Słownik
Wszystkie najważniejsze pojęcia i ich wyjaśnienia w jednym miejscu.
#
Didysis Krikščionių Bažnyčios skilimas (schizma), atskyręs katalikybę nuo ortodoksijos.
Didžioji laisvių chartija (Magna Carta) Anglijoje, apribojusi karaliaus valdžią.
Lietuvos kunigaikščio Mindaugo krikštas.
Lietuvos kunigaikščio Mindaugo karūnavimas, Lietuvos tapsmas karalyste.
Krėvos sutartis tarp LDK ir Lenkijos karalystės.
Oficialus Lietuvos (Aukštaitijos) krikštas.
Astravos sutartis. Susitarimas tarp Jogailos ir Vytauto, kuriuo Vytautas tapo faktiniu LDK valdovu.
Vilniaus katedros mokyklos atidarymas.
Žalgirio mūšis, kuriame jungtinės LDK ir Lenkijos pajėgos sutriuškino Kryžiuočių ordiną.
Horodlės susitarimai (unija). Patvirtino LDK ir Lenkijos sąjungą, sulygino LDK bajorų katalikų teises su Lenkijos šlėkta ir įtvirtino bendrą gynybos politiką.
Melno taika, galutinai nustačiusi LDK ir Kryžiuočių ordino sieną.
Knygų spausdinimo pradžia Europoje (Johanas Gutenbergas).
Kristupo Kolumbo kelionė ir Amerikos atradimas.
Vasko da Gamos kelionė ir jūrų kelio į Indiją atradimas.
Martyno Liuterio 95 tezių paskelbimas, Reformacijos pradžia.
Pranciškaus Skorinos pirmosios spaustuvės Vilniuje įkūrimas.
Pirmojo Lietuvos Statuto priėmimas – LDK teisės kodifikacija.
Valakų reforma – žemės reforma LDK, įtvirtinusi baudžiavą.
Liublino unija, sukūrusi Abiejų Tautų Respubliką (ATR).
Vilniaus Akademijos (universiteto) įkūrimas.
Trečiojo Lietuvos Statuto priėmimas, galiojusio iki 1840 m.
Brastos bažnytinė unija, kuria dalis stačiatikių pripažino popiežiaus valdžią (unitai).
Trisdešimties metų karas. Vienas žiauriausių konfliktų Europos istorijoje, prasidėjęs kaip religinis karas, bet virtęs politine kova dėl dominavimo.
Vestfalijos taika, užbaigusi Trisdešimties metų karą Europoje.
Kėdainių unija – LDK sutartis su Švedija.
Priimtas Anglijos Teisių bilis (Bill of Rights), įtvirtinęs Parlamento viršenybę ir padėjęs pagrindus konstitucinei monarchijai.
Abiejų Tautų Respublikos padalijimai, po kurių valstybė nustojo egzistuoti.
Prancūzijos didžioji revoliucija.
Prancūzijos didžiosios revoliucijos pradžia. Įvykis, metęs iššūkį absoliutinėms monarchijoms ir iškėlęs laisvės, lygybės, brolybės bei tautos suvereniteto idėjas.
Gegužės 3-iosios konstitucija ir Abiejų Tautų tarpusavio įžadas.
Tado Kosciuškos vadovaujamas sukilimas prieš Rusiją ir Prūsiją.
Napoleono karai. Prancūzijos bandymai užkariauti Europą, kurie laikinai sugriovė Vestfalijos sistemos pusiausvyrą ir paskatino Vienos kongreso sušaukimą.
Vienos kongresas, pertvarkęs Europos politinį žemėlapį po Napoleono karų.
Lapkričio sukilimas Lenkijoje ir Lietuvoje prieš Rusijos imperiją.
Rusijos valdžios įsakymu įvykdytas Vilniaus universiteto uždarymas.
„Tautų pavasaris“ – revoliucijų ir nacionalinių judėjimų banga Europoje.
Baudžiavos panaikinimas Rusijos imperijoje, įskaitant Lietuvą.
Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio atidarymas (linija per Vilnių).
Sausio sukilimas Lenkijoje ir Lietuvoje prieš Rusijos imperiją.
Vokietijos ir Italijos suvienijimai.
Pirmojo lietuviško mėnraščio „Aušra“ leidyba (red. Jonas Basanavičius).
Kražių skerdynės. Kruvinas susidorojimas su tikinčiaisiais, gynusiais savo bažnyčią nuo caro valdžios. Tapo pasipriešinimo rusifikacijai simboliu.
Didysis Vilniaus seimas, suformulavęs Lietuvos autonomijos reikalavimą.
Spalio perversmas Rusijoje (bolševikų atėjimas į valdžią); Vilniaus konferencija, išrinkusi Lietuvos Tarybą.
Lietuvos nepriklausomybės paskelbimas.
Versalio taikos sutartis, oficialiai užbaigusi Pirmąjį pasaulinį karą.
Lietuvos taikos sutartis su Sovietų Rusija. Pirmoji svarbi sutartis, kuria buvo pripažinta Lietuvos nepriklausomybė ir jos teisė į Vilniaus kraštą.
Lietuvos universiteto Kaune įsteigimas (vėliau – Vytauto Didžiojo universitetas).
Klaipėdos sukilimas ir krašto prijungimas prie Lietuvos.
Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos po inscenizuoto sukilimo.
Gruodžio 17 d. įvykdytas valstybės perversmas, žymintis demokratijos pabaigą ir autoritarizmo pradžią.
Valstybės perversmas, kurio metu nuversta teisėta vyriausybė ir įvestas Antano Smetonos autoritarinis valdymas.
Adolfo Hitlerio paskyrimas Vokietijos kancleriu.
Miuncheno susitarimas (dėl Čekoslovakijos); Lenkijos ultimatumas Lietuvai.
Vokietijos įvykdytas Klaipėdos krašto atplėšimas; Lietuvos ir SSRS savitarpio pagalbos sutartis, grąžinusi Vilnių.
Molotovo–Ribentropo paktas – SSRS ir Vokietijos nepuolimo sutartis su slaptaisiais protokolais.
Lietuvos–SSRS savitarpio pagalbos sutartis. Lietuva atgavo Vilnių, bet buvo priversta į savo teritoriją įsileisti sovietų karines bazes, taip prarasdama neutralitetą.
Sovietinė Lietuvos okupacija ir aneksija.
Pirmieji masiniai sovietiniai trėmimai iš Lietuvos.
Pirmojo masinio sovietinio trėmimo pradžia. Tūkstančiai Lietuvos gyventojų (inteligentų, ūkininkų, politikų) buvo ištremti į Sibirą. Dabar minima kaip Gedulo ir vilties diena.
Stalingrado mūšis – persilaužimas Antrojo pasaulinio karo Rytų fronte.
Vilniaus geto likvidavimas.
Normandijos operacija (D-diena) – Sąjungininkų išsilaipinimas Prancūzijoje.
Potsdamo konferencija, sprendusi pokario Vokietijos ir Europos tvarką.
Indijos nepriklausomybės paskelbimas. Vienas svarbiausių dekolonizacijos įvykių, žymėjęs Britų imperijos saulėlydį.
Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją. Dabar minima kaip Tarptautinė žmogaus teisių diena.
LLKS Tarybos Deklaracija (vasario 16 d.); komunistų pergalė Kinijoje; „Lietuvių charta“; NATO įkūrimas.
LLKS Tarybos Deklaracija. Partizanų vadų pasirašytas dokumentas, paskelbęs, kad partizanų vadovybė yra vienintelė teisėta valdžia okupuotoje Lietuvoje, ir patvirtinęs siekį atkurti demokratinę res...
Europos anglių ir plieno bendrijos įsteigimas – Europos integracijos pradžia.
Pasirašoma Romos sutartis, įkurianti Europos ekonominę bendriją (EEB) ir sukurianti bendrąją rinką.
Karibų (Kubos) raketų krizė – Šaltojo karo kulminacija.
Prahos pavasaris. Bandymas demokratizuoti komunistinį režimą Čekoslovakijoje, brutaliai numalšintas sovietų karine invazija.
Pirmoji „Žemės diena“, žyminti aplinkosaugos judėjimo pradžią.
Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencija; „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ leidybos pradžia.
Černobylio atominės elektrinės avarija.
Mitingas prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje – viešas Molotovo-Ribentropo pakto pasmerkimas.
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio įkūrimas.
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas.
Sovietų Sąjungos karinė agresija prieš Lietuvą (Sausio įvykiai, Medininkų žudynės).
Mastrichto sutartis, įkūrusi Europos Sąjungą; Lietuvos Respublikos Konstitucijos priėmimas.
Nacionalinės valiutos lito įvedimas; Rusijos kariuomenės išvedimas iš Lietuvos.
Rugsėjo 11-osios teroristų išpuolis JAV.
Teroristų išpuoliai JAV. Įvykis, radikaliai pakeitęs tarptautinio saugumo sampratą ir pradėjęs globalų „Karą su teroru“.
Lietuvos įstojimas į NATO ir Europos Sąjungą (ES).
Principato įvedimas ir Romos respublikos tapsmas imperija.
Karolio Didžiojo karūnavimas imperatoriumi.
A
Bendra Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybė. Jei valstybę vaizduojame kaip sistemą, jos dydį galima žymėti skaičiumi $T$ (teritorija) ir matyti, kaip $T$ mažėja po padal...
1772, 1793, 1795 m.
Valdymo forma Naujaisiais laikais, kurioje visa valdžia (įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė) yra sutelkta vieno asmens – monarcho – rankose. Ryškiausias pavyzdys – Liudviko XIV Prancūzija...
Valdymo forma, kai visa valdžia sutelkta vieno asmens – monarcho (karaliaus, imperatoriaus) – rankose. Šūkis: „Valstybė – tai aš“.
Vokietijos nacionalsocialistų darbininkų partijos (NSDAP) lyderis. 1933 m. tapęs kancleriu, sunaikino demokratiją ir sukūrė totalitarinį režimą, atsakingą už Holokaustą ir Antrąjį pasaulinį karą.
Poetas, gimęs Naugarduke, rašęs lenkų kalba, bet save laikęs LDK piliečiu. Ryškiausias romantizmo atstovas ATR kultūroje, poemų „Vėlinės“ ir „Ponas Tadas“ autorius. Jo kūryba įkvėpė 1831 m. ir 186...
Škotų ekonomistas ir filosofas, laikomas klasikinės ekonomikos ir kapitalizmo teorijos pradininku. Svarbiausias veikalas – „Tautų turtas“ (1776).
Sovietų saugumo struktūrų nariai, kurie apsimesdavo partizanais, infiltruodavosi ir likviduodavo partizanų būrius.
Centrinė atvira aikštė graikų polyje, tarnavusi kaip turgavietė, susirinkimų ir politinių diskusijų vieta. Demokratijos lopšys.
Romėnų inžinerinis statinys, skirtas tiekti vandenį į miestus iš tolimų šaltinių. Tai jų gebėjimo spręsti praktines problemas simbolis.
