Sąvokų žodynas
Visi svarbiausi terminai ir jų paaiškinimai vienoje vietoje.
$
Interferencinių juostų tarpas dvigubo plyšio eksperimente (mažiems kampams).
Elektrono, pagreitinto įtampa $U$, bangos ilgis (klasikiniu artiniu).
Patogi konversija skaičiuojant fotonų energiją eV.
Fotono (ir bet kurios kitos dalelės) impulsas, išreikštas per bangos ilgį.
A
Temperatūra ($0 \text{ K}$), kurioje sustotų šiluminis dalelių judėjimas.
Dydis $\Delta x$, parodantis, kokiu intervalu matavimo rezultatas gali skirtis nuo tikrosios vertės. Turi tuos pačius vienetus kaip ir matuojamas dydis.
Žvaigždės ryškis, koks jis būtų stebint iš standartinio 10 parsekų atstumo.
Spektras, gaunamas, kai balta šviesa pereina per šaltas dujas. Matomos tamsios linijos ten, kur dujų atomai sugėrę fotonus.
Procesas be šilumos mainų su aplinka ($Q=0$).
Santykis $C_p / C_V$. Vienatomėms dujoms $\gamma = 1,67$.
Kreivė p-V grafike, vaizduojanti adiabatinį procesą (statesnė už izotermę).
Garsas, atsispindėjęs nuo kliūties ir grįžęs į šaltinio vietą.
Akies gebėjimas keisti lęšiuko formą (ir židinio nuotolį), prisitaikant matyti įvairiu atstumu esančius objektus.
Helio branduolys ($^4_2He$), išspinduliuojamas radioaktyvaus skilimo metu. Maža skvarba, didelė jonizacija.
Jėga, veikianti laidininką su srove magnetiniame lauke. $F = IBl\sin\alpha$.
Maksimalus atstumas, kuriuo kūnas nutolsta nuo pusiausvyros padėties. Matuojama metrais.
Procesas, kai dalelė susiduria su antidalele ir abi virsta energija (fotonais).
Medžiagos savybė turėti skirtingas fizikines savybes (pvz., lūžio rodiklį) skirtingomis kryptimis.
Teigiamas elektrodas, prie kurio juda neigiami jonai (anijonai) ir vyksta oksidacija.
Dalelė dvynė, turinti tą pačią masę, bet priešingą elektros krūvį (pvz., pozitronas).
Šiluma savaime negali pereiti iš šaltesnio kūno į šiltesnį; tam reikalingas išorinis darbas.
Išorinis šviesolaidžio sluoksnis su mažesniu lūžio rodikliu, sulaikantis šviesą šerdyje.
Vidutinis atstumas tarp Žemės ir Saulės ($1,5 \times 10^8$ km). Naudojamas matuoti atstumus Saulės sistemoje.
Reiškinys, kai išmetus kūną viena kryptimi, likusi sistema juda priešinga kryptimi dėl judesio kiekio tvermės.
Standartinis masės vienetas atomo fizikoje. 1 u = 1/12 anglies-12 atomo masės. Energetinis ekvivalentas: ~931.5 MeV.
Protonų skaičius branduolyje, lemiantis elemento chemines savybes ir vietą periodinėje lentelėje.
Jėga, kuria paviršius veikia kūną. Ji visada nukreipta statmenai (normaliai) liečiamajam paviršiui.
Jėga, kuria paviršius veikia kūną statmena kryptimi. Jos dydis priklauso nuo spaudimo jėgos ir nėra konstanta.
Sąlyginis aukštis, kuriame potencinė energija laikoma lygia nuliui ($h=0$).
Atskaitos kūnas, su juo susieta koordinačių sistema ir laiko matavimo prietaisas, kurių atžvilgiu nagrinėjamas judėjimas.
Fizikos dėsnis, teigiantis, kad atspindžio kampas lygus kritimo kampui ($\theta_r = \theta_i$).
Visų kūną veikiančių jėgų vektorinė suma. Nulemia kūno pagreitį.
Fizikinis dėsnis (I ~ 1/r²), nusakantis, kad dvigubai padidinus atstumą, spinduliuotės intensyvumas sumažėja keturis kartus.
Sistema iš dviejų kūnų, sujungtų virve per skriemulį. Naudojama tirti II Niutono dėsnį.
Daugkartinio naudojimo apsaugos įtaisas, kuris automatiškai nutraukia grandinę esant perkrovai ar trumpajam jungimui. Gali būti terminio arba elektromagnetinio veikimo.
Elektrinės įrenginys, skirtas perteklinei šilumai išmetimui į atmosferą (dažnai matomas garų debesis).
Skaičius, parodantis dalelių kiekį viename mole ($6,022 \cdot 10^{23} \text{ mol}^{-1}$).
