ūkininkų ar gamintojų savanoriškas susivienijimas bendrai ūkinei veiklai, pavyzdžiui, produkcijos perdirbimui ir pardavimui.

Kopenhagos kriterijai

Reikalavimų rinkinys (stabili demokratija, rinkos ekonomika), kuriuos turi atitikti valstybė, siekianti tapti Europos Sąjungos nare.

Kornilovo žygis

1917 m. rugpjūčio krizė, kai Lavro Kornilovo vadovaujami daliniai pajudėjo Petrogrado link. Kerenskis tai įvertino kaip grėsmę vyriausybei ir galimą karinio valdžios perėmimo bandymą.

Kovo 11-oji

1990 m. kovo 11 d. Aukščiausioji Taryba priėmė aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“, atkurdama 1940 m. sovietų okupuotos Lietuvos Respublikos nepriklausomybę.

Kovo 11-osios aktas

1990 m. kovo 11 d. Aukščiausiosios Tarybos priimtas dokumentas, skelbiantis apie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą ir 1940 m. SSRS okupacijos panaikinimą.

Kovos su bermontininkais

Bermontininkai – tai po karo Lietuvoje likusių vokiečių karių ir rusų baltagvardiečių (kovojusių prieš bolševikus) junginys, vadovaujamas Pavelo Bermonto-Avalovo. Jie plėšikavo ir siekė nuversti Lietu...

Kovos su bolševikais (Raudonąja armija)

1918 m. pabaigoje bolševikai įsiveržė į Lietuvą ir užėmė Vilnių. Laikinoji vyriausybė persikėlė į Kauną. Su Vokietijos karininkų ir karių pagalba, Lietuvos kariuomenei-savanoriams pavyko sustabdyt...

Kovos su lenkais

Pats skaudžiausias ir sudėtingiausias konfliktas. Lenkija siekė prisijungti Vilniaus kraštą. 1920 m. rudenį, Lenkijai suvaidinus „sukilimą“, generolo Liucjano Želigovskio vadovaujama kariuomenė **užgr...

Kraštovaizdžio kaita

Matomas gamtinės aplinkos pakeitimas dėl žmogaus veiklos. Ikimoderniaisiais laikais tai labiausiai pasireiškė per miškų pavertimą ariama žeme, pelkių sausinimą ir gyvenviečių plėtrą. Valakų reform...

Krikščioniškoji demokratija

Politinė srovė, savo programą grindusi katalikų tikėjimo vertybėmis ir kaimo žmonių interesų gynimu.

Krišpinas Kiršenšteinas

LDK veikėjas; programoje siejamas su LDK kraštovaizdžio ir jo kaitos supratimu.

Krištolinė naktis

1938 m. lapkričio 9–10 d. nacistų organizuotas masinis pogromas prieš žydus Vokietijoje ir Austrijoje.

Kristupas Kolumbas

Jūrų keliautojas; siejamas su 1492 m. kelione ir Kolumbiniu apsikeitimu.

Kronika

Istorinis veikalas, kuriame įvykiai aprašomi griežta chronologine tvarka (metai po metų). Būdingas Viduramžiams, dažnai subjektyvus ir didaktiškas.

Kultūros filosofija

Mokslo šaka, tirianti kultūros esmę, jos kūrimo dėsnius ir tautos vietą bendroje žmonijos raidoje.

Kultūros ideologizavimas

Procesas, kurio metu totalitarinė valstybė pajungia visą kultūrinį gyvenimą (meną, literatūrą, mokslą, švietimą) vienai valdančiajai ideologijai. Kultūra tampa ne saviraiškos, o **propagandos ir m...

Kultūros paveldas

Praeities kartų palikimas, turintis istorinę, estetinę ar mokslinę vertę, saugomas ateities kartoms.

Kursantai

Karinės mokyklos studentai, kurie buvo viena iš nedaugelio Laikinąją vyriausybę gynusių pajėgų per Spalio perversmą.

L

Lageris

Priverstinio darbo stovykla SSRS, kurioje kaliniai buvo išnaudojami sunkiems darbams ir laikomi nežmoniškomis sąlygomis.

Laikinoji sostinė

Kaunas 1919–1939 m., kai dėl Lenkijos okupacijos Lietuva negalėjo valdyti savo tikrosios sostinės Vilniaus.

Laikinoji vyriausybė

Po Vasario revoliucijos suformuota valdžia, kuri neatstovavo plačiosioms masėms ir padarė lemtingą klaidą – nepasitraukė iš Pirmojo pasaulinio karo.

Laikinoji vyriausybė (LLV)

1941 m. sukilimo metu sudaryta vyriausybė (vadovas J. Ambrazevičius-Brazaitis), veikusi 6 savaites, kol ją išvaikė naciai.

Laisva konkurencija

Gamintojų varžymasis rinkoje dėl pirkėjų, skatinantis tobulinti technologijas, gerinti kokybę ir mažinti prekių kainas.

Laisvasis miestas

Savivaldus miestas (pvz., Dancigas), kurio nepriklausomybę garantuoja tarptautinė bendruomenė ir kuris nepriklauso jokiai konkrečiai valstybei.

Laisvoji rinka

Ekonominė sistema, pagrįsta privačia nuosavybe, konkurencija ir pasiūlos bei paklausos mechanizmu. Valstybės kišimasis į ekonomiką yra minimalus.

Laisvosios Prancūzijos judėjimas

Generolo Charles'io de Gaulle'io vadovaujamas judėjimas, siekęs išlaisvinti Prancūziją iš vokiečių okupacijos ir nepripažinęs Viši režimo.

Lajošas Košutas

Vengrų politikas ir revoliucionierius, 1848 m. Vengrijos revoliucijos lyderis, siekęs Vengrijos nepriklausomybės nuo Austrijos imperijos.

Landtagas

Prūsijos parlamentas, kuris XIX a. viduryje priešinosi Bismarko ir Vilhelmo I planams didinti išlaidas kariuomenei.

LDK atkūrimo idėja

XIX a. pirmoje pusėje dominavusi politinė vizija, siekusi atkurti istorinę, daugiatautę Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę federacijoje su Lenkija, t. y. Abiejų Tautų Respubliką.

LDK paveldas

Kultūrinis, politinis ir teritorinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės palikimas, į kurį pretenduoja ir kurį savaip interpretuoja kelios šiuolaikinės valstybės: **Lietuva, Baltarusija, Ukraina ir Le...

LDK Statutas

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisės kodeksas. Ypač svarbus Trečiasis Statutas (1588 m.), kuris net ir po Liublino unijos įtvirtino LDK teisinį ir administracinį savarankiškumą.

Lebensraum

„Gyvenamosios erdvės“ idėja, kuria naciai grindė poreikį užkariauti ir kolonizuoti Rytų Europos teritorijas.

Legitimizmas

Vienos kongreso principas, reiškiantis, kad į sostus turi būti grąžinti „teisėti“ (paveldėjimo teise) monarchai, kuriuos buvo nuvertusi Prancūzijos revoliucija arba Napoleonas.

Legitimizmo principas

Teisėta laikoma tik ta valdžia, kuri paveldima iš kartos į kartą (legitimi monarchija). Napoleono pasodinti valdovai buvo paskelbti neteisėtais.

Leipcigo mūšis

1813 m. įvykęs „Tautų mūšis“, kuriame jungtinės Europos koalicijos pajėgos sutriuškino Napoleono armiją, žymėdamas jo imperijos žlugimo pradžią.

Lendlizas

JAV pagalbos sąjungininkams mechanizmas nuo 1941 m. kovo: ginklai, technika, žaliavos ir maistas buvo „skolinami/nuomojami“, išvengiant formalaus JAV įsitraukimo iki 1941-12.

Leni Ryfenštal

Kino režisierė; programoje siejama su propagandos ir menininko tarnystės totalitarinei ideologijai problema.

Leni Ryfenštal (Leni Riefenstahl)

Talentinga vokiečių kino režisierė, sukūrusi garsiausius nacių propagandinius filmus – „Valios triumfas“ ir „Olimpija“. Jos filmai pasižymėjo novatoriška kinematografija ir estetine galia, tač...

Leonardas da Vinčis

Tobulas „Renesanso žmogaus“ pavyzdys. Genialus menininkas, mokslininkas, inžinierius ir anatomas. Jo smalsumas buvo beribis – jis tapė „Moną Lizą“, projektavo skraidymo aparatus ir tyrinėjo žmogau...

Leonas IX

Popiežius; programoje siejamas su 1054 m. schizma ir katalikų–ortodoksų skirtimis.

Leonidas

Spartos karalius; siejamas su graikų ir persų karų simbolika ir Antikos karo istorija.

Leonidas Brežnevas

SSRS vadovas; programoje siejamas su Šaltojo karo laikotarpiu.

Leopoldas fon Rankė

XIX a. vokiečių istorikas, siejamas su profesionalaus, šaltiniais grįsto istorijos mokslo pradžia.

Leopoldas von Rankė (1795–1886)

Vokiečių istorikas, laikomas profesionaliosios istoriografijos tėvu. Iškėlė reikalavimą remtis tik patikimais pirminiais šaltiniais ir atkurti praeitį tokią, „kokia ji iš tikrųjų buvo“, siekia...

Levas Karsavinas

Filosofas ir istorikas; programoje siejamas su tarpukario Lietuvos akademine kultūra.

Levas Trockis

Vienas bolševikų vadovų, organizavęs Spalio perversmą ir vadovavęs Petrogrado tarybos Kariniam revoliuciniam komitetui.

Liaudies komisarų taryba

Aukščiausiasis Sovietų Rusijos vykdomosios valdžios organas, bolševikų vyriausybė, kuriai vadovavo Vladimiras Leninas.

Liaudies vyriausybė

Okupacinės valdžios nurodymu 1940 m. birželį sudaryta marionetinė vyriausybė, turėjusi sudaryti teisėtumo įspūdį perimant valdžią.

Liberalizacija

Valstybinio kainų reguliavimo mažinimas arba naikinimas, leidžiant kainoms nusistatyti rinkoje laisvai.

Liberalizmas

Politinė filosofija, pabrėžianti individo teises ir laisves, konstitucinį valdymą, parlamentarizmą ir laisvąją rinką. Siekė apriboti absoliučią monarchų valdžią.

Liberum veto

Teisė, leidusi bet kuriam Seimo nariui, prieštaraujančiam sprendimui, nutraukti viso Seimo darbą ir anuliuoti visus jo nutarimus. Tapo viena iš pagrindinių valstybės paralyžiaus priežasčių.

Liepos dienos

1917 m. vasarą Petrograde vykusios ginkluotos demonstracijos, kurias numalšinus bolševikai kuriam laikui pasitraukė į pogrindį.

Liepos krizė

Mėnesį trukusi diplomatinė įtampa po Sarajevo atentato, pasibaigusi didžiųjų Europos valstybių mobilizacija ir karu.

Lietuvių aktyvistų frontas (LAF)

1940 m. Berlyne Kazio Škirpos iniciatyva įkurta politinė organizacija, rengusi Birželio sukilimą ir koordinavusi pasipriešinimą sovietams.

Lietuvių demokratų partija (LDP)

1902 m. susikūrusi partija, siekusi Lietuvos autonomijos ir demokratinių reformų Rusijos imperijos sudėtyje.

Lietuvninkai

Mažojoje Lietuvoje gyvenę lietuviai, išsaugoję savo kalbą ir papročius, tačiau patyrę stiprią vokiškos kultūros įtaką.

Lietuvos bažnytinė provincija

1926 m. įkurta savarankiška Lietuvos Katalikų Bažnyčios administracinė struktūra, tiesiogiai pavaldi Apaštalų Sostui.

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK)

ATR dalis, turėjusi savo institucijų tradiciją ir teritoriją. Laiko ašyje tai intervalas, kuris ATR kontekste baigiasi 1795 m., kai politinė autonomija išnyksta.

Lietuvos Helsinkio grupė

1976 m. įkurta organizacija, viešai fiksavusi ir skelbusi apie žmogaus teisių pažeidimus okupuotoje Lietuvoje.

Lietuvos Jeruzalė

Vilniaus pavadinimas, naudotas pabrėžti jo kaip svarbaus žydų kultūros, religijos ir mokslo centro reikšmę.

Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika

Pogrindinis leidinys, leistas Lietuvoje 1972–1989 m., fiksavęs tikinčiųjų persekiojimus ir žmogaus teisių pažeidimus sovietų okupacijos metais. Svarbus pasipriešinimo ir informacinio karo simbolis...

Lietuvos laikinoji vyriausybė

1941 m. sukilėlių sudaryta institucija, siekusi atkurti Lietuvos valstybingumą, tačiau nacistinės Vokietijos nepripažinta ir priversta nutraukti veiklą.

Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis (LLKS)

1949 m. įkurta bendra Lietuvos partizanų vadovybė, koordinavusi pasipriešinimą ir pasirašiusi politinę deklaraciją.

Lietuvos laisvės lyga (LLL)

Pogrindinė antisovietinė organizacija, kuri 1987 m. rugpjūčio 23 d. suorganizavo pirmąjį viešą mitingą Molotovo–Ribbentropo paktui pasmerkti.

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis

1988 m. birželio 3 d. įkurtas visuomeninis judėjimas, iš pradžių rėmęs reformas, o vėliau siekęs Lietuvos nepriklausomybės.

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis (LPS)

1988 m. įkurtas visuomeninis judėjimas, kurio pradinis tikslas buvo remti Gorbačiovo reformas, o vėliau – atkurti Lietuvos nepriklausomybę.

Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP)

Pirmoji Lietuvos politinė partija, įkurta 1896 m., kovojusi už darbininkų teises ir demokratinę respubliką.

Lietuvos Taryba

Vilniaus konferencijoje išrinkta 20 asmenų institucija, įgaliota siekti Lietuvos valstybės atkūrimo ir derėtis su užsienio valstybėmis.

Lietuvos tautinė aukščiausioji taryba

1794 m. sukilimo metu LDK veikusi sukilėlių valdžia Vilniuje. Valdymo lygmenis galima įsivaizduoti kaip hierarchiją: vieta → apskritis → centras; taryba siekė valdyti „centro“ lygmeniu.

Lietuvos TSR (LTSR)

Pavadinimas, suteiktas Lietuvai po 1940 m. liepos 21 d. deklaracijos, kuria šalis paversta viena iš SSRS sąjunginių respublikų.

Lietuvos vyriausioji mokykla

Po 1781 m. reformos pakeistas Vilniaus universiteto pavadinimas, nurodantis jo vaidmenį prižiūrint visą Lietuvos švietimo sistemą.

Lisabonos sutartis

2007 m. pasirašytas dokumentas, kuriuo buvo reformuota ir sustiprinta Europos Sąjungos politinė struktūra ir veikla.

Litas

1922 m. spalio 2 d. įvesta nacionalinė Lietuvos valiuta, tarpukariu garsėjusi savo stabilumu ir aukso padengimu.

Literatūra

Renesanso epochoje literatūra išsilaisvino iš vien religinės tematikos. Rašytojai (Dantė, Petrarka, Šekspyras) pradėjo kurti tautinėmis kalbomis, nagrinėti *žmogiškąsias aistras, meilę, abejones...

Liublino unija

1569 m. sudaryta sutartis, kuria LDK ir Lenkijos karalystė susijungė į vieną federacinę valstybę – Abiejų Tautų Respubliką su bendru valdovu ir Seimu, bet atskirais iždais, kariuomenėmis ir teise.

Liudmila Aleksejeva

Sovietų disidentė ir žmogaus teisių gynėja; programoje siejama su kova už žmogaus teises.

Liudvikas XIV

Prancūzijos karalius (1643–1715), žinomas kaip Karalius Saulė. Ryškiausias absoliutizmo atstovas, pastatęs Versalio rūmus ir centralizavęs valdžią.

Liudvikas XVI

Paskutinis Prancūzijos karalius prieš revoliuciją. Jo bandymai išsaugoti absoliutinę monarchiją baigėsi giljotina.

Liuteronybė

Protestantizmo šaka, kurią pradėjo Martynas Liuteris. Pabrėžia išganymą per tikėjimą, o ne per gerus darbus. Paplitusi Vokietijoje, Skandinavijos šalyse, Latvijoje, Estijoje, Mažojoje Lietuvoje.

LKBK

Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika – ilgiausiai be pertraukos leistas nelegalus pogrindžio žurnalas, fiksavęs sovietų nusikaltimus.