Gedimino sūnūs, pasidalinę valdžia ir sukūrę efektyvų dvivaldystės modelį. Algirdas plėtė LDK į Rytus, Kęstutis gynė etninę Lietuvą nuo kryžiuočių.
Lietuvos komunistų partijos lyderis, atskyręs ją nuo SSRS komunistų partijos. Pirmasis tiesiogiai rinktas Lietuvos prezidentas po nepriklausomybės atkūrimo (1993–1998 m.).
Vienos valstybės įvykdytas prievartinis kitos valstybės teritorijos prijungimas. Būtent taip tarptautinė teisė vertina 1940 m. ir 1944 m. SSRS veiksmus Lietuvos atžvilgiu.
Ilgalaikė JAV ir kai kurių kitų Vakarų valstybių pozicija, teigianti, kad Baltijos šalių okupacija ir įjungimas į SSRS (aneksija) buvo neteisėti, todėl jie niekada oficialiai nepripažino Lietuvos,...
Valdymo forma ankstyvaisiais viduramžiais (V–XI a.), kuriai būdinga silpna centrinė valdžia, feodalinis susiskaldymas, o karalius laikomas „pirmuoju tarp lygių“ (primus inter pares).
Austrijos prijungimas prie nacistinės Vokietijos 1938 m. kovą, draustas Versalio sutarties.
Lietuvos Respublikos Prezidentas. 1940 m. birželio 15 d. siūlė ginklu priešintis ultimatumui, vėliau pasitraukė į Vakarus.
Ginkluoti pasipriešinimo judėjimai buvusios ATR žemėse, nukreipti prieš Rusijos imperijos valdžią. Svarbiausi – 1830–1831 m. ir 1863–1864 m. sukilimai.
Karo veiksmų zona Vakarų Europoje, atidaryta 1944 m. birželį sąjungininkams išsilaipinus Normandijoje, privertusi Vokietiją skaidyti savo pajėgas.
Oficialus suvienytos Vokietijos imperijos pavadinimas, gyvavusios nuo 1871 m. iki 1918 m. Pirmuoju kaizeriu (imperatoriumi) tapo Vilhelmas I.
Siūlomas naujos geologinės epochos pavadinimas, pabrėžiantis, kad žmogus tapo pagrindine geologine jėga, darančia poveikį planetos ekosistemoms, klimatui ir paviršiui. Ši epocha siejama su Industr...
Oficiali rasinės segregacijos ir diskriminacijos sistema, veikusi Pietų Afrikos Respublikoje 1948–1994 m., kurioje baltųjų mažuma engė juodaodžių daugumą.
Idėja ir veiksmų visuma, kuria siekiama saugoti gamtą nuo neigiamo žmogaus poveikio. XIX a. ši sąvoka praktiškai neegzistavo – vyravo požiūris, kad gamtos ištekliai yra begaliniai. Tik amžiaus pab...
XVIII a. Europos intelektualinis ir kultūrinis judėjimas, pabrėžęs proto, mokslo ir individualizmo svarbą. Apšvietos mąstytojai siekė pertvarkyti visuomenę ir valdžią remdamiesi racionaliais princ...
Pasižymėjo kolonų orderių (dorėninio, jonėninio, korintinio) sistemomis, harmonija, proporcijomis (Graikija) ir inžineriniais sprendimais, tokiais kaip arkos, skliautai ir kupolai (Roma).
Platono mokinys, Makedonijos karaliaus Aleksandro Didžiojo mokytojas. Skirtingai nuo Platono, jis pabrėžė empirinį stebėjimą ir logiką kaip pagrindinius pažinimo metodus. Jis susistemino daugybę m...
Sisteminga valstybės politika, kuria siekiama primesti ateizmą (netikėjimą Dievu) ir išstumti religiją iš visuomenės gyvenimo. Būdinga SSRS.
Vieši konfliktai tarp skirtingų socialinių grupių, tautų ar valstybių dėl istorinių įvykių interpretacijos. Dažniausiai kyla dėl trauminių patirčių, tokių kaip karai, okupacijos, genocidas.
Valstybės ar bendruomenės specialiai atrinktos ir pabrėžiamos datos, kurios žymi svarbiausius istorinius įvykius ir formuoja bendrą istorinį naratyvą (pvz., vasario 16 d., kovo 11 d., liepos 6 d.)...
Trys teritorijų perdalijimai (1772, 1793, 1795), po kurių ATR išnyko. Jei pradinę teritoriją laikome 100 vienetų, po kiekvieno padalijimo šis skaičius mažėja iki 0 kaip valstybės teritorija.
Istorikas, politikas, vienas Tautininkų sąjungos ideologų. Kartu su A. Smetona buvo vienas pagrindinių 1926 m. perversmo organizatorių ir pirmasis ministras pirmininkas po jo.
Savivalda; teisė teritoriniam vienetui savarankiškai tvarkyti savo vidaus reikalus (pvz., turėti savo parlamentą, įstatymus, švietimo sistemą), tačiau liekant kitos valstybės sudėtyje.
Valdymo forma, kurioje visa valdžia sutelkta vieno asmens (diktatoriaus) ar nedidelės grupės rankose. Būdingas politinių laisvių varžymas, opozicijos slopinimas, bet, skirtingai nei totalitarizmas...
B
ATR politinė sistema, kurioje lemiamą galią turėjo bajorų (šlėktos) luomas. Svarbiausi bruožai – renkamas karalius, Seimo viršenybė ir liberum veto teisė.
Rašytojas, profesorius, nacių įkaitas Štuthofo koncentracijos stovykloje, knygos „Dievų miškas“ autorius.
XVII–XVIII a. vid. Europoje dominavęs meno stilius, pasižymintis didíngumu, puošnumu, dinamiškomis formomis ir jausmingumu. LDK jis ypač ryškiai pasireiškė bažnyčių architektūroje (Vilniaus baroko...
Teisinė ir ekonominė sistema, pagal kurią valstietis yra asmeniškai priklausomas nuo feodalo ir pririštas prie žemės. Panaikinta Lietuvoje 1861 m.
Ekonominė erdvė (įkurta 1957 m. Romos sutartimi), kurioje užtikrinamas laisvas prekių, paslaugų, kapitalo ir asmenų judėjimas tarp valstybių narių.
Italijos fašistų lyderis, fašizmo pradininkas. Į valdžią atėjo po 1922 m. „Žygio į Romą“ ir sukūrė pirmąjį totalitarinį režimą Europoje.
1941 m. birželio 22–28 d. vykęs ginkluotas lietuvių pasipriešinimas besitraukiančiai Raudonajai armijai, siekiant atkurti nepriklausomybę.
Neformalūs ryšiai ir pažintys, naudoti norint gauti deficitinių prekių ar paslaugų. „Gauti per blatą“ reiškė gauti ką nors nelegaliai, per pažįstamus, aplenkiant oficialią tvarką.
Karo taktikos rūšis, paremta staigiais, koordinuotais aviacijos ir tankų smūgiais, siekiant greitai palaužti priešą.
Lenkijos karalienė ir Lietuvos didžioji kunigaikštienė, Žygimanto Senojo žmona. Jos iniciatyva Lietuvoje pradėta Valakų reforma (1557 m.).
Pirmasis demokratiškai išrinktas Rusijos prezidentas. Suvaidino svarbų vaidmenį SSRS žlugimo procese ir vadovavo Rusijai pereinamuoju laikotarpiu į rinkos ekonomiką.
Rusų poetas ir rašytojas, romano „Daktaras Živaga“ autorius. Romanas, vaizduojantis inteligento likimą Rusijos revoliucijos ir pilietinio karo fone, buvo uždraustas Sovietų Sąjungoje. Kai 1958 m....
Slėptuvė po žeme, kurioje partizanai slapstėsi ir gyveno II–III karo etapais.
C
Valdžios vykdoma spaudos, laiškų ir kitos informacijos kontrolė, siekiant užkirsti kelią nepageidaujamų žinių plitimui.
Įstatymų rinkinys, reguliuojantis privačius piliečių santykius (nuosavybę, šeimą, sutartis) ir įtvirtinantis visų lygybę prieš įstatymą.
„Civilinės teisės sąvadas“ – VI a. imperatoriaus Justiniano I iniciatyva sudarytas romėnų teisės rinkinys, išsaugojęs ir perdavęs šį palikimą ateities kartoms.
D
Lietuvių gydytoja ir rašytoja, sovietinių trėmimų liudininkė. Jos memuarai „Lietuviai prie Laptevų jūros“ yra vienas sukrečiančių ir svarbiausių sovietinio genocido liudijimų.
Nuolatinis prekių ir paslaugų trūkumas, būdingas planinei ekonomikai. Trūko visko – nuo kokybiško maisto iki baldų ar automobilių, todėl parduotuvėse driekėsi didžiulės eilės.
Iškilmingas pareiškimas, skelbiantis svarbiausius principus ar politinius tikslus. Dažnai būna idėjinis dokumentas.
Procesas po Antrojo pasaulinio karo, kurio metu buvusios Azijos ir Afrikos kolonijos iškovojo politinę nepriklausomybę nuo Europos metropolijų.
Valdymo forma (gr. „liaudies valdžia“), kurioje valdžia priklauso piliečiams. Atėnuose tai buvo tiesioginė demokratija, kur piliečiai patys dalyvavo sprendimų priėmime Tautos susirinkime.
Kinijos lyderis po Mao mirties. Inicijavo rinkos ekonomikos reformas nuo 1978 m., kurios lėmė spartų Kinijos ekonomikos augimą, tačiau išlaikė Komunistų partijos politinę monopoliją.
Masinis, prievartinis žmonių iškeldinimas iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos į kitą, dažnai atokią ir atšiaurią, vietovę. Sovietų Sąjungos naudotas kaip teroro ir socialinės inžinerijos įrankis.
Tarptautinės įtampos mažinimas, ypač tarp JAV ir SSRS Šaltojo karo metu (pvz., derybos dėl ginkluotės mažinimo).
Sąmoningas melagingos arba iškreiptos istorinės informacijos skleidimas, siekiant suklaidinti visuomenę ir pasiekti politinių, karinių ar ekonominių tikslų.
1905 m. lietuvių atstovų suvažiavimas Vilniuje, kuris viešai pareikalavo politinės Lietuvos autonomijos Rusijos imperijos sudėtyje.
Romos imperatorius (valdė 284–305 m.). Radikaliomis reformomis bandė įveikti III a. krizę. Įvedė dominato sistemą ir tetrarhiją (keturių valdovų valdymą).
Valstybės užsienio politikos įgyvendinimo menas ir praktika, apimanti derybas, sutarčių sudarymą ir santykių palaikymą su kitomis valstybėmis per specialius atstovus (diplomatus).
Iš angl. Displaced Persons (perkeltieji asmenys). Karo pabėgėliai (tarp jų apie 60 tūkst. lietuvių), po karo atsidūrę Vakarų sąjungininkų stovyklose Vokietijoje ir atsisakę grįžti į sovietų okupuotą...
Taikaus priešinimosi judėjimas autoritariniams ar totalitariniams režimams (ypač komunistiniams), reikalaujant pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms.