B
Reali sviedinio trajektorija, veikiant oro pasipriešinimui (asimetriška, stačiau krentanti pabaigoje).
Vandenilio spektrinių linijų grupė, atsirandanti elektronui krentant į 2-ąjį lygmenį. Šios linijos yra regimojoje spektro dalyje.
Mažos masės žvaigždės liekana: labai tanki, karšta, bet mažo šviesio.
Teigiamas, nykstamai mažas krūvis, naudojamas elektriniam laukui tirti nekeičiant paties lauko konfigūracijos.
Atstumas tarp dviejų artimiausių bangos keterų. $\lambda = c / f$.
Atstumas tarp dviejų artimiausių tos pačios fazės taškų (pvz., viršūnių).
Kvantinės mechanikos principas, teigiantis, kad visi objektai (šviesa, elektronai) turi ir banginių (interferencija), ir dalelinių (lokalizuotas smūgis) savybių.
Principas, teigiantis, kad šviesa (ir materija) turi tiek bangų (interferencija), tiek dalelių (fotoefektas) savybių.
Hadronas, sudarytas iš trijų kvarkų. Pavyzdžiai: protonas ($uud$), neutronas ($udd$).
Didelės energijos elektronas, išlekianatis iš branduolio, kai neutronas virsta protonu.
Konstanta $1,38 \cdot 10^{-23} \text{ J/K}$, susiejanti temperatūrą su energija.
Dalelė, turinti sveikąjį sukinį. Bozonai yra sąveikų (jėgų) nešėjai (pvz., fotonai, gliuonai).
Sąlyga difrakcijos maksimumams kristaluose: $2d \sin \theta = n \lambda$. Naudojama rentgeno struktūrinėje analizėje.
Procesas, kai lengvi branduoliai (pvz., deuteris ir tritis) jungiasi į sunkesnį, išskirdami milžinišką energiją. Vyksta žvaigždėse.
Procesas, kai sunkus branduolys (pvz., U-235) skyla į du lengvesnius, išlaisvindamas energiją ir neutronus.
Kritimo kampas, kuriam esant atspindėta šviesa yra visiškai poliarizuota statmenai kritimo plokštumai.
Matomų dalelių (pvz., žiedadulkių) chaotiškas judėjimas skystyje ar dujose dėl molekulių smūgių.
Fizikinis dydis, priklausantis tik nuo esamos būsenos (pvz., $T, p, V, U$), o ne nuo to, kaip ji pasiekta.
C
Šaldymo mašinų efektyvumo rodiklis, dažniausiai didesnis už 1. $COP = Q / W$.
Idealus teorinis ciklas, susidedantis iš dviejų izotermų ir dviejų adiabatų. Tai efektyviausias įmanomas ciklas tarp dviejų temperatūrų.
Optinė yda, kai lęšis fokusuoja skirtingų spalvų spindulius skirtinguose taškuose.
Procesas, kurio pabaigoje sistema grįžta į pradinę būseną ($\Delta U_{ciklo} = 0$).
Laikas, per kurį dalelė apsuka ratą magnetiniame lauke. $T = 2\pi m / (qB)$. Nepriklauso nuo greičio.
D
Dujų mišinio slėgis lygus atskirų dujų dalinių slėgių sumai.
Kintamos jėgos atliktas darbas lygus plotui po jėgos priklausomybės nuo kelio grafiku $F(s)$.
Kūną veikiančių jėgų atstojamosios atliktas darbas lygus kinetinės energijos pokyčiui: $W = \Delta E_k$.
Apsisukimų skaičius per vieną sekundę. $f = 1/T$. Matuojamas hercais (Hz).
Bangos ilgis, priskiriamas judančiai dalelei: $\lambda = h/p$. Kuo didesnis impulsas, tuo trumpesnė banga.
Vektoriaus projekcija į koordinačių ašį ($v_x$ arba $v_y$).
Taisyklė lauko krypčiai aplink laidą nustatyti: nykštys rodo srovę, pirštai – lauko linijas.
Kosmologinis modelis, teigiantis, kad Visata atsirado iš itin karštos ir tankios būsenos ir nuo to laiko plečiasi. Tai erdvės plėtimasis, o ne sprogimas erdvėje.
Nelaidi medžiaga. Įterpta į kondensatorių ji poliarizuojasi, susilpnina lauką ir padidina talpą $\varepsilon_r$ kartų.
Medžiagos parametras, parodantis, kiek kartų medžiaga susilpnina elektrostatinę jėgą lyginant su vakuumu.
Bangų užlinkimas už kliūties ar praėjimas pro plyšį. Ryškiausiai pasireiškia, kai kliūties matmenys artimi bangos ilgiui.
Sveikasis skaičius, nurodantis maksimumo numerį nuo centro ($m=0$).