LLKS

Lietuvos laisvės kovos sąjūdis. Organizacija, kuri 1949 m. suvienijo visus partizanus ir paskelbė Deklaraciją.

Lojalistai

Kolonijų gyventojai, revoliucijos metu likę ištikimi Didžiosios Britanijos karaliui ir nepalaikę atsiskyrimo.

Lokalinė istorija

Istorijos kryptis, tirianti konkrečios, geografiškai apibrėžtos vietovės (miesto, kaimo, regiono) praeitį.

Lokalinis karas (įgaliotinių karas)

Karinis konfliktas, kuriame tiesiogiai kovoja mažesnės valstybės, tačiau jas remianti, finansuojanti ir ginkluojanti viena iš supervalstybių (JAV arba SSRS).

Lombardija

Turtingas šiaurės Italijos regionas su centru Milane, kuris po 1859 m. karo su Austrija buvo prijungtas prie Pjemonto.

Lucjanas Żeligowskis

Lenkijos generolas, kuris, inscenizavęs maištą, 1920 m. spalį užėmė Vilnių ir įkūrė Vidurio Lietuvos valstybę.

Luditai

Ankstyvojo darbininkų judėjimo dalyviai Anglijoje, kurie protestuodami prieš atlyginimų mažinimą ir bedarbystę laužė gamybos mašinas.

Luomai

Uždaros visuomenės grupės, kurių narių teisės ir pareigos priklausė nuo kilmės (pavyzdžiui, bajorija, dvasininkija).

Luomas

Istoriškai susidariusi paveldima socialinė grupė su nustatytomis teisėmis ir pareigomis (dvasininkija, bajorija, trečiasis luomas). Būdingas feodalinei visuomenei.

Luominė monarchija

Valdymo forma brandžiaisiais viduramžiais (XII–XV a.), kurioje monarcho valdžią riboja luomų atstovų susirinkimas (pvz., Parlamentas, Seimas), ypač mokesčių klausimais.

Luominė monarchija LDK

Valdymo forma, LDK įsitvirtinusi po krikšto ir unijų su Lenkija. Didžiojo kunigaikščio valdžią ribojo Ponų taryba, o vėliau – ir bajorų Seimas.

Luominė sistema

Griežtas visuomenės suskirstymas į socialines grupes (luomus) pagal kilmę ar paveldėtas privilegijas, lemiančias teises ir pareigas.

Luominė visuomenė

Socialinė santvarka, kurioje žmogaus teises, pareigas ir vietą visuomenėje griežtai lemia jo gimimas ar priklausymas tam tikrai grupei.

Luomų institucijos

Dvasininkijos, bajorijos ir miestiečių atstovų susirinkimai (pvz., Anglijos Parlamentas, Prancūzijos Generaliniai luomai), kurie tarėsi su monarchu dėl mokesčių ir įstatymų.

Lyčių istorija

Istorijos kryptis, tirianti moteriškumo ir vyriškumo sampratas bei vyrų ir moterų vaidmenų kaitą visuomenėje skirtingais laikotarpiais.

Lygybė prieš įstatymą

Principas, kad visiems piliečiams galioja tie patys įstatymai, nepriklausomai nuo jų kilmės, luomo ar turtinės padėties.

Lysenkizmas

Pseudomokslinė teorija, kurią propagavo Trofimas Lysenka ir kuri dešimtmečiams paralyžiavo sovietų biologiją ir žemės ūkį, neigiant genetiką kaip „buržuazinį mokslą“.

M

Maginot linija

Prancūzijos pastatyta galinga įtvirtinimų ir bunkerų sistema palei sieną su Vokietija, turėjusi apsaugoti nuo tiesioginio puolimo.

Mahometas

Islamo pranašas; programoje siejamas su islamo susikūrimu ir hidžra.

Maironis (Jonas Mačiulis)

Lietuvių kunigas ir poetas, tapęs tautinio atgimimo dainiumi, kurio eilės žadino meilę tėvynės istorijai, kalbai ir gamtai.

Maisto trūkumas

Viena iš pagrindinių Vasario revoliucijos priežasčių, kilusi dėl to, kad beveik visas maistas buvo siunčiamas armijai Pirmojo pasaulinio karo metu.

Maksimiljenas Robespjeras

Vienas įtakingiausių Jakobinų klubo veikėjų, 1793–1794 m. priklausęs Visuomenės gelbėjimo komitetui ir palaikęs Teroro politiką.

Malina

Slapta slėptuvė gete, skirta žydams pasislėpti nuo nacių vykdomų suėmimų ir žudymo akcijų.

Manevrinis karas

Kariavimo būdas, pasižymintis sparčiu kariuomenių judėjimu ir dažnai kintančia fronto linija, būdingas Rytų frontui.

Manheteno projektas

Itin slapta JAV mokslinė ir inžinerinė programa Antrojo pasaulinio karo metu, skirta sukurti atominę bombą.

Manifestas

Valstybės vadovo (caro) viešas paskelbimas apie svarbias politines permainas ar suteikiamas laisves.

Mannerheimo linija

Suomijos gynybinių įtvirtinimų sistema Karelijos sąsmaukoje, padėjusi suomiams ilgą laiką priešintis SSRS agresijai.

Manufaktūra

Gamybos įmonė, pagrįsta darbo pasidalijimu ir rankų darbu, pradėta steigti siekiant racionaliau tvarkyti valstybės ūkį.

Mao Dzedongas

Kinijos komunistų lyderis; programoje siejamas su totalitarinio režimo įsigalėjimu Kinijoje.

Marcelė Kubiliūtė

Lietuvos žvalgė, kurios dėka buvo užkirstas kelias lenkų karinės organizacijos (POW) planuojamam sukilimui 1919 metais.

Margaret Tečer

Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė; programoje siejama su neoliberalizmu ir laisvosios rinkos politika.

Margaret Tečer (Margaret Thatcher)

Didžiosios Britanijos premjerė (1979–1990), viena ryškiausių neoliberalizmo politikos įgyvendintojų. Vykdė plataus masto privatizaciją ir mažino profesinių sąjungų įtaką.

Marie Antoinette

Prancūzijos karalienė, kilusi iš Austrijos, giljotuota Didžiojo teroro metu 1793 metais.

Marija Gimbutienė

Archeologė ir antropologė; siejama su Lietuvos diasporos mokslo pasiekimais.

Marija Kiuri

Mokslininkė, radioaktyvumo tyrėja; programoje siejama su moderniojo mokslo pasiekimais.

Marksizmas

K. Markso ir F. Engelso sukurta teorija apie neišvengiamą klasių kovą ir proletariato revoliuciją prieš kapitalizmą.

Maršalo planas

1948–1951 m. vykdyta didžiulė JAV ekonominės paramos programa Vakarų Europai atkurti. Tikslas – pakelti pragyvenimo lygį, kad skurdas netaptų terpe plisti komunizmui.

Martinas Liuteris Kingas

JAV dvasininkas, Afroamerikiečių pilietinių teisių judėjimo lyderis. Propagavo nesmurtinio pasipriešinimo filosofiją. Nobelio taikos premijos laureatas.

Martynas Jankus

Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjas, spaustuvininkas, vadovavęs Vyriausiajam Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetui.

Martynas Liuteris

Vokiečių vienuolis ir teologas, Reformacijos pradininkas. 1517 m. paskelbė „95 tezes“, kritikuojančias prekybą indulgencijomis.

Martynas Mažvydas

Pirmosios lietuviškos knygos autorius; programoje siejamas su Reformacija ir LDK konfesine kultūra.

Martynas Počobutas

Astronomas ir Vilniaus universiteto veikėjas; siejamas su Lietuvos mokslo ir europeizacijos raida.

Masinė gamyba

Pramonės metodas, kai gaminami dideli vienodų prekių kiekiai, dažnai naudojant konvejerį, siekiant sumažinti gamybos sąnaudas ir kainas.

Masinė kultūra

Plačiajai auditorijai skirti ir masiškai gaminami bei platinami kultūros produktai ir pramogos.

Masinio naikinimo ginklas

Ginklai, sukeliantys itin dideles netektis ar žalą – branduoliniai, cheminiai, biologiniai. Antrosios pasaulinio karo pabaigoje pirmąkart panaudotos atominės bombos.

Mažoji Vokietija

Vokietijos vienijimo modelis, numatantis suvienytą valstybę be Austrijos imperijos, vadovaujant Prūsijai.

Mecenatystė

Mokslo, meno ir kultūros kūrėjų bei įstaigų finansinis ir moralinis rėmimas.

Mechaninės verpimo ir audimo staklės

Leido masiškai gaminti audinius. Tekstilės pramonė buvo pirmoji, kurią palietė perversmas. Britanija tapo „pasaulio dirbtuvėmis“.

Medininkų žudynės

1991 m. liepos 31 d. sovietų OMON būrio įvykdytas Lietuvos muitinės ir policijos pareigūnų sušaudymas pasienio poste.

Melioracija

Masinis žemės sausinimo ir tiesinimo procesas, kuris, nors ir padidino žemės ūkio plotus, kartu sunaikino tradicinį Lietuvos kraštovaizdį ir vienkiemių sistemą.

Memelenderiai

Klaipėdos krašto gyventojai (dažniausiai vokiečiai), kurie pabrėžė savo regioninį išskirtinumą ir siekė išlaikyti krašto savitumą.

Metropolija

Valstybė, valdanti kolonijas. Pavyzdžiui, Didžioji Britanija buvo Indijos metropolija.

MGB

Pokario metais veikusi SSRS valstybės saugumo ministerija, atsakinga už kovą su ginkluotu pasipriešinimu ir gyventojų sekimą.

Michailas Gorbačiovas

Paskutinis Sovietų Sąjungos lyderis. Jo reformos (perestroika ir glasnost) ir atsisakymas naudoti jėgą prieš Rytų Europos šalis lėmė Šaltojo karo pabaigą ir SSRS žlugimą.

Michailas Muravjovas

Vilniaus generalgubernatorius, pasiųstas numalšinti 1863 m. sukilimo. Dėl ypatingo žiaurumo ir viešų egzekucijų pramintas „Koriku“. Inicijavo spaudos draudimą.

Miestų plėtra (Urbanizacija)

Miestų augimo ir miestų gyventojų dalies didėjimo procesas. Urbanizacija sudarė palankesnes sąlygas masinei spaudai, kinui, teatrams ir kitoms viešoms pramogoms plisti.

Mikalojus Daukša

Vienas iš lietuvių raštijos pradininkų, Kontrreformacijos veikėjas. Savo „Postilės“ (1599 m.) prakalboje iškėlė gimtosios kalbos svarbą tautos išlikimui.

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis

Lietuvių kompozitorius ir dailininkas, simbolizmo atstovas, kūręs XIX-XX a. sandūroje. Unikali asmenybė, siekusi sujungti muziką ir dailę į vieną visumą („vizualinė muzika“). Moderniosios lietuvių...

Mikalojus Kopernikas

Lenkijos astronomas, suformulavęs heliocentrinę visatos teoriją, teigiančią, kad Žemė sukasi aplink Saulę, o ne atvirkščiai. Savo knygoje „Apie dangaus sferų sukimąsi“ (1543 m.) jis metė tiesi...

Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis

LDK didikas; programoje siejamas su konfesine kultūra ir LDK visuomenės įvairove.

Mikalojus Radvila Rudasis

LDK didikas ir Reformacijos rėmėjas; siejamas su LDK politine savarankiškumo problema.

Mikroistorija

Tyrimo kryptis, susitelkianti į nedidelį objektą (žmogų, šeimą, kaimą), per kurį atskleidžiami platesni epochos socialiniai santykiai ir mąstysena.

Mikrorajonas

Tipinis sovietinis gyvenamasis rajonas, sudarytas iš standartinių, blokinės arba stambiaplokštės statybos daugiabučių. Tokie rajonai buvo statomi sparčiai augančiuose miestuose.

Militarizmas

Požiūris, kad karinė galia ir nuolatinis pasirengimas karui yra svarbiausia valstybės stiprybės ir saugumo sąlyga.

Misionieriai

Krikščionybės platintojai, kurie kolonijose steigė mokyklas bei ligonines ir skleidė europietiškas vertybes.

Miuncheno susitarimas

1938 m. sutartis tarp Vokietijos, Italijos, D. Britanijos ir Prancūzijos, kuria Čekoslovakija buvo priversta atiduoti Sudetų kraštą Vokietijai.

MLS (Mažosios Lietuvos savanoris)

Žalios spalvos rankovės raištis su raidėmis, kurį ryšėjo operacijos dalyviai, siekdami pabrėžti tariamai vietinį sukilimo pobūdį.

Mobilizacija

Ginkluotųjų pajėgų ir valstybės ūkio pertvarkymas karo reikmėms, taip pat vyrų šaukimas į karinę tarnybą.

Modernizacija

Spartus visuomenės ir valstybės atnaujinimo procesas, perimant naujausius mokslo, technikos ir valdymo pasiekimus.

Modernusis nacionalizmas

Ideologija, kurioje tauta apibrėžiama pagal bendrą kalbą, kultūrą ir etninę kilmę, o ne pagal priklausymą istorinei politinei bendruomenei.

Mohandas Gandis

Indijos nepriklausomybės judėjimo lyderis; programoje siejamas su dekolonizacija.

Mokslas (antikinis)

Ankstyvoji mokslo forma, kurioje dominavo loginis samprotavimas ir stebėjimas, o ne eksperimentas. Apėmė matematiką, astronomiją, mediciną, gamtos filosofiją.

Mokslo populiarinimas

Mokslinių tyrimų rezultatų pateikimas plačiajai visuomenei suprantama ir patrauklia forma, pavyzdžiui, per tinklalaides ar dokumentiką.

Mokslo revoliucija

XVI–XVII a. periodas, kai fundamentalūs atradimai astronomijoje, fizikoje ir medicinoje pakeitė požiūrį į visatą. Ji rėmėsi stebėjimu, eksperimentu ir matematiniu apskaičiavimu, o ne aklu pasitikė...

Mokslo salonai

Privačiuose namuose rengiami susitikimai, kuriuose mąstytojai ir mokslininkai laisvai diskutavo apie naujas idėjas.

Molotovo planas

Sovietų Sąjungos atsakas į Maršalo planą – ekonominės pagalbos ir prekybos sutarčių sistema, skirta Rytų bloko šalims kontroliuoti.

Molotovo–Ribbentropo paktas

1939 m. rugpjūčio 23 d. Vokietijos ir SSRS nepuolimo sutartis. Jos slaptaisiais protokolais Rytų Europa padalyta į įtakos sferas.

Monoteizmas

Tikėjimas vienu Dievu. Pamatinis judaizmo, krikščionybės ir islamo principas.

Moterų emancipacija

Socialinis ir teisinis moterų išsivadavimas iš apribojimų, siekiant lygių teisių su vyrais.

Motiejus Kazimieras Sarbievijus

Vilniaus universiteto auklėtinis ir profesorius, lenkų ir lotynų kalbomis kūręs poetas, pramintas „Sarmatų Horacijumi“. Jo lotyniška poezija buvo žinoma ir vertinama visoje XVII a. Europoje. Sarbi...

Motiejus Strijkovskis

XVI a. kronikininkas; svarbus LDK ir regiono istorinio pasakojimo raidai.

Motiejus Valančius

XIX a. Žemaičių vyskupas, tautinio atgimimo veikėjas. Spaudos draudimo metais organizavo knygnešystę, slaptas lietuviškas mokyklas ir blaivybės sąjūdį, taip paversdamas Bažnyčią pasipriešinimo cen...

Mozė

Judaizmo tradicijos pranašas; programoje siejamas su monoteistinių religijų istorija.

Mudžachedai

Afganistano sukilėliai, kovoję prieš sovietų kariuomenę ir prosovietinę vyriausybę religinio karo (džihado) vardu.

Mykolas I Kerularijus

Konstantinopolio patriarchas; siejamas su 1054 m. Krikščionių Bažnyčios skilimu.

Mykolas Kleopas Oginskis

Kompozitorius, diplomatas, 1794 m. sukilimo dalyvis. Atstovavo senajai LDK patriotų kartai, teikė carui Aleksandrui I LDK autonomijos atkūrimo projektus.

Mykolas Krupavičius

Dvasininkas ir politikas, pagrindinis 1922 m. Lietuvos žemės reformos autorius ir jos įgyvendintojas.

Mykolas Römeris

Teisininkas ir konstitucinės teisės veikėjas; programoje siejamas su Lietuvos valstybingumo ir kultūros modernėjimu.