Vėlyvosios Romos imperijos valdymo forma (nuo 284 m.), įvesta Diokleciano. Tai buvo atvira absoliuti monarchija, kurioje imperatorius laikytas „ponu ir dievu“ (dominus et deus).
JAV politinė teorija, teigusi, kad jei viena valstybė regione taps komunistine, tai neišvengiamai sukels grandininę reakciją ir kaimyninės valstybės taip pat taps komunistinėmis (kaip griūvantys domin...
Tarptautinių santykių sistema, kurioje dominuoja dvi supervalstybės (Šaltojo karo metu – JAV ir SSRS), aplink kurias telkiasi mažesnių valstybių blokai.
JAV prezidentas (1961–1963 m.), vadovavęs šaliai per Karibų krizę. Jo ryžtingas, bet ir lankstus elgesys padėjo išvengti branduolinio karo.
Anglų filosofas, kurio idėjos apie prigimtines žmogaus teises (gyvybę, laisvę, nuosavybę) tapo JAV Nepriklausomybės deklaracijos pagrindu.
Anglų filosofas, laikomas liberalizmo tėvu. Teigė, kad kiekvienas žmogus turi prigimtines teises į gyvybę, laisvę ir nuosavybę. Jo visuomenės sutarties teorija teigia, kad žmonės sukuria valdž...
Italų patriotas ir karvedys, vadovavęs „Tūkstančio“ žygiui ir suvaidinęs lemiamą vaidmenį suvienijant Pietų Italiją.
E
Specialiosios SS paskirties grupės, vykdžiusios masinius sušaudymus Rytų fronte (atsakingos už „Holokaustą kulkomis“).
Staigus, didelio masto, žmogaus veiklos sukeltas įvykis, turintis pražūtingų ir ilgalaikių pasekmių aplinkai ir gyventojams. Pavyzdžiai: Černobylio atominės elektrinės avarija, Aralo jūros išd...
Visuomeninis ir politinis judėjimas, kurio tikslas – apsaugoti gamtinę aplinką ir atkreipti visuomenės bei valdžios dėmesį į ekologines problemas. Jis apima įvairias veiklos formas: nuo protestų i...
Bajoraitė, 1830–1831 m. sukilimo dalyvė, vadovavusi sukilėlių būriui. Dėl drąsos praminta „lietuviškąja Žana d'Ark“, tapo romantiniu sukilimo simboliu.
Energijos rūšys, gaunamos deginant organinės kilmės iškasenas. Industrinės revoliucijos variklis buvo akmens anglis, vėliau – nafta. Skirtingai nuo atsinaujinančių šaltinių (vandens, vėjo), iš...
Lietuvos ministras pirmininkas, suvaidinęs lemiamą vaidmenį organizuojant 1923 m. Klaipėdos sukilimą ir vėlesnėse derybose dėl krašto prijungimo prie Lietuvos.
Ekonominės savitarpio pagalbos taryba – 1949 m. įkurta organizacija, vienijusi SSRS ir Rytų bloko šalis. Tai buvo atsakas į Maršalo planą, siekiant integruoti Rytų Europos ūkius į sovietinę sistemą.
Būklė, kai vienoje teritorijoje gyvena kelios skirtingos etninės grupės. XIX a. Lietuvoje tai buvo lietuvių, lenkų, žydų, rusų, baltarusių, vokiečių visuma. Šių grupių santykiai, kultūriniai maina...
Smurtinis konfliktas tarp skirtingų etninių grupių. Po Šaltojo karo tokie konfliktai įsiplieskė byrančiose daugiatautėse valstybėse, pavyzdžiui, Jugoslavijoje.
Laipsniškas Europos valstybių ekonominio, politinio ir teisinio bendradarbiavimo gilinimas, siekiant taikos, stabilumo ir gerovės.
Procesas, kurio metu visuomenė perima Vakarų Europos kultūros normas, idėjas, institucijas ir gyvenimo būdą. Lietuvos atveju tai prasidėjo su krikštu ir apėmė rašto kultūros, europietiškų meno sti...
Neformali sistema, sukurta po Vienos kongreso. Didžiosios Europos galios (Austrija, Prūsija, Rusija, D. Britanija, Prancūzija) reguliariai konsultuodavosi ir bendrai spręsdavo konfliktus, siekdamo...
Politinė ir ekonominė 27 Europos valstybių sąjunga. Oficialiai įkurta 1992 m. Mastrichto sutartimi, pakeitė Europos Bendriją.
Užuominų, alegorijų ir simbolių kalba mene (literatūroje, teatre, kine), naudota siekiant apeiti sovietinę cenzūrą ir kalbėti apie tautai svarbius dalykus.
F
Totalitarinė ideologija, atsiradusi Italijoje. Pasižymi kraštutiniu nacionalizmu, lyderio kultu, militarizmu, antidemokratiškumu ir antikomunizmu. Valstybė iškeliama aukščiau už viską.
Socialinis ir politinis judėjimas, siekiantis moterų ir vyrų lygių teisių bei galimybių visose gyvenimo srityse.
Graikų kilmės terminas (gr. philosophia – „išminties meilė“), reiškiantis sistemingą ir racionalų fundamentalių klausimų apie būtį, pažinimą, vertybes, protą ir kalbą tyrinėjimą.
SSRS represinių organų (NKVD) vykdomas asmenų, grįžusių iš vokiečių nelaisvės ar priverstinių darbų, tikrinimas, siekiant nustatyti jų „lojalumą“.
Pirmasis demokratiškai išrinktas visos Vokietijos parlamentas, posėdžiavęs 1848–1849 m. ir nesėkmingai bandęs parengti suvienytos Vokietijos liberalią konstituciją.
G
Procesas, kurio metu žmonės, pasitelkdami technologijas ir organizuotumą, pradeda kontroliuoti ir keisti gamtinę aplinką savo poreikiams tenkinti. Pavyzdžiai: žemdirbystė, gyvulių prijaukinimas, m...
Apšvietos epochoje patyrė didžiulį pakilimą. Remdamiesi stebėjimu, eksperimentu ir matematine analize, mokslininkai atrado pagrindinius fizikos, chemijos ir biologijos dėsnius, taip įtvirtindami r...
Išradėjas Džeimsas Vatas. Tai universalus variklis, galintis varyti stakles fabrikuose, siurblius kasyklose ar ratus garvežiuose. Tai Pramonės perversmo simbolis.
Išradėjas Džordžas Stivensonas. Geležinkeliai sujungė miestus, leido greitai ir pigiai transportuoti žaliavas, prekes ir žmones. Pasaulis „susitraukė“.
Lietuvos valdovų dinastija, valdžiusi LDK nuo XIV a. pradžios iki 1572 m. Jos atstovai (Gediminas, Algirdas, Kęstutis, Jogaila, Vytautas, Kazimieras) sukūrė ir valdė galingiausią LDK.
LDK kunigaikštis, Gediminaičių dinastijos pradininkas. Pasižymėjo kaip gabiausias diplomatas, savo laiškais atvėręs Lietuvą Vakarų Europai ir sustiprinęs valstybę.
1791 m. dokumentas, įtvirtinęs konstitucinę monarchiją ir daugumos principą. Skaičių pavyzdys: jei seime 300 narių, sprendimui pakanka 151 balso „už“.
1946 m. W. Churchillio Fultone pavartotas terminas, apibūdinantis Europos padalijimą į demokratinius Vakarus ir komunistinius Rytus. Vėliau tai tapo fizinių pasienio įtvirtinimų sistema.
Aukščiausias nacių civilinės valdžios pareigūnas Lietuvoje (Adrianas fon Rentelnas).
Sąmoningas ir sistemingas siekis sunaikinti visą ar dalį nacionalinės, etninės, rasinės ar religinės grupės. Kraupiausias pavyzdys – Holokaustas.
Socialinis ir ekonominis modelis, kuriame rinkos ekonomika derinama su stipria valstybės socialine politika. Valstybė per mokesčius perskirsto pajamas ir teikia universalias socialines paslaugas (...
Izoliuota miesto dalis, kurioje prievarta apgyvendinama diskriminuojama mažuma (žydai).
Intensyvus kiekybinis ir kokybinis ginkluotės, ypač branduolinės, didinimas, vykęs tarp JAV ir SSRS Šaltojo karo metais.
„Viešumas“ – M. Gorbačiovo politinė reforma, sušvelninusi cenzūrą ir leidusi didesnę žodžio laisvę. Tai paskatino tautinius atgimimo judėjimus SSRS respublikose.
Ilgalaikis Žemės klimato sistemos pokytis, kurį lemia dėl žmogaus veiklos (daugiausia iškastinio kuro deginimo) didėjanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija atmosferoje. Tai ne lokali...
Pasaulio ekonominių, politinių, kultūrinių ir socialinių ryšių intensyvėjimas ir integracija, lemianti didėjančią valstybių tarpusavio priklausomybę.
Atsirado iš religinių ritualų dievo Dioniso garbei. Jame gimė du pagrindiniai dramaturgijos žanrai: tragedija, nagrinėjanti esminius žmogaus likimo klausimus, ir komedija, pašiepianti visuomen...
Nacistinės ideologijos terminas, reiškiantis teritorijas (daugiausia Rytų Europoje), kurias Vokietija turi užkariauti savo tautos plėtrai.
H
Sistemingas, valstybės remiamas žydų tautos persekiojimas ir naikinimas, vykdytas nacistinės Vokietijos ir jos kolaborantų.
Sovietinis žmogus – socialinis tipas, pasižymintis dvilype morale, prisitaikymu prie sistemos, abejingumu bendram turtui, bet kartu išlaikantis privačias tautines ir šeimos vertybes.
Renesanso epochos intelektualinis judėjimas, iškėlęs žmogaus (lot. humanus) vertę, orumą ir kūrybines galias. Humanistai žavėjosi Antikos kultūra ir teigė, kad žmogus, pasitelkęs protą ir išsila...
I
Sistemingas idėjų, įsitikinimų ir vertybių rinkinys, kuris paaiškina pasaulį ir nurodo, kaip jį reikėtų keisti. Totalitarinės ideologijos (fašizmas, nacizmas, komunizmas) siekia tapti vienintele i...
Ispanų didikas, įkūręs Jėzuitų ordiną (Jėzaus Draugiją). Jėzuitai tapo pagrindine Kontrreformacijos jėga, ypač švietimo srityje.
Vokiečių filosofas, apibūdinęs Apšvietą kaip „žmogaus išsivadavimą iš nesavarankiškumo, dėl kurio jis pats kaltas“. Jo šūkis „Sapere Aude!“ („Išdrįsk žinoti!“) tapo visos epochos kredo.
Didelė, daugiatautė valstybė, valdoma vieno valdovo (imperatoriaus), dažnai sukurta užkariavimų būdu.
Perversmas gamyboje, kurio metu pereita nuo rankų darbo prie mašinų. Prasidėjo XVIII a. pab. Anglijoje ir sukėlė didžiulius socialinius pokyčius.
Užkrečiamos ligos, kurias sukelia mikroorganizmai (bakterijos, virusai). Iki moderniosios medicinos atsiradimo jos buvo galinga gamtos jėga, sukeldavusios masines epidemijas (pandemijas), kurios d...
