Słownik

Wszystkie najważniejsze pojęcia i ich wyjaśnienia w jednym miejscu.

Wyczyść filtry

#

1054 m.

Didysis Krikščionių Bažnyčios skilimas (schizma), atskyręs katalikybę nuo ortodoksijos.

1215 m.

Didžioji laisvių chartija (Magna Carta) Anglijoje, apribojusi karaliaus valdžią.

1251 m.

Lietuvos kunigaikščio Mindaugo krikštas.

1253 m.

Lietuvos kunigaikščio Mindaugo karūnavimas, Lietuvos tapsmas karalyste.

1385 m.

Krėvos sutartis tarp LDK ir Lenkijos karalystės.

1387 m.

Oficialus Lietuvos (Aukštaitijos) krikštas.

1392 m.

Astravos sutartis. Susitarimas tarp Jogailos ir Vytauto, kuriuo Vytautas tapo faktiniu LDK valdovu.

1397 m.

Vilniaus katedros mokyklos atidarymas.

1410 m.

Žalgirio mūšis, kuriame jungtinės LDK ir Lenkijos pajėgos sutriuškino Kryžiuočių ordiną.

1413 m.

Horodlės susitarimai (unija). Patvirtino LDK ir Lenkijos sąjungą, sulygino LDK bajorų katalikų teises su Lenkijos šlėkta ir įtvirtino bendrą gynybos politiką.

1422 m.

Melno taika, galutinai nustačiusi LDK ir Kryžiuočių ordino sieną.

1445 m.

Knygų spausdinimo pradžia Europoje (Johanas Gutenbergas).

1492 m.

Kristupo Kolumbo kelionė ir Amerikos atradimas.

1498 m.

Vasko da Gamos kelionė ir jūrų kelio į Indiją atradimas.

1517 m.

Martyno Liuterio 95 tezių paskelbimas, Reformacijos pradžia.

1522 m.

Pranciškaus Skorinos pirmosios spaustuvės Vilniuje įkūrimas.

1525 m.

Pirmojo Lietuvos Statuto priėmimas – LDK teisės kodifikacija.

1557 m.

Valakų reforma – žemės reforma LDK, įtvirtinusi baudžiavą.

1569 m.

Liublino unija, sukūrusi Abiejų Tautų Respubliką (ATR).

1579 m.

Vilniaus Akademijos (universiteto) įkūrimas.

1588 m.

Trečiojo Lietuvos Statuto priėmimas, galiojusio iki 1840 m.

1596 m.

Brastos bažnytinė unija, kuria dalis stačiatikių pripažino popiežiaus valdžią (unitai).

1618-1648 m.

Trisdešimties metų karas. Vienas žiauriausių konfliktų Europos istorijoje, prasidėjęs kaip religinis karas, bet virtęs politine kova dėl dominavimo.

1648 m.

Vestfalijos taika, užbaigusi Trisdešimties metų karą Europoje.

1655 m.

Kėdainių unija – LDK sutartis su Švedija.

1689 m.

Priimtas Anglijos Teisių bilis (Bill of Rights), įtvirtinęs Parlamento viršenybę ir padėjęs pagrindus konstitucinei monarchijai.

1772, 1793, 1795 m.

Abiejų Tautų Respublikos padalijimai, po kurių valstybė nustojo egzistuoti.

1787 m.

JAV Konstitucijos priėmimas.

1789–1799 m.

Prancūzijos didžioji revoliucija.

1789 m.

Prancūzijos didžiosios revoliucijos pradžia. Įvykis, metęs iššūkį absoliutinėms monarchijoms ir iškėlęs laisvės, lygybės, brolybės bei tautos suvereniteto idėjas.

1791 m.

Gegužės 3-iosios konstitucija ir Abiejų Tautų tarpusavio įžadas.

1794 m.

Tado Kosciuškos vadovaujamas sukilimas prieš Rusiją ir Prūsiją.

1799-1815 m.

Napoleono karai. Prancūzijos bandymai užkariauti Europą, kurie laikinai sugriovė Vestfalijos sistemos pusiausvyrą ir paskatino Vienos kongreso sušaukimą.

1814–1815 m.

Vienos kongresas, pertvarkęs Europos politinį žemėlapį po Napoleono karų.

1830–1831 m.

Lapkričio sukilimas Lenkijoje ir Lietuvoje prieš Rusijos imperiją.

1832 m.

Rusijos valdžios įsakymu įvykdytas Vilniaus universiteto uždarymas.

1848–1849 m.

„Tautų pavasaris“ – revoliucijų ir nacionalinių judėjimų banga Europoje.

1861 m.

Baudžiavos panaikinimas Rusijos imperijoje, įskaitant Lietuvą.

1862 m.

Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio atidarymas (linija per Vilnių).

1863–1864 m.

Sausio sukilimas Lenkijoje ir Lietuvoje prieš Rusijos imperiją.

1870–1871 m.

Vokietijos ir Italijos suvienijimai.

1883–1886 m.

Pirmojo lietuviško mėnraščio „Aušra“ leidyba (red. Jonas Basanavičius).

1893 m.

Kražių skerdynės. Kruvinas susidorojimas su tikinčiaisiais, gynusiais savo bažnyčią nuo caro valdžios. Tapo pasipriešinimo rusifikacijai simboliu.

1905 m.

Didysis Vilniaus seimas, suformulavęs Lietuvos autonomijos reikalavimą.

1917 m.

Spalio perversmas Rusijoje (bolševikų atėjimas į valdžią); Vilniaus konferencija, išrinkusi Lietuvos Tarybą.

1918 m. vasario 16 d.

Lietuvos nepriklausomybės paskelbimas.

1919 m.

Versalio taikos sutartis, oficialiai užbaigusi Pirmąjį pasaulinį karą.

1920 m. liepos 12 d.

Lietuvos taikos sutartis su Sovietų Rusija. Pirmoji svarbi sutartis, kuria buvo pripažinta Lietuvos nepriklausomybė ir jos teisė į Vilniaus kraštą.

1922 m.

Lietuvos universiteto Kaune įsteigimas (vėliau – Vytauto Didžiojo universitetas).

1923–1924 m.

Klaipėdos sukilimas ir krašto prijungimas prie Lietuvos.

1923 m.

Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos po inscenizuoto sukilimo.

1926 m.

Gruodžio 17 d. įvykdytas valstybės perversmas, žymintis demokratijos pabaigą ir autoritarizmo pradžią.

1926 m. gruodžio 17 d.

Valstybės perversmas, kurio metu nuversta teisėta vyriausybė ir įvestas Antano Smetonos autoritarinis valdymas.

1933 m.

Adolfo Hitlerio paskyrimas Vokietijos kancleriu.

1938 m.

Miuncheno susitarimas (dėl Čekoslovakijos); Lenkijos ultimatumas Lietuvai.

1939 m.

Vokietijos įvykdytas Klaipėdos krašto atplėšimas; Lietuvos ir SSRS savitarpio pagalbos sutartis, grąžinusi Vilnių.

1939 m. rugpjūčio 23 d.

Molotovo–Ribentropo paktas – SSRS ir Vokietijos nepuolimo sutartis su slaptaisiais protokolais.

1939 m. spalio 10 d.

Lietuvos–SSRS savitarpio pagalbos sutartis. Lietuva atgavo Vilnių, bet buvo priversta į savo teritoriją įsileisti sovietų karines bazes, taip prarasdama neutralitetą.

1940 m.

Sovietinė Lietuvos okupacija ir aneksija.

1941 m. birželio 14–17 d.

Pirmieji masiniai sovietiniai trėmimai iš Lietuvos.

1941 m. birželio 14 d.

Pirmojo masinio sovietinio trėmimo pradžia. Tūkstančiai Lietuvos gyventojų (inteligentų, ūkininkų, politikų) buvo ištremti į Sibirą. Dabar minima kaip Gedulo ir vilties diena.

1942–1943 m.

Stalingrado mūšis – persilaužimas Antrojo pasaulinio karo Rytų fronte.

1944 m.

Normandijos operacija (D-diena) – Sąjungininkų išsilaipinimas Prancūzijoje.

1945 m.

Potsdamo konferencija, sprendusi pokario Vokietijos ir Europos tvarką.

1947 m.

Indijos nepriklausomybės paskelbimas. Vienas svarbiausių dekolonizacijos įvykių, žymėjęs Britų imperijos saulėlydį.

1948 m. gruodžio 10 d.

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją. Dabar minima kaip Tarptautinė žmogaus teisių diena.

1949 m.

LLKS Tarybos Deklaracija (vasario 16 d.); komunistų pergalė Kinijoje; „Lietuvių charta“; NATO įkūrimas.

1949 m. vasario 16 d.

LLKS Tarybos Deklaracija. Partizanų vadų pasirašytas dokumentas, paskelbęs, kad partizanų vadovybė yra vienintelė teisėta valdžia okupuotoje Lietuvoje, ir patvirtinęs siekį atkurti demokratinę res...

1951 m.

Europos anglių ir plieno bendrijos įsteigimas – Europos integracijos pradžia.

1957 m.

Pasirašoma Romos sutartis, įkurianti Europos ekonominę bendriją (EEB) ir sukurianti bendrąją rinką.

1962 m.

Karibų (Kubos) raketų krizė – Šaltojo karo kulminacija.

1968 m.

Prahos pavasaris. Bandymas demokratizuoti komunistinį režimą Čekoslovakijoje, brutaliai numalšintas sovietų karine invazija.

1970 m.

Pirmoji „Žemės diena“, žyminti aplinkosaugos judėjimo pradžią.

1972 m.

Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencija; „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ leidybos pradžia.

1986 m.

Černobylio atominės elektrinės avarija.

1987 m.

Mitingas prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje – viešas Molotovo-Ribentropo pakto pasmerkimas.

1988 m.

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio įkūrimas.

1990 m.

Vokietijos susivienijimas.

1990 m. kovo 11 d.

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas.

1991 m.

Sovietų Sąjungos karinė agresija prieš Lietuvą (Sausio įvykiai, Medininkų žudynės).

1992 m.

Mastrichto sutartis, įkūrusi Europos Sąjungą; Lietuvos Respublikos Konstitucijos priėmimas.

1993 m.

Nacionalinės valiutos lito įvedimas; Rusijos kariuomenės išvedimas iš Lietuvos.

2001 m.

Rugsėjo 11-osios teroristų išpuolis JAV.

2001 m. rugsėjo 11 d.

Teroristų išpuoliai JAV. Įvykis, radikaliai pakeitęs tarptautinio saugumo sampratą ir pradėjęs globalų „Karą su teroru“.

2004 m.

Lietuvos įstojimas į NATO ir Europos Sąjungą (ES).

27 m. pr. Kr.

Principato įvedimas ir Romos respublikos tapsmas imperija.

800 m.

Karolio Didžiojo karūnavimas imperatoriumi.

A

Abiejų Tautų Respublika (ATR)

Bendra Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybė. Jei valstybę vaizduojame kaip sistemą, jos dydį galima žymėti skaičiumi $T$ (teritorija) ir matyti, kaip $T$ mažėja po padal...

Absoliutinė monarchija

Valdymo forma Naujaisiais laikais, kurioje visa valdžia (įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė) yra sutelkta vieno asmens – monarcho – rankose. Ryškiausias pavyzdys – Liudviko XIV Prancūzija...

Absoliutizmas

Valdymo forma, kai visa valdžia sutelkta vieno asmens – monarcho (karaliaus, imperatoriaus) – rankose. Šūkis: „Valstybė – tai aš“.

Adolfas Hitleris (Fiureris)

Vokietijos nacionalsocialistų darbininkų partijos (NSDAP) lyderis. 1933 m. tapęs kancleriu, sunaikino demokratiją ir sukūrė totalitarinį režimą, atsakingą už Holokaustą ir Antrąjį pasaulinį karą.

Adomas Mickevičius

Poetas, gimęs Naugarduke, rašęs lenkų kalba, bet save laikęs LDK piliečiu. Ryškiausias romantizmo atstovas ATR kultūroje, poemų „Vėlinės“ ir „Ponas Tadas“ autorius. Jo kūryba įkvėpė 1831 m. ir 186...

Adomas Smitas

Škotų ekonomistas ir filosofas, laikomas klasikinės ekonomikos ir kapitalizmo teorijos pradininku. Svarbiausias veikalas – „Tautų turtas“ (1776).

Agentai smogikai

Sovietų saugumo struktūrų nariai, kurie apsimesdavo partizanais, infiltruodavosi ir likviduodavo partizanų būrius.