Mykolas Sleževičius

Lietuvos Vyriausybės vadovas, 1918 m. pabaigoje paskelbęs atsišaukimą „Į Lietuvos piliečius“, kuris paskatino masinį savanorių telkimąsi.

N

Nabuchodonosaras II

Babilonijos valdovas; programoje siejamas su senovės Rytų despotijos ir valstybės galios samprata.

Nacionalinė inteligentija

Išsilavinusių žmonių sluoksnis (gydytojai, teisininkai, mokslininkai), kuris kuria savo tautos kultūrą ir valstybę.

Nacionalinė istorija

Istorijos žanras, kurio centre yra viena tauta, jos kultūra, valstybingumo raida ir bendros istorinės atminties kūrimas.

Nacionalinio gelbėjimo komitetas

Prosovietinė anoniminė grupuotė, kuri 1991 m. sausio įvykių metu bandė neteisėtai užgrobti valdžią Lietuvoje.

Nacionalinis judėjimas

Sutelktos visuomenės pastangos siekiant tautos vienybės, laisvės ir savarankiškos valstybės sukūrimo, dažnai per politines demonstracijas ar ginkluotą kovą.

Nacionalinis konventas

1792 m. išrinkta aukščiausioji Prancūzijos valdžios institucija, panaikinusi monarchiją ir paskelbusi respubliką.

Nacionalinis susirinkimas

1789 m. birželį Trečiojo luomo deputatų pasiskelbta Prancūzijos atstovų institucija, atmetusi luominį principą ir siekusi parengti konstituciją visai tautai.

Nacionalizacija

Privataus turto (gamyklų, žemės, bankų) nusavinimas ir perdavimas valstybės nuosavybėn.

Nacionalizmas

Ideologija, teigianti, kad tauta, apibrėžiama per bendrą kalbą, kultūrą ir istoriją, yra pagrindinė politinės organizacijos forma ir turi teisę sukurti savo nepriklausomą valstybę.

Nacionalsocializmas (Nacizmas)

Fašizmo atmaina Vokietijoje. Ideologijos branduolys – rasinė teorija, teigianti arijų rasės pranašumą, ir kraštutinis antisemitizmas (neapykanta žydams).

Nanseno pasas

Tautų Sąjungos pripažintas asmens dokumentas, suteiktas pabėgėliams ir asmenims be pilietybės po karo.

Napoleonas Bonapartas

Prancūzijos karvedys ir imperatorius, po revoliucijos įvedęs tvarką, išplatinęs po Europą Civilinį kodeksą ir sukūręs didžiulę imperiją.

Napoleonas III

Prancūzijos imperatorius, kuris sudarė sąjungą su Pjemontu ir padėjo italams kovoti prieš Austriją mainais į teritorijas.

Naratyvas

Istorinis pasakojimas; būdas, kaip faktai ir interpretacijos yra sujungiami į vientisą, rišlų ir prasmingą pasakojimą apie praeities įvykius.

NATO

1949 m. įkurta Šiaurės Atlanto sutarties organizacija. Tai gynybinis Vakarų valstybių aljansas, kurio 5-asis straipsnis skelbia, kad ginkluotas vienos narės užpuolimas laikomas visų narių užpuolimu.

NATO 5-asis straipsnis

Kolektyvinės gynybos principas, pagal kurį vienos NATO narės užpuolimas laikomas visų sąjungininkų užpuolimu.

NATO (Šiaurės Atlanto sutarties organizacija)

1949 m. įkurtas Vakarų bloko karinis-politinis aljansas, kurio pagrindinis tikslas buvo kolektyvinė gynyba nuo galimos sovietų agresijos.

Natūrinis ūkis

Ekonomikos forma, kai produktai gaminami savo poreikiams tenkinti, o ne mainams ar pardavimui. Prekyba yra minimali. Būdingas agrarinėms visuomenėms.

Naujieji laikai

Istorinė epocha tarp viduramžių ir naujausiųjų laikų, pasižymėjusi mokslo pažanga, pramonės plėtra ir piliečių teisių įtvirtinimu.

Nedarbas

Situacija, kai darbingi asmenys, norintys dirbti ir aktyviai ieškantys darbo, negali jo rasti.

Nekaltumo prezumpcija

Teisinis principas, pagal kurį žmogus laikomas nekaltu, kol jo kaltė nėra įrodyta teisme; teroro metu šis principas buvo paneigtas.

Nematomoji ranka

Adamo Smito idėja, kad asmeninės naudos siekiantys žmonės laisvoje rinkoje savaime sukuria naudą visai visuomenei.

Neoliberalizmas

Ekonominė politika, pabrėžianti laisvosios rinkos pranašumą ir siekianti mažinti valstybės vaidmenį ekonomikoje per privatizaciją, dereguliaciją ir mokesčių mažinimą.

Nepriklausomų Valstybių Sandrauga (NVS)

Tarptautinė organizacija, įkurta subyrėjus SSRS buvusių sąjunginių respublikų bendradarbiavimui (Lietuva prie jos nesijungė).

Netiesioginis valdymas

Kolonijinio valdymo būdas, kai metropolija valdo teritoriją per vietos vadus, kurie vykdo kolonizatorių nurodymus.

Neutralitetas

Valstybės politika nedalyvauti karuose tarp kitų valstybių, nesijungti į karinius aljansus ir nesišalinti nė vienos kariaujančios pusės. Tarpukario Lietuva bandė laikytis šios politikos.

Nijolė Sadūnaitė

Disidentė ir „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ bendradarbė; siejama su tikinčiųjų teisių gynimu.

Nikita Chruščiovas

Sovietų Sąjungos lyderis po Stalino mirties. Inicijavo raketų dislokavimą Kuboje, kas sukėlė Karibų krizę. Taip pat pradėjo „destalinizacijos“ procesą.

Nikolajus II

Paskutinis Rusijos imperijos caras, nuverstas per Vasario revoliuciją. Vėliau su visa šeima nužudytas bolševikų nurodymu.

Niujorko biržos griūtis

Akcijų rinkos krachas Niujorko vertybinių popierių biržoje 1929 m. spalio mėnesį, žymintis Didžiosios depresijos pradžią ir sukėlęs masinę paniką bei finansinį chaosą.

Niurnbergo įstatymai

1935 m. nacistinės Vokietijos rasistiniai įstatymai, apriboję žydų pilietines teises ir uždraudę santuokas tarp žydų ir „vokiečių arba giminingo kraujo“ asmenų.

Niurnbergo kodeksas

1947 m. priimtas tarptautinių etikos principų rinkinys, nustatantis gaires eksperimentams su žmonėmis ir pabrėžiantis informuoto sutikimo svarbą.

Niurnbergo procesas

Tarptautinis teismas, po karo teisęs nacių vadovus už nusikaltimus taikai, karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui.

NKVD

Sovietų represinė struktūra, vykdžiusi areštus, kratas, terorą ir kovojusi prieš partizanus.

NKVD / NKGB

Sovietų Sąjungos vidaus reikalų ir valstybės saugumo institucijos, organizavusios ir vykdžiusios masinius suėmimus bei trėmimus.

NKVD / NKGB / MGB

Sovietų Sąjungos vidaus reikalų ir saugumo institucijos, vykdžiusios represijas, areštus ir slaptas egzekucijas.

Nomenklatūra

Privilegijuotas Komunistų partijos ir sovietinių valdininkų elito sluoksnis. Jie turėjo prieigą prie specialių parduotuvių, geresnių butų, automobilių ir kitų gėrybių, nepasiekiamų eiliniams pilie...

nuo 2014 m.

Rusijos agresija ir karas su Ukraina (Krymo aneksija 2014 m., plataus masto invazija nuo 2022 m.).

Nuolaidžiavimo politika (Appeasement)

D. Britanijos ir Prancūzijos politika 4-ajame dešimtmetyje, kuria, darant nuolaidas agresyvioms valstybėms (ypač Vokietijai), siekta išvengti karo.

Nuolatinė taryba

1775 m. sukurta vykdomosios valdžios institucija, siekusi centralizuoti valdymą. Jei funkcijas žymime $V$ (vykdomoji), tai taryba buvo bandymas sustiprinti $V$ dalį valstybės valdyme.

O

Oberostas

Vokietijos Rytų fronto vyriausioji vadovybė; taip pat pavadinimas karinio-administracinio vieneto, apėmusio okupuotas Rusijos imperijos teritorijas (Lietuvą, Latviją, dalį Baltarusijos, Lenkijos).

Objektyvumas

Principas, reikalaujantis, kad tyrėjas (istorikas) būtų nešališkas, atsiribotų nuo savo asmeninių įsitikinimų ir vertinimų, o išvadas grįstų tik faktais ir patikimais įrodymais.

Ogiustas Rodenas

Prancūzų skulptorius; siejamas su modernaus meno raiška.

Oktavianas Augustas

Pirmasis Romos imperatorius (valdė 27 m. pr. Kr. – 14 m.). Baigė pilietinius karus, įvedė principato sistemą ir pradėjo Pax Romana (Romos taikos) laikotarpį.

Okupacija

Laikinas kitos valstybės teritorijos užėmimas karine jėga.

Okupacinės zonos

Po Antrojo pasaulinio karo Vokietija ir Austrija buvo padalintos į sąjungininkų valdomas teritorijas (JAV, D. Britanijos, Prancūzijos ir SSRS).

Ona Kotryna Sanguškaitė-Radvilienė

LDK didikė; programoje siejama su LDK socialine-ekonomine struktūra.

Ona Šimaitė

Lietuvių bibliotekininkė, Holokausto metu gelbėjusi žydus Vilniaus gete. Pasaulio Tautų Teisuolė.

Operacija 1005

Slaptas nacių planas naikinti masinių žudynių pėdsakus, verčiant kalinius atkasti ir deginti aukų kūnus.

Operacija „Barbarosa“

1941 m. birželio 22 d. prasidėjęs nacistinės Vokietijos karinis puolimas prieš Sovietų Sąjungą.

Opozicija

Politinės partijos ar grupės, kurios nepriklauso valdančiajai daugumai ir prieštarauja jos vykdomai politikai.

Osama bin Ladenas

Teroristų tinklo „Al Qaeda“ įkūrėjas ir Rugsėjo 11-osios išpuolių pagrindinis organizatorius.

Ostlandas

Nacių sukurtas administracinis vienetas (reichskomisaratas), apėmęs Baltijos šalis ir dalį Baltarusijos.

Otas fon Bismarkas

Prūsijos ministras pirmininkas ir pirmasis Vokietijos kancleris. Laikomas Vokietijos suvienijimo „architektu“, Realpolitik meistru, suvienijusiu šalį „geležimi ir krauju“.

Otas Vagneris

Architektas; programoje siejamas su moderniosios architektūros raida.

Otonas I

Šventosios Romos imperijos valdovas; svarbus viduramžių imperinės valdžios sampratai.

P

Pabaltijo universitetas

1946–1949 m. Vokietijoje (Hamburge ir Pinneberge) veikusi aukštoji mokykla, įkurta lietuvių, latvių ir estų pabėgėlių.

Pagoniška valstybė

Valstybė, kurios oficiali religija yra pagoniška (politeistinė). LDK buvo paskutinė tokia valstybė Europoje, todėl nuolat patyrė krikščioniškų kaimynų, ypač kryžiuočių ordinų, karinį ir ideologinį...

Paneriai

Miškas prie Vilniaus, tapęs didžiausia masinių žudynių vieta Lietuvoje nacių okupacijos metais (apie 100 tūkst. aukų).

Paraistorija (Pseudohistorija)

Teorijos, kurios imituoja mokslinį tyrimą, bet yra paremtos prasimanymais, sąmokslo teorijomis ar ideologija, o ne moksliniais metodais ir patikimais šaltiniais.

Paritetas

Karinė strateginė pusiausvyra (lygybė) tarp priešiškų valstybių ar jų blokų.

Paritetinis atstovavimas

Principas, užtikrinantis lygų atstovų skaičių institucijose abiem politinėms šalims, pavyzdžiui, LDK ir Lenkijai.

Parlamentas

Išrinktas tautos atstovų susirinkimas, kurio pagrindinė funkcija yra leisti įstatymus ir kontroliuoti vyriausybę.

Parlamentinė demokratija

Valstybės valdymo sistema, kurioje aukščiausioji valdžia priklauso piliečių išrinktam parlamentui, o vyriausybė yra jam atskaitinga.

Parlamentinė respublika

Valdymo forma, kurioje aukščiausia valdžia priklauso parlamentui (Seimui). Seimas formuoja vyriausybę ir ją kontroliuoja, o prezidento vaidmuo yra daugiau simbolinis. Tokia sistema Lietuvoje veikė...

Partizaninis karas

Ginkluotas pasipriešinimas, vykęs Lietuvoje 1944–1953 m., siekiant atkurti nepriklausomybę.

Paryžiaus apgultis

Daugiau nei 4 mėnesius trukęs vokiečių pajėgų Paryžiaus apsupimas, kurio metu gyventojai kentė badą ir bombardavimus.

Paryžiaus klimato susitarimas

2015 m. JT susitarimas, kuriuo beveik visos pasaulio šalys įsipareigojo riboti taršą ir stabdyti visuotinį atšilimą.

Paryžiaus taikos konferencija

1919 m. prasidėjęs nugalėtojų valstybių susitikimas, skirtas nustatyti pokario taikos sąlygas ir naują Europos tvarką.

Paryžiaus taikos susitarimai

1973 m. sutartis, kuria buvo nutrauktas tiesioginis JAV karinis dalyvavimas Vietnamo kare.

Paryžiaus taikos sutartis (1783 m.)

Susitarimas, kuriuo Didžioji Britanija oficialiai pripažino Jungtinių Amerikos Valstijų nepriklausomybę.

Pasaulio Lietuvių Bendruomenė (PLB)

Visas užsienio lietuvių bendruomenes vienijanti organizacija, besirūpinanti lietuvybės ir tradicijų išsaugojimu.

Pasaulio tautų teisuoliai

Garbės vardas, suteikiamas ne žydų tautybės asmenims, kurie rizikuodami savo gyvybe nacių okupacijos metais gelbėjo žydus nuo mirties.

Pasaulio tautų teisuolis

Garbės vardas, suteikiamas ne žydų kilmės asmenims, kurie rizikuodami gyvybe gelbėjo žydus Holokausto metu (pvz., O. Šimaitė, Č. Sugihara).

Patriotai

Amerikos kolonistai, aktyviai siekę nepriklausomybės ir kovoję prieš Didžiosios Britanijos valdžią.

Paulavos Respublika

Povilo Ksavero Bžostovskio dvare įkurta savivaldi bendruomenė, kurioje buvo sušvelninta baudžiava ir suteikta asmens laisvė valstiečiams.

Paulis fon Hindenburgas

Vokietijos feldmaršalas, vienas svarbiausių Rytų fronto vadų ir Oberosto karinės administracijos įkūrėjų.

Pavasarininkai

Masinė katalikiško jaunimo organizacija, ypač aktyvi kaimo vietovėse, puoselėjusi kultūrą, religiją ir blaivybę.

Pavelas Bermontas-Avalovas

Rusų pulkininkas, vadovavęs bermontininkų pajėgoms, kurios 1919 m. okupavo Šiaurės Lietuvą.

Penkmečio planas

SSRS centralizuotas ekonomikos planas, kuriame penkeriems metams nustatomi svarbiausi gamybos ir ūkio plėtros tikslai.

Perestroika

„Persitvarkymas“ – M. Gorbačiovo inicijuota SSRS ekonominių reformų programa, siekiant liberalizuoti planinę ekonomiką. Galiausiai prisidėjo prie SSRS žlugimo.

Pergalės diena

Diena, žyminti Antrojo pasaulinio karo pabaigą Europoje (gegužės 8 arba 9 d.), kai nacistinė Vokietija besąlygiškai kapituliavo.

Pergalės kultas

Valstybinės propagandos kuriamas pasakojimas, kuriuo karinė pergalė prieš nacių Vokietiją buvo priskiriama vien Josifui Stalinui ir naudojama jo asmens kultui sustiprinti.

Periklis

Įtakingas Atėnų politikas ir karvedys V a. pr. Kr. Jo valdymo laikotarpis vadinamas Atėnų „aukso amžiumi“, demokratijos klestėjimo viršūne.

Periodizacija

Praeities skirstymas į istorinius laikotarpius, remiantis unikaliais jų bruožais, valdymo formomis ar vertybėmis.

