Sąvokų žodynas

Ankstyvasis fotografijos metodas, pristatytas 1839 m., leidęs užfiksuoti vaizdą sidabruotoje metalinėje plokštelėje.

Lietuvių gydytoja ir rašytoja, sovietinių trėmimų liudininkė. Jos memuarai „Lietuviai prie Laptevų jūros“ yra vienas sukrečiančių ir svarbiausių sovietinio genocido liudijimų.

Italų poetas; siejamas su viduramžių ir Renesanso kultūros lūžiais.

Slaptosios (vargo) mokyklos mokytojas, kuris nelegaliai mokė kaimo vaikus skaityti ir rašyti lietuviškai.

Rodiklis, nusakantis, kiek produkcijos vienas darbuotojas pagamina per tam tikrą laiko vienetą.

Gamybos proceso skaidymas į mažas, paprastas operacijas, kurias atlieka skirtingi darbininkai, siekiant padidinti darbo našumą.

Persijos valdovas; programoje siejamas su senovės Rytų despotijos ir valstybingumo formų analize.

Šalis, kurioje viena valdžia valdo daug skirtingų tautybių žmonių, dažnai su skirtingomis kalbomis, kultūromis ir interesais.

Nuolatinis prekių ir paslaugų trūkumas, būdingas planinei ekonomikai. Trūko visko – nuo kokybiško maisto iki baldų ar automobilių, todėl parduotuvėse driekėsi didžiulės eilės.

Oficialus, pilnas ir teisiškai įtvirtintas naujos valstybės pripažinimas tarptautinėje bendruomenėje.

Iškilmingas pareiškimas, skelbiantis svarbiausius principus ar politinius tikslus. Dažnai būna idėjinis dokumentas.

Procesas po Antrojo pasaulinio karo, kurio metu buvusios Azijos ir Afrikos kolonijos iškovojo politinę nepriklausomybę nuo Europos metropolijų.

Karinės ginkluotės, įtvirtinimų panaikinimas ir draudimas tam tikroje teritorijoje laikyti kariuomenę.

Valdymo forma (gr. „liaudies valdžia“), kurioje valdžia priklauso piliečiams. Atėnuose tai buvo tiesioginė demokratija, kur piliečiai patys dalyvavo sprendimų priėmime Tautos susirinkime.

Kinijos reformų lyderis; siejamas su planinės ekonomikos transformacija ir rinkos elementais.

Kinijos lyderis po Mao mirties. Inicijavo rinkos ekonomikos reformas nuo 1978 m., kurios lėmė spartų Kinijos ekonomikos augimą, tačiau išlaikė Komunistų partijos politinę monopoliją.

Prancūzų filosofas ir pagrindinis „Enciklopedijos“ redaktorius, tikėjęs, kad žinios padeda žmogui tapti laisvesniam.

Masinis, prievartinis žmonių iškeldinimas iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos į kitą, dažnai atokią ir atšiaurią, vietovę. Sovietų Sąjungos naudotas kaip teroro ir socialinės inžinerijos įrankis.

Tarptautinės įtampos mažinimas, ypač tarp JAV ir SSRS Šaltojo karo metu (pvz., derybos dėl ginkluotės mažinimo).

Savavališkas pasitraukimas iš karinės tarnybos, ypač išplitęs Rusijos fronte 1917 m. dėl karo nuovargio.

Sąmoningas melagingos arba iškreiptos istorinės informacijos skleidimas, siekiant suklaidinti visuomenę ir pasiekti politinių, karinių ar ekonominių tikslų.

Svarbiausių Paryžiaus konferencijos valstybių (JAV, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Italijos) vadovai, priėmę pagrindinius pokario tvarkos sprendimus.

1054 m.

1793–1794 m. laikotarpis, kai jakobinų valdžia masiškai žudė įtariamus revoliucijos priešus ir politinius oponentus.

1905 m. lietuvių atstovų suvažiavimas Vilniuje, kuris viešai pareikalavo politinės Lietuvos autonomijos Rusijos imperijos sudėtyje.

1905 m.

1215 m.