Agora

Centrinė atvira aikštė graikų polyje, tarnavusi kaip turgavietė, susirinkimų ir politinių diskusijų vieta. Demokratijos lopšys.

Akvedukas

Romėnų inžinerinis statinys, skirtas tiekti vandenį į miestus iš tolimų šaltinių. Tai jų gebėjimo spręsti praktines problemas simbolis.

Algirdas ir Kęstutis

Gedimino sūnūs, pasidalinę valdžia ir sukūrę efektyvų dvivaldystės modelį. Algirdas plėtė LDK į Rytus, Kęstutis gynė etninę Lietuvą nuo kryžiuočių.

Algirdas Mykolas Brazauskas

Lietuvos komunistų partijos lyderis, atskyręs ją nuo SSRS komunistų partijos. Pirmasis tiesiogiai rinktas Lietuvos prezidentas po nepriklausomybės atkūrimo (1993–1998 m.).

Aneksija

Vienos valstybės įvykdytas prievartinis kitos valstybės teritorijos prijungimas. Būtent taip tarptautinė teisė vertina 1940 m. ir 1944 m. SSRS veiksmus Lietuvos atžvilgiu.

Aneksijos nepripažinimo politika

Ilgalaikė JAV ir kai kurių kitų Vakarų valstybių pozicija, teigianti, kad Baltijos šalių okupacija ir įjungimas į SSRS (aneksija) buvo neteisėti, todėl jie niekada oficialiai nepripažino Lietuvos,...

Ankstyvoji monarchija

Valdymo forma ankstyvaisiais viduramžiais (V–XI a.), kuriai būdinga silpna centrinė valdžia, feodalinis susiskaldymas, o karalius laikomas „pirmuoju tarp lygių“ (primus inter pares).

Anšliusas (Anschluss)

Austrijos prijungimas prie nacistinės Vokietijos 1938 m. kovą, draustas Versalio sutarties.

Antanas Smetona

Lietuvos Respublikos Prezidentas. 1940 m. birželio 15 d. siūlė ginklu priešintis ultimatumui, vėliau pasitraukė į Vakarus.

Anticariniai sukilimai

Ginkluoti pasipriešinimo judėjimai buvusios ATR žemėse, nukreipti prieš Rusijos imperijos valdžią. Svarbiausi – 1830–1831 m. ir 1863–1864 m. sukilimai.

Antrasis frontas

Karo veiksmų zona Vakarų Europoje, atidaryta 1944 m. birželį sąjungininkams išsilaipinus Normandijoje, privertusi Vokietiją skaidyti savo pajėgas.

Antrasis Reichas

Oficialus suvienytos Vokietijos imperijos pavadinimas, gyvavusios nuo 1871 m. iki 1918 m. Pirmuoju kaizeriu (imperatoriumi) tapo Vilhelmas I.

Antropocenas

Siūlomas naujos geologinės epochos pavadinimas, pabrėžiantis, kad žmogus tapo pagrindine geologine jėga, darančia poveikį planetos ekosistemoms, klimatui ir paviršiui. Ši epocha siejama su Industr...

Apartheidas

Oficiali rasinės segregacijos ir diskriminacijos sistema, veikusi Pietų Afrikos Respublikoje 1948–1994 m., kurioje baltųjų mažuma engė juodaodžių daugumą.

Aplinkos apsauga

Idėja ir veiksmų visuma, kuria siekiama saugoti gamtą nuo neigiamo žmogaus poveikio. XIX a. ši sąvoka praktiškai neegzistavo – vyravo požiūris, kad gamtos ištekliai yra begaliniai. Tik amžiaus pab...

Apšvieta

XVIII a. Europos intelektualinis ir kultūrinis judėjimas, pabrėžęs proto, mokslo ir individualizmo svarbą. Apšvietos mąstytojai siekė pertvarkyti visuomenę ir valdžią remdamiesi racionaliais princ...

Architektūra (Antikos)

Pasižymėjo kolonų orderių (dorėninio, jonėninio, korintinio) sistemomis, harmonija, proporcijomis (Graikija) ir inžineriniais sprendimais, tokiais kaip arkos, skliautai ir kupolai (Roma).

Aristotelis

Platono mokinys, Makedonijos karaliaus Aleksandro Didžiojo mokytojas. Skirtingai nuo Platono, jis pabrėžė empirinį stebėjimą ir logiką kaip pagrindinius pažinimo metodus. Jis susistemino daugybę m...

Ateizacija

Sisteminga valstybės politika, kuria siekiama primesti ateizmą (netikėjimą Dievu) ir išstumti religiją iš visuomenės gyvenimo. Būdinga SSRS.

Atminties karai

Vieši konfliktai tarp skirtingų socialinių grupių, tautų ar valstybių dėl istorinių įvykių interpretacijos. Dažniausiai kyla dėl trauminių patirčių, tokių kaip karai, okupacijos, genocidas.

Atmintinos datos

Valstybės ar bendruomenės specialiai atrinktos ir pabrėžiamos datos, kurios žymi svarbiausius istorinius įvykius ir formuoja bendrą istorinį naratyvą (pvz., vasario 16 d., kovo 11 d., liepos 6 d.)...

ATR padalijimai

Trys teritorijų perdalijimai (1772, 1793, 1795), po kurių ATR išnyko. Jei pradinę teritoriją laikome 100 vienetų, po kiekvieno padalijimo šis skaičius mažėja iki 0 kaip valstybės teritorija.

Augustinas Voldemaras

Istorikas, politikas, vienas Tautininkų sąjungos ideologų. Kartu su A. Smetona buvo vienas pagrindinių 1926 m. perversmo organizatorių ir pirmasis ministras pirmininkas po jo.

Autonomija

Savivalda; teisė teritoriniam vienetui savarankiškai tvarkyti savo vidaus reikalus (pvz., turėti savo parlamentą, įstatymus, švietimo sistemą), tačiau liekant kitos valstybės sudėtyje.

Autoritarizmas

Valdymo forma, kurioje visa valdžia sutelkta vieno asmens (diktatoriaus) ar nedidelės grupės rankose. Būdingas politinių laisvių varžymas, opozicijos slopinimas, bet, skirtingai nei totalitarizmas...

B

Bajoriškoji demokratija

ATR politinė sistema, kurioje lemiamą galią turėjo bajorų (šlėktos) luomas. Svarbiausi bruožai – renkamas karalius, Seimo viršenybė ir liberum veto teisė.

Balys Sruoga

Rašytojas, profesorius, nacių įkaitas Štuthofo koncentracijos stovykloje, knygos „Dievų miškas“ autorius.

Barokas

XVII–XVIII a. vid. Europoje dominavęs meno stilius, pasižymintis didíngumu, puošnumu, dinamiškomis formomis ir jausmingumu. LDK jis ypač ryškiai pasireiškė bažnyčių architektūroje (Vilniaus baroko...

Baudžiava

Teisinė ir ekonominė sistema, pagal kurią valstietis yra asmeniškai priklausomas nuo feodalo ir pririštas prie žemės. Panaikinta Lietuvoje 1861 m.

Bendra rinka

Ekonominė erdvė (įkurta 1957 m. Romos sutartimi), kurioje užtikrinamas laisvas prekių, paslaugų, kapitalo ir asmenų judėjimas tarp valstybių narių.

Benitas Musolinis (Duce)

Italijos fašistų lyderis, fašizmo pradininkas. Į valdžią atėjo po 1922 m. „Žygio į Romą“ ir sukūrė pirmąjį totalitarinį režimą Europoje.

Birželio sukilimas

1941 m. birželio 22–28 d. vykęs ginkluotas lietuvių pasipriešinimas besitraukiančiai Raudonajai armijai, siekiant atkurti nepriklausomybę.

Blatas

Neformalūs ryšiai ir pažintys, naudoti norint gauti deficitinių prekių ar paslaugų. „Gauti per blatą“ reiškė gauti ką nors nelegaliai, per pažįstamus, aplenkiant oficialią tvarką.

Blitzkrieg (Žaibo karas)

Karo taktikos rūšis, paremta staigiais, koordinuotais aviacijos ir tankų smūgiais, siekiant greitai palaužti priešą.

Bona Sforca

Lenkijos karalienė ir Lietuvos didžioji kunigaikštienė, Žygimanto Senojo žmona. Jos iniciatyva Lietuvoje pradėta Valakų reforma (1557 m.).

Borisas Jelcinas

Pirmasis demokratiškai išrinktas Rusijos prezidentas. Suvaidino svarbų vaidmenį SSRS žlugimo procese ir vadovavo Rusijai pereinamuoju laikotarpiu į rinkos ekonomiką.

Borisas Pasternakas (Boris Pasternak)

Rusų poetas ir rašytojas, romano „Daktaras Živaga“ autorius. Romanas, vaizduojantis inteligento likimą Rusijos revoliucijos ir pilietinio karo fone, buvo uždraustas Sovietų Sąjungoje. Kai 1958 m....

Bunkeris

Slėptuvė po žeme, kurioje partizanai slapstėsi ir gyveno II–III karo etapais.

C

Cenzūra

Valdžios vykdoma spaudos, laiškų ir kitos informacijos kontrolė, siekiant užkirsti kelią nepageidaujamų žinių plitimui.

Civilinis kodeksas

Įstatymų rinkinys, reguliuojantis privačius piliečių santykius (nuosavybę, šeimą, sutartis) ir įtvirtinantis visų lygybę prieš įstatymą.

Corpus Iuris Civilis

„Civilinės teisės sąvadas“ – VI a. imperatoriaus Justiniano I iniciatyva sudarytas romėnų teisės rinkinys, išsaugojęs ir perdavęs šį palikimą ateities kartoms.

D

Dalia Grinkevičiūtė

Lietuvių gydytoja ir rašytoja, sovietinių trėmimų liudininkė. Jos memuarai „Lietuviai prie Laptevų jūros“ yra vienas sukrečiančių ir svarbiausių sovietinio genocido liudijimų.

Deficitas

Nuolatinis prekių ir paslaugų trūkumas, būdingas planinei ekonomikai. Trūko visko – nuo kokybiško maisto iki baldų ar automobilių, todėl parduotuvėse driekėsi didžiulės eilės.

Deklaracija

Iškilmingas pareiškimas, skelbiantis svarbiausius principus ar politinius tikslus. Dažnai būna idėjinis dokumentas.

Dekolonizacija

Procesas po Antrojo pasaulinio karo, kurio metu buvusios Azijos ir Afrikos kolonijos iškovojo politinę nepriklausomybę nuo Europos metropolijų.

Demokratija

Valdymo forma (gr. „liaudies valdžia“), kurioje valdžia priklauso piliečiams. Atėnuose tai buvo tiesioginė demokratija, kur piliečiai patys dalyvavo sprendimų priėmime Tautos susirinkime.

Deng Siaopingas (Deng Xiaoping)

Kinijos lyderis po Mao mirties. Inicijavo rinkos ekonomikos reformas nuo 1978 m., kurios lėmė spartų Kinijos ekonomikos augimą, tačiau išlaikė Komunistų partijos politinę monopoliją.

Deportacija (Trėmimas)

Masinis, prievartinis žmonių iškeldinimas iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos į kitą, dažnai atokią ir atšiaurią, vietovę. Sovietų Sąjungos naudotas kaip teroro ir socialinės inžinerijos įrankis.

Detantas

Tarptautinės įtampos mažinimas, ypač tarp JAV ir SSRS Šaltojo karo metu (pvz., derybos dėl ginkluotės mažinimo).

Dezinformacija

Sąmoningas melagingos arba iškreiptos istorinės informacijos skleidimas, siekiant suklaidinti visuomenę ir pasiekti politinių, karinių ar ekonominių tikslų.

Didysis Vilniaus seimas

1905 m. lietuvių atstovų suvažiavimas Vilniuje, kuris viešai pareikalavo politinės Lietuvos autonomijos Rusijos imperijos sudėtyje.

Dioklecianas

Romos imperatorius (valdė 284–305 m.). Radikaliomis reformomis bandė įveikti III a. krizę. Įvedė dominato sistemą ir tetrarhiją (keturių valdovų valdymą).

Diplomatija

Valstybės užsienio politikos įgyvendinimo menas ir praktika, apimanti derybas, sutarčių sudarymą ir santykių palaikymą su kitomis valstybėmis per specialius atstovus (diplomatus).

Dipukai (DP)

Iš angl. Displaced Persons (perkeltieji asmenys). Karo pabėgėliai (tarp jų apie 60 tūkst. lietuvių), po karo atsidūrę Vakarų sąjungininkų stovyklose Vokietijoje ir atsisakę grįžti į sovietų okupuotą...