Perprodukcija

Situacija ekonomikoje, kai pagaminama daugiau prekių ir paslaugų, nei rinka gali absorbuoti (nupirkti), dėl to kaupiasi atsargos ir krenta kainos.

Persitvarka (Perestroika)

M. Gorbačiovo inicijuota ekonominė ir politinė reforma, kuria siekta modernizuoti sovietinę sistemą leidžiant ribotą privačią iniciatyvą.

Personalinė unija

Dviejų ar daugiau valstybių sąjunga, kurią sieja bendras valdovas, tačiau kiekviena valstybė išlaiko savo atskirą teritoriją, įstatymus, iždą ir kariuomenę. Tokia buvo Krėvos unija.

Peticija

Piliečių raštiškas kreipimasis ar prašymas valstybės institucijai (pavyzdžiui, Seimui) išspręsti tam tikrą problemą.

Petras Dusburgietis

Vokiečių ordino kronikininkas; svarbus kaip šaltinių ir pasakojimų apie Baltijos regioną bei baltų religiją autorius.

Petras Dusburgietis (XIV a.)

Kryžiuočių ordino kronikininkas, „Prūsijos žemės kronikos“ autorius. Tipiškas Viduramžių metraštininkas, šlovinęs ordino kovas su pagonimis lietuviais ir prūsais iš krikščioniškosios perspektyvos.

Petras Klimas

Lietuvos diplomatas ir Vasario 16-osios Akto signataras; programoje siejamas su Lietuvos tarptautiniu pripažinimu.

Petras Kubiliūnas

Generolas, nacių okupacijos metais ėjęs pirmojo generalinio tarėjo pareigas (vadovavo lietuviškajai savivaldai).

Petras Vileišis

Inžinierius, visuomenės veikėjas ir mecenatas, įsteigęs bei leidęs dienraštį „Vilniaus žinios“.

Petrogrado taryba

Darbininkų ir kareivių atstovų organizacija, 1917 m. turėjusi didelę realią įtaką sostinėje ir konkuravusi su vyriausybe.

Pilietinė visuomenė

Visuomenė, kurioje piliečiai aktyviai dalyvauja sprendžiant bendrus reikalus per nevyriausybines organizacijas, asociacijas, judėjimus, nepriklausomai nuo valstybės institucijų.

Pilietinis karas

Karas valstybės viduje tarp skirtingų politinių jėgų. Rusijoje jis kilo po to, kai bolševikai jėga įtvirtino savo diktatūrą.

Pilietis

Teisinis ryšys tarp asmens ir valstybės, suteikiantis abipuses teises ir pareigas. Pakeitė viduramžių „valdinio“ sąvoką.

Pilypas IV Gražusis

Prancūzijos karalius; programoje siejamas su monarchijos stiprėjimu ir ikimoderniosios valstybės raida.

Pirmasis Kontinentinis kongresas

1774 m. Filadelfijoje įvykęs 12 kolonijų atstovų susirinkimas, koordinavęs bendrą pasipriešinimą ir boikotą prieš Britanijos politiką.

Pirmasis pasaulinis karas

1914–1918 m. vykęs globalus karinis konfliktas tarp Centrinių valstybių ir Antantės, kurio metu Lietuva tapo svarbiu Rytų fronto kovų lauku.

Pirminis šaltinis

Tiesioginis įvykio ar laikotarpio liudijimas, sukurtas tų įvykių metu arba juos tiesiogiai patyrusio asmens. Pavyzdžiui, laiškas, dienoraštis, archeologinis radinys.

Pjemonto-Sardinijos karalystė

Vienintelė Italijos valstybė, kurią valdė vietinė Savojos dinastija ir kuri tapo pagrindiniu Italijos suvienijimo centru.

Planinė ekonomika

Ekonominė sistema, kurioje gamybą, kainas ir išteklių paskirstymą griežtai reguliuoja valstybė pagal iš anksto nustatytus planus.

Planinė (totalitarinė) ekonomika

Ekonominė sistema, kurioje visos gamybos priemonės priklauso valstybei, o gamybos apimtis, kainas ir paskirstymą nustato centrinės valdžios planai. Būdinga komunistiniams režimams.

Platonas

Sokrato mokinys, įkūręs Akademiją – pirmąją aukštojo mokslo įstaigą Vakarų pasaulyje. Sukūrė idėjų (arba formų) teoriją, teigiančią, kad realus pasaulis yra tik netobulas idealaus, amžino idėjų pa...

Plebiscitas

Visuotinis gyventojų balsavimas svarbiu valstybiniu klausimu, pavyzdžiui, dėl tam tikros teritorijos prisijungimo prie naujos valstybės.

Pokarinis badas

1946–1947 m. SSRS kilęs masinis badas, kurį sukėlė sausra ir režimo sprendimas toliau eksportuoti grūdus, ignoruojant gyventojų poreikius.

Połanieco universalas

1794-05-07 dokumentas, kuriuo siekta pritraukti valstiečius į sukilimą, ribojant baudžiavą. Paprastas skaičių modelis: jei prisijungusiųjų dalis yra $p$, pažadai gerinti padėtį turėjo didinti $p$.

Polis

Senovės Graikijos miestas-valstybė su savo įstatymais, valdymu ir piliečių bendruomene. Tai buvo pagrindinis graikų politinio ir socialinio gyvenimo vienetas.

Politeizmas

Daugiadievystė – tikėjimas daug dievų. Būdingas senajam baltų tikėjimui (Perkūnas, Žemyna, Laima ir kt.).

Politinė partija

Organizuota bendraminčių grupė, turinti bendrą programą ir siekianti dalyvauti valstybės valdyme laimint rinkimus.

Politinė programa

Dokumentas, kuriame partija išdėsto savo tikslus, vertybes ir numatomus darbus, kuriais siekia pritraukti rinkėjus.

Politinis krikštas

Valdovo ir valstybės krikštas, priimtas ne tiek dėl gilių religinių įsitikinimų, kiek dėl politinių tikslų: siekiant gauti karaliaus karūną, sudaryti karinę sąjungą, neutralizuoti priešus ar moder...

Popieriaus brigada

Vilniaus gete veikusi intelektualų grupė, slapta gelbėjusi žydų knygas ir rankraščius nuo nacių sunaikinimo.

Popiežiaus sritis

Vidurio Italijos teritorija, kurią tiesiogiai valdė Katalikų bažnyčios vadovas popiežius.

Posovietinė erdvė

Bendra sąvoka, apibūdinanti teritoriją ir valstybes, kurios iki 1991 m. priklausė subyrėjusiai Sovietų Sąjungai.

Postimpresionizmas

Bendras pavadinimas XIX a. pabaigos dailininkams ir jų kūrybos tendencijoms, plėtojusioms impresionizmo atradimus, bet daugiau dėmesio skyrusioms formai, simboliams, emocijoms ir asmeninei menininko r...

Potsdamo konferencija

1945 m. vasarą vykęs sąjungininkų susitikimas, kuriame nustatyti nugalėtos Vokietijos valdymo principai, reparacijų tvarka ir naujos sienos.

Povilas Ksaveras Bžostovskis

Lietuvos kunigas ir reformatorius, Paulavos Respublikos įkūrėjas, siekęs padidinti dvaro našumą gerinant valstiečių padėtį.

Povilas Lukšys

Pirmasis Lietuvos kariuomenės savanoris, žuvęs 1919 m. vasario 8 d. kovose su bolševikais ties Taučiūnais.

Povilas Plechavičius

Generolas, 1944 m. vadovavęs Lietuvos vietinei rinktinei.

Povilas Višinskis

Kultūros organizatorius, rėmęs talentingus rašytojus ir padėjęs jų kūrybai (pvz., Žemaitę) ir aktyviai dalyvavęs demokratų veikloje.

Pozicinis karas

Karo veiksmų forma, kai abi pusės įsitvirtina stabiliose gynybinėse linijose (apkasuose) ir kovoja dėl nedidelių teritorijos ruožų. Būdingas Pirmojo pasaulinio karo Vakarų frontui, pasižymi dideli...

Prahos pavasaris

1968 m. Čekoslovakijoje vykęs liberalizavimo procesas, kurį jėga numalšino Varšuvos sutarties valstybių kariuomenės.

Pramonės perversmas

Perėjimas nuo rankų darbo manufaktūrose prie mašininės gamybos fabrikuose, prasidėjęs XVIII a. antroje pusėje Anglijoje.

Pranciškus Skorina

Rytų slavų humanistas, mokslo daktaras ir LDK spaudos pradininkas. 1522 m. Vilniuje įkūręs spaustuvę, jis išleido „Mažąją kelionių knygelę“ – pirmąją spausdintą knygą LDK. Jo veikla simbolizuoja R...

Prancūzmetis

Laikotarpis Lietuvoje 1812 m., kai kraštą kontroliavo Napoleono Didžioji armija, o vietos bajorija tikėjosi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atkūrimo.

Prievarta

Bolševikų manymu, vienintelis būdas pasiekti socialinę lygybę ir atimti turtą iš buržuazijos.

Prigimtinės teisės

Apšvietos mąstytojų suformuluota idėja, kad kiekvienas žmogus nuo gimimo turi neatimamas teises į gyvybę, laisvę ir nuosavybę (ar laimės siekimą).

Principatas

Romos imperijos valdymo forma (27 m. pr. Kr. – 284 m.), įvesta Oktaviano Augusto. Tai buvo užmaskuota monarchija, kurioje formaliai išlaikytos respublikos institucijos, bet visa galia priklausė im...

Privatizacija

Procesas, kurio metu valstybei priklausantis turtas (įmonės, žemė, pastatai) perduodamas arba parduodamas privačiam sektoriui – asmenims ar įmonėms.

Priverstinė emigracija

Procesas, kai režimui neįtikę arba persekiojami intelektualai, menininkai ir mokslininkai yra ištremiami iš šalies arba priversti bėgti, kad išsaugotų gyvybę ar kūrybos laisvę. Tai būdas režimui a...

Profesinės sąjungos

Darbininkų organizacijos, kurios derybomis ir streikais siekia geresnių darbo sąlygų bei didesnių atlyginimų.

Proksi karas

Ginkluotas konfliktas, kuriame supervalstybės tiesiogiai viena su kita nekariauja, tačiau remia kariaujančias vietines puses siekdamos savo interesų.

Proletariatas

Pramonės darbininkų sluoksnis, neturintis gamybos priemonių ir pragyvenantis tik iš savo darbo jėgos pardavimo.

Propaganda

Sistemingas informacijos, idėjų ar gandų skleidimas, siekiant paveikti visuomenės nuomonę ir elgesį. Totalitariniai režimai pavertė propagandą galingu valstybės kontrolės įrankiu.

Protektoratas

Priklausoma teritorija, kurios užsienio politiką ir gynybą kontroliuoja kita valstybė, nors vidaus valdymas iš dalies išlieka.

Protestantizmas

Krikščionybės kryptys, atsiradusios po XVI a. Reformacijos. Atmeta popiežiaus autoritetą, pabrėžia asmeninį tikėjimą ir Biblijos svarbą. Skirstosi į daugybę šakų, iš kurių svarbiausios – liute...

Prūsijos–Prancūzijos karas (1870–1871 m.)

Paskutinis Vokietijos vienijimo etapas, pasibaigęs Prancūzijos pralaimėjimu ir Vokietijos imperijos paskelbimu.

Pseudomokslas

Teorijos ir praktikos, kurios atrodo moksliškai, bet nėra pagrįstos moksliniais metodais ar įrodymais. Lysenkizmas yra ryškus pseudomokslo pavyzdys.

Pusiausvyros principas

Sukurti tokią galių pusiausvyrą, kad nė viena valstybė Europoje negalėtų tapti per daug galinga ir grasinti kitoms (kaip Napoleono Prancūzija).

Pyliava (Pliolė)

Specifinė rekvizicijos forma Lietuvoje – privaloma, normuota grūdų duoklė okupacinei valdžiai.

R

Raison d'État

Prancūziškas terminas, reiškiantis „valstybės interesą“. Politikos principas, teigiantis, kad valstybės gerovė ir saugumas yra aukščiau už visus kitus moralinius ar religinius įsipareigojimus. Pri...

Rasinė ideologija

Nacistinė teorija apie žmonių skirstymą į tariamai „aukštesnes“ ir „žemesnes“ rases, siekiant pateisinti vienų dominavimą ir kitų naikinimą.

Rašto kultūra

Visuomenės gyvenimo sritis, apimanti gebėjimą skaityti, rašyti, kurti ir platinti rašytinius tekstus. LDK jos pradžia siejama su kanceliarijų steigimu, mokyklomis, o vėliau – su knygų spausdinimu...

Raudonasis teroras

Bolševikų valdžios vykdyta organizuota prievartos ir represijų politika prieš visus tikrus ar įtariamus režimo priešininkus.

Raudonmarškiniai

Džiuzepės Garibaldžio vadovaujami savanoriai kariai, pavadinti pagal jų dėvimą būdingą aprangą.

Raudonoji gvardija

Ginkluoti darbininkų būriai, kurie buvo pagrindinė bolševikų karinė jėga per Spalio perversmą.

Realioji politika (Realpolitik)

Užsienio politika, pagrįsta ne ideologiniais ar moraliniais principais, o nacionaliniais interesais ir galios skaičiavimais. Svarbiausia yra valstybės saugumas ir įtakos didinimas.

Realpolitik

Politinė strategija, pagrįsta praktiniais valstybės interesais ir galios santykiu, o ne moraliniais principais ar ideologijomis.

Realpolitik (Reali politika)

Pragmatiška politika, pagrįsta ne ideologiniais ar moraliniais principais, o valstybės galia ir nacionaliniais interesais. Ryškiausias atstovas – Otas fon Bismarkas.

Referendumas

Visuotinė piliečių apklausa balsuojant, kuria priimami svarbiausi valstybės gyvenimo sprendimai.

Reformacija

Religinis ir socialinis judėjimas XVI a. Europoje, kurį pradėjo Martynas Liuteris. Jis kritikavo Katalikų Bažnyčią ir lėmė protestantizmo atsiradimą.

Reičel Karlson

Aplinkosaugos rašytoja; programoje siejama su moderniu ekologiniu judėjimu.

Reichstagas

Vokietijos imperijos parlamentas, kurio galias ribojo imperatorius bei jo skiriamas kancleris.

Rekvizicija

Priverstinis turto (maisto, gyvulių, daiktų) nusavinimas valstybės ar kariuomenės reikmėms karo metu.

Rekvizicijos

Privalomas ir dažnai neatlygintinas turto, maisto produktų ar gyvulių paėmimas iš gyventojų kariuomenės poreikiams.

Renesansas

„Atgimimas“ (pranc. Renaissance). XIV–XVI a. Europos kultūros ir meno epocha, žyminti perėjimą nuo viduramžių prie naujųjų laikų. Jai būdingas Antikos idealų atgaivinimas, mokslo pažanga ir pasa...

Reokupacija

Pakartotinė okupacija. Lietuvoje šis terminas naudojamas apibūdinti 1944 m. sovietų sugrįžimą, pabrėžiant, kad tai nebuvo išvadavimas, o okupacijos tąsa.

Reparacijos

Piniginės ar turtinės išmokos, kurias pralaimėjusi valstybė moka nugalėtojams už karo metu padarytus nuostolius.

Repatriacija

Grįžimas į tėvynę. Po karo vyko masinė lenkų repatriacija iš Vilniaus krašto į Lenkiją ir prievartinė sovietų piliečių repatriacija iš Vakarų į SSRS.

Represijos

Valstybės taikomos prievartos priemonės (suėmimai, kankinimai, žudymai) siekiant palaužti pasipriešinimą ar susidoroti su oponentais.

Reprezentacinė architektūra

Pastatai, kurie turėjo tiesioginę politinę užduotį – reprezentuoti nepriklausomą Lietuvą kaip modernią ir orią valstybę.

Res publica

Lotyniškas terminas, reiškiantis „viešąjį reikalą“. Iš jo kilo žodis „respublika“ – valdymo forma, kurioje aukščiausia valdžia priklauso piliečiams, o ne monarchui.

Respublika

Valdymo forma (lot. „viešas reikalas“), kurioje aukščiausia valdžia priklauso piliečių renkamiems atstovams ir institucijoms, o ne monarchui. Būdingas valdžių padalijimo principas.

Restauracija

Senosios politinės ir socialinės tvarkos, egzistavusios iki Prancūzijos revoliucijos, atkūrimas. Vienos kongreso tikslas buvo atkurti monarchijas ir slopinti liberalias bei nacionalistines idėjas.