Optinis prietaisas su daugybe periodiškai išdėstytų plyšelių, skirtas šviesai skaidyti į spektrą.
Fizikinio dydžio prigimties išraiška per bazinius simbolius (pvz., $[L]$, $[M]$, $[T]$). Ji nepriklauso nuo pasirinktų vienetų (km ar mylios), tik nuo fizikinės esmės.
Medžiagos lūžio rodiklio priklausomybė nuo šviesos bangos ilgio (dažnio).
Bangų dažnio pokytis, kurį fiksuoja stebėtojas, kai šaltinis ir stebėtojas juda vienas kito atžvilgiu.
Sugertos jonizuojančios spinduliuotės energijos matas, įvertinantis biologinį poveikį. Matuojama Zivertais (Sv).
Vidutinis krūvininkų judėjimo greitis laidininku veikiant elektriniam laukui (paprastai mm/s eilės).
Spindulio skilimas į du (paprastąjį ir nepaprastąjį) anizotropiniame kristale.
Apibendrintas ryšys (dažnai formule) tam tikromis sąlygomis, patikrintas daugybe atvejų.
Kiekybiškai aprašo šilumos išsiskyrimą laidininke, kuriuo teka srovė. Formulė: $Q = I^2 R t$. Matuojama džauliais (J).
Energijos ir darbo matavimo vienetas SI sistemoje. $1 \text{ J} = 1 \text{ N} \cdot \text{ m}$.
E
Kintamosios srovės dydis, lygus tokiai nuolatinei srovei, kuri išskirtų tą patį šilumos kiekį. $U_{\text{rms}} = U_{\max}/\sqrt{2}$.
Energijos tvermės dėsnis fotoefektui: $hf = A + E_{k,max}$.
Bandymas, kai valdai bent vieną kintamąjį ir kontroliuoji kitus (pvz., keiti ilgį l ir matuoji švytuoklės periodą T).
Paviršius, kurio visuose taškuose elektrinis potencialas yra vienodas. Laukas neatlieka darbo judant šiuo paviršiumi.
Kondensatoriuje sukaupta potencinė energija. $W = \frac{1}{2}CU^2$.
Vektorinis dydis, lygus jėgai, veikiančiai vienetinį teigiamą krūvį: $\vec{E} = \vec{F}/q$. Vienetas: $\text{N/C}$ arba $\text{V/m}$.
Erdvės savybė, atsirandanti aplink elektros krūvį, kuri pasireiškia jėgos veikimu į kitus krūvius.
Skaliarinis dydis, apibūdinantis elektrinio lauko energiją tam tikrame taške: $\varphi = W_p / q$. Vienetas: Voltas (V).
Srovės darbo atlikimo sparta. Formulės: $P = U I = I^2 R = \frac{U^2}{R}$. Matuojama vatais (W).
Fizikinė konstanta, apibūdinanti elektrinio lauko sklidimą vakuume. $\approx 8,85 \cdot 10^{-12}\ \mathrm{F/m}$.
Laidininko ar jų sistemos savybė kaupti elektros krūvį. $C=Q/U$. Matuojama faradais (F).
Skystis (tirpalas ar lydalas), praleidžiantis elektros srovę dėl jame esančių jonų.
Periodiškas arba beveik periodiškas elektros krūvio, srovės stiprio ir įtampos kitimas grandinėje.
Visų įmanomų dažnių elektromagnetinių bangų išdėstymas: Radijo $\to$ Mikro $\to$ IR $\to$ Regimoji $\to$ UV $\to$ Rentgeno $\to$ Gama.
Kintančių elektrinio ir magnetinio laukų sistema, sklindanti erdve šviesos greičiu ($c$). Jai nereikia terpės.
Elektros srovės atsiradimas uždarame laidininko kontūre, kai kinta jį veriantis magnetinis srautas.
Jėga tarp įelektrintų dalelių. Jos nešėjas yra fotonas. Ji atsakinga už atomų struktūrą ir šviesą.
Energijos vienetas, lygus energijai, kurią įgyja elektronas, pereidamas 1 V potencialų skirtumą. $1 , \text{eV} = 1,6 \cdot 10^{-19} , \text{J}$.
Fundamentali medžiagos savybė, lemianti elektromagnetinę sąveiką. Gali būti teigiamas arba neigiamas. SI vienetas – Kulonas (C).
Reiškinys, kai išorinis elektrinis laukas sukelia krūvių persiskirstymą laidininke (poliarizaciją).
Šaltinio gebėjimas atlikti darbą; darbas, tenkantis vienetiniam krūviui. Tai maksimali įtampa, kai srovė neteka. Formulė: $\epsilon = A_{šalt}/q$. Matuojama voltais (V).