Disidentizmas

Taikaus priešinimosi judėjimas autoritariniams ar totalitariniams režimams (ypač komunistiniams), reikalaujant pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms.

Dominatas

Vėlyvosios Romos imperijos valdymo forma (nuo 284 m.), įvesta Diokleciano. Tai buvo atvira absoliuti monarchija, kurioje imperatorius laikytas „ponu ir dievu“ (dominus et deus).

Domino teorija

JAV politinė teorija, teigusi, kad jei viena valstybė regione taps komunistine, tai neišvengiamai sukels grandininę reakciją ir kaimyninės valstybės taip pat taps komunistinėmis (kaip griūvantys domin...

Dvipolė sistema

Tarptautinių santykių sistema, kurioje dominuoja dvi supervalstybės (Šaltojo karo metu – JAV ir SSRS), aplink kurias telkiasi mažesnių valstybių blokai.

Džonas F. Kenedis (John F. Kennedy)

JAV prezidentas (1961–1963 m.), vadovavęs šaliai per Karibų krizę. Jo ryžtingas, bet ir lankstus elgesys padėjo išvengti branduolinio karo.

Džonas Lokas

Anglų filosofas, kurio idėjos apie prigimtines žmogaus teises (gyvybę, laisvę, nuosavybę) tapo JAV Nepriklausomybės deklaracijos pagrindu.

Džonas Lokas (John Locke)

Anglų filosofas, laikomas liberalizmo tėvu. Teigė, kad kiekvienas žmogus turi prigimtines teises į gyvybę, laisvę ir nuosavybę. Jo visuomenės sutarties teorija teigia, kad žmonės sukuria valdž...

Džuzepė Garibaldis

Italų patriotas ir karvedys, vadovavęs „Tūkstančio“ žygiui ir suvaidinęs lemiamą vaidmenį suvienijant Pietų Italiją.

E

Einsatzgruppen

Specialiosios SS paskirties grupės, vykdžiusios masinius sušaudymus Rytų fronte (atsakingos už „Holokaustą kulkomis“).

Ekologinė katastrofa

Staigus, didelio masto, žmogaus veiklos sukeltas įvykis, turintis pražūtingų ir ilgalaikių pasekmių aplinkai ir gyventojams. Pavyzdžiai: Černobylio atominės elektrinės avarija, Aralo jūros išd...

Ekologinis judėjimas

Visuomeninis ir politinis judėjimas, kurio tikslas – apsaugoti gamtinę aplinką ir atkreipti visuomenės bei valdžios dėmesį į ekologines problemas. Jis apima įvairias veiklos formas: nuo protestų i...

Emilija Pliaterytė

Bajoraitė, 1830–1831 m. sukilimo dalyvė, vadovavusi sukilėlių būriui. Dėl drąsos praminta „lietuviškąja Žana d'Ark“, tapo romantiniu sukilimo simboliu.

Energijos šaltiniai (iškastinis kuras)

Energijos rūšys, gaunamos deginant organinės kilmės iškasenas. Industrinės revoliucijos variklis buvo akmens anglis, vėliau – nafta. Skirtingai nuo atsinaujinančių šaltinių (vandens, vėjo), iš...

Ernestas Galvanauskas

Lietuvos ministras pirmininkas, suvaidinęs lemiamą vaidmenį organizuojant 1923 m. Klaipėdos sukilimą ir vėlesnėse derybose dėl krašto prijungimo prie Lietuvos.

ESPT

Ekonominės savitarpio pagalbos taryba – 1949 m. įkurta organizacija, vienijusi SSRS ir Rytų bloko šalis. Tai buvo atsakas į Maršalo planą, siekiant integruoti Rytų Europos ūkius į sovietinę sistemą.

Etninės skirtybės

Būklė, kai vienoje teritorijoje gyvena kelios skirtingos etninės grupės. XIX a. Lietuvoje tai buvo lietuvių, lenkų, žydų, rusų, baltarusių, vokiečių visuma. Šių grupių santykiai, kultūriniai maina...

Etninis konfliktas

Smurtinis konfliktas tarp skirtingų etninių grupių. Po Šaltojo karo tokie konfliktai įsiplieskė byrančiose daugiatautėse valstybėse, pavyzdžiui, Jugoslavijoje.

Eurointegracija

Laipsniškas Europos valstybių ekonominio, politinio ir teisinio bendradarbiavimo gilinimas, siekiant taikos, stabilumo ir gerovės.

Europeizacija

Procesas, kurio metu visuomenė perima Vakarų Europos kultūros normas, idėjas, institucijas ir gyvenimo būdą. Lietuvos atveju tai prasidėjo su krikštu ir apėmė rašto kultūros, europietiškų meno sti...

Europos koncertas

Neformali sistema, sukurta po Vienos kongreso. Didžiosios Europos galios (Austrija, Prūsija, Rusija, D. Britanija, Prancūzija) reguliariai konsultuodavosi ir bendrai spręsdavo konfliktus, siekdamo...

Europos Sąjunga (ES)

Politinė ir ekonominė 27 Europos valstybių sąjunga. Oficialiai įkurta 1992 m. Mastrichto sutartimi, pakeitė Europos Bendriją.

Ezopo kalba

Užuominų, alegorijų ir simbolių kalba mene (literatūroje, teatre, kine), naudota siekiant apeiti sovietinę cenzūrą ir kalbėti apie tautai svarbius dalykus.

F

Fašizmas

Totalitarinė ideologija, atsiradusi Italijoje. Pasižymi kraštutiniu nacionalizmu, lyderio kultu, militarizmu, antidemokratiškumu ir antikomunizmu. Valstybė iškeliama aukščiau už viską.

Feminizmas

Socialinis ir politinis judėjimas, siekiantis moterų ir vyrų lygių teisių bei galimybių visose gyvenimo srityse.

Filosofija

Graikų kilmės terminas (gr. philosophia – „išminties meilė“), reiškiantis sistemingą ir racionalų fundamentalių klausimų apie būtį, pažinimą, vertybes, protą ir kalbą tyrinėjimą.

Filtracija

SSRS represinių organų (NKVD) vykdomas asmenų, grįžusių iš vokiečių nelaisvės ar priverstinių darbų, tikrinimas, siekiant nustatyti jų „lojalumą“.

Frankfurto parlamentas

Pirmasis demokratiškai išrinktas visos Vokietijos parlamentas, posėdžiavęs 1848–1849 m. ir nesėkmingai bandęs parengti suvienytos Vokietijos liberalią konstituciją.

G

Gamtos įvaldymas

Procesas, kurio metu žmonės, pasitelkdami technologijas ir organizuotumą, pradeda kontroliuoti ir keisti gamtinę aplinką savo poreikiams tenkinti. Pavyzdžiai: žemdirbystė, gyvulių prijaukinimas, m...

Gamtos mokslai

Apšvietos epochoje patyrė didžiulį pakilimą. Remdamiesi stebėjimu, eksperimentu ir matematine analize, mokslininkai atrado pagrindinius fizikos, chemijos ir biologijos dėsnius, taip įtvirtindami r...

Garo mašina (patobulinta 1769 m.)

Išradėjas Džeimsas Vatas. Tai universalus variklis, galintis varyti stakles fabrikuose, siurblius kasyklose ar ratus garvežiuose. Tai Pramonės perversmo simbolis.

Garvežys (pirmasis viešasis geležinkelis 1825 m.)

Išradėjas Džordžas Stivensonas. Geležinkeliai sujungė miestus, leido greitai ir pigiai transportuoti žaliavas, prekes ir žmones. Pasaulis „susitraukė“.

Gediminaičių dinastija

Lietuvos valdovų dinastija, valdžiusi LDK nuo XIV a. pradžios iki 1572 m. Jos atstovai (Gediminas, Algirdas, Kęstutis, Jogaila, Vytautas, Kazimieras) sukūrė ir valdė galingiausią LDK.

Gediminas

LDK kunigaikštis, Gediminaičių dinastijos pradininkas. Pasižymėjo kaip gabiausias diplomatas, savo laiškais atvėręs Lietuvą Vakarų Europai ir sustiprinęs valstybę.

Gegužės 3-iosios konstitucija

1791 m. dokumentas, įtvirtinęs konstitucinę monarchiją ir daugumos principą. Skaičių pavyzdys: jei seime 300 narių, sprendimui pakanka 151 balso „už“.

Geležinė uždanga

1946 m. W. Churchillio Fultone pavartotas terminas, apibūdinantis Europos padalijimą į demokratinius Vakarus ir komunistinius Rytus. Vėliau tai tapo fizinių pasienio įtvirtinimų sistema.

Generalinis komisaras

Aukščiausias nacių civilinės valdžios pareigūnas Lietuvoje (Adrianas fon Rentelnas).

Genocidas

Sąmoningas ir sistemingas siekis sunaikinti visą ar dalį nacionalinės, etninės, rasinės ar religinės grupės. Kraupiausias pavyzdys – Holokaustas.

Gerovės valstybė

Socialinis ir ekonominis modelis, kuriame rinkos ekonomika derinama su stipria valstybės socialine politika. Valstybė per mokesčius perskirsto pajamas ir teikia universalias socialines paslaugas (...

Getas

Izoliuota miesto dalis, kurioje prievarta apgyvendinama diskriminuojama mažuma (žydai).

Ginklavimosi varžybos

Intensyvus kiekybinis ir kokybinis ginkluotės, ypač branduolinės, didinimas, vykęs tarp JAV ir SSRS Šaltojo karo metais.

Glasnost

„Viešumas“ – M. Gorbačiovo politinė reforma, sušvelninusi cenzūrą ir leidusi didesnę žodžio laisvę. Tai paskatino tautinius atgimimo judėjimus SSRS respublikose.

Globali klimato kaita

Ilgalaikis Žemės klimato sistemos pokytis, kurį lemia dėl žmogaus veiklos (daugiausia iškastinio kuro deginimo) didėjanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija atmosferoje. Tai ne lokali...

Globalizacija

Pasaulio ekonominių, politinių, kultūrinių ir socialinių ryšių intensyvėjimas ir integracija, lemianti didėjančią valstybių tarpusavio priklausomybę.

Graikų teatras

Atsirado iš religinių ritualų dievo Dioniso garbei. Jame gimė du pagrindiniai dramaturgijos žanrai: tragedija, nagrinėjanti esminius žmogaus likimo klausimus, ir komedija, pašiepianti visuomen...

Gyvybinė erdvė (Lebensraum)

Nacistinės ideologijos terminas, reiškiantis teritorijas (daugiausia Rytų Europoje), kurias Vokietija turi užkariauti savo tautos plėtrai.

H

Holokaustas

Sistemingas, valstybės remiamas žydų tautos persekiojimas ir naikinimas, vykdytas nacistinės Vokietijos ir jos kolaborantų.

Homo sovieticus

Sovietinis žmogus – socialinis tipas, pasižymintis dvilype morale, prisitaikymu prie sistemos, abejingumu bendram turtui, bet kartu išlaikantis privačias tautines ir šeimos vertybes.

Humanizmas

Renesanso epochos intelektualinis judėjimas, iškėlęs žmogaus (lot. humanus) vertę, orumą ir kūrybines galias. Humanistai žavėjosi Antikos kultūra ir teigė, kad žmogus, pasitelkęs protą ir išsila...

I

Ideologija

Sistemingas idėjų, įsitikinimų ir vertybių rinkinys, kuris paaiškina pasaulį ir nurodo, kaip jį reikėtų keisti. Totalitarinės ideologijos (fašizmas, nacizmas, komunizmas) siekia tapti vienintele i...

Ignacas Lojola

Ispanų didikas, įkūręs Jėzuitų ordiną (Jėzaus Draugiją). Jėzuitai tapo pagrindine Kontrreformacijos jėga, ypač švietimo srityje.

Imanuelis Kantas (Immanuel Kant)

Vokiečių filosofas, apibūdinęs Apšvietą kaip „žmogaus išsivadavimą iš nesavarankiškumo, dėl kurio jis pats kaltas“. Jo šūkis „Sapere Aude!“ („Išdrįsk žinoti!“) tapo visos epochos kredo.

Imperija

Didelė, daugiatautė valstybė, valdoma vieno valdovo (imperatoriaus), dažnai sukurta užkariavimų būdu.

Industrinė revoliucija

Perversmas gamyboje, kurio metu pereita nuo rankų darbo prie mašinų. Prasidėjo XVIII a. pab. Anglijoje ir sukėlė didžiulius socialinius pokyčius.