Istorinio šaltinio ar įvykio prasmės aiškinimas. Tas pats faktas gali būti interpretuojamas skirtingai, priklausomai nuo istoriko požiūrio, metodologijos ir turimų duomenų.
Sąmoningas praeities vaizdinių ir vertinimų naudojimas, kurį vykdo valstybės institucijos ar politinės grupės, siekdamos dabarties politinių tikslų (pvz., tautinės tapatybės stiprinimo, politikos...
Kolektyvinis visuomenės ar tam tikros grupės supratimas apie savo praeitį. Ji formuojama ne tik per mokslą, bet ir per šeimos pasakojimus, meną, valstybines šventes ir ritualus.
Anglų mokslininkas, Mokslo revoliucijos simbolis. Suformulavo visuotinės traukos ir judėjimo dėsnius.
Anglų mokslininkas, kurio atrastas visuotinės traukos dėsnis įrodė, kad visata veikia pagal nuspėjamus, matematinius dėsnius. Jo darbai įkvėpė filosofus ieškoti panašių „gamtos dėsnių“, galioj...
J
Didžiųjų valstybių konferencijos, nulėmusios pokario Europos sienas ir politinę tvarką, įtvirtinusios SSRS dominavimą Rytų Europoje.
Sovietinė organizacija Lietuvoje, vienijusi daugiausia rusakalbius gyventojus, kuri priešinosi Lietuvos nepriklausomybei ir siekė išlaikyti SSRS vientisumą.
Tarptautinių santykių principas, kai valstybių grupė siekia išlaikyti karinės ir politinės galios pusiausvyrą, kad nė viena valstybė ar sąjunga negalėtų dominuoti ir kelti grėsmės kitoms.
Turtinga Lietuvos žydų (litvakų) kultūra, kurios pagrindas buvo jidiš kalba. Ji apėmė pasaulietinę literatūrą, teatrą, spaudą ir unikalų intelektualinį gyvenimą, kurio centru buvo Vilnius, vadinam...
LDK kunigaikštis ir Lenkijos karalius. Inicijavo Krėvos uniją (1385 m.) ir Lietuvos krikštą, taip sujungdamas LDK ir Lenkijos likimus.
Vokiečių išradėjas, apie 1445 m. sukūręs spausdinimo presą su judamomis metalinėmis raidėmis. Šis išradimas sukėlė Spaudos revoliuciją: knygos atpigo, tapo masiškai prieinamos, o idėjos (pvz.,...
Gydytojas, mokslininkas, visuomenės veikėjas, vadinamas „Tautos patriarchu“. Pirmininkavo Lietuvos Tarybos posėdžiui, kuriame buvo pasirašytas Vasario 16-osios aktas.
Anglijos karalius, kuris dėl konfliktų su baronais buvo priverstas 1215 m. pasirašyti Didžiąją laisvių chartiją (Magna Carta), apribojusią karaliaus valdžią.
Avangardinis teatro režisierius. Jo spektakliai Kauno dramos teatre sovietmečiu, ypač „Barbora Radvilaitė“ (1972 m.), tapo galingomis istorinėmis alegorijomis, kalbančiomis apie tautos likimą,...
Sovietų Sąjungos diktatorius. Jo valdymo metais vykdytas masinis teroras (Didysis valymas), priverstinė kolektyvizacija, sukurta Gulago stovyklų sistema ir įtvirtintas asmens kultas.
Nacių Vokietijos propagandos ministras, vienas artimiausių Hitlerio bendražygių. Jis buvo atsakingas už visišką kultūros, spaudos ir meno pajungimą nacių ideologijai. Gebelsas meistriškai manipuli...
Buboninio maro pandemija, pasiekusi Europą XIV a. viduryje ir, manoma, pražudžiusi nuo trečdalio iki pusės žemyno gyventojų. Tai katastrofiškiausias demografinis įvykis Europos istorijoje.
Literatūros istorikas, 1941 m. Laikinosios vyriausybės vadovas (l. e. p. Ministras Pirmininkas).
Lietuvos užsienio reikalų ministras, pasirašęs 1939 m. Savitarpio pagalbos sutartį ir gavęs 1940 m. ultimatumą. Vėliau suimtas ir ištremtas.
Žurnalistas, sovietų statytinis, tapęs marionetinės „Liaudies vyriausybės“ vadovu ir atlikęs pagrindinį vaidmenį inkorporuojant Lietuvą į SSRS.
Rytų Romos (Bizantijos) imperatorius, kurio didžiausias nuopelnas – romėnų teisės kodifikavimas. Jo iniciatyva buvo parengtas „Civilinės teisės sąvadas“ (Corpus Iuris Civilis), kuris susiste...
K
Vokietijos imperatoriaus titulas (nuo 1871 m. iki 1918 m.). Tuo metu Vokietiją valdė kaizeris Vilhelmas II.
Protestantizmo šaka, pagrįsta Žano Kalvino mokymu. Ypač pabrėžia Dievo visagalybę ir predestinacijos (išankstinio nulemtumo) doktriną. Istoriškai buvo populiarus tarp LDK didikų (Radvilų), taip pa...
Pjemonto-Sardinijos karalystės ministras pirmininkas, Italijos suvienijimo „smegenys“. Pasitelkęs diplomatiją ir sąjungas, jis vadovavo suvienijimui „iš viršaus“.
XVII a. Prancūzijos pirmasis ministras, laikomas vienu iš „raison d'État“ politikos pradininkų. Nors buvo katalikų dvasininkas, Trisdešimties metų kare rėmė protestantus, kad susilpnintų pagrindin...
Vokiečių filosofas, socializmo ir komunizmo ideologas. Kartu su F. Engelsu parašė „Komunistų partijos manifestą“ (1848). Teigė, kad istorijos variklis yra klasių kova.
Frankų karalius, 800 m. karūnuotas Romos imperatoriumi. Jis laikinai suvienijo didžiąją dalį Vakarų Europos ir padėjo pamatus karaliaus ir Bažnyčios sąjungai.
Didžiausia krikščionybės šaka, kurios dvasinis centras yra Vatikanas, o aukščiausias vadovas – popiežius. Pripažįsta septynis sakramentus, šventųjų kultą, kunigų celibatą. Įsitvirtinusi Vakarų...
Tarpukario Lietuvos (1918–1940 m.) laikinosios sostinės Kauno architektūros stilius. Tai optimizmo, progreso ir europietiškumo simbolis, sujungęs tarptautinio modernizmo principus (funkcionalumą,...
Trečiasis Lietuvos prezidentas (1926 m.), valstietis liaudininkas. Jo demokratiška, liberali vyriausybė buvo nuversta per 1926 m. gruodžio 17 d. perversmą.
Laikotarpis (1939 m. rugsėjis – 1940 m. gegužė) Vakarų fronte, kai D. Britanija ir Prancūzija, nors ir paskelbusios karą Vokietijai, nevykdė aktyvių karinių veiksmų.
1788–1792 m. seimas, vykdęs reformas ir priėmęs Konstituciją. Tai laiko intervalas $[1788; 1792]$, kuriame buvo priimta daugiausia sprendimų per ilgą laiką.
Socialinė grupė, išsiskirianti pagal ekonominę padėtį (nuosavybės turėjimą, pajamų šaltinį). Priklausomybė klasei nėra paveldima, teoriškai įmanomas perėjimas iš vienos klasės į kitą.
XVIII a. antroje pusėje išplitęs meno stilius, įkvėptas Antikos meno. Priešingai nei barokas, jis pabrėžė harmoniją, paprastumą, griežtas proporcijas ir racionalumą. LDK klasicizmas atspindėjo Apš...
Senovės Graikijos ir Romos meno, literatūros, architektūros ir filosofijos idėjų visuma, kuri vėlesnių epochų (pvz., Renesanso, Klasicizmo) buvo laikoma pavyzdžiu ir etalonu.
XIX a. pradžios Austrijos kancleris, Vienos kongreso pagrindinis architektas. Konservatorius, siekęs atkurti senąją monarchinę tvarką, slopinti revoliucijas ir sukurti ilgalaikę taikos sistemą Eur...
Prievartinis individualių valstiečių ūkių sujungimas į kolektyvinius ūkius (kolūkius). Šis procesas sunaikino privačią nuosavybę žemės ūkyje ir tradicinį Lietuvos kaimą.
Po 1492 m. Kristupo Kolumbo kelionės prasidėjęs masinis ir precedento neturintis augalų, gyvūnų, technologijų, žmonių ir ligų judėjimas tarp Senojo Pasaulio (Europos, Azijos, Afrikos) ir **Naujojo...
Viešas mirusio asmens ar praeities įvykio atminimo pagerbimas (pvz., minėjimas, paminklo atidengimas, tylos minutė). Tai svarbi istorinės atminties palaikymo priemonė.
Visasąjunginė Lenino komunistinio jaunimo sąjunga – Komunistų partijos jaunimo organizacija. Narystė joje buvo beveik privaloma jaunuoliams, norintiems siekti aukštojo mokslo ir karjeros.
Totalitarinė ideologija, siekianti sukurti beklasę visuomenę, panaikinant privačią nuosavybę. Praktikoje (SSRS, Kinijoje) tai virto brutalia vienos partijos diktatūra, paremta masiniu teroru.
Laikina ginkluota bajorų sąjunga, sudaryta tam tikram politiniam tikslui pasiekti. Konfederacijos Seime sprendimai buvo priimami balsų dauguma, taip apeinant liberum veto.
Skirtingų krikščioniškų tikėjimų (konfesijų) ir kitų religijų sambūvis vienoje valstybėje. Būdingas LDK, kurioje sugyveno katalikai, stačiatikiai, protestantai, žydai, musulmonai.
Ideologija, kuri vertina tradiciją, nusistovėjusią tvarką, monarchiją ir religiją kaip visuomenės stabilumo pagrindą. Priešinosi staigiems pokyčiams ir revoliucijoms.
Kitas 1863–1864 m. sukilimo vadas, atstovavęs radikalesniam, „raudonųjų“ sparnui. Skelbė valstiečių lygybę ir teisę į žemę. Pakartas Lukiškių aikštėje.
Pagrindinis valstybės įstatymas, nustatantis valdymo tvarką, institucijas ir piliečių teises bei pareigas.
Valdymo forma, kurioje monarcho valdžią riboja Konstitucija ir Parlamentas. Monarchas yra valstybės simbolis, bet reali galia priklauso renkamai atstovybei.
Katalikų Bažnyčios atsakas į Reformaciją. Tai buvo reformų ir priemonių visuma, siekiant sustabdyti protestantizmo plitimą ir atnaujinti pačią Bažnyčią.
1990 m. kovo 11 d. Aukščiausioji Taryba priėmė aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“, atkurdama 1940 m. sovietų okupuotos Lietuvos Respublikos nepriklausomybę.
1990 m. kovo 11 d. Aukščiausiosios Tarybos priimtas dokumentas, skelbiantis apie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą ir 1940 m. SSRS okupacijos panaikinimą.