Restauracijos principas

Siekti atkurti tokią padėtį, kokia buvo prieš Prancūzijos revoliuciją. Tai reiškė senųjų monarchijų ir sienų grąžinimą.

Revanšizmas

Valstybės siekis atkeršyti už pralaimėjimą ankstesniame kare ir susigrąžinti prarastas teritorijas.

Revizionizmas

Politinis siekis peržiūrėti ir pakeisti nustatytas taikos sutarčių sąlygas bei valstybių sienas.

Revoliucinis kalendorius

Jakobinų įvesta nauja laiko sistema, kurioje savaitė turėjo 10 dienų, o mėnesių pavadinimai buvo susiję su gamta.

Revoliucinis tribunolas

Specialus jakobinų įsteigtas teismas, skirtas skubiai nagrinėti politines bylas ir skirti mirties nuosprendžius.

Rėžinis kaimas

Senoji žemėtvarkos sistema, kai ūkininko žemė buvo suskaidyta į siaurus, toli vienas nuo kito esančius sklypus (rėžius).

Rezistencija

Pasipriešinimas – sąmoningas, organizuotas ar individualus veiksmas, kuriuo siekiama priešintis okupaciniam režimui ar totalitarinei sistemai; sovietmečiu tai dažnai pasireiškė ir dvasine, kultūrine f...

Rinkos ekonomika

Ekonominė sistema, pagrįsta privačia nuosavybe, laisva iniciatyva bei pasiūlos ir paklausos dėsniais, o ne valstybės planavimu.

Risorgimento

Italijos nacionalinio atgimimo judėjimas, siekęs sužadinti italų tautinę savimonę ir suvienyti šalį į vieną modernią valstybę XIX a.

Risorgimento (Atgimimas)

Italijos nacionalinio suvienijimo judėjimas XIX amžiuje, kurio tikslas buvo suvienyti susiskaldžiusias Italijos valstybes į vieną karalystę.

Roko maršai

1987–1989 m. per Lietuvą vilniję masinių koncertų ciklai, kurie per muziką ir tautinę simboliką telkė visuomenę bei jaunimą Atgimimui.

Roko maršas

1987–1989 m. per Lietuvą keliavę koncertų ciklai, kuriuose skambėjo laisvę propaguojanti muzika ir Sąjūdžio idėjas skleidžiančios kalbos.

Romantizmas

XIX a. pirmos pusės kultūros ir meno kryptis, pabrėžusi jausmus, vaizduotę, gamtos didybę ir domėjimąsi tautos praeitimi bei liaudies kūryba.

Romėnų teisė

Teisės sistema, sukurta senovės Romoje. Pasižymėjo sistemiškumu, universalumu ir principais, tokiais kaip teisės viršenybė ir nekaltumo prezumpcija, kurie tapo Vakarų teisės pagrindu.

Romų genocidas

Nacių vykdytas sistemingas romų tautybės žmonių persekiojimas ir naikinimas remiantis rasistinėmis teorijomis.

Ronaldas Reiganas

JAV prezidentas; siejamas su vėlyvuoju Šaltuoju karu ir dvipolės sistemos kaita.

Ronaldas Reiganas (Ronald Reagan)

JAV prezidentas (1981–1989 m.). Vykdė griežtą antikomunistinę politiką, pavadino SSRS „blogio imperija“ ir pradėjo naują ginklavimosi varžybų etapą, kuris prisidėjo prie sovietų ekonomikos išsekim...

Roza Liuksemburg

Socialistė ir revoliucionierė; siejama su socialiniais judėjimais ir industrinės visuomenės konfliktais.

Rugpjūčio pučas

1991 m. bandymas SSRS įvykdyti valstybės perversmą, siekiant nušalinti M. Gorbačiovą ir jėga išsaugoti imperiją.

Rugsėjo 11-oji

2001 m. teroro aktai JAV, kurių metu „Al Qaeda“ užgrobti lėktuvai rėžėsi į Pasaulio prekybos centrą ir Pentagoną.

Rusifikacija

Sisteminga politika, kuria siekta primesti rusų kalbą ir kultūrą. Ji buvo vykdoma per švietimo sistemą, kariuomenę ir skatinant rusakalbių migraciją.

Ryšininkas

Asmuo, padėjęs partizanams palaikyti ryšį tarp būrių ir platinti pogrindžio spaudą.

Rytų despotija

Valdymo forma senovės Artimuosiuose Rytuose, kuriai būdinga neribota, centralizuota vieno valdovo (despoto) galia, jo sudievinimas ir pilietinių teisių nebuvimas.

S

Sadamas Huseinas

Irako vadovas; siejamas su Persijos įlankos ir Irako karais.

Sadovos mūšis

Lemiamos 1866 m. kautynės, kuriose moderni Prūsijos kariuomenė sutriuškino Austrijos pajėgas ir užsitikrino lyderystę vokiečių žemėse.

Sąjūdis

Visuomeninis judėjimas Lietuvoje, vadovavęs šalies nepriklausomybės atkūrimui ir pasitraukimui iš Sovietų Sąjungos sudėties.

Sąjūdžio Seimas

Aukščiausiasis Sąjūdžio valdymo organas, išrinktas per steigiamąjį suvažiavimą 1988 m. spalį.

Salų šokinėjimo strategija

JAV karinė strategija Ramiojo vandenyno kare, kai buvo užimamos tik strategiškai svarbiausios salos, apeinant stipriai įtvirtintas Japonijos bazes.

San Francisko konferencija

1945 m. balandžio–birželio mėnesiais vykęs 50-ies valstybių susitikimas, kuriame buvo priimta ir pasirašyta JT Chartija.

Sankiulotai

Paryžiaus amatininkai, darbininkai ir miesto prastuomenė, kurie buvo patys radikaliausi revoliucijos šalininkai.

Sapere aude!

Lotyniškas šūkis, reiškiantis „Išdrįsk mąstyti pats!“, tapęs pagrindiniu Apšvietos epochos devizu.

Saratogos mūšis (1777 m.)

Svarbi amerikiečių pergalė, tapusi karo lūžiu ir įtikinusi Prancūziją oficialiai paremti sukilusias kolonijas.

Sarmatizmas

ATR bajorijos pasaulėžiūra, grindžiama mitu apie kilmę iš senovės sarmatų, pabrėžusi bajorų teises, tradicijas ir vadinamąsias „auksines laisves“.

Satelitinė valstybė

Formaliai nepriklausoma valstybė, kuri realybėje yra politiškai, ekonomiškai ir kariškai visiškai priklausoma nuo kitos, galingesnės valstybės (pvz., Lenkija, Vengrija SSRS atžvilgiu).

Saugumo Taryba

Svarbiausia JT institucija, atsakinga už tarptautinės taikos palaikymą, turinti penkias nuolatines nares su veto teise.

Savilaida (Samizdat)

Pogrindinė, necenzūruota spauda, leista ir platinta pačių žmonių. Žymiausias pavyzdys – „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“.

Savišalpos draugija

Emigrantų įkurta organizacija, kaupianti narių mokesčius, kad padėtų ištikus nelaimei, ligai ar mirties atveju.

Savitarpio pagalbos sutartis

1939 m. rudenį SSRS prievarta primesta sutartis Baltijos šalims, pagal kurią jų teritorijose buvo įkurdintos sovietų karinės bazės.

Savitarpio pagalbos sutartis (1939 m.)

Lietuvos ir SSRS susitarimas, pagal kurį Lietuvai perduotas Vilnius, tačiau šalis buvo priversta įsileisti sovietų karines įgulas.

Schizma

Organizacijos, ypač religinės, skilimas. Istorijoje svarbiausia yra Didžioji schizma (1054 m.), kai Krikščionių Bažnyčia skilo į katalikus ir stačiatikius.

Sedano mūšis

1870 m. įvykęs lemiamas mūšis, kurio metu prancūzų kariuomenė buvo apsupta, o imperatorius Napoleonas III paimtas į nelaisvę.

Seimelis

Vietos gyventojų renkamas Klaipėdos krašto parlamentas, leidęs vietinius įstatymus autonomijos kompetencijos ribose.

Sekinimo karas

Strategija, kuria siekiama ne greitos pergalės, o palaipsniui silpninti priešo kariuomenę, išteklius ir valią tęsti kovą.

Sekuliarizacija

Procesas, kurio metu religijos ir jos institucijų įtaka visuomenės gyvenime mažėja. Religija tampa privačiu asmens reikalu, o ne viešosios tvarkos dalimi.

Separatinė taika

Taikos sutartis, kurią viena kariaujanti valstybė sudaro su priešininku be savo sąjungininkų dalyvavimo.

Sergejus Eizenšteinas

Kino režisierius; siejamas su menininko vaidmeniu ideologijos ir valstybės tarnyboje.

Servitutas

Teisė naudotis svetimu turtu (pavyzdžiui, keliu per kito asmens sklypą), kuri žemės reformos metu buvo naikinama.

Sesilis Rodas (Cecil Rhodes)

Britų politikas ir verslininkas, siekęs išplėsti Britanijos valdas Afrikoje ir nutiesti geležinkelį per visą žemyną.

Si Dzinpingas

Kinijos vadovas; programoje siejamas su Kinijos iškilimu XXI a. tarptautinėje sistemoje.

Sienų nustatymo ir draugystės sutartis

1939 m. rugsėjo 28 d. Vokietijos ir SSRS sutartis, kuria galutinai pasidalinta Lenkija, o Lietuva perkelta į SSRS įtakos sferą.

Sigitas Tamkevičius

Kunigas (dabar – kardinolas), vienas pagrindinių „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ iniciatorių, leidėjų ir redaktorių. Dėl šios veiklos sovietų persekiotas ir kalintas.

Silvestras Žukauskas

Lietuvos kariuomenės vadas; siejamas su Nepriklausomybės karais.

Simonas Daukantas

Pirmasis Lietuvos istorikas, parašęs Lietuvos istoriją lietuvių kalba („Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“). Jo romantiškas požiūris į didingą LDK praeitį tapo įkvėpimo šaltiniu XIX...

Simonas Daukantas (1793–1864)

Pirmasis Lietuvos istorikas, parašęs Lietuvos istoriją lietuvių kalba. Romantizmo atstovas, kurio tikslas buvo ne tik aprašyti praeitį, bet ir žadinti tautinę savimonę, idealizuoti didingą pra...

Simonas Grunau

Kronikininkas; siejamas su šaltiniais apie baltų religiją ir mitologiją.

Sinkretizmas

Skirtingų religijų, kultų ar tikėjimų elementų susiliejimas, susimaišymas. Lietuvoje po krikšto pagoniški papročiai susipynė su krikščioniškais (pvz., Kūčios, Vėlinės).

Skaitmeninė atskirtis

Nelygybė tarp šalių ar visuomenės grupių, atsirandanti dėl nevienodų galimybių naudotis šiuolaikinėmis technologijomis ir internetu.

Skaitmeninė infrastruktūra

Techninis tinklas, apimantis povandeninius kabelius, palydovus ir serverius, leidžiantis duomenims keliauti visame pasaulyje.

Slaptieji protokolai

Papildomi Molotovo–Ribbentropo pakto susitarimai, kuriais Vokietija ir SSRS slapta pasidalijo Rytų Europą į įtakos sferas.

Smegenų nutekėjimas

Aukštos kvalifikacijos specialistų ir mokslininkų emigracija iš tėvynės į turtingesnes šalis dėl geresnių karjeros galimybių.

Socialdemokratai

Nuosaiki socializmo srovė, siekusi socialinės lygybės demokratiniu keliu, per rinkimus ir reformas.

Socialinė apsauga

Valstybės vykdoma programa, užtikrinanti finansinę paramą ar paslaugas piliečiams, pavyzdžiui, senatvės pensijas, pašalpas nedarbingumo ar ligos atveju.

Socialinis draudimas

Valstybės sistema, užtikrinanti piliečiams socialinę apsaugą (pvz., pensijas, bedarbio pašalpas, ligos išmokas), finansuojama iš mokesčių ir įmokų.

Socialistinis realizmas

Oficiali SSRS meno kryptis, reikalavusi vaizduoti tikrovę aukštinant komunistų partijos tikslus, darbą ir sovietų santvarkos pažangą.

Socializmas

Politinė ideologija, kuri Rusijoje skilo į dvi pagrindines sroves: radikaliuosius bolševikus ir nuosaikiuosius socialdemokratus.

Socrealizmas (socialistinis realizmas)

Oficialus ir vienintelis leistinas meno metodas Sovietų Sąjungoje ir jos satelitinėse valstybėse. Jo tikslas – vaizduoti „realybę jos revoliucinėje raidoje“, t. y. kurti optimistišką, herojišką ir...

Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė

Rašytoja, visuomenės veikėja, viena pirmųjų Lietuvos feminisčių. Ji aktyviai pasisakė už moterų teises, kritikavo visuomenės sustabarėjimą ir siekė sujungti **lietuvių liaudies tradicijas su moder...

Sokratas

Graikų filosofas, laikomas Vakarų filosofijos pradininku. Jis teigė, kad išmintis prasideda nuo pripažinimo, jog nieko nežinai („Žinau, kad nieko nežinau“). Jo metodas – **dialogas ir nuolatinis k...

Solidarumas (Solidarność)

Lecho Wałęsos vadovaujama nepriklausoma profesinė sąjunga Lenkijoje, tapusi masiniu opoziciniu judėjimu prieš komunistinį režimą.

Solonas

Atėnų reformatorius; svarbus kaip ankstyvosios demokratijos ir polisų politinės reformos pavyzdys.

Sovietai

Darbininkų ir kareivių tarybos; bolševikai pasinaudojo šiuo pavadinimu, teigdami, kad atstovauja darbininkams ir neturtingiems valstiečiams.

Sovietinė modernizacija

Komunistinio bloko valstybėse vykdyta industrializacija, pasižymėjusi gigantomanija, centralizuotu planavimu ir visišku gamtosaugos ignoravimu. Prioritetas buvo teikiamas sunkiajai pramonei ir kar...

Sovietinė Rusija

Valstybės pavadinimas, įsigalėjęs po bolševikų perversmo, pabrėžiantis sovietų (tarybų) valdžią.

Sovietinis modernizmas

Pokario Lietuvoje (apie 1955–1985 m.) plitęs architektūros ir dailės stilius. Viena vertus, tai buvo sovietinės modernizacijos ir ideologijos dalis, kita vertus, talentingiems menininkams ir archi...

Sovietizacija

Prievartinis valstybės politinės, ekonominės ir kultūrinės santvarkos pertvarkymas pagal Sovietų Sąjungos modelį (nacionalizacija, vienpartinė sistema, teroras).

Spalio perversmas

Kairieji eserai liko suvažiavime ir palaikė dalį jo sprendimų, tačiau pirmoji Liaudies komisarų taryba buvo sudaryta tik iš bolševikų. Kairieji eserai į koalicinę vyriausybę įėjo 1917 m. gruodį.

Spalio perversmas (1917 m.)

Bolševikų įvykdytas ginkluotas valdžios paėmimas, kurio metu buvo nuversta Laikinoji vyriausybė.

Spekuliacija

Rizikingas investavimas į finansinius aktyvus (pvz., akcijas) tikintis greitai juos parduoti už didesnę kainą ir uždirbti iš kainų svyravimų.

SSRS (Sovietų Sąjunga)

Komunistinė valstybė, 1940 m. birželį okupavusi ir vėliau aneksavusi Lietuvos Respubliką.

Stabdžių ir atsvarų sistema

Mechanizmas, leidžiantis kiekvienai valdžios šakai kontroliuoti ir riboti kitas šakas, užtikrinant galios pusiausvyrą.

Stačiatikybė (Ortodoksija)

Krikščionybės šaka, atskilusi po 1054 m. Schizmos. Neturi vieno centro, susideda iš savarankiškų (autokefalinių) bažnyčių (pvz., Graikijos, Rusijos), vadovaujamų patriarchų. Nepripažįsta popie...

Stagnacija

SSRS ekonominio ir politinio sąstingio laikotarpis devintajame dešimtmetyje, pasižymėjęs technologiniu atsilikimu ir prekių trūkumu.

Stalinizmas

Josifo Stalino valdymo metu Sovietų Sąjungoje susiformavusi totalitarinė sistema, pasižymėjusi vienvaldyste, teroru ir planine ekonomika.

Stanislovas Augustas Poniatovskis

Paskutinis Abiejų Tautų Respublikos karalius (1764–1795). Apšvietos idėjų šalininkas, inicijavęs Gegužės 3-iosios konstituciją, tačiau jo valdymas baigėsi visišku valstybės žlugimu.