Infekcinės ligos

Užkrečiamos ligos, kurias sukelia mikroorganizmai (bakterijos, virusai). Iki moderniosios medicinos atsiradimo jos buvo galinga gamtos jėga, sukeldavusios masines epidemijas (pandemijas), kurios d...

Interpretacija

Istorinio šaltinio ar įvykio prasmės aiškinimas. Tas pats faktas gali būti interpretuojamas skirtingai, priklausomai nuo istoriko požiūrio, metodologijos ir turimų duomenų.

Istorijos politika

Sąmoningas praeities vaizdinių ir vertinimų naudojimas, kurį vykdo valstybės institucijos ar politinės grupės, siekdamos dabarties politinių tikslų (pvz., tautinės tapatybės stiprinimo, politikos...

Istorinė atmintis

Kolektyvinis visuomenės ar tam tikros grupės supratimas apie savo praeitį. Ji formuojama ne tik per mokslą, bet ir per šeimos pasakojimus, meną, valstybines šventes ir ritualus.

Izaokas Niutonas

Anglų mokslininkas, Mokslo revoliucijos simbolis. Suformulavo visuotinės traukos ir judėjimo dėsnius.

Izaokas Niutonas (Isaac Newton)

Anglų mokslininkas, kurio atrastas visuotinės traukos dėsnis įrodė, kad visata veikia pagal nuspėjamus, matematinius dėsnius. Jo darbai įkvėpė filosofus ieškoti panašių „gamtos dėsnių“, galioj...

J

Jalta ir Potsdamas

Didžiųjų valstybių konferencijos, nulėmusios pokario Europos sienas ir politinę tvarką, įtvirtinusios SSRS dominavimą Rytų Europoje.

Jedinstvo

Sovietinė organizacija Lietuvoje, vienijusi daugiausia rusakalbius gyventojus, kuri priešinosi Lietuvos nepriklausomybei ir siekė išlaikyti SSRS vientisumą.

Jėgų balansas

Tarptautinių santykių principas, kai valstybių grupė siekia išlaikyti karinės ir politinės galios pusiausvyrą, kad nė viena valstybė ar sąjunga negalėtų dominuoti ir kelti grėsmės kitoms.

Jidiš kultūra (Litvakų kultūra)

Turtinga Lietuvos žydų (litvakų) kultūra, kurios pagrindas buvo jidiš kalba. Ji apėmė pasaulietinę literatūrą, teatrą, spaudą ir unikalų intelektualinį gyvenimą, kurio centru buvo Vilnius, vadinam...

Jogaila

LDK kunigaikštis ir Lenkijos karalius. Inicijavo Krėvos uniją (1385 m.) ir Lietuvos krikštą, taip sujungdamas LDK ir Lenkijos likimus.

Johanas Gutenbergas

Vokiečių išradėjas, apie 1445 m. sukūręs spausdinimo presą su judamomis metalinėmis raidėmis. Šis išradimas sukėlė Spaudos revoliuciją: knygos atpigo, tapo masiškai prieinamos, o idėjos (pvz.,...

Jonas Basanavičius

Gydytojas, mokslininkas, visuomenės veikėjas, vadinamas „Tautos patriarchu“. Pirmininkavo Lietuvos Tarybos posėdžiui, kuriame buvo pasirašytas Vasario 16-osios aktas.

Jonas Bežemis

Anglijos karalius, kuris dėl konfliktų su baronais buvo priverstas 1215 m. pasirašyti Didžiąją laisvių chartiją (Magna Carta), apribojusią karaliaus valdžią.

Jonas Jurašas

Avangardinis teatro režisierius. Jo spektakliai Kauno dramos teatre sovietmečiu, ypač „Barbora Radvilaitė“ (1972 m.), tapo galingomis istorinėmis alegorijomis, kalbančiomis apie tautos likimą,...

Josifas Stalinas

Sovietų Sąjungos diktatorius. Jo valdymo metais vykdytas masinis teroras (Didysis valymas), priverstinė kolektyvizacija, sukurta Gulago stovyklų sistema ir įtvirtintas asmens kultas.

Jozefas Gebelsas (Joseph Goebbels)

Nacių Vokietijos propagandos ministras, vienas artimiausių Hitlerio bendražygių. Jis buvo atsakingas už visišką kultūros, spaudos ir meno pajungimą nacių ideologijai. Gebelsas meistriškai manipuli...

Juodoji mirtis

Buboninio maro pandemija, pasiekusi Europą XIV a. viduryje ir, manoma, pražudžiusi nuo trečdalio iki pusės žemyno gyventojų. Tai katastrofiškiausias demografinis įvykis Europos istorijoje.

Juozas Ambrazevičius-Brazaitis

Literatūros istorikas, 1941 m. Laikinosios vyriausybės vadovas (l. e. p. Ministras Pirmininkas).

Juozas Urbšys

Lietuvos užsienio reikalų ministras, pasirašęs 1939 m. Savitarpio pagalbos sutartį ir gavęs 1940 m. ultimatumą. Vėliau suimtas ir ištremtas.

Justas Paleckis

Žurnalistas, sovietų statytinis, tapęs marionetinės „Liaudies vyriausybės“ vadovu ir atlikęs pagrindinį vaidmenį inkorporuojant Lietuvą į SSRS.

Justinianas I Didysis

Rytų Romos (Bizantijos) imperatorius, kurio didžiausias nuopelnas – romėnų teisės kodifikavimas. Jo iniciatyva buvo parengtas „Civilinės teisės sąvadas“ (Corpus Iuris Civilis), kuris susiste...

K

Kaizeris

Vokietijos imperatoriaus titulas (nuo 1871 m. iki 1918 m.). Tuo metu Vokietiją valdė kaizeris Vilhelmas II.

Kalvinizmas (Reformatų Bažnyčia)

Protestantizmo šaka, pagrįsta Žano Kalvino mokymu. Ypač pabrėžia Dievo visagalybę ir predestinacijos (išankstinio nulemtumo) doktriną. Istoriškai buvo populiarus tarp LDK didikų (Radvilų), taip pa...

Kamilas Kavūras

Pjemonto-Sardinijos karalystės ministras pirmininkas, Italijos suvienijimo „smegenys“. Pasitelkęs diplomatiją ir sąjungas, jis vadovavo suvienijimui „iš viršaus“.

Kardinolas Rišeljė

XVII a. Prancūzijos pirmasis ministras, laikomas vienu iš „raison d'État“ politikos pradininkų. Nors buvo katalikų dvasininkas, Trisdešimties metų kare rėmė protestantus, kad susilpnintų pagrindin...

Karlas Marksas

Vokiečių filosofas, socializmo ir komunizmo ideologas. Kartu su F. Engelsu parašė „Komunistų partijos manifestą“ (1848). Teigė, kad istorijos variklis yra klasių kova.

Karolis Didysis

Frankų karalius, 800 m. karūnuotas Romos imperatoriumi. Jis laikinai suvienijo didžiąją dalį Vakarų Europos ir padėjo pamatus karaliaus ir Bažnyčios sąjungai.

Katalikybė

Didžiausia krikščionybės šaka, kurios dvasinis centras yra Vatikanas, o aukščiausias vadovas – popiežius. Pripažįsta septynis sakramentus, šventųjų kultą, kunigų celibatą. Įsitvirtinusi Vakarų...

Kauno modernizmas

Tarpukario Lietuvos (1918–1940 m.) laikinosios sostinės Kauno architektūros stilius. Tai optimizmo, progreso ir europietiškumo simbolis, sujungęs tarptautinio modernizmo principus (funkcionalumą,...

Kazys Grinius

Trečiasis Lietuvos prezidentas (1926 m.), valstietis liaudininkas. Jo demokratiška, liberali vyriausybė buvo nuversta per 1926 m. gruodžio 17 d. perversmą.

Keistasis karas

Laikotarpis (1939 m. rugsėjis – 1940 m. gegužė) Vakarų fronte, kai D. Britanija ir Prancūzija, nors ir paskelbusios karą Vokietijai, nevykdė aktyvių karinių veiksmų.

Ketverių metų seimas

1788–1792 m. seimas, vykdęs reformas ir priėmęs Konstituciją. Tai laiko intervalas $[1788; 1792]$, kuriame buvo priimta daugiausia sprendimų per ilgą laiką.

Klasė

Socialinė grupė, išsiskirianti pagal ekonominę padėtį (nuosavybės turėjimą, pajamų šaltinį). Priklausomybė klasei nėra paveldima, teoriškai įmanomas perėjimas iš vienos klasės į kitą.

Klasicizmas

XVIII a. antroje pusėje išplitęs meno stilius, įkvėptas Antikos meno. Priešingai nei barokas, jis pabrėžė harmoniją, paprastumą, griežtas proporcijas ir racionalumą. LDK klasicizmas atspindėjo Apš...

Klasikinis palikimas

Senovės Graikijos ir Romos meno, literatūros, architektūros ir filosofijos idėjų visuma, kuri vėlesnių epochų (pvz., Renesanso, Klasicizmo) buvo laikoma pavyzdžiu ir etalonu.

Klemensas fon Meternichas

XIX a. pradžios Austrijos kancleris, Vienos kongreso pagrindinis architektas. Konservatorius, siekęs atkurti senąją monarchinę tvarką, slopinti revoliucijas ir sukurti ilgalaikę taikos sistemą Eur...

Kolektyvizacija

Prievartinis individualių valstiečių ūkių sujungimas į kolektyvinius ūkius (kolūkius). Šis procesas sunaikino privačią nuosavybę žemės ūkyje ir tradicinį Lietuvos kaimą.

Kolumbinis apsikeitimas (Kolumbo mainai)

Po 1492 m. Kristupo Kolumbo kelionės prasidėjęs masinis ir precedento neturintis augalų, gyvūnų, technologijų, žmonių ir ligų judėjimas tarp Senojo Pasaulio (Europos, Azijos, Afrikos) ir **Naujojo...

Komemoracija

Viešas mirusio asmens ar praeities įvykio atminimo pagerbimas (pvz., minėjimas, paminklo atidengimas, tylos minutė). Tai svarbi istorinės atminties palaikymo priemonė.

Komjaunimas

Visasąjunginė Lenino komunistinio jaunimo sąjunga – Komunistų partijos jaunimo organizacija. Narystė joje buvo beveik privaloma jaunuoliams, norintiems siekti aukštojo mokslo ir karjeros.

Komunizmas

Totalitarinė ideologija, siekianti sukurti beklasę visuomenę, panaikinant privačią nuosavybę. Praktikoje (SSRS, Kinijoje) tai virto brutalia vienos partijos diktatūra, paremta masiniu teroru.

Konfederacija

Laikina ginkluota bajorų sąjunga, sudaryta tam tikram politiniam tikslui pasiekti. Konfederacijos Seime sprendimai buvo priimami balsų dauguma, taip apeinant liberum veto.

Konfesinis pliuralizmas

Skirtingų krikščioniškų tikėjimų (konfesijų) ir kitų religijų sambūvis vienoje valstybėje. Būdingas LDK, kurioje sugyveno katalikai, stačiatikiai, protestantai, žydai, musulmonai.

Konservatizmas

Ideologija, kuri vertina tradiciją, nusistovėjusią tvarką, monarchiją ir religiją kaip visuomenės stabilumo pagrindą. Priešinosi staigiems pokyčiams ir revoliucijoms.

Konstantinas Kalinauskas

Kitas 1863–1864 m. sukilimo vadas, atstovavęs radikalesniam, „raudonųjų“ sparnui. Skelbė valstiečių lygybę ir teisę į žemę. Pakartas Lukiškių aikštėje.

Konstitucija

Pagrindinis valstybės įstatymas, nustatantis valdymo tvarką, institucijas ir piliečių teises bei pareigas.

Konstitucinė monarchija

Valdymo forma, kurioje monarcho valdžią riboja Konstitucija ir Parlamentas. Monarchas yra valstybės simbolis, bet reali galia priklauso renkamai atstovybei.

Kontrreformacija

Katalikų Bažnyčios atsakas į Reformaciją. Tai buvo reformų ir priemonių visuma, siekiant sustabdyti protestantizmo plitimą ir atnaujinti pačią Bažnyčią.

Kovo 11-oji

1990 m. kovo 11 d. Aukščiausioji Taryba priėmė aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“, atkurdama 1940 m. sovietų okupuotos Lietuvos Respublikos nepriklausomybę.