Mažiausias gamtoje egzistuojantis laisvas krūvis. $e \approx 1,6 \times 10^{-19} \text{ C}$. Visų kūnų krūviai yra $e$ kartotiniai.
Idealiame kontūre magnetinio ir elektrinio lauko energijų suma išlieka pastovi ($W_E + W_B = \text{const}$).
Uždaroje sistemoje, kurioje veikia tik konservatyvios jėgos, pilnutinė mechaninė energija nekinta.
Sistemos netvarkos matas. Termodinamikoje ji nusako energijos kokybę – kuo didesnė entropija, tuo mažiau energijos galima paversti darbu.
F
SI sistemos talpos vienetas. Kūnas turi 1 F talpą, jei jam suteikus 1 C krūvį, potencialas pakinta 1 V.
Pagrindinis dėsnis: indukuota elektrovara yra proporcinga magnetinio srauto kitimo greičiui su minuso ženklu. $\varepsilon = -N \frac{d\Phi}{dt}$.
Dydis (kampas radianais), nusakantis svyruojančio kūno būseną konkrečiu laiko momentu ($\omega t + \varphi_0$).
Bangos fazės pokytis per $\pi$ (arba $\lambda/2$ poslinkis), įvykstantis atspindžio nuo optiškai tankesnės terpės metu.
Laiko arba kampo skirtumas tarp įtampos ir srovės sinusoidžių.
Dalelė, turinti pusinį sukinį (1/2). Fermionai sudaro medžiagą (pvz., elektronai, protonai).
Natūrali aplinkos spinduliuotė, kurią būtina atimti iš matavimų rezultatų.
Reiškinys, kai elektromagnetinė spinduliuotė (šviesa) išmuša elektronus iš medžiagos paviršiaus.
Elementarioji šviesos dalelė (energijos kvantas). Jos energija $E=hf$. Masės neturi, bet turi impulsą.
Matomasis Saulės paviršius, iš kurio sklinda didžioji dalis šviesos.
G
Darbo atlikimo sparta. $N = A/t$. Vienetas: vatas (W).
Santykis tarp naudingos (aktyviosios) ir pilnosios galios. Parodo elektros energijos vartojimo efektyvumą.
Elektromagnetinės bangos (fotonai) su labai didele energija ir skvarba.
Atstumas tarp dviejų gretimų plyšelių centrų. $d = 1/N$.
Sąlyga maksimumams susidaryti: $d \sin \theta = m \lambda$.
Orbita, kurioje palydovas 'kybo' virš to paties Žemės taško (periodas 24 val).
Lęšis, kuris lygiagrečius spindulius surenka į vieną tašką (židinį). Jo vidurys storesnis už kraštus, $f > 0$.
Reali įtampa tarp šaltinio gnybtų, kai grandine teka srovė. Apskaičiuojama: $U = \epsilon - I r$ arba $U = I R$. Matuojama voltais (V).
Savaiminis procesas, kai vieno skilimo metu išlėkę neutronai sukelia naujus skilimus kaimyniniuose branduoliuose.
Universali konstanta $6.67 \times 10^{-11}$, rodanti gravitacinės sąveikos stiprumą.
Jėga, visada nukreipta link pusiausvyros padėties. Harmoniniuose svyravimuose $F = -kx$.
H
Dydis, nusakantis dabartinį Visatos plėtimosi tempą. $H_0 \approx 70$ km/s/Mpc.
Dalelė, sudaryta iš kvarkų, kuriuos laiko stiprioji sąveika. Skirstomi į barionus ir mezonus.
Principas, teigiantis, kad negalima vienu metu tiksliai žinoti ir dalelės padėties, ir impulso: $\Delta x \cdot \Delta p \ge \hbar/2$.
Induktyvumo vienetas. Ritė turi 1 H induktyvumą, jei srovei kintant 1 A/s greičiu, joje indukuojasi 1 V įtampa.
Dalelė, susijusi su Higso lauku, kuris suteikia masę kitoms elementariosioms dalelėms.
Konkretus paneigiamas teiginys, kurį galima patikrinti duomenimis.
Trimačių vaizdų užrašymas naudojant lazerio šviesos interferenciją. Reikalauja aukšto koherentiškumo.
I
Baltosios nykštukės sprogimas, pasiekus kritinę masę. Naudojama kaip „standartinė žvakė“ atstumams matuoti ir greitėjančiam plėtimuisi nustatyti.
Modelis, kuriame dalelių tūris ir tarpusavio sąveika (be susidūrimų) ignoruojami; dažnai taikoma pV = nRT.
Supaprastintas modelis, kuriame dalelės yra materialieji taškai, nesąveikauja tarpusavyje ir susiduria tampriai.