Bermontininkai – tai po karo Lietuvoje likusių vokiečių karių ir rusų baltagvardiečių (kovojusių prieš bolševikus) junginys, vadovaujamas Pavelo Bermonto-Avalovo. Jie plėšikavo ir siekė nuversti Lietu...
1918 m. pabaigoje bolševikai įsiveržė į Lietuvą ir užėmė Vilnių. Laikinoji vyriausybė persikėlė į Kauną. Su Vokietijos karininkų ir karių pagalba, Lietuvos kariuomenei-savanoriams pavyko sustabdyt...
Pats skaudžiausias ir sudėtingiausias konfliktas. Lenkija siekė prisijungti Vilniaus kraštą. 1920 m. rudenį, Lenkijai suvaidinus „sukilimą“, generolo Liucjano Želigovskio vadovaujama kariuomenė **užgr...
Matomas gamtinės aplinkos pakeitimas dėl žmogaus veiklos. Ikimoderniaisiais laikais tai labiausiai pasireiškė per miškų pavertimą ariama žeme, pelkių sausinimą ir gyvenviečių plėtrą. Valakų reform...
Procesas, kurio metu totalitarinė valstybė pajungia visą kultūrinį gyvenimą (meną, literatūrą, mokslą, švietimą) vienai valdančiajai ideologijai. Kultūra tampa ne saviraiškos, o **propagandos ir m...
L
1941 m. sukilimo metu sudaryta vyriausybė (vadovas J. Ambrazevičius-Brazaitis), veikusi 6 savaites, kol ją išvaikė naciai.
Ekonominė sistema, pagrįsta privačia nuosavybe, konkurencija ir pasiūlos bei paklausos mechanizmu. Valstybės kišimasis į ekonomiką yra minimalus.
Vengrų politikas ir revoliucionierius, 1848 m. Vengrijos revoliucijos lyderis, siekęs Vengrijos nepriklausomybės nuo Austrijos imperijos.
XIX a. pirmoje pusėje dominavusi politinė vizija, siekusi atkurti istorinę, daugiatautę Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę federacijoje su Lenkija, t. y. Abiejų Tautų Respubliką.
Kultūrinis, politinis ir teritorinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės palikimas, į kurį pretenduoja ir kurį savaip interpretuoja kelios šiuolaikinės valstybės: **Lietuva, Baltarusija, Ukraina ir Le...
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisės kodeksas. Ypač svarbus Trečiasis Statutas (1588 m.), kuris net ir po Liublino unijos įtvirtino LDK teisinį ir administracinį savarankiškumą.
Vienos kongreso principas, reiškiantis, kad į sostus turi būti grąžinti „teisėti“ (paveldėjimo teise) monarchai, kuriuos buvo nuvertusi Prancūzijos revoliucija arba Napoleonas.
Teisėta laikoma tik ta valdžia, kuri paveldima iš kartos į kartą (legitimi monarchija). Napoleono pasodinti valdovai buvo paskelbti neteisėtais.
Talentinga vokiečių kino režisierė, sukūrusi garsiausius nacių propagandinius filmus – „Valios triumfas“ ir „Olimpija“. Jos filmai pasižymėjo novatoriška kinematografija ir estetine galia, tač...
Tobulas „Renesanso žmogaus“ pavyzdys. Genialus menininkas, mokslininkas, inžinierius ir anatomas. Jo smalsumas buvo beribis – jis tapė „Moną Lizą“, projektavo skraidymo aparatus ir tyrinėjo žmogau...
Politinė filosofija, pabrėžianti individo teises ir laisves, konstitucinį valdymą, parlamentarizmą ir laisvąją rinką. Siekė apriboti absoliučią monarchų valdžią.
Teisė, leidusi bet kuriam Seimo nariui, prieštaraujančiam sprendimui, nutraukti viso Seimo darbą ir anuliuoti visus jo nutarimus. Tapo viena iš pagrindinių valstybės paralyžiaus priežasčių.
ATR dalis, turėjusi savo institucijų tradiciją ir teritoriją. Laiko ašyje tai intervalas, kuris ATR kontekste baigiasi 1795 m., kai politinė autonomija išnyksta.
Pogrindinis leidinys, leistas Lietuvoje 1972–1989 m., fiksavęs tikinčiųjų persekiojimus ir žmogaus teisių pažeidimus sovietų okupacijos metais. Svarbus pasipriešinimo ir informacinio karo simbolis...
1990 m. kovo 11 d.
1918 m. vasario 16 d.
1988 m. įkurtas visuomeninis judėjimas, kurio pradinis tikslas buvo remti Gorbačiovo reformas, o vėliau – atkurti Lietuvos nepriklausomybę.
1794 m. sukilimo metu LDK veikusi sukilėlių valdžia Vilniuje. Valdymo lygmenis galima įsivaizduoti kaip hierarchiją: vieta → apskritis → centras; taryba siekė valdyti „centro“ lygmeniu.
Renesanso epochoje literatūra išsilaisvino iš vien religinės tematikos. Rašytojai (Dantė, Petrarka, Šekspyras) pradėjo kurti tautinėmis kalbomis, nagrinėti *žmogiškąsias aistras, meilę, abejones...
1569 m. sudaryta sutartis, kuria LDK ir Lenkijos karalystė susijungė į vieną federacinę valstybę – Abiejų Tautų Respubliką su bendru valdovu ir Seimu, bet atskirais iždais, kariuomenėmis ir teise.
Prancūzijos karalius (1643–1715), žinomas kaip Karalius Saulė. Ryškiausias absoliutizmo atstovas, pastatęs Versalio rūmus ir centralizavęs valdžią.
Paskutinis Prancūzijos karalius prieš revoliuciją. Jo bandymai išsaugoti absoliutinę monarchiją baigėsi giljotina.
Protestantizmo šaka, kurią pradėjo Martynas Liuteris. Pabrėžia išganymą per tikėjimą, o ne per gerus darbus. Paplitusi Vokietijoje, Skandinavijos šalyse, Latvijoje, Estijoje, Mažojoje Lietuvoje.
Lietuvos laisvės kovos sąjūdis. Organizacija, kuri 1949 m. suvienijo visus partizanus ir paskelbė Deklaraciją.
Karinis konfliktas, kuriame tiesiogiai kovoja mažesnės valstybės, tačiau jas remianti, finansuojanti ir ginkluojanti viena iš supervalstybių (JAV arba SSRS).
Istoriškai susidariusi paveldima socialinė grupė su nustatytomis teisėmis ir pareigomis (dvasininkija, bajorija, trečiasis luomas). Būdingas feodalinei visuomenei.
Valdymo forma brandžiaisiais viduramžiais (XII–XV a.), kurioje monarcho valdžią riboja luomų atstovų susirinkimas (pvz., Parlamentas, Seimas), ypač mokesčių klausimais.
Valdymo forma, LDK įsitvirtinusi po krikšto ir unijų su Lenkija. Didžiojo kunigaikščio valdžią ribojo Ponų taryba, o vėliau – ir bajorų Seimas.
Dvasininkijos, bajorijos ir miestiečių atstovų susirinkimai (pvz., Anglijos Parlamentas, Prancūzijos Generaliniai luomai), kurie tarėsi su monarchu dėl mokesčių ir įstatymų.
M
Didžiosios Britanijos premjerė (1979–1990), viena ryškiausių neoliberalizmo politikos įgyvendintojų. Vykdė plataus masto privatizaciją ir mažino profesinių sąjungų įtaką.
1948–1951 m. vykdyta didžiulė JAV ekonominės paramos programa Vakarų Europai atkurti. Tikslas – pakelti pragyvenimo lygį, kad skurdas netaptų terpe plisti komunizmui.
JAV dvasininkas, Afroamerikiečių pilietinių teisių judėjimo lyderis. Propagavo nesmurtinio pasipriešinimo filosofiją. Nobelio taikos premijos laureatas.
Vokiečių vienuolis ir teologas, Reformacijos pradininkas. 1517 m. paskelbė „95 tezes“, kritikuojančias prekybą indulgencijomis.
Leido masiškai gaminti audinius. Tekstilės pramonė buvo pirmoji, kurią palietė perversmas. Britanija tapo „pasaulio dirbtuvėmis“.
Masinis žemės sausinimo ir tiesinimo procesas, kuris, nors ir padidino žemės ūkio plotus, kartu sunaikino tradicinį Lietuvos kraštovaizdį ir vienkiemių sistemą.
Valstybė, valdanti kolonijas. Pavyzdžiui, Didžioji Britanija buvo Indijos metropolija.
Paskutinis Sovietų Sąjungos lyderis. Jo reformos (perestroika ir glasnost) ir atsisakymas naudoti jėgą prieš Rytų Europos šalis lėmė Šaltojo karo pabaigą ir SSRS žlugimą.
Vilniaus generalgubernatorius, pasiųstas numalšinti 1863 m. sukilimo. Dėl ypatingo žiaurumo ir viešų egzekucijų pramintas „Koriku“. Inicijavo spaudos draudimą.
Vienas iš lietuvių raštijos pradininkų, Kontrreformacijos veikėjas. Savo „Postilės“ (1599 m.) prakalboje iškėlė gimtosios kalbos svarbą tautos išlikimui.
Lietuvių kompozitorius ir dailininkas, simbolizmo atstovas, kūręs XIX-XX a. sandūroje. Unikali asmenybė, siekusi sujungti muziką ir dailę į vieną visumą („vizualinė muzika“). Moderniosios lietuvių...
Lenkijos astronomas, suformulavęs heliocentrinę visatos teoriją, teigiančią, kad Žemė sukasi aplink Saulę, o ne atvirkščiai. Savo knygoje „Apie dangaus sferų sukimąsi“ (1543 m.) jis metė tiesi...
Tipinis sovietinis gyvenamasis rajonas, sudarytas iš standartinių, blokinės arba stambiaplokštės statybos daugiabučių. Tokie rajonai buvo statomi sparčiai augančiuose miestuose.
1987 m.
1938 m. sutartis tarp Vokietijos, Italijos, D. Britanijos ir Prancūzijos, kuria Čekoslovakija buvo priversta atiduoti Sudetų kraštą Vokietijai.
Plati meno kryptis, atsiradusi XIX a. antroje pusėje, atmetusi tradicines akademines taisykles. Modernūs menininkai siekė išreikšti subjektyvų požiūrį, eksperimentavo su forma, spalva ir technika.
Ankstyvoji mokslo forma, kurioje dominavo loginis samprotavimas ir stebėjimas, o ne eksperimentas. Apėmė matematiką, astronomiją, mediciną, gamtos filosofiją.
XVI–XVII a. periodas, kai fundamentalūs atradimai astronomijoje, fizikoje ir medicinoje pakeitė požiūrį į visatą. Ji rėmėsi stebėjimu, eksperimentu ir matematiniu apskaičiavimu, o ne aklu pasitikė...
1939 m. rugpjūčio 23 d. Vokietijos ir SSRS nepuolimo sutartis. Jos slaptaisiais protokolais Rytų Europa padalyta į įtakos sferas.
1939 m. rugpjūčio 23 d.
Tikėjimas vienu Dievu. Pamatinis judaizmo, krikščionybės ir islamo principas.