Kovo 11-osios aktas

1990 m. kovo 11 d. Aukščiausiosios Tarybos priimtas dokumentas, skelbiantis apie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą ir 1940 m. SSRS okupacijos panaikinimą.

Kovos su bermontininkais

Bermontininkai – tai po karo Lietuvoje likusių vokiečių karių ir rusų baltagvardiečių (kovojusių prieš bolševikus) junginys, vadovaujamas Pavelo Bermonto-Avalovo. Jie plėšikavo ir siekė nuversti Lietu...

Kovos su bolševikais (Raudonąja armija)

1918 m. pabaigoje bolševikai įsiveržė į Lietuvą ir užėmė Vilnių. Laikinoji vyriausybė persikėlė į Kauną. Su Vokietijos karininkų ir karių pagalba, Lietuvos kariuomenei-savanoriams pavyko sustabdyt...

Kovos su lenkais

Pats skaudžiausias ir sudėtingiausias konfliktas. Lenkija siekė prisijungti Vilniaus kraštą. 1920 m. rudenį, Lenkijai suvaidinus „sukilimą“, generolo Liucjano Želigovskio vadovaujama kariuomenė **užgr...

Kraštovaizdžio kaita

Matomas gamtinės aplinkos pakeitimas dėl žmogaus veiklos. Ikimoderniaisiais laikais tai labiausiai pasireiškė per miškų pavertimą ariama žeme, pelkių sausinimą ir gyvenviečių plėtrą. Valakų reform...

Kultūros ideologizavimas

Procesas, kurio metu totalitarinė valstybė pajungia visą kultūrinį gyvenimą (meną, literatūrą, mokslą, švietimą) vienai valdančiajai ideologijai. Kultūra tampa ne saviraiškos, o **propagandos ir m...

L

Laikinoji vyriausybė (LLV)

1941 m. sukilimo metu sudaryta vyriausybė (vadovas J. Ambrazevičius-Brazaitis), veikusi 6 savaites, kol ją išvaikė naciai.

Laisvoji rinka

Ekonominė sistema, pagrįsta privačia nuosavybe, konkurencija ir pasiūlos bei paklausos mechanizmu. Valstybės kišimasis į ekonomiką yra minimalus.

Lajošas Košutas

Vengrų politikas ir revoliucionierius, 1848 m. Vengrijos revoliucijos lyderis, siekęs Vengrijos nepriklausomybės nuo Austrijos imperijos.

LDK atkūrimo idėja

XIX a. pirmoje pusėje dominavusi politinė vizija, siekusi atkurti istorinę, daugiatautę Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę federacijoje su Lenkija, t. y. Abiejų Tautų Respubliką.

LDK paveldas

Kultūrinis, politinis ir teritorinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės palikimas, į kurį pretenduoja ir kurį savaip interpretuoja kelios šiuolaikinės valstybės: **Lietuva, Baltarusija, Ukraina ir Le...

LDK Statutas

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisės kodeksas. Ypač svarbus Trečiasis Statutas (1588 m.), kuris net ir po Liublino unijos įtvirtino LDK teisinį ir administracinį savarankiškumą.

Legitimizmas

Vienos kongreso principas, reiškiantis, kad į sostus turi būti grąžinti „teisėti“ (paveldėjimo teise) monarchai, kuriuos buvo nuvertusi Prancūzijos revoliucija arba Napoleonas.

Legitimizmo principas

Teisėta laikoma tik ta valdžia, kuri paveldima iš kartos į kartą (legitimi monarchija). Napoleono pasodinti valdovai buvo paskelbti neteisėtais.

Leni Ryfenštal (Leni Riefenstahl)

Talentinga vokiečių kino režisierė, sukūrusi garsiausius nacių propagandinius filmus – „Valios triumfas“ ir „Olimpija“. Jos filmai pasižymėjo novatoriška kinematografija ir estetine galia, tač...

Leonardas da Vinčis

Tobulas „Renesanso žmogaus“ pavyzdys. Genialus menininkas, mokslininkas, inžinierius ir anatomas. Jo smalsumas buvo beribis – jis tapė „Moną Lizą“, projektavo skraidymo aparatus ir tyrinėjo žmogau...

Liberalizmas

Politinė filosofija, pabrėžianti individo teises ir laisves, konstitucinį valdymą, parlamentarizmą ir laisvąją rinką. Siekė apriboti absoliučią monarchų valdžią.

Liberum veto

Teisė, leidusi bet kuriam Seimo nariui, prieštaraujančiam sprendimui, nutraukti viso Seimo darbą ir anuliuoti visus jo nutarimus. Tapo viena iš pagrindinių valstybės paralyžiaus priežasčių.

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK)

ATR dalis, turėjusi savo institucijų tradiciją ir teritoriją. Laiko ašyje tai intervalas, kuris ATR kontekste baigiasi 1795 m., kai politinė autonomija išnyksta.

Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika

Pogrindinis leidinys, leistas Lietuvoje 1972–1989 m., fiksavęs tikinčiųjų persekiojimus ir žmogaus teisių pažeidimus sovietų okupacijos metais. Svarbus pasipriešinimo ir informacinio karo simbolis...

Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis (LPS)

1988 m. įkurtas visuomeninis judėjimas, kurio pradinis tikslas buvo remti Gorbačiovo reformas, o vėliau – atkurti Lietuvos nepriklausomybę.

Lietuvos tautinė aukščiausioji taryba

1794 m. sukilimo metu LDK veikusi sukilėlių valdžia Vilniuje. Valdymo lygmenis galima įsivaizduoti kaip hierarchiją: vieta → apskritis → centras; taryba siekė valdyti „centro“ lygmeniu.

Literatūra

Renesanso epochoje literatūra išsilaisvino iš vien religinės tematikos. Rašytojai (Dantė, Petrarka, Šekspyras) pradėjo kurti tautinėmis kalbomis, nagrinėti *žmogiškąsias aistras, meilę, abejones...

Liublino unija

1569 m. sudaryta sutartis, kuria LDK ir Lenkijos karalystė susijungė į vieną federacinę valstybę – Abiejų Tautų Respubliką su bendru valdovu ir Seimu, bet atskirais iždais, kariuomenėmis ir teise.

Liudvikas XIV

Prancūzijos karalius (1643–1715), žinomas kaip Karalius Saulė. Ryškiausias absoliutizmo atstovas, pastatęs Versalio rūmus ir centralizavęs valdžią.

Liudvikas XVI

Paskutinis Prancūzijos karalius prieš revoliuciją. Jo bandymai išsaugoti absoliutinę monarchiją baigėsi giljotina.

Liuteronybė

Protestantizmo šaka, kurią pradėjo Martynas Liuteris. Pabrėžia išganymą per tikėjimą, o ne per gerus darbus. Paplitusi Vokietijoje, Skandinavijos šalyse, Latvijoje, Estijoje, Mažojoje Lietuvoje.

LLKS

Lietuvos laisvės kovos sąjūdis. Organizacija, kuri 1949 m. suvienijo visus partizanus ir paskelbė Deklaraciją.

Lokalinis karas (įgaliotinių karas)

Karinis konfliktas, kuriame tiesiogiai kovoja mažesnės valstybės, tačiau jas remianti, finansuojanti ir ginkluojanti viena iš supervalstybių (JAV arba SSRS).

Luomas

Istoriškai susidariusi paveldima socialinė grupė su nustatytomis teisėmis ir pareigomis (dvasininkija, bajorija, trečiasis luomas). Būdingas feodalinei visuomenei.

Luominė monarchija

Valdymo forma brandžiaisiais viduramžiais (XII–XV a.), kurioje monarcho valdžią riboja luomų atstovų susirinkimas (pvz., Parlamentas, Seimas), ypač mokesčių klausimais.

Luominė monarchija LDK

Valdymo forma, LDK įsitvirtinusi po krikšto ir unijų su Lenkija. Didžiojo kunigaikščio valdžią ribojo Ponų taryba, o vėliau – ir bajorų Seimas.

Luomų institucijos

Dvasininkijos, bajorijos ir miestiečių atstovų susirinkimai (pvz., Anglijos Parlamentas, Prancūzijos Generaliniai luomai), kurie tarėsi su monarchu dėl mokesčių ir įstatymų.

M

Margaret Tečer (Margaret Thatcher)

Didžiosios Britanijos premjerė (1979–1990), viena ryškiausių neoliberalizmo politikos įgyvendintojų. Vykdė plataus masto privatizaciją ir mažino profesinių sąjungų įtaką.

Maršalo planas

1948–1951 m. vykdyta didžiulė JAV ekonominės paramos programa Vakarų Europai atkurti. Tikslas – pakelti pragyvenimo lygį, kad skurdas netaptų terpe plisti komunizmui.

Martinas Liuteris Kingas

JAV dvasininkas, Afroamerikiečių pilietinių teisių judėjimo lyderis. Propagavo nesmurtinio pasipriešinimo filosofiją. Nobelio taikos premijos laureatas.

Martynas Liuteris

Vokiečių vienuolis ir teologas, Reformacijos pradininkas. 1517 m. paskelbė „95 tezes“, kritikuojančias prekybą indulgencijomis.

Mechaninės verpimo ir audimo staklės

Leido masiškai gaminti audinius. Tekstilės pramonė buvo pirmoji, kurią palietė perversmas. Britanija tapo „pasaulio dirbtuvėmis“.

Melioracija

Masinis žemės sausinimo ir tiesinimo procesas, kuris, nors ir padidino žemės ūkio plotus, kartu sunaikino tradicinį Lietuvos kraštovaizdį ir vienkiemių sistemą.

Metropolija

Valstybė, valdanti kolonijas. Pavyzdžiui, Didžioji Britanija buvo Indijos metropolija.

Michailas Gorbačiovas

Paskutinis Sovietų Sąjungos lyderis. Jo reformos (perestroika ir glasnost) ir atsisakymas naudoti jėgą prieš Rytų Europos šalis lėmė Šaltojo karo pabaigą ir SSRS žlugimą.

Michailas Muravjovas

Vilniaus generalgubernatorius, pasiųstas numalšinti 1863 m. sukilimo. Dėl ypatingo žiaurumo ir viešų egzekucijų pramintas „Koriku“. Inicijavo spaudos draudimą.

Mikalojus Daukša

Vienas iš lietuvių raštijos pradininkų, Kontrreformacijos veikėjas. Savo „Postilės“ (1599 m.) prakalboje iškėlė gimtosios kalbos svarbą tautos išlikimui.

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis

Lietuvių kompozitorius ir dailininkas, simbolizmo atstovas, kūręs XIX-XX a. sandūroje. Unikali asmenybė, siekusi sujungti muziką ir dailę į vieną visumą („vizualinė muzika“). Moderniosios lietuvių...

Mikalojus Kopernikas

Lenkijos astronomas, suformulavęs heliocentrinę visatos teoriją, teigiančią, kad Žemė sukasi aplink Saulę, o ne atvirkščiai. Savo knygoje „Apie dangaus sferų sukimąsi“ (1543 m.) jis metė tiesi...

Mikrorajonas

Tipinis sovietinis gyvenamasis rajonas, sudarytas iš standartinių, blokinės arba stambiaplokštės statybos daugiabučių. Tokie rajonai buvo statomi sparčiai augančiuose miestuose.

Miuncheno susitarimas

1938 m. sutartis tarp Vokietijos, Italijos, D. Britanijos ir Prancūzijos, kuria Čekoslovakija buvo priversta atiduoti Sudetų kraštą Vokietijai.

Modernus menas

Plati meno kryptis, atsiradusi XIX a. antroje pusėje, atmetusi tradicines akademines taisykles. Modernūs menininkai siekė išreikšti subjektyvų požiūrį, eksperimentavo su forma, spalva ir technika.

Mokslas (antikinis)

Ankstyvoji mokslo forma, kurioje dominavo loginis samprotavimas ir stebėjimas, o ne eksperimentas. Apėmė matematiką, astronomiją, mediciną, gamtos filosofiją.

Mokslo revoliucija

XVI–XVII a. periodas, kai fundamentalūs atradimai astronomijoje, fizikoje ir medicinoje pakeitė požiūrį į visatą. Ji rėmėsi stebėjimu, eksperimentu ir matematiniu apskaičiavimu, o ne aklu pasitikė...

Molotovo–Ribbentropo paktas

1939 m. rugpjūčio 23 d. Vokietijos ir SSRS nepuolimo sutartis. Jos slaptaisiais protokolais Rytų Europa padalyta į įtakos sferas.