Reiškinys, kai judančio kūno ilgis judėjimo kryptimi sutrumpėja: $L = L_0/\gamma$.
Pilnutinė grandinės varža kintamajai srovei, susidedanti iš aktyviosios ($R$) ir reaktyviųjų ($X_L, X_C$) varžų.
Dėsnis, teigiantis, kad jėgos impulsas lygus kūno judesio kiekio pokyčiui: $\vec F \Delta t = \Delta \vec p$.
Ritės priešinimasis kintamajai srovei: $X_L = 2\pi f L$.
Ritės priešinimasis kintamajai srovei. Didėja didėjant dažniui: $X_L = 2\pi f L$.
Laidininko (ritės) savybė priešintis srovės kitimui. Priklauso nuo geometrijos ir medžiagos. Matuojamas henriais (H).
Atskaitos sistema, kurioje negalioja jėgos be priežasties (inercinės jėgos); joje galioja pirmasis Niutono dėsnis. Visos inercinės sistemos juda viena kitos atžvilgiu tiesiai ir tolygiai.
Garso bangos, kurių dažnis mažesnis nei 20 Hz (žmogus negirdi).
Reiškinys, kai dvi ar daugiau bangų susideda (superpozicija), sukurdamos naują bangą su didesne (konstruktyvi) arba mažesne (destruktyvi) amplitude.
Fizikinis dydis, kurio vertė vienoda visose inercinėse atskaitos sistemose (pvz., šviesos greitis $c$, rimties masė $m$, erdvėlaikio intervalas $s^2$).
Procesas, kai slėgis pastovus ($p=const$). Darbas $W=p \Delta V$.
Procesas, kai tūris pastovus ($V=const$). Darbas neatliekamas ($W=0$).
Procesas, kai temperatūra pastovi ($T=const$). Vidinė energija nekinta ($\Delta U=0$).
Kreivė p-V grafike, vaizduojanti izoterminį procesą (hiperbolė).
To paties elemento atomai, turintys vienodą protonų, bet skirtingą neutronų skaičių (pvz., U-235 ir U-238).
To paties cheminio elemento atmaina, turinti tą patį protonų skaičių, bet skirtingą neutronų skaičių.
Banga, kurioje dalelės svyruoja lygiagrečiai sklidimo krypčiai (pvz., garsas).
Minimalus energijos kiekis, kurį elektronas turi gauti, kad galėtų palikti kietąjį kūną (priklauso nuo medžiagos).
J
Procesas, kurio metu neutralus atomas ar molekulė netenka elektrono ir tampa jonu.
Minimalus energijos kiekis, reikalingas visiškai atplėšti elektroną nuo atomo (perkelti iš $n=1$ į $n=\infty$). Vandeniliui tai 13,6 eV.
Spinduliuotė, turinti pakankamai energijos išplėšti elektronus iš atomų ir pažeisti cheminius ryšius (pvz., DNR).
Uždaroje sistemoje visų kūnų judesio kiekių vektorinė suma yra pastovi, nepriklausomai nuo vidinių sąveikų.
Vektorinis dydis $\vec p = m\vec v$, apibūdinantis kūno judėjimo „stiprumą“. Kryptis sutampa su greičio kryptimi.
Principas, teigiantis, kad judėjimas $x$ ašimi neturi įtakos judėjimui $y$ ašimi, ir atvirkščiai.
1801 m. eksperimentas, įrodęs šviesos banginę prigimtį. Šviesa, praėjusi pro du plyšius, ekrane sukuria interferencines juostas.
Atstumas tarp dviejų gretimų interferencinių maksimumų arba minimumų ekrane: $\Delta y = \lambda L / d$.
Dydis $\vec J = \vec F \Delta t$, rodantis jėgos poveikį per tam tikrą laiką. Lygus judesio kiekio pokyčiui.
$M = F r \sin\theta$. Jei jėga statmena: $M = Fr$.
Fizikinis dydis, apibūdinantis jėgos sukamąjį poveikį. $M = F r_\perp$. Matuojamas niutonmetrais (N·m).
Dvi lygios priešingų krypčių jėgos, veikiančios skirtinguose taškuose. Jos nesukelia slinkimo ($\sum F=0$), bet sukelia sukimą.
K
Taisyklė jėgos krypčiai nustatyti: B į delną, pirštai rodo srovę (arba teigiamo krūvio greitį), nykštys – jėgą.
Detektoriaus dalis, skirta matuoti dalelių energiją jas visiškai sustabdant.
Dydis, rodantis, kokį kampą kūnas „nušluoja“ per laiko vienetą. Matuojamas rad/s.
Neigiamas elektrodas, prie kurio juda teigiami jonai (katijonai) ir vyksta redukcija.
Trajektorijos, kurią kūnas nubrėžė per tam tikrą laiką, ilgis. Tai visada teigiamas skaliarinis dydis.
