Sąvokų žodynas

ATR politinė sistema, kurioje lemiamą galią turėjo bajorų (šlėktos) luomas. Svarbiausi bruožai – renkamas karalius, Seimo viršenybė ir liberum veto teisė.

Rašytojas, profesorius, nacių įkaitas Štuthofo koncentracijos stovykloje, knygos „Dievų miškas“ autorius.

XVII–XVIII a. vid. Europoje dominavęs meno stilius, pasižymintis didíngumu, puošnumu, dinamiškomis formomis ir jausmingumu. LDK jis ypač ryškiai pasireiškė bažnyčių architektūroje (Vilniaus baroko...

Teisinė ir ekonominė sistema, pagal kurią valstietis yra asmeniškai priklausomas nuo feodalo ir pririštas prie žemės. Panaikinta Lietuvoje 1861 m.

Valstiečių išlaisvinimas iš priklausomybės dvarininkams, suteikiant jiems asmeninę laisvę ir teisę į žemę. Tai buvo vienas svarbiausių Tautų pavasario pasiekimų kai kuriose šalyse.

1861 m.

Ekonominė erdvė (įkurta 1957 m. Romos sutartimi), kurioje užtikrinamas laisvas prekių, paslaugų, kapitalo ir asmenų judėjimas tarp valstybių narių.

Moksliškai sutvarkyta, bendromis taisyklėmis pagrįsta kalbos forma, vartojama viešajame gyvenime ir švietime.

Italijos fašizmo lyderis; programoje siejamas su autoritarizmo ir totalitarizmo raida XX a.

Italijos fašistų lyderis, fašizmo pradininkas. Į valdžią atėjo po 1922 m. „Žygio į Romą“ ir sukūrė pirmąjį totalitarinį režimą Europoje.

Europos valstybių atstovų susitikimas, kuriame buvo nustatytos prekybos ir teritorinių pretenzijų Afrikoje taisyklės.

1961 m.

Primatologė; programoje siejama su ekologijos istorija ir gamtosauginiu mąstymu.

1941 m. birželio 22–28 d. vykęs ginkluotas lietuvių pasipriešinimas besitraukiančiai Raudonajai armijai, siekiant atkurti nepriklausomybę.

Vyskupo M. Valančiaus organizuotas judėjimas, skatinęs žmones atsisakyti alkoholio, telkęs bendruomenę ir ugdęs valstiečių sąmoningumą.

Neformalūs ryšiai ir pažintys, naudoti norint gauti deficitinių prekių ar paslaugų. „Gauti per blatą“ reiškė gauti ką nors nelegaliai, per pažįstamus, aplenkiant oficialią tvarką.

Karo taktikos rūšis, paremta staigiais, koordinuotais aviacijos ir tankų smūgiais, siekiant greitai palaužti priešą.

Ekonominė ir politinė kovos forma, kai kolonistai atsisakydavo pirkti britiškas prekes, siekdami priversti metropoliją atšaukti nepalankius įstatymus.

Rusijos socialdemokratų partijos radikalioji frakcija, siekusi jėga nuversti esamą santvarką ir sukurti komunistinę valstybę.

Lenkijos karalienė ir Lietuvos didžioji kunigaikštienė, Žygimanto Senojo žmona. Jos iniciatyva Lietuvoje pradėta Valakų reforma (1557 m.).

Pirmasis demokratiškai išrinktas Rusijos prezidentas. Suvaidino svarbų vaidmenį SSRS žlugimo procese ir vadovavo Rusijai pereinamuoju laikotarpiu į rinkos ekonomiką.

Rašytojas; programoje siejamas su kūrėjo laisvės problema totalitarinėje santvarkoje.

Rusų poetas ir rašytojas, romano „Daktaras Živaga“ autorius. Romanas, vaizduojantis inteligento likimą Rusijos revoliucijos ir pilietinio karo fone, buvo uždraustas Sovietų Sąjungoje. Kai 1958 m....

Vienas kruviniausių 1812 m. žygio į Rusiją mūšių, kuriame susidūrė Napoleono ir Rusijos pajėgos.

1773 m. protesto akcija, kurios metu kolonistai į vandenyną išmetė britų arbatos krovinį, protestuodami prieš monopoliją ir mokesčius.

1770 m. įvykęs susidūrimas Bostone, kai britų kareiviai nušovė penkis protestuojančius kolonistus, taip sustiprindami antibritiškas nuotaikas.

Šeimos modelis, kurį sudaro tėvai ir jų vaikai. Jis egzistavo ir iki industrializacijos, tačiau migracija bei miestų augimas dažnai keitė šeimų ryšius su platesne gimine.

Svarbiausios Britų imperijos dalies – Indijos – pavadinimas, pabrėžiantis jos ekonominę ir strateginę vertę.

1596 m.

1918 m. kovo 3 d. sutartis tarp bolševikų Rusijos ir Centrinių valstybių, kuria Rusija oficialiai pasitraukė iš karo.

Maža ar vidutinė valstybė tarp galingų, potencialiai priešiškų šalių, padedanti sušvelninti galimą konfliktą tarp jų.

Slėptuvė po žeme, kurioje partizanai slapstėsi ir gyveno II–III karo etapais.

Turtingas miestiečių sluoksnis (pirkliai, fabrikų savininkai), kurio politinė įtaka revoliucijos metu smarkiai išaugo.