Monoteizmas

Tikėjimas vienu Dievu. Pamatinis judaizmo, krikščionybės ir islamo principas.

Motiejus Kazimieras Sarbievijus

Vilniaus universiteto auklėtinis ir profesorius, lenkų ir lotynų kalbomis kūręs poetas, pramintas „Sarmatų Horacijumi“. Jo lotyniška poezija buvo žinoma ir vertinama visoje XVII a. Europoje. Sarbi...

Motiejus Valančius

XIX a. Žemaičių vyskupas, tautinio atgimimo veikėjas. Spaudos draudimo metais organizavo knygnešystę, slaptas lietuviškas mokyklas ir blaivybės sąjūdį, taip paversdamas Bažnyčią pasipriešinimo cen...

Mykolas Kleopas Oginskis

Kompozitorius, diplomatas, 1794 m. sukilimo dalyvis. Atstovavo senajai LDK patriotų kartai, teikė carui Aleksandrui I LDK autonomijos atkūrimo projektus.

N

Nacionalizacija

Privataus turto (gamyklų, žemės, bankų) nusavinimas ir perdavimas valstybės nuosavybėn.

Nacionalizmas

Ideologija, teigianti, kad tauta, apibrėžiama per bendrą kalbą, kultūrą ir istoriją, yra pagrindinė politinės organizacijos forma ir turi teisę sukurti savo nepriklausomą valstybę.

Nacionalsocializmas (Nacizmas)

Fašizmo atmaina Vokietijoje. Ideologijos branduolys – rasinė teorija, teigianti arijų rasės pranašumą, ir kraštutinis antisemitizmas (neapykanta žydams).

Napoleonas Bonapartas

Prancūzijos karvedys ir imperatorius, po revoliucijos įvedęs tvarką, išplatinęs po Europą Civilinį kodeksą ir sukūręs didžiulę imperiją.

NATO

1949 m. įkurta Šiaurės Atlanto sutarties organizacija. Tai gynybinis Vakarų valstybių aljansas, kurio 5-asis straipsnis skelbia, kad ginkluotas vienos narės užpuolimas laikomas visų narių užpuolimu.

NATO (Šiaurės Atlanto sutarties organizacija)

1949 m. įkurtas Vakarų bloko karinis-politinis aljansas, kurio pagrindinis tikslas buvo kolektyvinė gynyba nuo galimos sovietų agresijos.

Natūrinis ūkis

Ekonomikos forma, kai produktai gaminami savo poreikiams tenkinti, o ne mainams ar pardavimui. Prekyba yra minimali. Būdingas agrarinėms visuomenėms.

Neoliberalizmas

Ekonominė politika, pabrėžianti laisvosios rinkos pranašumą ir siekianti mažinti valstybės vaidmenį ekonomikoje per privatizaciją, dereguliaciją ir mokesčių mažinimą.

Neutralitetas

Valstybės politika nedalyvauti karuose tarp kitų valstybių, nesijungti į karinius aljansus ir nesišalinti nė vienos kariaujančios pusės. Tarpukario Lietuva bandė laikytis šios politikos.

Nikita Chruščiovas

Sovietų Sąjungos lyderis po Stalino mirties. Inicijavo raketų dislokavimą Kuboje, kas sukėlė Karibų krizę. Taip pat pradėjo „destalinizacijos“ procesą.

Niurnbergo procesas

Tarptautinis teismas, po karo teisęs nacių vadovus už nusikaltimus taikai, karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui.

NKVD

Sovietų represinė struktūra, vykdžiusi areštus, kratas, terorą ir kovojusi prieš partizanus.

Nomenklatūra

Privilegijuotas Komunistų partijos ir sovietinių valdininkų elito sluoksnis. Jie turėjo prieigą prie specialių parduotuvių, geresnių butų, automobilių ir kitų gėrybių, nepasiekiamų eiliniams pilie...

nuo 2014 m.

Rusijos agresija ir karas su Ukraina (Krymo aneksija 2014 m., plataus masto invazija nuo 2022 m.).

Nuolaidžiavimo politika (Appeasement)

D. Britanijos ir Prancūzijos politika 4-ajame dešimtmetyje, kuria, darant nuolaidas agresyvioms valstybėms (ypač Vokietijai), siekta išvengti karo.

Nuolatinė taryba

1775 m. sukurta vykdomosios valdžios institucija, siekusi centralizuoti valdymą. Jei funkcijas žymime $V$ (vykdomoji), tai taryba buvo bandymas sustiprinti $V$ dalį valstybės valdyme.

O

Oberostas

Vokietijos Rytų fronto vyriausioji vadovybė; taip pat pavadinimas karinio-administracinio vieneto, apėmusio okupuotas Rusijos imperijos teritorijas (Lietuvą, Latviją, dalį Baltarusijos, Lenkijos).

Oktavianas Augustas

Pirmasis Romos imperatorius (valdė 27 m. pr. Kr. – 14 m.). Baigė pilietinius karus, įvedė principato sistemą ir pradėjo Pax Romana (Romos taikos) laikotarpį.

Okupacija

Laikinas kitos valstybės teritorijos užėmimas karine jėga.

Ona Šimaitė

Lietuvių bibliotekininkė, Holokausto metu gelbėjusi žydus Vilniaus gete. Pasaulio Tautų Teisuolė.

Ostlandas

Nacių sukurtas administracinis vienetas (reichskomisaratas), apėmęs Baltijos šalis ir dalį Baltarusijos.

Otas fon Bismarkas

Prūsijos ministras pirmininkas ir pirmasis Vokietijos kancleris. Laikomas Vokietijos suvienijimo „architektu“, Realpolitik meistru, suvienijusiu šalį „geležimi ir krauju“.

P

Pagoniška valstybė

Valstybė, kurios oficiali religija yra pagoniška (politeistinė). LDK buvo paskutinė tokia valstybė Europoje, todėl nuolat patyrė krikščioniškų kaimynų, ypač kryžiuočių ordinų, karinį ir ideologinį...

Paneriai

Miškas prie Vilniaus, tapęs didžiausia masinių žudynių vieta Lietuvoje nacių okupacijos metais (apie 100 tūkst. aukų).

Paraistorija (Pseudohistorija)

Teorijos, kurios imituoja mokslinį tyrimą, bet yra paremtos prasimanymais, sąmokslo teorijomis ar ideologija, o ne moksliniais metodais ir patikimais šaltiniais.

Paritetas

Karinė strateginė pusiausvyra (lygybė) tarp priešiškų valstybių ar jų blokų.

Parlamentinė respublika

Valdymo forma, kurioje aukščiausia valdžia priklauso parlamentui (Seimui). Seimas formuoja vyriausybę ir ją kontroliuoja, o prezidento vaidmuo yra daugiau simbolinis. Tokia sistema Lietuvoje veikė...

Partizaninis karas

Ginkluotas pasipriešinimas, vykęs Lietuvoje 1944–1953 m., siekiant atkurti nepriklausomybę.

Pasaulio tautų teisuolis

Garbės vardas, suteikiamas ne žydų kilmės asmenims, kurie rizikuodami gyvybe gelbėjo žydus Holokausto metu (pvz., O. Šimaitė, Č. Sugihara).

Perestroika

„Persitvarkymas“ – M. Gorbačiovo inicijuota SSRS ekonominių reformų programa, siekiant liberalizuoti planinę ekonomiką. Galiausiai prisidėjo prie SSRS žlugimo.

Periklis

Įtakingas Atėnų politikas ir karvedys V a. pr. Kr. Jo valdymo laikotarpis vadinamas Atėnų „aukso amžiumi“, demokratijos klestėjimo viršūne.

Personalinė unija

Dviejų ar daugiau valstybių sąjunga, kurią sieja bendras valdovas, tačiau kiekviena valstybė išlaiko savo atskirą teritoriją, įstatymus, iždą ir kariuomenę. Tokia buvo Krėvos unija.

Petras Kubiliūnas

Generolas, nacių okupacijos metais ėjęs pirmojo generalinio tarėjo pareigas (vadovavo lietuviškajai savivaldai).

Pilietinė visuomenė

Visuomenė, kurioje piliečiai aktyviai dalyvauja sprendžiant bendrus reikalus per nevyriausybines organizacijas, asociacijas, judėjimus, nepriklausomai nuo valstybės institucijų.

Pilietis

Teisinis ryšys tarp asmens ir valstybės, suteikiantis abipuses teises ir pareigas. Pakeitė viduramžių „valdinio“ sąvoką.

Planinė (totalitarinė) ekonomika

Ekonominė sistema, kurioje visos gamybos priemonės priklauso valstybei, o gamybos apimtis, kainas ir paskirstymą nustato centrinės valdžios planai. Būdinga komunistiniams režimams.

Platonas

Sokrato mokinys, įkūręs Akademiją – pirmąją aukštojo mokslo įstaigą Vakarų pasaulyje. Sukūrė idėjų (arba formų) teoriją, teigiančią, kad realus pasaulis yra tik netobulas idealaus, amžino idėjų pa...

Połanieco universalas

1794-05-07 dokumentas, kuriuo siekta pritraukti valstiečius į sukilimą, ribojant baudžiavą. Paprastas skaičių modelis: jei prisijungusiųjų dalis yra $p$, pažadai gerinti padėtį turėjo didinti $p$.

Polis

Senovės Graikijos miestas-valstybė su savo įstatymais, valdymu ir piliečių bendruomene. Tai buvo pagrindinis graikų politinio ir socialinio gyvenimo vienetas.

Politeizmas

Daugiadievystė – tikėjimas daug dievų. Būdingas senajam baltų tikėjimui (Perkūnas, Žemyna, Laima ir kt.).

Politinė filosofija

Filosofijos šaka, nagrinėjanti valdžios, teisingumo, teisių ir laisvių prigimtį. Apšvietos epochoje ji kėlė esminius klausimus: **iš kur kyla valdžia, kokios yra jos ribos ir kokios yra prigimtinės žm...

Politinis krikštas

Valdovo ir valstybės krikštas, priimtas ne tiek dėl gilių religinių įsitikinimų, kiek dėl politinių tikslų: siekiant gauti karaliaus karūną, sudaryti karinę sąjungą, neutralizuoti priešus ar moder...

Povilas Plechavičius

Generolas, 1944 m. vadovavęs Lietuvos vietinei rinktinei.

Pranciškus Skorina

Rytų slavų humanistas, mokslo daktaras ir LDK spaudos pradininkas. 1522 m. Vilniuje įkūręs spaustuvę, jis išleido „Mažąją kelionių knygelę“ – pirmąją spausdintą knygą LDK. Jo veikla simbolizuoja R...

Prigimtinės teisės

Idėja, kad tam tikros teisės (pvz., teisė į gyvybę, laisvę) priklauso žmogui iš prigimties, o ne yra suteikiamos valdžios. Valdžia privalo šias teises gerbti ir saugoti.

Principatas

Romos imperijos valdymo forma (27 m. pr. Kr. – 284 m.), įvesta Oktaviano Augusto. Tai buvo užmaskuota monarchija, kurioje formaliai išlaikytos respublikos institucijos, bet visa galia priklausė im...

Privatizacija

Procesas, kurio metu valstybei priklausantis turtas (įmonės, žemė, pastatai) perduodamas arba parduodamas privačiam sektoriui – asmenims ar įmonėms.

Priverstinė emigracija

Procesas, kai režimui neįtikę arba persekiojami intelektualai, menininkai ir mokslininkai yra ištremiami iš šalies arba priversti bėgti, kad išsaugotų gyvybę ar kūrybos laisvę. Tai būdas režimui a...

Propaganda

Sistemingas informacijos, idėjų ar gandų skleidimas, siekiant paveikti visuomenės nuomonę ir elgesį. Totalitariniai režimai pavertė propagandą galingu valstybės kontrolės įrankiu.

Protestantizmas

Krikščionybės kryptys, atsiradusios po XVI a. Reformacijos. Atmeta popiežiaus autoritetą, pabrėžia asmeninį tikėjimą ir Biblijos svarbą. Skirstosi į daugybę šakų, iš kurių svarbiausios – liute...

Pusiausvyros principas

Sukurti tokią galių pusiausvyrą, kad nė viena valstybė Europoje negalėtų tapti per daug galinga ir grasinti kitoms (kaip Napoleono Prancūzija).

Pyliava (Pliolė)

Specifinė rekvizicijos forma Lietuvoje – privaloma, normuota grūdų duoklė okupacinei valdžiai.