Skirtumas tarp atstumų, kuriuos nueina dvi bangos nuo šaltinių iki susitikimo taško. Lemia interferencijos rezultatą. $\delta \approx d \cdot y / L$.
Planetos skrieja elipsėmis, kurių viename židinyje yra Saulė.
Planetą su Saule jungiantis spindulys per lygius laiko tarpus nubrėžia lygius plotus (juda greičiau, kai arčiau Saulės).
Fizikinis modelis, sujungiantis tris erdvės matmenis ir laiką į vieną kontinuumą.
Antirefleksinė danga, kurios storis $t = \lambda / 4n$. Ji sukuria destruktyvią interferenciją atspindėtai šviesai.
Optinis elementas, sukuriantis $\lambda/4$ eigos skirtumą tarp statmenų poliarizacijų, verčiantis tiesinę poliarizaciją apskritimine.
Buitinis energijos matavimo vienetas, naudojamas elektros skaitikliuose. 1 kWh yra energija, kurią 1 kW galios prietaisas sunaudoja per 1 valandą. $1 , \text{kWh} = 3,6 , \text{MJ}$.
Mechanikos skyrius, nagrinėjantis kūnų judėjimą neatsižvelgiant į to judėjimo priežastis (jėgas).
Judančio kūno energija, lygi $\frac{1}{2}mv^2$. Priklauso nuo masės ir greičio kvadrato.
Darbas, reikalingas kūnui įgreitinti nuo ramybės iki greičio $v$. $E_k = (\gamma - 1)mc^2$.
Elektros srovė, kurios kryptis ir stipris periodiškai kinta laike (paprastai pagal sinusinį dėsnį).
Bangų savybė išlaikyti pastovų fazių skirtumą laike ir erdvėje. Tai būtina sąlyga stabiliam interferenciniam vaizdui gauti.
Maksimalus kelio skirtumas, kuriam esant bangos dar gali interferuoti. $l_c \approx \lambda^2 / \Delta \lambda$.
Dydis, apibūdinantis virpesių sistemos energijos nuostolius; rodo rezonanso kreivės „aštrumą“.
Boro idėja, kad banginės ir dalelinės savybės viena kitą papildo, bet negali būti stebimos tuo pačiu metu tame pačiame eksperimente.
Vektoriaus projekcija į koordinačių ašį (x arba y). Gali būti teigiama arba neigiama.
Dalelių skaičius tūrio vienete ($n=N/V$).
Jėga, kurios atliktas darbas uždara trajektorija lygus nuliui (pvz., sunkis, tamprumo jėga).
Laukas, kuriame darbas perkeliant krūvį uždara trajektorija lygus nuliui (nepriklauso nuo trajektorijos formos).
Ankstyvosios Visatos (380 000 m. po DS) šiluminis aidas. Tai seniausia elektromagnetinė spinduliuotė, kurios temperatūra dabar yra ~2,725 K.
Kampas tarp krintančio spindulio ir normalės.
Nuožulniosios plokštumos kampas, kuriam esant kūnas pradeda slysti. Šiame taške $\tan\theta = \mu_s$.
Tankis, reikalingas, kad Visata būtų geometriškai plokščia. $\rho_c = 3H_0^2/(8\pi G)$.
Mažiausia varžos vertė, prie kurios virpesiai kontūre nebegali vykti (tampa aperiodiniai).
Uždaroje sistemoje visų elektros krūvių algebrinė suma nekinta.
Dėsnis, teigiantis, kad jėga tarp dviejų taškinių krūvių yra tiesiogiai proporcinga krūvių sandaugai ir atvirkščiai proporcinga atstumo kvadratui: $F \sim \frac{q_1 q_2}{r^2}$.
Proporcingumo koeficientas Kulono dėsnyje: $k \approx 9 \cdot 10^9 , \text{N}\cdot\text{m}^2/\text{C}^2$.
Džaulio–Lenco dėsnio esmė: išsiskyrusios šilumos kiekis yra proporcingas srovės stiprio kvadratui. Tai paaiškina, kodėl nedidelis srovės padidėjimas sukelia žymiai didesnį kaitimą.
Sveikasis skaičius (1, 2, 3...), nusakantis elektrono energijos lygmenį ir orbitos dydį atome.
Elementarioji dalelė, dalyvaujanti stipriojoje sąveikoje. Turi trupmeninį elektros krūvį (+2/3 arba -1/3).
Jėga, kuria kūnas veikia atramą arba pakabą. Priklauso nuo pagreičio.
L
Uždara elektros grandinė, sudaryta iš kondensatoriaus ir ritės, kurioje gali vykti laisvieji elektromagnetiniai virpesiai.