Stasys Lozoraitis (vyresnysis)

Ilgametis Lietuvos diplomatas, po 1940 m. okupacijos tapęs Lietuvos diplomatinės tarnybos egzilyje vadovu. Visą sovietmetį palaikė Lietuvos valstybingumo tęstinumo idėją.

Stasys Šalkauskis

Filosofas ir pedagogas; programoje siejamas su tarpukario Lietuvos kultūros ir akademinės minties modernėjimu.

Statuto Albertino

1848 m. Pjemonte priimta konstitucija, kuri garantavo piliečių laisves ir pavertė valstybę konstitucine monarchija.

Steigiamasis Seimas

Pirmasis demokratiškai rinktas Lietuvos parlamentas (1920–1922 m.), padėjęs modernios valstybės pamatus: priėmė Konstituciją, įvykdė žemės reformą, įvedė litą.

Steigiamasis susirinkimas

Demokratiškai išrinktas parlamentas, turėjęs nustatyti Rusijos ateities santvarką. Bolševikai jame negavo daugumos.

Steigiamojo susirinkimo išvaikymas (1918 m. sausis)

Bolševikų įvykdytas veiksmas, kai jie jėga paleido demokratiškai išrinktą parlamentą. Tai laikoma bolševikų diktatūros įtvirtinimo pradžia.

Steponas Batoras

Lenkijos karalius ir LDK didysis kunigaikštis; programoje siejamas su Livonijos karu ir LDK diplomatija.

Steponas Kairys

Vasario 16-osios Akto signataras; programoje siejamas su Lietuvos valstybės atkūrimu.

Steve Jobs

„Apple“ kompanijos įkūrėjas, 2007 m. pristatęs pirmąjį „iPhone“ ir sukėlęs išmaniųjų įrenginių revoliuciją.

Streikas

Kolektyvinis darbininkų atsisakymas dirbti, naudojamas kaip spaudimo priemonė darbdaviams įgyvendinti reikalavimus.

Stribai

Paniekinamas „liaudies gynėjų“ pavadinimas. Tai buvo iš vietinių gyventojų sovietų valdžios suformuoti ginkluoti kolaborantų būriai, padėję NKVD kovoti su partizanais ir vykdyti trėmimus.

Subjektyvumas

Požiūris, kuriam įtakos turi tyrėjo (istoriko) asmeninės savybės: pažiūros, vertybės, patirtis, emocijos. Visiškai išvengti subjektyvumo neįmanoma.

Sufražistės

XIX a. pabaigos – XX a. pradžios moterų judėjimo dalyvės, kovojusios už balsavimo teisę ir politinę lygybę.

Sufražizmas

Judėjimas, kurio pagrindinis tikslas buvo iškovoti moterims teisę balsuoti rinkimuose.

Sulaikymo politika

JAV strategija, kuria buvo siekiama visomis priemonėmis neleisti komunizmo įtakai ir Sovietų Sąjungos galiai plisti į naujas pasaulio teritorijas.

Sulaikymo politika (Containment)

JAV užsienio politikos strategija, kurios tikslas – ne sunaikinti komunizmą ten, kur jis jau yra, bet neleisti jam plisti į naujas teritorijas (remiantis Domino teorija).

Sumnerio Welleso deklaracija

1940 m. liepos 23 d. JAV pareiškimas, kuriuo pasmerkta Baltijos šalių okupacija ir deklaruotas jų aneksijos nepripažinimas.

Supervalstybė

Valstybė, turinti milžinišką ekonominį, karinį bei politinį svorį ir galinti daryti didelę įtaką viso pasaulio politiniams procesams.

Suvalkų susitarimas

1920 m. spalio 7 d. pasirašyta Lietuvos ir Lenkijos sutartis dėl ugnies nutraukimo ir demarkacijos linijos, palikusios Vilnių Lietuvai.

Suverenitetas

Visiška ir aukščiausia valstybės valdžia savo teritorijoje ir nepriklausomybė nuo kitų valstybių tarptautiniuose santykiuose. Valdovas ar vyriausybė turi išimtinę teisę leisti įstatymus ir juo...

T

Tadas Kosciuška

ATR kariuomenės generolas, 1794 m. sukilimo vadas. Sukilimu bandyta išsivaduoti iš Rusijos įtakos ir atkurti valstybės savarankiškumą po Antrojo padalijimo.

Taikos dekretas

Pirmasis bolševikų nutarimas, siūlęs visoms kariaujančioms šalims nedelsiant nutraukti Pirmąjį pasaulinį karą.

Talibanas

Radikalus judėjimas Afganistane, rėmęs teroristus ir nuverstas po 2001 m. JAV vadovaujamos karinės operacijos.

Talonai („vagnorkės“)

Laikinieji Lietuvos pinigai, naudoti 1991–1993 metais kaip tarpinė priemonė pasitraukiant iš rublio zonos iki lito įvedimo.

Targovicos konfederacija

1792 m. susikūrusi konfederacija, siekusi panaikinti 1791 m. reformas. Priežasties–pasekmės seka gali būti rašoma kaip grandinė: reformos → opozicija → intervencija → padalijimas.

Tarptautinis pripažinimas

Kitų valstybių oficialus akatas, kuriuo patvirtinama naujos valstybės ar vyriausybės egzistencija ir jos, kaip tarptautinės teisės subjekto, statusas. Būna de facto (faktinis) ir de jure (teis...

Tarpukario demokratija

Demokratinės respublikos, susikūrusios Europoje po Pirmojo pasaulinio karo. Dauguma jų (išskyrus pvz., Čekoslovakiją) buvo **politiškai nestabilios ir neatlaikė ekonominių krizių bei ekstremistinių id...

Tautinė valstybė

Valstybės modelis, kurio pagrindas yra viena tauta, siejama bendros kalbos, kultūros ir istorijos. Tarpukario Lietuva buvo kuriama kaip lietuvių tautinė valstybė.

Tautininkų sąjunga

Dešinioji politinė partija Lietuvoje, kuri po 1926 m. perversmo tapo vienintele valdančiąja ir rėmė Antano Smetonos autoritarizmą.

Tautininkų srovė

Politinė kryptis, akcentavusi tautos vienybę, lietuvių kultūrą ir priešinusis visuomenės skirstymui į klases.

Tautinis judėjimas

XIX a. antros pusės lietuvių inteligentijos judėjimas, kurio tikslas – sukurti modernią tautą, paremtą lietuvių kalba ir etnine kultūra. Pagrindiniai jo įrankiai buvo nelegali spauda (**„Aušra“, „...

Tautinis sąmoningumas

Suvokimas, kad visi tos pačios kalbos, papročių ir istorijos žmonės priklauso vienai bendrai tautinei bendruomenei, o ne tik luomui ar regionui.

Tautinis stilius

Architektūros ir meno kryptis, kurioje modernios konstrukcijos derinamos su lietuvių liaudies meno motyvais bei ornamentika.

Tautiškumo ir universalumo sintezė

Savų tradicijų ir bendražmogiškų vertybių jungtis, leidžianti tautai išlikti savitai ir moderniai kartu.

Tautos suverenitetas

Principas, kad vienintelis teisėtas valdžios šaltinis yra tauta, o valdžia privalo tarnauti jos valiai.

Tautos vadas

Oficialus titulas, naudotas Antanui Smetonai apibūdinti, siekiant pabrėžti jo išskirtinę galią ir kurti asmens kultą.

Tautų apsisprendimo principas

Nuostata, kad kiekviena tauta turi teisę pati laisvai spręsti savo politinį likimą ir kurti savarankišką valstybę.

Tautų apsisprendimo teisė

Principas, teigiantis, kad kiekviena tauta turi teisę laisvai nustatyti savo politinį statusą ir siekti ekonominio, socialinio bei kultūrinio vystymosi. Šis principas tapo teisiniu pagrindu dekolo...

Tautų Sąjunga

Pirmoji pasaulinė tarpvyriausybinė organizacija, įkurta 1920 m. po Pirmojo pasaulinio karo, siekiant palaikyti taiką. Dėl struktūrinių trūkumų ir didžiųjų valstybių neveiksnumo nesugebėjo užkirsti...

Technologinis proveržis

Spartus ir radikalus naujų technologijų atsiradimas ir pritaikymas, iš esmės keičiantis visuomenės gyvenimą. Industrinės epochos proveržio simboliai – garo variklis, mechaninės staklės, telegrafas...

Teisinė valstybė

Valstybė, kurioje valdžios institucijų veiksmai yra ribojami įstatymų, o piliečių teisės yra ginamos nuo savivalės.

Teisminė valdžia

Nuo kitų šakų nepriklausoma valdžia, kurios užduotis yra spręsti ginčus ir bausti už įstatymų pažeidimus.

Telegrafas

Leido beveik akimirksniu perduoti informaciją dideliais atstumais. Tai buvo informacinės revoliucijos pradžia.

Teocentrizmas

Pasaulėžiūra, kurios centre yra Dievas (gr. theos). Viduramžiais tai reiškė, kad visi gyvenimo aspektai – menas, mokslas, politika, moralė – buvo aiškinami ir vertinami per religinę prizmę. Svar...

Teofilius Matulionis

Katalikų vyskupas ir sovietinių represijų kalinys; programoje siejamas su pasipriešinimu sovietinei ateizacijai.

Teologija

Mokslas apie Dievą, jo prigimtį ir apreiškimą. Viduramžiais teologija buvo laikoma „mokslų karaliene“, kuriai turėjo tarnauti visi kiti mokslai, įskaitant filosofiją.

Termidoro perversmas

1794 m. liepos 27 d. įvykusi valdžios kaita, kai buvo nuverstas ir nukirsdintas Robespjeras bei nutrauktas Didysis teroras.

Tiberijus Grakchas

Romos politikas reformatorius; programoje siejamas su senųjų civilizacijų socialine-ekonomine struktūra.

Tiesioginė demokratija

Valdymo forma, kurioje kiekvienas pilietis asmeniškai dalyvauja priimant svarbiausius valstybės sprendimus.

Tomas Akvinietis

Viduramžių teologas ir filosofas; siejamas su scholastika ir krikščioniškos minties raida.

Tomašas Garigas Masarikas

Pirmasis Čekoslovakijos prezidentas, filosofas, laikomas vienu didžiausių demokratijos autoritetų Europoje.

Tomašas Garigas Masarykas

Čekoslovakijos valstybės kūrėjas ir prezidentas; siejamas su demokratine tarpukario valstybės raida.

Tomas Džefersonas

Vienas iš JAV „tėvų įkūrėjų“, pagrindinis JAV Nepriklausomybės deklaracijos (1776 m.) autorius ir trečiasis JAV prezidentas.

Tomas Edisonas

Išradėjas; siejamas su XIX a. technologijų proveržiu ir modernybės raida.

Tomas Miunceris

Reformacijos laikų radikalus pamokslininkas; siejamas su socialinės tvarkos kritika.

Tonkino įlankos rezoliucija

1964 m. JAV Kongreso priimtas dokumentas, suteikęs prezidentui plačius įgaliojimus naudoti karinę jėgą Vietname be oficialaus karo paskelbimo.

Toriai

Istorinė britų politikų grupė, gynusi monarchiją ir bažnyčią, vėliau tapusi Konservatorių partijos pagrindu.

Totalinė mobilizacija

Visų valstybės išteklių – žmonių, pramonės, mokslo, finansų – pajungimas karo tikslams, įvedant kontrolę ekonomikai ir kasdieniam gyvenimui.

Totalinis karas

Karas, kuriam mobilizuojami visi valstybės ištekliai – ekonominiai, kariniai ir žmogiškieji. Riba tarp karių ir civilių išnyksta, visa visuomenė tampa karo dalyve ir taikiniu.

Totalitarizmas

Valdymo forma, kuriai būdinga viena partija, viena privaloma ideologija, lyderio kultas, masinis teroras ir siekis visiškai kontroliuoti visas visuomenės gyvenimo sritis, įskaitant privatų gyvenim...

Trachoma

Užkrečiamoji akių liga, dėl kurios imigrantui galėjo būti neleista atvykti į JAV ir jis galėjo būti grąžintas į išvykimo šalį.

Transporto revoliucija

XIX a. vykęs spartus susisiekimo priemonių tobulėjimas, kai atsirado geležinkeliai ir garlaiviai, smarkiai sutrumpinę kelionių trukmę.

Transporto sistemos

Priemonių ir infrastruktūros visuma, skirta kroviniams ir keleiviams pervežti. XIX a. revoliuciją sukėlė garu varomos sistemos: geležinkeliai sausumoje ir garlaiviai vandenyje. Šios sistemos „...

Trečiasis Lietuvos Statutas

LDK teisynas, kurio galiojimą Rusijos valdžia Lietuvoje galutinai panaikino 1840 m., siekdama suvienodinti imperijos teisinę sistemą.

Trečiasis luomas

Neprivilegijuota Prancūzijos visuomenės dalis (miestiečiai, valstiečiai), kuri neturėjo politinės galios, bet išlaikė valstybę mokesčiais.

Trėmimai

Prievartinis gyventojų išvežimas (represija), kėlęs grėsmę šeimoms ir skatinęs vyrus trauktis į mišką.

Trėmimai (Deportacijos)

Prievartinis gyventojų iškeldinimas iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos į atokius SSRS regionus (Sibirą).

Trilypė sąjunga

1882 m. sudaryta Vokietijos, Austrijos-Vengrijos ir Italijos karinė gynybinė sąjunga.

Trumano doktrina

1947 m. JAV prezidento H. Trumano paskelbta politika, kuria JAV įsipareigojo teikti karinę ir ekonominę pagalbą šalims, kurioms gresia komunistų perversmai ar išorinė agresija (pirmiausia taikyta Grai...

Trumeno doktrina

1947 m. JAV prezidento paskelbta užsienio politikos nuostata, įpareigojanti remti laisvas tautas, kurios priešinasi ginkluotų mažumų ar išorės jėgų spaudimui.

Tukididas

Senovės Graikijos istorikas; siejamas su Antikos istorijos samprata ir politinių įvykių analizės tradicija.

Tukididas (V a. pr. Kr.)

Senovės Graikijos istorikas, „Peloponeso karo istorijos“ autorius. Laikomas vienu iš istorijos mokslo pradininkų, nes įvykių priežasčių ieškojo ne dievų valioje, o žmonių veiksmuose ir politikoje.

Turingo testas

Alano Turingo pasiūlytas testas, skirtas įvertinti mašinos gebėjimą demonstruoti protingą elgesį, kuris būtų neatskiriamas nuo žmogaus elgesio.

Turto cenzas

Reikalavimas rinkėjui turėti tam tikro dydžio turtą arba mokėti nustatytą mokesčių sumą, kad jis galėtų balsuoti.

Tvari plėtra (darnus vystymasis)

Vystymosi modelis, kuriuo siekiama tenkinti dabarties poreikius, nepakenkiant ateities kartų galimybėms tenkinti savuosius. Ši koncepcija bando suderinti tris ramsčius: **ekonominį augimą, sociali...

U

Ulofas Palmė

Švedijos politikas; programoje siejamas su gerovės valstybės ir etatizmo temomis.

Ultimatumas

Griežtas ir galutinis reikalavimas, kurį viena valstybė pateikia kitai, grasindama imtis karinių ar kitokių prievartos priemonių, jei reikalavimas nebus įvykdytas per nustatytą laiką.

Unipolinis momentas

Istorinis laikotarpis (maždaug 1991–2008 m.), kai tarptautinėje sistemoje dominavo viena supervalstybė – Jungtinės Amerikos Valstijos.

Unitai (Graikų apeigų katalikai)

Krikščionių bendruomenė, susikūrusi po 1596 m. Brastos unijos. Jie pripažįsta popiežiaus valdžią, bet laikosi rytietiškų (stačiatikiškų) pamaldų tradicijų.

Urbanizacija

Spartus miestų augimo ir miestiečių skaičiaus didėjimo procesas. Gamykloms reikėjo daugybės darbininkų, todėl milijonai žmonių iš kaimų kėlėsi į miestus, kurie augo chaotiškai, be planavimo, tapdami p...

Utopinis socializmas

Ankstyvoji socializmo srovė, kurios atstovai siūlė kurti idealias, bendradarbiavimu grįstas bendruomenes skurdui įveikti.