R

Raison d'État

Prancūziškas terminas, reiškiantis „valstybės interesą“. Politikos principas, teigiantis, kad valstybės gerovė ir saugumas yra aukščiau už visus kitus moralinius ar religinius įsipareigojimus. Pri...

Rašto kultūra

Visuomenės gyvenimo sritis, apimanti gebėjimą skaityti, rašyti, kurti ir platinti rašytinius tekstus. LDK jos pradžia siejama su kanceliarijų steigimu, mokyklomis, o vėliau – su knygų spausdinimu...

Realpolitik (Reali politika)

Pragmatiška politika, pagrįsta ne ideologiniais ar moraliniais principais, o valstybės galia ir nacionaliniais interesais. Ryškiausias atstovas – Otas fon Bismarkas.

Reformacija

Religinis ir socialinis judėjimas XVI a. Europoje, kurį pradėjo Martynas Liuteris. Jis kritikavo Katalikų Bažnyčią ir lėmė protestantizmo atsiradimą.

Rekvizicija

Priverstinis turto (maisto, gyvulių, daiktų) nusavinimas valstybės ar kariuomenės reikmėms karo metu.

Renesansas

„Atgimimas“ (pranc. Renaissance). XIV–XVI a. Europos kultūros ir meno epocha, žyminti perėjimą nuo viduramžių prie naujųjų laikų. Jai būdingas Antikos idealų atgaivinimas, mokslo pažanga ir pasa...

Reokupacija

Pakartotinė okupacija. Lietuvoje šis terminas naudojamas apibūdinti 1944 m. sovietų sugrįžimą, pabrėžiant, kad tai nebuvo išvadavimas, o okupacijos tąsa.

Repatriacija

Grįžimas į tėvynę. Po karo vyko masinė lenkų repatriacija iš Vilniaus krašto į Lenkiją ir prievartinė sovietų piliečių repatriacija iš Vakarų į SSRS.

Res publica

Lotyniškas terminas, reiškiantis „viešąjį reikalą“. Iš jo kilo žodis „respublika“ – valdymo forma, kurioje aukščiausia valdžia priklauso piliečiams, o ne monarchui.

Respublika

Valdymo forma (lot. „viešas reikalas“), kurioje aukščiausia valdžia priklauso piliečių renkamiems atstovams ir institucijoms, o ne monarchui. Būdingas valdžių padalijimo principas.

Restauracija

Senosios politinės ir socialinės tvarkos, egzistavusios iki Prancūzijos revoliucijos, atkūrimas. Vienos kongreso tikslas buvo atkurti monarchijas ir slopinti liberalias bei nacionalistines idėjas.

Restauracijos principas

Siekti atkurti tokią padėtį, kokia buvo prieš Prancūzijos revoliuciją. Tai reiškė senųjų monarchijų ir sienų grąžinimą.

Risorgimento (Atgimimas)

Italijos nacionalinio suvienijimo judėjimas XIX amžiuje, kurio tikslas buvo suvienyti susiskaldžiusias Italijos valstybes į vieną karalystę.

Romėnų teisė

Teisės sistema, sukurta senovės Romoje. Pasižymėjo sistemiškumu, universalumu ir principais, tokiais kaip teisės viršenybė ir nekaltumo prezumpcija, kurie tapo Vakarų teisės pagrindu.

Ronaldas Reiganas (Ronald Reagan)

JAV prezidentas (1981–1989 m.). Vykdė griežtą antikomunistinę politiką, pavadino SSRS „blogio imperija“ ir pradėjo naują ginklavimosi varžybų etapą, kuris prisidėjo prie sovietų ekonomikos išsekim...

Rusifikacija

Sisteminga politika, kuria siekta primesti rusų kalbą ir kultūrą. Ji buvo vykdoma per švietimo sistemą, kariuomenę ir skatinant rusakalbių migraciją.

Rusijos agresija ir karas su Ukraina.

nuo 2014 m., nuo 2022 m. - plataus masto invazija

Ryšininkas

Asmuo, padėjęs partizanams palaikyti ryšį tarp būrių ir platinti pogrindžio spaudą.

Rytų despotija

Valdymo forma senovės Artimuosiuose Rytuose, kuriai būdinga neribota, centralizuota vieno valdovo (despoto) galia, jo sudievinimas ir pilietinių teisių nebuvimas.

S

Satelitinė valstybė

Formaliai nepriklausoma valstybė, kuri realybėje yra politiškai, ekonomiškai ir kariškai visiškai priklausoma nuo kitos, galingesnės valstybės (pvz., Lenkija, Vengrija SSRS atžvilgiu).

Savilaida (Samizdat)

Pogrindinė, necenzūruota spauda, leista ir platinta pačių žmonių. Žymiausias pavyzdys – „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“.

Schizma

Organizacijos, ypač religinės, skilimas. Istorijoje svarbiausia yra Didžioji schizma (1054 m.), kai Krikščionių Bažnyčia skilo į katalikus ir stačiatikius.

Sekuliarizacija

Procesas, kurio metu religijos ir jos institucijų įtaka visuomenės gyvenime mažėja. Religija tampa privačiu asmens reikalu, o ne viešosios tvarkos dalimi.

Sigitas Tamkevičius

Kunigas (dabar – kardinolas), vienas pagrindinių „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ iniciatorių, leidėjų ir redaktorių. Dėl šios veiklos sovietų persekiotas ir kalintas.

Simonas Daukantas

Pirmasis Lietuvos istorikas, parašęs Lietuvos istoriją lietuvių kalba („Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“). Jo romantiškas požiūris į didingą LDK praeitį tapo įkvėpimo šaltiniu XIX...

Sinkretizmas

Skirtingų religijų, kultų ar tikėjimų elementų susiliejimas, susimaišymas. Lietuvoje po krikšto pagoniški papročiai susipynė su krikščioniškais (pvz., Kūčios, Vėlinės).

Socrealizmas (socialistinis realizmas)

Oficialus ir vienintelis leistinas meno metodas Sovietų Sąjungoje ir jos satelitinėse valstybėse. Jo tikslas – vaizduoti „realybę jos revoliucinėje raidoje“, t. y. kurti optimistišką, herojišką ir...

Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė

Rašytoja, visuomenės veikėja, viena pirmųjų Lietuvos feminisčių. Ji aktyviai pasisakė už moterų teises, kritikavo visuomenės sustabarėjimą ir siekė sujungti **lietuvių liaudies tradicijas su moder...

Sokratas

Graikų filosofas, laikomas Vakarų filosofijos pradininku. Jis teigė, kad išmintis prasideda nuo pripažinimo, jog nieko nežinai („Žinau, kad nieko nežinau“). Jo metodas – **dialogas ir nuolatinis k...

Sovietinė modernizacija

Komunistinio bloko valstybėse vykdyta industrializacija, pasižymėjusi gigantomanija, centralizuotu planavimu ir visišku gamtosaugos ignoravimu. Prioritetas buvo teikiamas sunkiajai pramonei ir kar...

Sovietinis modernizmas

Pokario Lietuvoje (apie 1955–1985 m.) plitęs architektūros ir dailės stilius. Viena vertus, tai buvo sovietinės modernizacijos ir ideologijos dalis, kita vertus, talentingiems menininkams ir archi...

Sovietizacija

Prievartinis valstybės politinės, ekonominės ir kultūrinės santvarkos pertvarkymas pagal Sovietų Sąjungos modelį (nacionalizacija, vienpartinė sistema, teroras).

Stačiatikybė (Ortodoksija)

Krikščionybės šaka, atskilusi po 1054 m. Schizmos. Neturi vieno centro, susideda iš savarankiškų (autokefalinių) bažnyčių (pvz., Graikijos, Rusijos), vadovaujamų patriarchų. Nepripažįsta popie...

Stanislovas Augustas Poniatovskis

Paskutinis Abiejų Tautų Respublikos karalius (1764–1795). Apšvietos idėjų šalininkas, inicijavęs Gegužės 3-iosios konstituciją, tačiau jo valdymas baigėsi visišku valstybės žlugimu.

Stasys Lozoraitis (vyresnysis)

Ilgametis Lietuvos diplomatas, po 1940 m. okupacijos tapęs Lietuvos diplomatinės tarnybos egzilyje vadovu. Visą sovietmetį palaikė Lietuvos valstybingumo tęstinumo idėją.

Steigiamasis Seimas

Pirmasis demokratiškai rinktas Lietuvos parlamentas (1920–1922 m.), padėjęs modernios valstybės pamatus: priėmė Konstituciją, įvykdė žemės reformą, įvedė litą.

Stribai

Paniekinamas „liaudies gynėjų“ pavadinimas. Tai buvo iš vietinių gyventojų sovietų valdžios suformuoti ginkluoti kolaborantų būriai, padėję NKVD kovoti su partizanais ir vykdyti trėmimus.

Sulaikymo politika (Containment)

JAV užsienio politikos strategija, kurios tikslas – ne sunaikinti komunizmą ten, kur jis jau yra, bet neleisti jam plisti į naujas teritorijas (remiantis Domino teorija).

Suverenitetas

Visiška ir aukščiausia valstybės valdžia savo teritorijoje ir nepriklausomybė nuo kitų valstybių tarptautiniuose santykiuose. Valdovas ar vyriausybė turi išimtinę teisę leisti įstatymus ir juo...

T

Tadas Kosciuška

ATR kariuomenės generolas, 1794 m. sukilimo vadas. Sukilimu bandyta išsivaduoti iš Rusijos įtakos ir atkurti valstybės savarankiškumą po Antrojo padalijimo.

Targovicos konfederacija

1792 m. susikūrusi konfederacija, siekusi panaikinti 1791 m. reformas. Priežasties–pasekmės seka gali būti rašoma kaip grandinė: reformos → opozicija → intervencija → padalijimas.

Tarptautinis pripažinimas

Kitų valstybių oficialus akatas, kuriuo patvirtinama naujos valstybės ar vyriausybės egzistencija ir jos, kaip tarptautinės teisės subjekto, statusas. Būna de facto (faktinis) ir de jure (teis...

Tarpukario demokratija

Demokratinės respublikos, susikūrusios Europoje po Pirmojo pasaulinio karo. Dauguma jų (išskyrus pvz., Čekoslovakiją) buvo **politiškai nestabilios ir neatlaikė ekonominių krizių bei ekstremistinių id...

Tautinė valstybė

Valstybės modelis, kurio pagrindas yra viena tauta, siejama bendros kalbos, kultūros ir istorijos. Tarpukario Lietuva buvo kuriama kaip lietuvių tautinė valstybė.

Tautinis judėjimas

XIX a. antros pusės lietuvių inteligentijos judėjimas, kurio tikslas – sukurti modernią tautą, paremtą lietuvių kalba ir etnine kultūra. Pagrindiniai jo įrankiai buvo nelegali spauda (**„Aušra“, „...

Tautų apsisprendimo teisė

Principas, teigiantis, kad kiekviena tauta turi teisę laisvai nustatyti savo politinį statusą ir siekti ekonominio, socialinio bei kultūrinio vystymosi. Šis principas tapo teisiniu pagrindu dekolo...

Technologinis proveržis

Spartus ir radikalus naujų technologijų atsiradimas ir pritaikymas, iš esmės keičiantis visuomenės gyvenimą. Industrinės epochos proveržio simboliai – garo variklis, mechaninės staklės, telegrafas...

Telegrafas

Leido beveik akimirksniu perduoti informaciją dideliais atstumais. Tai buvo informacinės revoliucijos pradžia.

Teocentrizmas

Pasaulėžiūra, kurios centre yra Dievas (gr. theos). Viduramžiais tai reiškė, kad visi gyvenimo aspektai – menas, mokslas, politika, moralė – buvo aiškinami ir vertinami per religinę prizmę. Svar...

Teologija

Mokslas apie Dievą, jo prigimtį ir apreiškimą. Viduramžiais teologija buvo laikoma „mokslų karaliene“, kuriai turėjo tarnauti visi kiti mokslai, įskaitant filosofiją.

Tomas Džefersonas

Vienas iš JAV „tėvų įkūrėjų“, pagrindinis JAV Nepriklausomybės deklaracijos (1776 m.) autorius ir trečiasis JAV prezidentas.

Totalitarizmas

Valdymo forma, kuriai būdinga viena partija, viena privaloma ideologija, lyderio kultas, masinis teroras ir siekis visiškai kontroliuoti visas visuomenės gyvenimo sritis, įskaitant privatų gyvenim...

Transporto sistemos

Priemonių ir infrastruktūros visuma, skirta kroviniams ir keleiviams pervežti. XIX a. revoliuciją sukėlė garu varomos sistemos: geležinkeliai sausumoje ir garlaiviai vandenyje. Šios sistemos „...