Reiškinys, kai judančiame objekte laikas teka lėčiau stebėtojo iš šalies atžvilgiu. Formulė: $\Delta t = \gamma \Delta au$.
Elektronas metale, atitrūkęs nuo atomo ir galintis laisvai judėti visame kristalo tūryje (elektronų dujos).
Judėjimas veikiant tik sunkio jėgai, nepaisant oro pasipriešinimo. Vyksta pastoviu pagreičiu g.
Pagreitis, kurį Žemės trauka suteikia visiems kūnams. Apytikslė reikšmė 9,8 m/s².
Supaprastintas brėžinys, vaizduojantis visas kūną veikiančias jėgas kaip vektorius, išeinančius iš vieno taško.
Schematinis brėžinys, kuriame atvaizduojamas tik nagrinėjamas kūnas ir visi jį veikiantys jėgų vektoriai.
Nepriklausomų judėjimo krypčių skaičius. Molekulei tai lemia formulės koeficientą (3/2, 5/2).
Dydis, atvirkščias židinio nuotoliui ($D=1/f$). Matuojamas dioptrijomis. Parodo lęšio „stiprumą“.
Taisyklė srovės krypčiai nustatyti: indukuotoji srovė visada teka taip, kad jos magnetinis laukas priešintųsi srauto pokyčiui.
Elementarioji dalelė, nedalyvaujanti stipriojoje sąveikoje. Pavyzdžiai: elektronas, neutrinas.
Greitis, nukreiptas trajektorijos liestine. Susietas su kampiniu greičiu: $v = \omega r$.
Dydis $\gamma = 1/\sqrt{1-v^2/c^2}$, parodantis, kiek stiprūs yra reliatyvistiniai efektai. Kai $v o c$, $\gamma o \infty$.
Jėga, veikianti judančią krūvingąją dalelę magnetiniame lauke. $F = qvB\sin\alpha$.
Matematinės lygtys, siejančios erdvės ir laiko koordinates tarp dviejų inercinių sistemų. Jos pakeitė Galilėjaus transformacijas.
Jungimo būdas, kai visų kondensatorių įtampos vienodos. Talpos sudedamos: $C = C_1 + C_2$.
Bendra elektrovara lygi vieno šaltinio elektrovarai $(\epsilon_{tot} = \epsilon)$, o bendra vidinė varža sumažėja: $r_{tot} = r/n$. Naudojamas srovės pajėgumui padidinti.
Parodo, kiek kartų šviesa medžiagoje sklinda lėčiau nei vakuume: $n = c/v$.
Bangos sklidimo krypties pasikeitimas pereinant iš vienos terpės į kitą dėl greičio pokyčio.
M
Molekulinė kinetinė teorija – mokslo šaka, aiškinanti medžiagų savybes remiantis dalelių judėjimu ir sąveika.
Energija, sukaupta ritėje, kai ja teka srovė. Formulė: $W = \frac{1}{2}LI^2$.
Skaliarinis dydis, apibūdinantis magnetinio lauko linijų skaičių, kertantį tam tikrą plotą. Formulė: $\Phi = BA \cos \alpha$. Matuojamas veberiais (Wb).
Vektorinis dydis, apibūdinantis magnetinio lauko stiprumą ir kryptį. Matuojamas teslomis (T).
Teoremos išvada, teigianti, kad apkrova iš šaltinio gauna maksimalią galią tada, kai apkrovos varža yra lygi šaltinio vidinei varžai $(R = r)$.
Aukščiausias taškas metant vertikaliai, kuriame momentinis greitis lygus nuliui.
Interferencinis maksimumas susidaro, kai kelio skirtumas lygus sveikam bangos ilgių skaičiui: $\delta = m\lambda$.
Dėsnis, siejantis praėjusios šviesos intensyvumą su poliarizatoriaus pasukimo kampu: $I = I_0 \cos^2 \theta$.
Bedimensis dydis, rodantis santykinį Visatos dydį laiko momentu $t$. Susietas su raudonuoju poslinkiu: $a = 1/(1+z)$.
Taškas, kuriame, nagrinėjant kūno judėjimą, galima laikyti sutelktą visą kūno masę.
$x_{cm} = \frac{m_1 x_1 + m_2 x_2 + \dots}{m_1 + m_2 + \dots}$.
Skaičiuojama atskirai $x$ ir $y$ ašims. Koordinatės nurodo sistemos „pusiausvyros tašką“.
Masės dalis, kuri „dingsta“ susidarant branduoliui ir virsta ryšio energija. Apskaičiuojama atimant branduolio masę iš nukleonų masių sumos.
Bendras protonų ir neutronų skaičius branduolyje ($A = Z + N$).
Prietaisas, naudojantis Lorenco jėgą dalelių masei nustatyti pagal jų orbitos spindulį.