Užnemunė (Suvalkija)

Regionas į pietvakarius nuo Nemuno, kuris po 1795 m. atiteko Prūsijai. Geografijoje ribą galima suvokti kaip liniją žemėlapyje; matematiškai tai gali būti riba $x = 0$, kuri atskiria dvi sritis.

Užšaldytas konfliktas

Situacija, kai aktyvūs karo veiksmai yra nutraukti, tačiau nėra pasirašyta taikos sutartis ir politinis konflikto sprendimas nerastas. Tokie konfliktai gali bet kada atsinaujinti (pvz., Padniestrė...

V

Vaclavas Havelas

Čekų dramaturgas, disidentas, vienas iš „Chartijos 77“ įkūrėjų. Po Aksominės revoliucijos tapo paskutiniu Čekoslovakijos ir pirmuoju Čekijos prezidentu.

Vadonis

Latvijos vadovo Karlio Ulmanio titulas, simbolizuojantis vienvaldystę ir atitinkantis lietuvišką „Tautos vadą“.

Vakarų integracija

Lietuvos užsienio politikos kryptis po 1990 m., pasibaigusi naryste Europos Sąjungoje ir NATO 2004 metais.

Valakų reforma

XVI a. viduryje LDK įvykdyta žemės reforma, kuria valstiečių žemė buvo išmatuota ir padalyta standartiniais sklypais – valakais. Tai leido efektyviau rinkti mokesčius, įtvirtino baudžiavą ir r...

Valdas Adamkus

Lietuvos Respublikos Prezidentas; siejamas su atkurtos valstybės raida ir euroatlantine integracija.

Valdžių padalijimas

Demokratinis principas, pagal kurį įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžios turi veikti atskirai viena nuo kitos.

Valdžių padalijimo principas

Siekis valstybės valdžią išskirti į įstatymų leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo galia.

Valerijonas Protasevičius

Vilniaus vyskupas; programoje siejamas su Vilniaus akademijos kūrimu ir Lietuvos europeizacija.

Valstiečių nepasitenkinimas

Viena iš revoliucijos priežasčių, kilusi dėl nepalankių baudžiavos panaikinimo sąlygų ir didelių mokesčių už žemę.

Valstybės Dūma

Rusijos imperijos parlamentas, kurio nariai po caro nuvertimo suformavo Laikinąją vyriausybę.

Vanzė konferencija

1942 m. nacių vadovų susitikimas, kuriame buvo suderintas „Galutinio sprendimo“ – sistemingo visų Europos žydų naikinimo – planas.

Vapsai

Radikali dešiniųjų organizacija Estijoje (Laisvės kovų dalyvių sąjunga), kurios auganti įtaka tapo pretekstu K. Piatso perversmui.

Vargo mokykla

Slapta lietuviška mokykla kaimo sodyboje, kurioje vaikai buvo mokomi gimtosios kalbos ir tikėjimo tiesų draudimo laikotarpiu.

Varpininkai

Lietuvių inteligentų grupė, susibūrusi apie laikraštį „Varpas“ ir skatinusi tautinį bei politinį sąmoningumą.

Varšuvos sutarties organizacija (VSO)

1955 m. sukurtas karinis Rytų bloko aljansas, vadovaujamas SSRS. Tai buvo atsakas į VFR (Vakarų Vokietijos) priėmimą į NATO. Organizacija naudota ir vidaus neramumams bloke malšinti.

Vartotojiška visuomenė

Visuomenė, kurioje ekonomikos varomoji jėga yra didelis prekių ir paslaugų vartojimas, dažnai skatinamas reklamos ir kreditų.

Vasario 16-oji

1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba pasirašė aktą, skelbiantį nepriklausomos, demokratinės Lietuvos valstybės atkūrimą. Laikoma modernios Lietuvos valstybės pradžia.

Vasario 16-osios Aktas

1918 m. Lietuvos Tarybos pasirašytas dokumentas, kuriuo paskelbta apie nepriklausomos, demokratinės Lietuvos valstybės atkūrimą su sostine Vilniuje.

Vasario revoliucija

1917 m. pradžioje Petrograde prasidėjęs masinis sukilimas, dėl kurio buvo nuversta Rusijos monarchija.

Vasario revoliucija (1917 m.)

Pirmoji iš dviejų 1917 m. revoliucijų, kurios metu buvo nuverstas caras Nikolajus II ir panaikinta monarchija. Pagrindinė varomoji jėga buvo buržuazija.

Vasko da Gama

Portugalų jūrų keliautojas; programoje siejamas su jūrų kelio į Indiją atradimu.

Vaterlo mūšis

1815 m. birželio 18 d. įvykęs mūšis Belgijoje, kuriame Napoleonas buvo galutinai sutriuškintas Didžiosios Britanijos ir Prūsijos pajėgų.

Vatikanas

Nedidelė teritorija Romos mieste, kurioje įsikūrė popiežius po to, kai 1870 m. Italijos kariuomenė užėmė Popiežiaus sritį.

Vatikano II susirinkimas (1962–1965 m.)

Visuotinis Katalikų Bažnyčios vyskupų susirinkimas, skirtas Bažnyčios atnaujinimui (aggiornamento) ir prisitaikymui prie modernaus pasaulio iššūkių.

Vatikano kalinys

Sąvoka, kuria popiežius Pijus IX apibūdino save po 1870 m., atsisakydamas pripažinti naująją Italijos valdžią ir užsidarydamas Vatikane.

VDR (Vokietijos Demokratinė Respublika)

Sovietų okupacinėje zonoje 1949 m. įkurta socialistinė valstybė, priklausiusi Rytų blokui.

Veimaro Respublika

Demokratinė Vokietijos valstybė, gyvavusi po imperijos žlugimo iki nacių atėjimo į valdžią 1933 m.

Venecija

Svarbus šiaurės rytų Italijos regionas, kuris buvo prijungtas prie Italijos karalystės 1866 m. po karo su Austrija.

Vengrijos sukilimas

1956 m. vykęs tautos pasipriešinimas komunistiniam režimui ir sovietų įtakai, kurį brutaliai numalšino Sovietų Sąjungos kariuomenė.

Versalio sistema

Po Pirmojo pasaulinio karo nustatyta tarptautinių santykių ir valstybių sienų tvarka Europoje.

Versalio taikos sutartis

1919 m. pasirašyta sutartis, oficialiai užbaigusi Pirmąjį pasaulinį karą ir nustačiusi naujas valstybių sienas, pagal kurią Klaipėdos kraštas buvo atskirtas nuo Vokietijos.

Versalio Veidrodžių salė

Prancūzijos karalių rūmų vieta, kurioje simboliškai buvo paskelbta Vokietijos imperija, siekiant pažeminti Prancūziją.

Vestfalijos taika

1648 m. pasirašytos sutartys, užbaigusios Trisdešimties metų karą. Įtvirtino valstybės suvereniteto ir teritorinio vientisumo principus, laikomos modernios tarptautinių santykių sistemos p...

VFR (Vokietijos Federacinė Respublika)

Vakarinėje Vokietijos dalyje 1949 m. įkurta demokratinė valstybė, orientuota į Vakarų pasaulį ir rinkos ekonomiką.

Viačeslavas Molotovas

SSRS užsienio reikalų liaudies komisaras, 1940 m. birželio 14 d. įteikęs ultimatumą Lietuvai.

Vidurinieji sluoksniai

Visuomenės grupė, kuriai priklauso kvalifikuoti specialistai (gydytojai, inžinieriai), tarnautojai ir smulkieji verslininkai.

Vidurio Lietuva

Po L. Żeligowskio puolimo 1920–1922 m. Vilniaus krašte egzistavęs marionetinis valstybinis darinys, vėliau prijungtas prie Lenkijos.

Vienijimas „iš viršaus“

Valstybės suvienijimo procesas, kurį įgyvendina ne tauta per revoliuciją, o valdovai ir vyriausybė naudodami armiją.

Vienos kongresas

1814–1815 m. vykęs Europos valstybių vadovų susitikimas, skirtas pertvarkyti žemyną po Napoleono karų. Pagrindiniai tikslai – restauracija, legitimizmas ir jėgų balanso sukūrimas.

Viešieji darbai

Valstybės finansuojami projektai (pvz., kelių, tiltų, mokyklų statyba), kuriuose samdomi bedarbiai, siekiant mažinti nedarbą ir stimuliuoti ekonomiką krizių metu.

Viešumas (Glasnost)

Politinė strategija sušvelninti cenzūrą, leidusi visuomenei atviriau kalbėti apie sistemos trūkumus bei istorinę tiesą.

Vietinė rinktinė (LVR)

1944 m. suformuotas savanorių karinis junginys (vad. P. Plechavičius) kovai su sovietų diversantais, vėliau likviduotas nacių.

Vietnamo sindromas

JAV visuomenėje po Vietnamo karo kilęs ilgalaikis nenoras ir baimė įsitraukti į naujus karinius konfliktus užsienyje.

Vigai

Istorinė britų politikų grupė, rėmusi parlamento galią ir reformas, vėliau tapusi Liberalų partijos pagrindu.

Viktoras Emanuelis II

Pjemonto-Sardinijos valdovas, o nuo 1861 metų – pirmasis suvienytos Italijos karalystės karalius.

Viktorijos epocha

XIX a. Didžiosios Britanijos klestėjimo ir galybės laikotarpis, pavadintas tuo metu valdžiusios karalienės Viktorijos vardu.

Vilhelmas I

Prūsijos karalius iš Hohencolernų dinastijos, kuris 1871 m. Versalyje buvo paskelbtas pirmuoju Vokietijos imperatoriumi (kaizeriu).

Vilhelmas Oranietis

Nyderlandų ir Anglijos valdovas; siejamas su konstitucinės monarchijos ir valdžios ribojimo raida.

Vilniaus Gaonas

Žydų religinis autoritetas; programoje siejamas su Lietuvos žydų kultūra ir LDK konfesiniu pliuralizmu.

Vilniaus Gaonas (Elijahu ben Saliamonas Zalmanas)

XVIII a. Vilniuje gyvenęs iškilus žydų rabinas, Talmudo ir Toros komentatorius, vienas didžiausių visų laikų judaizmo autoritetų. Dėl jo veiklos ir įkurtos ješivos (dvasinės akademijos) Vilnius tapo p...

Vilniaus konferencija

1917 m. rugsėjį vykęs lietuvių atstovų suvažiavimas, suformulavęs nepriklausomybės programą ir išrinkęs Lietuvos Tarybą.

Vilniaus universitetas

Įkurtas 1579 m. jėzuitų ordino iniciatyva kaip Vilniaus Akademija. Tai buvo pirmoji aukštojo mokslo įstaiga Rytų Europoje, tapusi svarbiausiu mokslo, švietimo ir kultūros centru, rengusiu viet...

Vilniui vaduoti sąjunga (VVS)

Visuomeninė organizacija, kuri tarpukariu skleidė idėją, kad Lietuva negali egzistuoti be savo istorinės sostinės Vilniaus.

Vilsoniškasis idealizmas

JAV prezidento Vudro Vilsono užsienio politikos doktrina, pagrįsta tikėjimu, kad taiką galima užtikrinti per demokratiją, laisvą prekybą, tautų apsisprendimo teisę ir tarptautinių organizacijų vei...

Vincas Čepinskis

Fizikas ir visuomenės veikėjas; siejamas su Pirmosios Lietuvos Respublikos mokslo modernėjimu.

Vincas Kudirka

Gydytojas, rašytojas, publicistas, laikraščio „Varpas“ įkūrėjas ir redaktorius. Jis parašė „Tautišką giesmę“, tapusią Lietuvos himnu. Kudirka įkūnijo modernaus, išsilavinusio ir patriotiško lietuv...

Vincas Mickevičius-Kapsukas

Lietuvos komunistų veikėjas, vadovavęs bolševikų sukurtai marionetinei Lietuvos sovietinei vyriausybei.

Vincentas van Gogas

Olandų dailininkas postimpresionistas, išgarsėjęs ryškiomis spalvomis ir ekspresyviais potėpiais, kurie perteikė jo asmeninius išgyvenimus.

Vinsentas van Gogas

Olandų tapytojas, postimpresionizmo atstovas. Pasižymėjo emocingu, ekspresyviu stiliumi, ryškiomis spalvomis ir matomais potėpiais. Jo kūryba padarė milžinišką įtaką XX a. menui.

Vinstonas Čerčilis

Didžiosios Britanijos premjeras Antrojo pasaulinio karo metu. Buvo griežtas nuolaidžiavimo politikos kritikas ir vienas svarbiausių Antihitlerinės koalicijos lyderių.

Viši režimas

Vokietijai pavaldi autoritarinė vyriausybė pietinėje Prancūzijoje, veikusi 1940–1944 metais po Prancūzijos kapituliacijos.

Visuomenės gelbėjimo komitetas

Jakobinų valdžios institucija, turėjusi neribotas galias organizuoti šalies gynybą ir slopinti vidaus sukilimus.

Visuomenės sutartis

Idėja, kad žmonės susitaria gyventi pagal bendras taisykles, perduodami dalį teisių valstybei mainais į saugumą ir laisvės apsaugą.

Visuotinė rinkimų teisė

Teisė visiems piliečiams nuo tam tikro amžiaus dalyvauti rinkimuose, nepriklausomai nuo jų lyties, tautybės ar turtinės padėties.

Vladimiras Leninas

Bolševikų partijos lyderis, Spalio perversmo organizatorius ir pirmasis Sovietų Rusijos vadovas (Liaudies komisarų tarybos pirmininkas).

Vladimiras Putinas

Ilgametis Rusijos prezidentas. Jam valdant Rusija tapo autoritarine valstybe, vykdančia agresyvią, revanšistinę užsienio politiką, kurios kulminacija – karas prieš Ukrainą.

VLIK

Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas – pogrindinė organizacija, vadovavusi politiniam pasipriešinimui nacių (vėliau ir sovietų) okupacijos metais.

VLIK (Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas)

1943 m. pabaigoje įkurta organizacija, suvienijusi įvairias politines sroves bendrai kovai už Lietuvos išlaisvinimą.

Vokietijos imperija

1871 m. sausio 18 d. Versalyje paskelbta nauja galinga valstybė Europos centre, suvienijusi visas vokiečių žemes be Austrijos.

Vokietijos sąjunga

Po Vienos kongreso sukurta silpna 39 vokiečių valstybių konfederacija, kurioje dėl įtakos varžėsi Prūsija ir Austrija.

Volodimiras Zelenskis

Ukrainos prezidentas; programoje siejamas su Rusijos agresija ir karu prieš Ukrainą.

Volodymyras Zelenskis

Ukrainos prezidentas, tapęs nacionalinio pasipriešinimo Rusijos agresijai simboliu. Jo lyderystė padėjo sutelkti Ukrainos visuomenę ir tarptautinę paramą.

Volteras

Prancūzų rašytojas ir filosofas, aštrus Katalikų bažnyčios kritikas, kovojęs už žodžio ir religijos laisvę bei toleranciją.

Vudras Vilsonas

JAV prezidentas Pirmojo pasaulinio karo metu, vienas iš Tautų Sąjungos iniciatorių ir „14 punktų“ taikos programos autorius.

Vudro Vilsonas

JAV prezidentas, pasiūlęs „Keturiolika punktų“ programą ir Tautų Sąjungos įkūrimo idėją.

Vykdomoji valdžia

Valdžios šaka, atsakinga už priimtų įstatymų įgyvendinimą ir kasdienį valstybės valdymą.

Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas (VLIK)

Išeivijoje veikusi politinė organizacija, telkusi lietuvius kovai už Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą.

Vyriausiasis Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas

Politinė organizacija, įsteigta sukurti vietinio sukilimo įspūdį ir pagrįsti Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos.

Vytautas Didysis

LDK kunigaikštis, kurio valdymo metais (1392–1430) LDK pasiekė didžiausią galią ir teritorinį išsiplėtimą. Žalgirio mūšio laimėtojas, siekęs Lietuvos karaliaus karūnos.

Vytautas Kavolis

Sociologas ir kultūros istorikas; siejamas su Lietuvos diaspora ir intelektine kultūra.

Vytautas Landsbergis

Sąjūdžio lyderis, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas, Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, pirmininkavęs Kovo 11-osios akto priėmimui.

Vytautas Landsbergis-Žemkalnis

Architektas; siejamas su Kauno modernizmu ir Pirmosios Respublikos kultūros modernėjimu.

Vytautas Nasvytis

Architektas; programoje siejamas su vėlyvojo sovietmečio architektūra ir kultūra.

Vytauto Didžiojo metai (1930 m.)