Trėmimai

Prievartinis gyventojų išvežimas (represija), kėlęs grėsmę šeimoms ir skatinęs vyrus trauktis į mišką.

Trėmimai (Deportacijos)

Prievartinis gyventojų iškeldinimas iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos į atokius SSRS regionus (Sibirą).

Trumano doktrina

1947 m. JAV prezidento H. Trumano paskelbta politika, kuria JAV įsipareigojo teikti karinę ir ekonominę pagalbą šalims, kurioms gresia komunistų perversmai ar išorinė agresija (pirmiausia taikyta Grai...

Tvari plėtra (darnus vystymasis)

Vystymosi modelis, kuriuo siekiama tenkinti dabarties poreikius, nepakenkiant ateities kartų galimybėms tenkinti savuosius. Ši koncepcija bando suderinti tris ramsčius: **ekonominį augimą, sociali...

U

Ultimatumas

Griežtas ir galutinis reikalavimas, kurį viena valstybė pateikia kitai, grasindama imtis karinių ar kitokių prievartos priemonių, jei reikalavimas nebus įvykdytas per nustatytą laiką.

Unipolinis momentas

Istorinis laikotarpis (maždaug 1991–2008 m.), kai tarptautinėje sistemoje dominavo viena supervalstybė – Jungtinės Amerikos Valstijos.

Unitai (Graikų apeigų katalikai)

Krikščionių bendruomenė, susikūrusi po 1596 m. Brastos unijos. Jie pripažįsta popiežiaus valdžią, bet laikosi rytietiškų (stačiatikiškų) pamaldų tradicijų.

Urbanizacija

Spartus miestų augimo ir miestiečių skaičiaus didėjimo procesas. Gamykloms reikėjo daugybės darbininkų, todėl milijonai žmonių iš kaimų kėlėsi į miestus, kurie augo chaotiškai, be planavimo, tapdami p...

Užnemunė (Suvalkija)

Regionas į pietvakarius nuo Nemuno, kuris po 1795 m. atiteko Prūsijai. Geografijoje ribą galima suvokti kaip liniją žemėlapyje; matematiškai tai gali būti riba $x = 0$, kuri atskiria dvi sritis.

Užšaldytas konfliktas

Situacija, kai aktyvūs karo veiksmai yra nutraukti, tačiau nėra pasirašyta taikos sutartis ir politinis konflikto sprendimas nerastas. Tokie konfliktai gali bet kada atsinaujinti (pvz., Padniestrė...

V

Vaclavas Havelas

Čekų dramaturgas, disidentas, vienas iš „Chartijos 77“ įkūrėjų. Po Aksominės revoliucijos tapo paskutiniu Čekoslovakijos ir pirmuoju Čekijos prezidentu.

Valakų reforma

XVI a. viduryje LDK įvykdyta žemės reforma, kuria valstiečių žemė buvo išmatuota ir padalyta standartiniais sklypais – valakais. Tai leido efektyviau rinkti mokesčius, įtvirtino baudžiavą ir r...

Varšuvos sutarties organizacija (VSO)

1955 m. sukurtas karinis Rytų bloko aljansas, vadovaujamas SSRS. Tai buvo atsakas į VFR (Vakarų Vokietijos) priėmimą į NATO. Organizacija naudota ir vidaus neramumams bloke malšinti.

Vasario 16-oji

1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba pasirašė aktą, skelbiantį nepriklausomos, demokratinės Lietuvos valstybės atkūrimą. Laikoma modernios Lietuvos valstybės pradžia.

Vatikano II susirinkimas (1962–1965 m.)

Visuotinis Katalikų Bažnyčios vyskupų susirinkimas, skirtas Bažnyčios atnaujinimui (aggiornamento) ir prisitaikymui prie modernaus pasaulio iššūkių.

Vestfalijos taika

1648 m. pasirašytos sutartys, užbaigusios Trisdešimties metų karą. Įtvirtino valstybės suvereniteto ir teritorinio vientisumo principus, laikomos modernios tarptautinių santykių sistemos p...

Vienos kongresas

1814–1815 m. vykęs Europos valstybių vadovų susitikimas, skirtas pertvarkyti žemyną po Napoleono karų. Pagrindiniai tikslai – restauracija, legitimizmas ir jėgų balanso sukūrimas.

Vietinė rinktinė (LVR)

1944 m. suformuotas savanorių karinis junginys (vad. P. Plechavičius) kovai su sovietų diversantais, vėliau likviduotas nacių.

Vilniaus Gaonas (Elijahu ben Saliamonas Zalmanas)

XVIII a. Vilniuje gyvenęs iškilus žydų rabinas, Talmudo ir Toros komentatorius, vienas didžiausių visų laikų judaizmo autoritetų. Dėl jo veiklos ir įkurtos ješivos (dvasinės akademijos) Vilnius tapo p...

Vilniaus universitetas

Įkurtas 1579 m. jėzuitų ordino iniciatyva kaip Vilniaus Akademija. Tai buvo pirmoji aukštojo mokslo įstaiga Rytų Europoje, tapusi svarbiausiu mokslo, švietimo ir kultūros centru, rengusiu viet...

Vincas Kudirka

Gydytojas, rašytojas, publicistas, laikraščio „Varpas“ įkūrėjas ir redaktorius. Jis parašė „Tautišką giesmę“, tapusią Lietuvos himnu. Kudirka įkūnijo modernaus, išsilavinusio ir patriotiško lietuv...

Vinsentas van Gogas

Olandų tapytojas, postimpresionizmo atstovas. Pasižymėjo emocingu, ekspresyviu stiliumi, ryškiomis spalvomis ir matomais potėpiais. Jo kūryba padarė milžinišką įtaką XX a. menui.

Visuomenės sutartis

Politinės filosofijos idėja, kad valstybė ir jos įstatymai atsiranda iš numanomo susitarimo tarp laisvų individų, kurie atsisako dalies savo laisvės mainais į saugumą ir teisių apsaugą.

Vladimiras Putinas

Ilgametis Rusijos prezidentas. Jam valdant Rusija tapo autoritarine valstybe, vykdančia agresyvią, revanšistinę užsienio politiką, kurios kulminacija – karas prieš Ukrainą.

VLIK

Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas – pogrindinė organizacija, vadovavusi politiniam pasipriešinimui nacių (vėliau ir sovietų) okupacijos metais.

Volodymyras Zelenskis

Ukrainos prezidentas, tapęs nacionalinio pasipriešinimo Rusijos agresijai simboliu. Jo lyderystė padėjo sutelkti Ukrainos visuomenę ir tarptautinę paramą.

Volteras

Prancūzų rašytojas ir filosofas, aštrus Katalikų bažnyčios kritikas, kovojęs už žodžio ir religijos laisvę bei toleranciją.

Vytautas Didysis

LDK kunigaikštis, kurio valdymo metais (1392–1430) LDK pasiekė didžiausią galią ir teritorinį išsiplėtimą. Žalgirio mūšio laimėtojas, siekęs Lietuvos karaliaus karūnos.

Vytautas Landsbergis

Sąjūdžio lyderis, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas, Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, pirmininkavęs Kovo 11-osios akto priėmimui.

Vytauto Didžiojo metai (1930 m.)

Masinė istorijos politikos kampanija tarpukario Lietuvoje, skirta paminėti 500-ąsias Vytauto Didžiojo mirties metines. Jos tikslas buvo konsoliduoti tautą ir stiprinti jauną valstybę, kuriant gali...

Z

Zigmantas Sierakauskas

Vienas iš pagrindinių 1863 m. sukilimo vadų Lietuvoje. Rusijos kariuomenės paimtas į nelaisvę ir viešai pakartas Vilniuje, Lukiškių aikštėje.

Zollverein

1834 m. Prūsijos iniciatyva sukurta Vokietijos muitų sąjunga, kuri panaikino muitus tarp vokiečių valstybių ir sukūrė bendrą rinką. Tai buvo ekonominis Vokietijos suvienijimo pamatas.

Č

Čarlzas Darvinas

Anglų gamtininkas, sukūręs evoliucijos teoriją, kuri teigė, kad rūšys vystosi per natūralią atranką. Jo idėjos metė didžiulį iššūkį tradiciniam religiniam pasaulio aiškinimui.

Česlovas Milošas (Czesław Miłosz)

Lietuvos lenkų kilmės poetas, rašytojas, Nobelio premijos laureatas. Po Antrojo pasaulinio karo dirbęs komunistinės Lenkijos diplomatinėje tarnyboje, 1951 m. jis pasiprašė politinio prieglobsčio Vakar...

Čijunė Sugihara

Japonijos diplomatas Kaune, 1940 m. išdavęs tūkstančius tranzitinių vizų žydų pabėgėliams, taip išgelbėdamas juos nuo Holokausto.

Š

Šaltasis karas

Maždaug 1947–1991 m. trukusi globali JAV ir jos sąjungininkių bei SSRS ir jos sąjungininkių ideologinė, politinė, ekonominė ir karinė konfrontacija, nevykusi tiesioginiame kariniame susidūrime...

Šarlis de Monteskjė

Prancūzų mąstytojas, pagrindęs valdžių padalijimo principą į įstatymų leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę. Tai šiuolaikinės demokratijos pamatas.

Šarlis de Monteskjė (Charles de Montesquieu)

Prancūzų mąstytojas, veikale „Apie įstatymų dvasią“ (1748 m.) išplėtojęs valdžių padalijimo principą. Jis teigė, kad siekiant išvengti tironijos, valdžia turi būti padalyta į tris šakas: **įstatym...

Šv. Brunonas

Vokiečių misionierius, kuris 1009 m. bandė krikštyti pagonis ties Lietuvos ir Rusios pasieniu ir buvo nužudytas. Jo mirties aprašyme pirmą kartą paminėtas Lietuvos vardas.

Šventoji Sąjunga

Rusijos, Austrijos ir Prūsijos monarchų sąjunga, įkurta po Vienos kongreso. Jos deklaruotas tikslas – ginti krikščioniškąsias vertybes, o realus – **slopinti bet kokius revoliucinius ir nacionalin...

Ž

Žanas Kalvinas

Vienas svarbiausių Reformacijos veikėjų po M. Liuterio, veikęs Šveicarijoje. Jo mokymas, kalvinizmas, pabrėžė griežtą moralę ir predestinacijos doktriną. Turėjo didelę įtaką LDK didikams.

Žanas Žakas Ruso

Prancūzų mąstytojas, iškėlęs tautos suvereniteto idėją – kad aukščiausia valdžia kyla iš tautos, o ne iš Dievo ar monarcho.

Žemaitė (Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė)

Lietuvių rašytoja, realizmo atstovė. Savo apsakymuose (garsiausias – „Marti“) detaliai ir jautriai vaizdavo sunkų XIX a. pabaigos Lietuvos kaimo moterų gyvenimą, socialinę nelygybę ir patriarchali...

Žmogaus teisės

Prigimtinės, neatimamos teisės, kurias kiekvienas žmogus turi nuo gimimo, nepriklausomai nuo jo rasės, lyties, religijos ar kitų savybių. Jų universalumą įtvirtino **1948 m. Visuotinė žmogaus teis...

Žygimantas Augustas

Paskutinis Gediminaičių-Jogailaičių dinastijos valdovas. Jo iniciatyva buvo sudaryta Liublino unija (1569 m.), sukūrusi Abiejų Tautų Respubliką.

„Didysis šuolis“

Mao Dzeduno inicijuota ekonominė kampanija Kinijoje (1958–1962 m.), kuria bandyta forsuotai industrializuoti šalį. Baigėsi visiška katastrofa ir didžiuliu badu.

„Išsigimęs menas“ (vok. Entartete Kunst)

Nacių Vokietijoje vartotas terminas, skirtas apibūdinti beveik visą modernųjį meną (kubizmą, ekspresionizmą, siurrealizmą ir kt.). Šis menas buvo laikomas **antivokišku, žydišku, bolševikiniu ir p...

„Liaudies seimas“

Marionetinis parlamentas, išrinktas 1940 m. liepą suklastotuose rinkimuose, kurio pagrindinis tikslas buvo įteisinti Lietuvos prijungimą prie SSRS.

„Tautų pavasaris“

Metaforiškas 1848–1849 m. revoliucijų Europoje pavadinimas. Jis simbolizuoja masinį tautų pabudimą ir siekį išsivaduoti iš senosios tvarkos priespaudos.

Używamy plików cookie.