Vilniaus universiteto auklėtinis ir profesorius, lenkų ir lotynų kalbomis kūręs poetas, pramintas „Sarmatų Horacijumi“. Jo lotyniška poezija buvo žinoma ir vertinama visoje XVII a. Europoje. Sarbi...
XIX a. Žemaičių vyskupas, tautinio atgimimo veikėjas. Spaudos draudimo metais organizavo knygnešystę, slaptas lietuviškas mokyklas ir blaivybės sąjūdį, taip paversdamas Bažnyčią pasipriešinimo cen...
Kompozitorius, diplomatas, 1794 m. sukilimo dalyvis. Atstovavo senajai LDK patriotų kartai, teikė carui Aleksandrui I LDK autonomijos atkūrimo projektus.
N
Privataus turto (gamyklų, žemės, bankų) nusavinimas ir perdavimas valstybės nuosavybėn.
Ideologija, teigianti, kad tauta, apibrėžiama per bendrą kalbą, kultūrą ir istoriją, yra pagrindinė politinės organizacijos forma ir turi teisę sukurti savo nepriklausomą valstybę.
Fašizmo atmaina Vokietijoje. Ideologijos branduolys – rasinė teorija, teigianti arijų rasės pranašumą, ir kraštutinis antisemitizmas (neapykanta žydams).
Prancūzijos karvedys ir imperatorius, po revoliucijos įvedęs tvarką, išplatinęs po Europą Civilinį kodeksą ir sukūręs didžiulę imperiją.
1949 m. įkurta Šiaurės Atlanto sutarties organizacija. Tai gynybinis Vakarų valstybių aljansas, kurio 5-asis straipsnis skelbia, kad ginkluotas vienos narės užpuolimas laikomas visų narių užpuolimu.
1949 m. įkurtas Vakarų bloko karinis-politinis aljansas, kurio pagrindinis tikslas buvo kolektyvinė gynyba nuo galimos sovietų agresijos.
Ekonomikos forma, kai produktai gaminami savo poreikiams tenkinti, o ne mainams ar pardavimui. Prekyba yra minimali. Būdingas agrarinėms visuomenėms.
Ekonominė politika, pabrėžianti laisvosios rinkos pranašumą ir siekianti mažinti valstybės vaidmenį ekonomikoje per privatizaciją, dereguliaciją ir mokesčių mažinimą.
Valstybės politika nedalyvauti karuose tarp kitų valstybių, nesijungti į karinius aljansus ir nesišalinti nė vienos kariaujančios pusės. Tarpukario Lietuva bandė laikytis šios politikos.
Sovietų Sąjungos lyderis po Stalino mirties. Inicijavo raketų dislokavimą Kuboje, kas sukėlė Karibų krizę. Taip pat pradėjo „destalinizacijos“ procesą.
Tarptautinis teismas, po karo teisęs nacių vadovus už nusikaltimus taikai, karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui.
Sovietų represinė struktūra, vykdžiusi areštus, kratas, terorą ir kovojusi prieš partizanus.
Privilegijuotas Komunistų partijos ir sovietinių valdininkų elito sluoksnis. Jie turėjo prieigą prie specialių parduotuvių, geresnių butų, automobilių ir kitų gėrybių, nepasiekiamų eiliniams pilie...
Rusijos agresija ir karas su Ukraina (Krymo aneksija 2014 m., plataus masto invazija nuo 2022 m.).
D. Britanijos ir Prancūzijos politika 4-ajame dešimtmetyje, kuria, darant nuolaidas agresyvioms valstybėms (ypač Vokietijai), siekta išvengti karo.
1775 m. sukurta vykdomosios valdžios institucija, siekusi centralizuoti valdymą. Jei funkcijas žymime $V$ (vykdomoji), tai taryba buvo bandymas sustiprinti $V$ dalį valstybės valdyme.
O
Vokietijos Rytų fronto vyriausioji vadovybė; taip pat pavadinimas karinio-administracinio vieneto, apėmusio okupuotas Rusijos imperijos teritorijas (Lietuvą, Latviją, dalį Baltarusijos, Lenkijos).
Pirmasis Romos imperatorius (valdė 27 m. pr. Kr. – 14 m.). Baigė pilietinius karus, įvedė principato sistemą ir pradėjo Pax Romana (Romos taikos) laikotarpį.
Laikinas kitos valstybės teritorijos užėmimas karine jėga.
Lietuvių bibliotekininkė, Holokausto metu gelbėjusi žydus Vilniaus gete. Pasaulio Tautų Teisuolė.
Nacių sukurtas administracinis vienetas (reichskomisaratas), apėmęs Baltijos šalis ir dalį Baltarusijos.
Prūsijos ministras pirmininkas ir pirmasis Vokietijos kancleris. Laikomas Vokietijos suvienijimo „architektu“, Realpolitik meistru, suvienijusiu šalį „geležimi ir krauju“.
P
Valstybė, kurios oficiali religija yra pagoniška (politeistinė). LDK buvo paskutinė tokia valstybė Europoje, todėl nuolat patyrė krikščioniškų kaimynų, ypač kryžiuočių ordinų, karinį ir ideologinį...
Miškas prie Vilniaus, tapęs didžiausia masinių žudynių vieta Lietuvoje nacių okupacijos metais (apie 100 tūkst. aukų).
Teorijos, kurios imituoja mokslinį tyrimą, bet yra paremtos prasimanymais, sąmokslo teorijomis ar ideologija, o ne moksliniais metodais ir patikimais šaltiniais.
Karinė strateginė pusiausvyra (lygybė) tarp priešiškų valstybių ar jų blokų.
Valdymo forma, kurioje aukščiausia valdžia priklauso parlamentui (Seimui). Seimas formuoja vyriausybę ir ją kontroliuoja, o prezidento vaidmuo yra daugiau simbolinis. Tokia sistema Lietuvoje veikė...
Ginkluotas pasipriešinimas, vykęs Lietuvoje 1944–1953 m., siekiant atkurti nepriklausomybę.
Garbės vardas, suteikiamas ne žydų kilmės asmenims, kurie rizikuodami gyvybe gelbėjo žydus Holokausto metu (pvz., O. Šimaitė, Č. Sugihara).
„Persitvarkymas“ – M. Gorbačiovo inicijuota SSRS ekonominių reformų programa, siekiant liberalizuoti planinę ekonomiką. Galiausiai prisidėjo prie SSRS žlugimo.
Įtakingas Atėnų politikas ir karvedys V a. pr. Kr. Jo valdymo laikotarpis vadinamas Atėnų „aukso amžiumi“, demokratijos klestėjimo viršūne.
Dviejų ar daugiau valstybių sąjunga, kurią sieja bendras valdovas, tačiau kiekviena valstybė išlaiko savo atskirą teritoriją, įstatymus, iždą ir kariuomenę. Tokia buvo Krėvos unija.
Generolas, nacių okupacijos metais ėjęs pirmojo generalinio tarėjo pareigas (vadovavo lietuviškajai savivaldai).
Visuomenė, kurioje piliečiai aktyviai dalyvauja sprendžiant bendrus reikalus per nevyriausybines organizacijas, asociacijas, judėjimus, nepriklausomai nuo valstybės institucijų.
Teisinis ryšys tarp asmens ir valstybės, suteikiantis abipuses teises ir pareigas. Pakeitė viduramžių „valdinio“ sąvoką.
1941 m. birželio 14–17 d.
Ekonominė sistema, kurioje visos gamybos priemonės priklauso valstybei, o gamybos apimtis, kainas ir paskirstymą nustato centrinės valdžios planai. Būdinga komunistiniams režimams.
Sokrato mokinys, įkūręs Akademiją – pirmąją aukštojo mokslo įstaigą Vakarų pasaulyje. Sukūrė idėjų (arba formų) teoriją, teigiančią, kad realus pasaulis yra tik netobulas idealaus, amžino idėjų pa...
1794-05-07 dokumentas, kuriuo siekta pritraukti valstiečius į sukilimą, ribojant baudžiavą. Paprastas skaičių modelis: jei prisijungusiųjų dalis yra $p$, pažadai gerinti padėtį turėjo didinti $p$.
Senovės Graikijos miestas-valstybė su savo įstatymais, valdymu ir piliečių bendruomene. Tai buvo pagrindinis graikų politinio ir socialinio gyvenimo vienetas.
Daugiadievystė – tikėjimas daug dievų. Būdingas senajam baltų tikėjimui (Perkūnas, Žemyna, Laima ir kt.).
Filosofijos šaka, nagrinėjanti valdžios, teisingumo, teisių ir laisvių prigimtį. Apšvietos epochoje ji kėlė esminius klausimus: **iš kur kyla valdžia, kokios yra jos ribos ir kokios yra prigimtinės žm...
Valdovo ir valstybės krikštas, priimtas ne tiek dėl gilių religinių įsitikinimų, kiek dėl politinių tikslų: siekiant gauti karaliaus karūną, sudaryti karinę sąjungą, neutralizuoti priešus ar moder...
Generolas, 1944 m. vadovavęs Lietuvos vietinei rinktinei.
Rytų slavų humanistas, mokslo daktaras ir LDK spaudos pradininkas. 1522 m. Vilniuje įkūręs spaustuvę, jis išleido „Mažąją kelionių knygelę“ – pirmąją spausdintą knygą LDK. Jo veikla simbolizuoja R...
1789–1799 m.
Idėja, kad tam tikros teisės (pvz., teisė į gyvybę, laisvę) priklauso žmogui iš prigimties, o ne yra suteikiamos valdžios. Valdžia privalo šias teises gerbti ir saugoti.
Romos imperijos valdymo forma (27 m. pr. Kr. – 284 m.), įvesta Oktaviano Augusto. Tai buvo užmaskuota monarchija, kurioje formaliai išlaikytos respublikos institucijos, bet visa galia priklausė im...
Procesas, kurio metu valstybei priklausantis turtas (įmonės, žemė, pastatai) perduodamas arba parduodamas privačiam sektoriui – asmenims ar įmonėms.
Procesas, kai režimui neįtikę arba persekiojami intelektualai, menininkai ir mokslininkai yra ištremiami iš šalies arba priversti bėgti, kad išsaugotų gyvybę ar kūrybos laisvę. Tai būdas režimui a...
Sistemingas informacijos, idėjų ar gandų skleidimas, siekiant paveikti visuomenės nuomonę ir elgesį. Totalitariniai režimai pavertė propagandą galingu valstybės kontrolės įrankiu.
Krikščionybės kryptys, atsiradusios po XVI a. Reformacijos. Atmeta popiežiaus autoritetą, pabrėžia asmeninį tikėjimą ir Biblijos svarbą. Skirstosi į daugybę šakų, iš kurių svarbiausios – liute...
Sukurti tokią galių pusiausvyrą, kad nė viena valstybė Europoje negalėtų tapti per daug galinga ir grasinti kitoms (kaip Napoleono Prancūzija).
Specifinė rekvizicijos forma Lietuvoje – privaloma, normuota grūdų duoklė okupacinei valdžiai.