Masinė istorijos politikos kampanija tarpukario Lietuvoje, skirta paminėti 500-ąsias Vytauto Didžiojo mirties metines. Jos tikslas buvo konsoliduoti tautą ir stiprinti jauną valstybę, kuriant gali...

W

Welleso deklaracija

1940 m. JAV pareiškimas, kuriuo oficialiai pasmerkta Baltijos šalių okupacija ir įteisinta nepripažinimo politika.

Y

Ypatingasis būrys

Vokietijos saugumo policijai pavaldus būrys, sudarytas iš vietinių talkininkų, vykdęs masines žudynes Paneriuose.

Z

Zigmantas Sierakauskas

Vienas iš pagrindinių 1863 m. sukilimo vadų Lietuvoje. Rusijos kariuomenės paimtas į nelaisvę ir viešai pakartas Vilniuje, Lukiškių aikštėje.

Zigmantas Vaza

ATR valdovas; programoje siejamas su LDK ir ATR karybos bei diplomatijos kontekstu.

Zimmermanno telegrama

Slapta Vokietijos telegrama, kurioje Meksikai siūlyta sudaryti sąjungą ir stoti į karą prieš JAV, jeigu Jungtinės Valstijos įsitrauktų į karą prieš Vokietiją. Mainais žadėta parama siekiant susigrąžin...

Zollverein

1834 m. Prūsijos iniciatyva sukurta Vokietijos muitų sąjunga, kuri panaikino muitus tarp vokiečių valstybių ir sukūrė bendrą rinką. Tai buvo ekonominis Vokietijos suvienijimo pamatas.

Č

Čarlzas Darvinas

Anglų gamtininkas, sukūręs evoliucijos teoriją, kuri teigė, kad rūšys vystosi per natūralią atranką. Jo idėjos metė didžiulį iššūkį tradiciniam religiniam pasaulio aiškinimui.

Čeka (VČK)

Ypatingoji komisija, bolševikų įkurta kovai su politiniais priešininkais ir represijoms vykdyti.

Česlovas Milošas

Poetas ir eseistas; siejamas su kūrėjo pasirinkimu, emigracija ir totalitarizmo patirtimi.

Česlovas Milošas (Czesław Miłosz)

Lietuvos lenkų kilmės poetas, rašytojas, Nobelio premijos laureatas. Po Antrojo pasaulinio karo dirbęs komunistinės Lenkijos diplomatinėje tarnyboje, 1951 m. jis pasiprašė politinio prieglobsčio Vakar...

Čijunė Sugihara

Japonijos diplomatas Kaune, 1940 m. išdavęs tūkstančius tranzitinių vizų žydų pabėgėliams, taip išgelbėdamas juos nuo Holokausto.

Činšas

Piniginis mokestis už naudojimąsi žeme, kuriuo Paulavos Respublikoje buvo keičiamas privalomas darbas žemvaldžiui (lažas).

Į

Įstatymų leidžiamoji valdžia

Valdžios šaka, kurios pagrindinė funkcija yra rengti ir priimti įstatymus (pavyzdžiui, parlamentas).

Įtariamųjų įstatymas

Teisės aktas, leidęs suimti žmones ne už įrodytus nusikaltimus, o dėl įtarimo, kad jie gali būti nelojalūs respublikai.

Š

Šaltasis karas

Maždaug 1947–1991 m. trukusi globali JAV ir jos sąjungininkių bei SSRS ir jos sąjungininkių ideologinė, politinė, ekonominė ir karinė konfrontacija, nevykusi tiesioginiame kariniame susidūrime...

Šaltinių kritika

Mokslinis metodas, kuriuo istorikas vertina šaltinio patikimumą, jo sukūrimo aplinkybes ir autoriaus šališkumą.

Šarlis de Golis

Prancūzijos politikas ir prezidentas; siejamas su pokario Prancūzija, dekolonizacija ir Europos politika.

Šarlis de Monteskjė

Prancūzų mąstytojas, pagrindęs valdžių padalijimo principą į įstatymų leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę. Tai šiuolaikinės demokratijos pamatas.

Šarlis Lui de Monteskjė

Prancūzų mąstytojas ir teisininkas, pagrindęs būtinybę atskirti valstybės valdžios šakas.

Šengeno erdvė

Europos valstybių grupė, kurios viduje panaikinta nuolatinė asmenų kontrolė prie sienų, leidžiant laisvai keliauti.

Šiaurės–Pietų atskirtis

Ekonominis ir technologinis atotrūkis tarp turtingųjų Vakarų valstybių ir besivystančių, dažnai skurstančių Pietų pusrutulio šalių.

Šiaurės vakarų kraštas

Rusijos imperijos administracinis pavadinimas, naudotas tiesiogiai prijungtoms buvusios LDK žemėms įvardyti.

Šiaurės Vokietijos sąjunga

1867 m. po pergalės prieš Austriją įkurta federacinė valstybė, tapusi tiesiogine Vokietijos imperijos pirmtake.

Šilutės seimo deklaracija

1923 m. sausio 19 d. priimtas nutarimas, kuriuo Klaipėdos kraštas paskelbė prisijungiantis prie Lietuvos Respublikos autonominėmis teisėmis.

Šimtas dienų

Trumpas laikotarpis (1815 m. kovas–birželis), kai Napoleonas pabėgo iš Elbos salos ir trumpam atgavo valdžią Prancūzijoje, kol buvo galutinai nugalėtas Vaterlo mūšyje.

Šiogũnas

Aukščiausias karinis vadovas Japonijoje, kuris iki Meidži restauracijos turėjo didžiausią politinę galią šalyje.

Štuthofo koncentracijos stovykla

Nacių stovykla netoli Gdansko, į kurią 1943 m. buvo išsiųsti 46 Lietuvos inteligentai už lietuviško SS legiono formavimo sužlugdymą.

Šubravcai

Vilniaus inteligentų draugija, kuri per satyrą ir kritiką kovojo prieš bajorų ydas bei visuomenės atsilikimą.

Šumano deklaracija

1950 m. gegužės 9 d. Roberto Šumano paskelbtas pasiūlymas bendrai valdyti Prancūzijos ir Vokietijos anglių bei plieno gamybą.

Šv. Augustinas

Krikščionių teologas; programoje siejamas su krikščionybės doktrinos ir Bažnyčios minties raida.

Šv. Brunonas

Vokiečių misionierius, kuris 1009 m. bandė krikštyti pagonis ties Lietuvos ir Rusios pasieniu ir buvo nužudytas. Jo mirties aprašyme pirmą kartą paminėtas Lietuvos vardas.

Šventoji Sąjunga

Rusijos, Austrijos ir Prūsijos monarchų sąjunga, įkurta po Vienos kongreso. Jos deklaruotas tikslas – ginti krikščioniškąsias vertybes, o realus – **slopinti bet kokius revoliucinius ir nacionalin...

Šv. Kazimieras

Lietuvos ir Lenkijos šventasis, Jogailaitis; programoje siejamas su Lietuvos krikščionėjimo kontekstu.

Šv. Motina Teresė

Katalikų vienuolė ir humanitarinės veiklos simbolis; programoje siejama su socialinės atsakomybės ir ekonominių asimetrijų tema.

Ž

Žaibo karas (Blitzkrieg)

Karinė strategija, pagrįsta itin greitu ir koordinuotu tankų, motorizuotų dalinių bei aviacijos puolimu siekiant staigios pergalės.

Žakas Lipšicas

Lietvakų kilmės skulptorius; programoje siejamas su Lietuvos daugiasluoksne kultūra.

Žana d’Ark

Prancūzijos karinė ir religinė veikėja; programoje siejama su ikimoderniųjų laikų kariniais konfliktais.

Žanas Kalvinas

Vienas svarbiausių Reformacijos veikėjų po M. Liuterio, veikęs Šveicarijoje. Jo mokymas, kalvinizmas, pabrėžė griežtą moralę ir predestinacijos doktriną. Turėjo didelę įtaką LDK didikams.

Žanas Monė

Europos integracijos architektas; programoje siejamas su Europos anglių ir plieno bendrija ir eurointegracija.

Žanas Polis Maratas

Radikalus žurnalistas ir jakobinų rėmėjas, raginęs smurtu kovoti su aristokratija, vėliau paskelbtas revoliucijos kankiniu.

Žanas Žakas Ruso

Prancūzų mąstytojas, iškėlęs tautos suvereniteto idėją – kad aukščiausia valdžia kyla iš tautos, o ne iš Dievo ar monarcho.

Ždanovščina

Griežta pokarinė sovietų kultūros politika (nuo 1946 m.), vadovaujama Andrejaus Ždanovo, kuria buvo siekiama pajungti meną ir mokslą griežtai ideologinei kontrolei ir izoliuoti nuo Vakarų įtakos.

Žemaitė (Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė)

Lietuvių rašytoja, realizmo atstovė. Savo apsakymuose (garsiausias – „Marti“) detaliai ir jautriai vaizdavo sunkų XIX a. pabaigos Lietuvos kaimo moterų gyvenimą, socialinę nelygybę ir patriarchali...

Žemės dekretas

Bolševikų sprendimas, kuriuo buvo panaikinta privati žemės nuosavybė ir ji perduota valstiečiams naudotis.

Žemės reforma

Valstybės vykdomas žemės nuosavybės perskirstymas, siekiant aprūpinti žeme jos neturinčius valstiečius.

Ženevos susitarimai (1988)

Tarptautinė sutartis, numatanti sovietų kariuomenės išvedimą iš Afganistano.

Žiemos karas

1939–1940 m. vykęs karas tarp Sovietų Sąjungos ir Suomijos, prasidėjęs po to, kai Suomija atmetė SSRS teritorinius reikalavimus.

Žiemos rūmai

Pastatas Petrograde (dabar Sankt Peterburgas), kuriame posėdžiavo Laikinoji vyriausybė ir kurį Spalio perversmo metu užėmė bolševikai.

Žiliberas de Lanua

Keliautojas ir diplomatas; programoje siejamas su LDK kraštovaizdžio ir jo kaitos pažinimu.

Žirondistai

Nuosaikiųjų respublikonų grupė Konvente, atstovavusi pasiturinčiajai buržuazijai ir pasisakiusi prieš terorą.

Žmogaus ir piliečio teisių deklaracija

1789 m. dokumentas, paskelbęs, kad visi žmonės gimsta laisvi ir yra lygūs prieš įstatymą.

Žmogaus teisės

Prigimtinės, neatimamos teisės, kurias kiekvienas žmogus turi nuo gimimo, nepriklausomai nuo jo rasės, lyties, religijos ar kitų savybių. Jų universalumą įtvirtino **1948 m. Visuotinė žmogaus teis...

Žoržas Dantonas

Žymus revoliucijos veikėjas, nužudytas savo buvusio bendražygio Robespjero nurodymu, kai pradėjo raginti nutraukti terorą.

Žoržas Klemanso

Prancūzijos ministras pirmininkas, siekęs griežtai nubausti ir maksimaliai susilpninti Vokietiją.

Žygimantas Augustas

Paskutinis Gediminaičių-Jogailaičių dinastijos valdovas. Jo iniciatyva buvo sudaryta Liublino unija (1569 m.), sukūrusi Abiejų Tautų Respubliką.

Žygimantas Senasis

Lenkijos karalius ir LDK didysis kunigaikštis; programoje siejamas su XVI a. LDK politine ir socialine raida.

‐Veiksmingos okupacijos‐ principas

Berlyno konferencijos nuostata, kad valstybė turi įtvirtinti realią valdžią teritorijoje, norėdama, kad jos pretenzijos būtų pripažintos.

„Aušra“

Pirmasis tautinis lietuvių laikraštis (1883–1886 m.), skatinęs domėtis lietuvių kalba, istorija ir ugdęs tautinę savimonę.

„Didysis šuolis“

Mao Dzeduno inicijuota ekonominė kampanija Kinijoje (1958–1962 m.), kuria bandyta forsuotai industrializuoti šalį. Baigėsi visiška katastrofa ir didžiuliu badu.

„Gazieta lietuviška“

1879 m. pasirodęs pirmasis lietuviškas laikraštis Jungtinėse Amerikos Valstijose.

„Geležis ir kraujas“

Bismarko paskelbta politinė kryptis, teigianti, kad Vokietijos suvienijimas bus pasiektas ne diskusijomis, o pramonės galia ir karine jėga.

„Gente lituanus, natione polonus“

Lotyniška formulė, reiškianti „kilme lietuvis, tautybe (politine prasme) lenkas“, apibūdinanti daugiasluoksnę ATR bajorų tapatybę.

„Įsakymas Nr. 1“

Petrogrado tarybos dokumentas, sustiprinęs karių komitetų vaidmenį ir karių pilietines teises. Jis prisidėjo prie tradicinės karinės hierarchijos bei drausmės silpnėjimo, tačiau nebuvo vienintelė kari...

„Išsigimęs menas“ (vok. Entartete Kunst)

Nacių Vokietijoje vartotas terminas, skirtas apibūdinti beveik visą modernųjį meną (kubizmą, ekspresionizmą, siurrealizmą ir kt.). Šis menas buvo laikomas **antivokišku, žydišku, bolševikiniu ir p...

„Lenkų pradai“

Rusijos valdžios vartota sąvoka apibūdinti lenkišką kultūrą, katalikybę ir bajorijos įtaką, kurią siekta išstumti iš Lietuvos.

„Liaudies priešas“

Sovietinės propagandos terminas, vartotas asmenims, kuriuos režimas laikė politiškai nepatikimais ar pavojingais santvarkai, įvardyti.

„Liaudies seimas“

Marionetinis parlamentas, išrinktas 1940 m. liepą suklastotuose rinkimuose, kurio pagrindinis tikslas buvo įteisinti Lietuvos prijungimą prie SSRS.

„Liaudies virtuvės“

Labdaros valgyklos, kuriose skurstantiems ir dėl okupacijos badaujantiems gyventojams buvo dalijamas nemokamas arba pigus maistas.

„Lietūkis“

Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų sąjunga, prekiavusi žemės ūkio produkcija, trąšomis, technika ir degalais.

„Lietuviškasis balsas“

Jono Šliūpo leistas laikraštis, kuriame buvo keliami ne tik emigrantų buities, bet ir Lietuvos nepriklausomybės klausimai.

„Nėra mokesčių be atstovavimo“

Pagrindinis kolonistų politinis šūkis, reiškiantis, kad Didžiosios Britanijos parlamentas neturi teisės jų apmokestinti, nes jame nėra išrinktų kolonijų atstovų.

„Pienocentras“

Pieno perdirbimo bendrovių sąjunga, kuri organizavo sviesto bei kitų pieno produktų gamybą ir jų eksportą į Vakarų Europą.

„Rusiškų pradų“ atkūrimo politika

Po 1863 m. sukilimo vykdyta programa, kuria siekta įteigti, kad Lietuva yra sena rusų žemė ir išstumti bet kokią lenkišką ar katalikišką įtaką.

„Rusų pradų“ atkūrimo politika

Rusijos imperijos politika, kuria siekta įrodyti, kad Lietuva istoriškai yra rusiška žemė, ir diegti stačiatikybę bei rusiškas tradicijas.

„Stalino saulė“

Propagandinis posakis, apibūdinantis 1940 m. delegacijos iš Maskvos „parvežtą“ sovietinę santvarką.

„Tarp eilučių“

Meno kūrybos būdas sovietmečiu, kai prasmės, kritika ar pasipriešinimas buvo užkoduojami potekstėse, metaforose ir simboliuose, kad apeitų cenzūrą, bet būtų suprantami auditorijai.

„Tautų pavasaris“

Metaforiškas 1848–1849 m. revoliucijų Europoje pavadinimas. Jis simbolizuoja masinį tautų pabudimą ir siekį išsivaduoti iš senosios tvarkos priespaudos.

„Tūkstančio“ žygis

1860 m. Garibaldžio vadovaujama savanorių ekspedicija į Siciliją, kurios tikslas buvo nuversti Burbonų valdžią ir prijungti pietus prie Italijos.

„Varpas“

Mėnesinis politinis ir visuomeninis laikraštis (1889–1905 m.), siekęs žadinti lietuvių pilietiškumą ir reikalavęs demokratinių teisių.

„Vilniaus žinios“

Pirmasis legalus lietuviškas dienraštis, pradėtas leisti Vilniuje 1904 m. po spaudos draudimo panaikinimo.

Edukamentas – nuo šiol jau ir Tavo telefone!

Mes naudojame slapukus.