Romos imperatorius (valdė 284–305 m.). Radikaliomis reformomis bandė įveikti III a. krizę. Įvedė dominato sistemą ir tetrarhiją (keturių valdovų valdymą).

Rašytojas ir kultūros veikėjas; programoje siejamas su Lietuvos kultūros ir tapatybės raida.

Valstybės užsienio politikos įgyvendinimo menas ir praktika, apimanti derybas, sutarčių sudarymą ir santykių palaikymą su kitomis valstybėmis per specialius atstovus (diplomatus).

Iš angl. Displaced Persons (perkeltieji asmenys). Karo pabėgėliai (tarp jų apie 60 tūkst. lietuvių), po karo atsidūrę Vakarų sąjungininkų stovyklose Vokietijoje ir atsisakę grįžti į sovietų okupuotą...

Pagal 1795 m. konstituciją sukurta vykdomoji valdžia, susidėjusi iš penkių direktorių tarybos.

Taikaus priešinimosi judėjimas autoritariniams ar totalitariniams režimams (ypač komunistiniams), reikalaujant pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms.

Vėlyvosios Romos imperijos valdymo forma (nuo 284 m.), įvesta Diokleciano. Tai buvo atvira absoliuti monarchija, kurioje imperatorius laikytas „ponu ir dievu“ (dominus et deus).

Savivaldi Britų imperijos dalis, turėjusi savo vyriausybę, bet oficialiai pripažinusi Didžiosios Britanijos monarchą.

JAV politinė teorija, teigusi, kad jei viena valstybė regione taps komunistine, tai neišvengiamai sukels grandininę reakciją ir kaimyninės valstybės taip pat taps komunistinėmis (kaip griūvantys domin...

Tarptautinių santykių sistema, kurioje dominuoja dvi supervalstybės (Šaltojo karo metu – JAV ir SSRS), aplink kurias telkiasi mažesnių valstybių blokai.

1917 m. Rusijoje susidariusi nestabili padėtis, kai šalyje vienu metu veikė du konkuruojantys valdžios centrai.

Indijos politikas ir pirmasis ministras pirmininkas; siejamas su dekolonizacijos procesu.

Škotų inžinierius, ištobulinęs garo mašiną su atskiruoju kondensatoriumi, kas leido ją plačiai pritaikyti pramonėje ir transporte.

Charizmatiškas karinis vadas ir Italijos herojus, vadovavęs savanorių žygiams, padėjusiems suvienyti pietines Italijos žemes.

Italų politinis veikėjas ir Risorgimento ideologas, siekęs Italiją suvienyti kaip demokratinę respubliką per liaudies sukilimą.

Čečėnijos lyderis; siejamas su pokomunistinės erdvės konfliktais.

Pramonininkas; siejamas su iškastinio kuro, modernios pramonės ir aplinkos poveikio tema.

JAV prezidentas (1961–1963 m.), vadovavęs šaliai per Karibų krizę. Jo ryžtingas, bet ir lankstus elgesys padėjo išvengti branduolinio karo.

JAV prezidentas; programoje siejamas su Karibų krize ir Šaltojo karo konfliktais.

Anglų filosofas, kurio idėjos apie prigimtines žmogaus teises (gyvybę, laisvę, nuosavybę) tapo JAV Nepriklausomybės deklaracijos pagrindu.

Anglų filosofas, laikomas liberalizmo tėvu. Teigė, kad kiekvienas žmogus turi prigimtines teises į gyvybę, laisvę ir nuosavybę. Jo visuomenės sutarties teorija teigia, kad žmonės sukuria valdž...

JAV prezidentas; programoje siejamas su Šaltojo karo pabaiga ir naująja pasaulio tvarka.

Garo lokomotyvo ir geležinkelių plėtros veikėjas; siejamas su transporto sistemos poveikiu aplinkai.

Kontinentinės kariuomenės vyriausiasis vadas Nepriklausomybės karo metu ir pirmasis JAV prezidentas.

Italų patriotas ir karvedys, vadovavęs „Tūkstančio“ žygiui ir suvaidinęs lemiamą vaidmenį suvienijant Pietų Italiją.