R
Prancūziškas terminas, reiškiantis „valstybės interesą“. Politikos principas, teigiantis, kad valstybės gerovė ir saugumas yra aukščiau už visus kitus moralinius ar religinius įsipareigojimus. Pri...
Visuomenės gyvenimo sritis, apimanti gebėjimą skaityti, rašyti, kurti ir platinti rašytinius tekstus. LDK jos pradžia siejama su kanceliarijų steigimu, mokyklomis, o vėliau – su knygų spausdinimu...
Pragmatiška politika, pagrįsta ne ideologiniais ar moraliniais principais, o valstybės galia ir nacionaliniais interesais. Ryškiausias atstovas – Otas fon Bismarkas.
Religinis ir socialinis judėjimas XVI a. Europoje, kurį pradėjo Martynas Liuteris. Jis kritikavo Katalikų Bažnyčią ir lėmė protestantizmo atsiradimą.
Priverstinis turto (maisto, gyvulių, daiktų) nusavinimas valstybės ar kariuomenės reikmėms karo metu.
„Atgimimas“ (pranc. Renaissance). XIV–XVI a. Europos kultūros ir meno epocha, žyminti perėjimą nuo viduramžių prie naujųjų laikų. Jai būdingas Antikos idealų atgaivinimas, mokslo pažanga ir pasa...
Pakartotinė okupacija. Lietuvoje šis terminas naudojamas apibūdinti 1944 m. sovietų sugrįžimą, pabrėžiant, kad tai nebuvo išvadavimas, o okupacijos tąsa.
Grįžimas į tėvynę. Po karo vyko masinė lenkų repatriacija iš Vilniaus krašto į Lenkiją ir prievartinė sovietų piliečių repatriacija iš Vakarų į SSRS.
Lotyniškas terminas, reiškiantis „viešąjį reikalą“. Iš jo kilo žodis „respublika“ – valdymo forma, kurioje aukščiausia valdžia priklauso piliečiams, o ne monarchui.
Valdymo forma (lot. „viešas reikalas“), kurioje aukščiausia valdžia priklauso piliečių renkamiems atstovams ir institucijoms, o ne monarchui. Būdingas valdžių padalijimo principas.
Senosios politinės ir socialinės tvarkos, egzistavusios iki Prancūzijos revoliucijos, atkūrimas. Vienos kongreso tikslas buvo atkurti monarchijas ir slopinti liberalias bei nacionalistines idėjas.
Siekti atkurti tokią padėtį, kokia buvo prieš Prancūzijos revoliuciją. Tai reiškė senųjų monarchijų ir sienų grąžinimą.
Italijos nacionalinio suvienijimo judėjimas XIX amžiuje, kurio tikslas buvo suvienyti susiskaldžiusias Italijos valstybes į vieną karalystę.
Teisės sistema, sukurta senovės Romoje. Pasižymėjo sistemiškumu, universalumu ir principais, tokiais kaip teisės viršenybė ir nekaltumo prezumpcija, kurie tapo Vakarų teisės pagrindu.
JAV prezidentas (1981–1989 m.). Vykdė griežtą antikomunistinę politiką, pavadino SSRS „blogio imperija“ ir pradėjo naują ginklavimosi varžybų etapą, kuris prisidėjo prie sovietų ekonomikos išsekim...
Sisteminga politika, kuria siekta primesti rusų kalbą ir kultūrą. Ji buvo vykdoma per švietimo sistemą, kariuomenę ir skatinant rusakalbių migraciją.
nuo 2014 m., nuo 2022 m. - plataus masto invazija
Asmuo, padėjęs partizanams palaikyti ryšį tarp būrių ir platinti pogrindžio spaudą.
Valdymo forma senovės Artimuosiuose Rytuose, kuriai būdinga neribota, centralizuota vieno valdovo (despoto) galia, jo sudievinimas ir pilietinių teisių nebuvimas.
S
Formaliai nepriklausoma valstybė, kuri realybėje yra politiškai, ekonomiškai ir kariškai visiškai priklausoma nuo kitos, galingesnės valstybės (pvz., Lenkija, Vengrija SSRS atžvilgiu).
Pogrindinė, necenzūruota spauda, leista ir platinta pačių žmonių. Žymiausias pavyzdys – „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“.
Organizacijos, ypač religinės, skilimas. Istorijoje svarbiausia yra Didžioji schizma (1054 m.), kai Krikščionių Bažnyčia skilo į katalikus ir stačiatikius.
Procesas, kurio metu religijos ir jos institucijų įtaka visuomenės gyvenime mažėja. Religija tampa privačiu asmens reikalu, o ne viešosios tvarkos dalimi.
Kunigas (dabar – kardinolas), vienas pagrindinių „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ iniciatorių, leidėjų ir redaktorių. Dėl šios veiklos sovietų persekiotas ir kalintas.
Pirmasis Lietuvos istorikas, parašęs Lietuvos istoriją lietuvių kalba („Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“). Jo romantiškas požiūris į didingą LDK praeitį tapo įkvėpimo šaltiniu XIX...
Skirtingų religijų, kultų ar tikėjimų elementų susiliejimas, susimaišymas. Lietuvoje po krikšto pagoniški papročiai susipynė su krikščioniškais (pvz., Kūčios, Vėlinės).
Oficialus ir vienintelis leistinas meno metodas Sovietų Sąjungoje ir jos satelitinėse valstybėse. Jo tikslas – vaizduoti „realybę jos revoliucinėje raidoje“, t. y. kurti optimistišką, herojišką ir...
Rašytoja, visuomenės veikėja, viena pirmųjų Lietuvos feminisčių. Ji aktyviai pasisakė už moterų teises, kritikavo visuomenės sustabarėjimą ir siekė sujungti **lietuvių liaudies tradicijas su moder...
Graikų filosofas, laikomas Vakarų filosofijos pradininku. Jis teigė, kad išmintis prasideda nuo pripažinimo, jog nieko nežinai („Žinau, kad nieko nežinau“). Jo metodas – **dialogas ir nuolatinis k...
Komunistinio bloko valstybėse vykdyta industrializacija, pasižymėjusi gigantomanija, centralizuotu planavimu ir visišku gamtosaugos ignoravimu. Prioritetas buvo teikiamas sunkiajai pramonei ir kar...
Pokario Lietuvoje (apie 1955–1985 m.) plitęs architektūros ir dailės stilius. Viena vertus, tai buvo sovietinės modernizacijos ir ideologijos dalis, kita vertus, talentingiems menininkams ir archi...
Prievartinis valstybės politinės, ekonominės ir kultūrinės santvarkos pertvarkymas pagal Sovietų Sąjungos modelį (nacionalizacija, vienpartinė sistema, teroras).
Krikščionybės šaka, atskilusi po 1054 m. Schizmos. Neturi vieno centro, susideda iš savarankiškų (autokefalinių) bažnyčių (pvz., Graikijos, Rusijos), vadovaujamų patriarchų. Nepripažįsta popie...
Paskutinis Abiejų Tautų Respublikos karalius (1764–1795). Apšvietos idėjų šalininkas, inicijavęs Gegužės 3-iosios konstituciją, tačiau jo valdymas baigėsi visišku valstybės žlugimu.
Ilgametis Lietuvos diplomatas, po 1940 m. okupacijos tapęs Lietuvos diplomatinės tarnybos egzilyje vadovu. Visą sovietmetį palaikė Lietuvos valstybingumo tęstinumo idėją.
Pirmasis demokratiškai rinktas Lietuvos parlamentas (1920–1922 m.), padėjęs modernios valstybės pamatus: priėmė Konstituciją, įvykdė žemės reformą, įvedė litą.
Paniekinamas „liaudies gynėjų“ pavadinimas. Tai buvo iš vietinių gyventojų sovietų valdžios suformuoti ginkluoti kolaborantų būriai, padėję NKVD kovoti su partizanais ir vykdyti trėmimus.
JAV užsienio politikos strategija, kurios tikslas – ne sunaikinti komunizmą ten, kur jis jau yra, bet neleisti jam plisti į naujas teritorijas (remiantis Domino teorija).
Visiška ir aukščiausia valstybės valdžia savo teritorijoje ir nepriklausomybė nuo kitų valstybių tarptautiniuose santykiuose. Valdovas ar vyriausybė turi išimtinę teisę leisti įstatymus ir juo...
T
ATR kariuomenės generolas, 1794 m. sukilimo vadas. Sukilimu bandyta išsivaduoti iš Rusijos įtakos ir atkurti valstybės savarankiškumą po Antrojo padalijimo.
1792 m. susikūrusi konfederacija, siekusi panaikinti 1791 m. reformas. Priežasties–pasekmės seka gali būti rašoma kaip grandinė: reformos → opozicija → intervencija → padalijimas.
Kitų valstybių oficialus akatas, kuriuo patvirtinama naujos valstybės ar vyriausybės egzistencija ir jos, kaip tarptautinės teisės subjekto, statusas. Būna de facto (faktinis) ir de jure (teis...
Demokratinės respublikos, susikūrusios Europoje po Pirmojo pasaulinio karo. Dauguma jų (išskyrus pvz., Čekoslovakiją) buvo **politiškai nestabilios ir neatlaikė ekonominių krizių bei ekstremistinių id...
Valstybės modelis, kurio pagrindas yra viena tauta, siejama bendros kalbos, kultūros ir istorijos. Tarpukario Lietuva buvo kuriama kaip lietuvių tautinė valstybė.
XIX a. antros pusės lietuvių inteligentijos judėjimas, kurio tikslas – sukurti modernią tautą, paremtą lietuvių kalba ir etnine kultūra. Pagrindiniai jo įrankiai buvo nelegali spauda (**„Aušra“, „...
Principas, teigiantis, kad kiekviena tauta turi teisę laisvai nustatyti savo politinį statusą ir siekti ekonominio, socialinio bei kultūrinio vystymosi. Šis principas tapo teisiniu pagrindu dekolo...
Spartus ir radikalus naujų technologijų atsiradimas ir pritaikymas, iš esmės keičiantis visuomenės gyvenimą. Industrinės epochos proveržio simboliai – garo variklis, mechaninės staklės, telegrafas...
Leido beveik akimirksniu perduoti informaciją dideliais atstumais. Tai buvo informacinės revoliucijos pradžia.
Pasaulėžiūra, kurios centre yra Dievas (gr. theos). Viduramžiais tai reiškė, kad visi gyvenimo aspektai – menas, mokslas, politika, moralė – buvo aiškinami ir vertinami per religinę prizmę. Svar...
Mokslas apie Dievą, jo prigimtį ir apreiškimą. Viduramžiais teologija buvo laikoma „mokslų karaliene“, kuriai turėjo tarnauti visi kiti mokslai, įskaitant filosofiją.
Vienas iš JAV „tėvų įkūrėjų“, pagrindinis JAV Nepriklausomybės deklaracijos (1776 m.) autorius ir trečiasis JAV prezidentas.
Valdymo forma, kuriai būdinga viena partija, viena privaloma ideologija, lyderio kultas, masinis teroras ir siekis visiškai kontroliuoti visas visuomenės gyvenimo sritis, įskaitant privatų gyvenim...
Priemonių ir infrastruktūros visuma, skirta kroviniams ir keleiviams pervežti. XIX a. revoliuciją sukėlė garu varomos sistemos: geležinkeliai sausumoje ir garlaiviai vandenyje. Šios sistemos „...
Prievartinis gyventojų išvežimas (represija), kėlęs grėsmę šeimoms ir skatinęs vyrus trauktis į mišką.
Prievartinis gyventojų iškeldinimas iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos į atokius SSRS regionus (Sibirą).
1947 m. JAV prezidento H. Trumano paskelbta politika, kuria JAV įsipareigojo teikti karinę ir ekonominę pagalbą šalims, kurioms gresia komunistų perversmai ar išorinė agresija (pirmiausia taikyta Grai...
Vystymosi modelis, kuriuo siekiama tenkinti dabarties poreikius, nepakenkiant ateities kartų galimybėms tenkinti savuosius. Ši koncepcija bando suderinti tris ramsčius: **ekonominį augimą, sociali...
U
Griežtas ir galutinis reikalavimas, kurį viena valstybė pateikia kitai, grasindama imtis karinių ar kitokių prievartos priemonių, jei reikalavimas nebus įvykdytas per nustatytą laiką.
Istorinis laikotarpis (maždaug 1991–2008 m.), kai tarptautinėje sistemoje dominavo viena supervalstybė – Jungtinės Amerikos Valstijos.
Krikščionių bendruomenė, susikūrusi po 1596 m. Brastos unijos. Jie pripažįsta popiežiaus valdžią, bet laikosi rytietiškų (stačiatikiškų) pamaldų tradicijų.
Spartus miestų augimo ir miestiečių skaičiaus didėjimo procesas. Gamykloms reikėjo daugybės darbininkų, todėl milijonai žmonių iš kaimų kėlėsi į miestus, kurie augo chaotiškai, be planavimo, tapdami p...
Regionas į pietvakarius nuo Nemuno, kuris po 1795 m. atiteko Prūsijai. Geografijoje ribą galima suvokti kaip liniją žemėlapyje; matematiškai tai gali būti riba $x = 0$, kuri atskiria dvi sritis.
Situacija, kai aktyvūs karo veiksmai yra nutraukti, tačiau nėra pasirašyta taikos sutartis ir politinis konflikto sprendimas nerastas. Tokie konfliktai gali bet kada atsinaujinti (pvz., Padniestrė...
V
Čekų dramaturgas, disidentas, vienas iš „Chartijos 77“ įkūrėjų. Po Aksominės revoliucijos tapo paskutiniu Čekoslovakijos ir pirmuoju Čekijos prezidentu.
XVI a. viduryje LDK įvykdyta žemės reforma, kuria valstiečių žemė buvo išmatuota ir padalyta standartiniais sklypais – valakais. Tai leido efektyviau rinkti mokesčius, įtvirtino baudžiavą ir r...
1955 m. sukurtas karinis Rytų bloko aljansas, vadovaujamas SSRS. Tai buvo atsakas į VFR (Vakarų Vokietijos) priėmimą į NATO. Organizacija naudota ir vidaus neramumams bloke malšinti.
1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba pasirašė aktą, skelbiantį nepriklausomos, demokratinės Lietuvos valstybės atkūrimą. Laikoma modernios Lietuvos valstybės pradžia.
Visuotinis Katalikų Bažnyčios vyskupų susirinkimas, skirtas Bažnyčios atnaujinimui (aggiornamento) ir prisitaikymui prie modernaus pasaulio iššūkių.
1648 m. pasirašytos sutartys, užbaigusios Trisdešimties metų karą. Įtvirtino valstybės suvereniteto ir teritorinio vientisumo principus, laikomos modernios tarptautinių santykių sistemos p...
1814–1815 m. vykęs Europos valstybių vadovų susitikimas, skirtas pertvarkyti žemyną po Napoleono karų. Pagrindiniai tikslai – restauracija, legitimizmas ir jėgų balanso sukūrimas.
1944 m. suformuotas savanorių karinis junginys (vad. P. Plechavičius) kovai su sovietų diversantais, vėliau likviduotas nacių.
XVIII a. Vilniuje gyvenęs iškilus žydų rabinas, Talmudo ir Toros komentatorius, vienas didžiausių visų laikų judaizmo autoritetų. Dėl jo veiklos ir įkurtos ješivos (dvasinės akademijos) Vilnius tapo p...
1943 m. rugsėjo 23 d.
Įkurtas 1579 m. jėzuitų ordino iniciatyva kaip Vilniaus Akademija. Tai buvo pirmoji aukštojo mokslo įstaiga Rytų Europoje, tapusi svarbiausiu mokslo, švietimo ir kultūros centru, rengusiu viet...
Gydytojas, rašytojas, publicistas, laikraščio „Varpas“ įkūrėjas ir redaktorius. Jis parašė „Tautišką giesmę“, tapusią Lietuvos himnu. Kudirka įkūnijo modernaus, išsilavinusio ir patriotiško lietuv...
Olandų tapytojas, postimpresionizmo atstovas. Pasižymėjo emocingu, ekspresyviu stiliumi, ryškiomis spalvomis ir matomais potėpiais. Jo kūryba padarė milžinišką įtaką XX a. menui.
Politinės filosofijos idėja, kad valstybė ir jos įstatymai atsiranda iš numanomo susitarimo tarp laisvų individų, kurie atsisako dalies savo laisvės mainais į saugumą ir teisių apsaugą.
Ilgametis Rusijos prezidentas. Jam valdant Rusija tapo autoritarine valstybe, vykdančia agresyvią, revanšistinę užsienio politiką, kurios kulminacija – karas prieš Ukrainą.
Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas – pogrindinė organizacija, vadovavusi politiniam pasipriešinimui nacių (vėliau ir sovietų) okupacijos metais.
1870–1871 m.
Ukrainos prezidentas, tapęs nacionalinio pasipriešinimo Rusijos agresijai simboliu. Jo lyderystė padėjo sutelkti Ukrainos visuomenę ir tarptautinę paramą.
Prancūzų rašytojas ir filosofas, aštrus Katalikų bažnyčios kritikas, kovojęs už žodžio ir religijos laisvę bei toleranciją.
LDK kunigaikštis, kurio valdymo metais (1392–1430) LDK pasiekė didžiausią galią ir teritorinį išsiplėtimą. Žalgirio mūšio laimėtojas, siekęs Lietuvos karaliaus karūnos.
Sąjūdžio lyderis, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas, Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, pirmininkavęs Kovo 11-osios akto priėmimui.
Masinė istorijos politikos kampanija tarpukario Lietuvoje, skirta paminėti 500-ąsias Vytauto Didžiojo mirties metines. Jos tikslas buvo konsoliduoti tautą ir stiprinti jauną valstybę, kuriant gali...
Z
Vienas iš pagrindinių 1863 m. sukilimo vadų Lietuvoje. Rusijos kariuomenės paimtas į nelaisvę ir viešai pakartas Vilniuje, Lukiškių aikštėje.
1834 m. Prūsijos iniciatyva sukurta Vokietijos muitų sąjunga, kuri panaikino muitus tarp vokiečių valstybių ir sukūrė bendrą rinką. Tai buvo ekonominis Vokietijos suvienijimo pamatas.
Č
Anglų gamtininkas, sukūręs evoliucijos teoriją, kuri teigė, kad rūšys vystosi per natūralią atranką. Jo idėjos metė didžiulį iššūkį tradiciniam religiniam pasaulio aiškinimui.
Lietuvos lenkų kilmės poetas, rašytojas, Nobelio premijos laureatas. Po Antrojo pasaulinio karo dirbęs komunistinės Lenkijos diplomatinėje tarnyboje, 1951 m. jis pasiprašė politinio prieglobsčio Vakar...
Japonijos diplomatas Kaune, 1940 m. išdavęs tūkstančius tranzitinių vizų žydų pabėgėliams, taip išgelbėdamas juos nuo Holokausto.
Š
Maždaug 1947–1991 m. trukusi globali JAV ir jos sąjungininkių bei SSRS ir jos sąjungininkių ideologinė, politinė, ekonominė ir karinė konfrontacija, nevykusi tiesioginiame kariniame susidūrime...
Prancūzų mąstytojas, pagrindęs valdžių padalijimo principą į įstatymų leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę. Tai šiuolaikinės demokratijos pamatas.
Prancūzų mąstytojas, veikale „Apie įstatymų dvasią“ (1748 m.) išplėtojęs valdžių padalijimo principą. Jis teigė, kad siekiant išvengti tironijos, valdžia turi būti padalyta į tris šakas: **įstatym...
Vokiečių misionierius, kuris 1009 m. bandė krikštyti pagonis ties Lietuvos ir Rusios pasieniu ir buvo nužudytas. Jo mirties aprašyme pirmą kartą paminėtas Lietuvos vardas.
Rusijos, Austrijos ir Prūsijos monarchų sąjunga, įkurta po Vienos kongreso. Jos deklaruotas tikslas – ginti krikščioniškąsias vertybes, o realus – **slopinti bet kokius revoliucinius ir nacionalin...
Ž
Vienas svarbiausių Reformacijos veikėjų po M. Liuterio, veikęs Šveicarijoje. Jo mokymas, kalvinizmas, pabrėžė griežtą moralę ir predestinacijos doktriną. Turėjo didelę įtaką LDK didikams.
Prancūzų mąstytojas, iškėlęs tautos suvereniteto idėją – kad aukščiausia valdžia kyla iš tautos, o ne iš Dievo ar monarcho.
Lietuvių rašytoja, realizmo atstovė. Savo apsakymuose (garsiausias – „Marti“) detaliai ir jautriai vaizdavo sunkų XIX a. pabaigos Lietuvos kaimo moterų gyvenimą, socialinę nelygybę ir patriarchali...
Prigimtinės, neatimamos teisės, kurias kiekvienas žmogus turi nuo gimimo, nepriklausomai nuo jo rasės, lyties, religijos ar kitų savybių. Jų universalumą įtvirtino **1948 m. Visuotinė žmogaus teis...
Paskutinis Gediminaičių-Jogailaičių dinastijos valdovas. Jo iniciatyva buvo sudaryta Liublino unija (1569 m.), sukūrusi Abiejų Tautų Respubliką.
„
Mao Dzeduno inicijuota ekonominė kampanija Kinijoje (1958–1962 m.), kuria bandyta forsuotai industrializuoti šalį. Baigėsi visiška katastrofa ir didžiuliu badu.
Nacių Vokietijoje vartotas terminas, skirtas apibūdinti beveik visą modernųjį meną (kubizmą, ekspresionizmą, siurrealizmą ir kt.). Šis menas buvo laikomas **antivokišku, žydišku, bolševikiniu ir p...
Marionetinis parlamentas, išrinktas 1940 m. liepą suklastotuose rinkimuose, kurio pagrindinis tikslas buvo įteisinti Lietuvos prijungimą prie SSRS.
Metaforiškas 1848–1849 m. revoliucijų Europoje pavadinimas. Jis simbolizuoja masinį tautų pabudimą ir siekį išsivaduoti iš senosios tvarkos priespaudos.