Taškinė masė ant netampraus siūlo. Periodas priklauso tik nuo ilgio ir laisvojo kritimo pagreičio.
Modelis, kai kūno matmenys nereikšmingi, o svarbi tik masė ir padėtis/trajektorija.
Supaprastinimas $\sin \theta \approx \tan \theta \approx y/L$, galiojantis kai $L \gg y$.
Periodiškas kūno judėjimas apie pusiausvyros padėtį, kurį sukelia grąžinanti jėga.
Fizikinis dydis, lygus jėgos ir poslinkio sandaugai: $W = F s \cos\alpha$.
Dydis, lygus jėgos, poslinkio ir kampo kosinuso sandaugai: $A = F s \cos\alpha$. Vienetas: džaulis (J).
Sutrikimo plitimas tampriąja aplinka, pernešantis energiją, bet ne medžiagą.
Sistemos kinetinės ir potencinės energijos suma ($E = E_k + E_p$).
Reiškinys, kai superlaidininkas visiškai išstumia magnetinį lauką iš savo tūrio (levitacija).
Atvaizdas, susidarantis susikirtus spindulių tęsiniams. Jo negalima gauti ekrane. Visada stačias.
Pagrindinė būsenos lygtis: $pV = \frac{m}{M}RT$.
Energijos lygmuo, kuriame elektronas išbuna ilgiau nei įprastai ($10^{-3} s$ vietoj $10^{-8} s$). Tai leidžia sukaupti sužadintus atomus inversijai.
Kampas tarp pradinio greičio vektoriaus ir horizonto linijos.
Hadronas, sudarytas iš kvarko ir antikvarko poros. Dažniausiai nestabilus.
Interferencinis minimumas susidaro, kai kelio skirtumas lygus pusiniam bangos ilgių skaičiui: $\delta = (m + 1/2)\lambda$.
Geometrinis erdvėlaikio vaizdavimas, kur viena ašis yra erdvė ($x$), kita – laikas ($ct$). Padeda vizualizuoti įvykių ryšius.
Elementarioji dalelė, panaši į elektroną, bet sunkesnė. Naudojama laiko išsiplėtimui iliustruoti dėl savo trumpos gyvavimo trukmės.
Supaprastintas reiškinio ar objekto aprašas, leidžiantis aiškinti ir prognozuoti, bet turintis galiojimo ribas.
Medžiaga (pvz., vanduo, grafitas), lėtinanti neutronus, kad šie galėtų efektyviau skaldyti urano branduolius.
Tyrimo ciklas nuo klausimo iki išvados: hipotezė → prognozė → tikrinimas (eksperimentu ar teoriniu skaičiavimu) → duomenys → analizė → išvada.
Vieno molio medžiagos masė. SI vienetas kg/mol (bet dažnai naudojama g/mol).
Šilumos kiekis, reikalingas 1 moliui medžiagos pašildyti 1 laipsniu.
Medžiagos kiekio vienetas. 1 molyje yra $6,02 \cdot 10^{23}$ dalelių.
Greitis konkrečiu laiko momentu. Laisvajame kritime $v = gt$.
Galia konkrečiu laiko momentu: $N = F \cdot v \cdot \cos\alpha$.
Vieno konkretaus bangos ilgio (spalvos) šviesa (pvz., lazeris).
Savybė, kai šviesa yra (beveik) vieno bangos ilgio (spalvos). Lazerio spektro linija yra ypač siaura.
N
Dažnis, kuriuo svyruoja idealus kontūras be išorinio poveikio: $f_0 = 1/(2\pi\sqrt{LC})$.
Darbas, kurį būtina atlikti norint pasiekti tikslą (pvz., $mgh$). Be nuostolių.
Dydis, parodantis, kokia gautos šilumos dalis paverčiama darbu: $\eta = W / Q_H$.
Realus procesas, kurio metu didėja bendra Visatos entropija (pvz., trintis, difuzija).
Kai kampas bukasis ($\alpha > 90^\circ$). Dažniausiai trinties arba stabdymo jėga. Jėga mažina kūno energiją.
Nepriklausomą tu keiti, priklausomą matuoji (pvz., keiti U, matuoji I).
Būsena, kai kūnas neveikia atramos (krenta laisvai). Svoris lygus 0.
Susidūrimas, kurio metu dalis kinetinės energijos virsta vidine energija (šiluma). Kūnai gali deformuotis.
Leptonas be elektros krūvio, turintis labai mažą masę ir sąveikaujantis tik per silpnąją sąveiką.
Neutronų skaičiaus santykis tarp dviejų kartų. k=1 reiškia stabilų reaktoriaus darbą (kritinė būsena).
Jėgos impulso matavimo vienetas. Jis yra ekvivalentus judesio kiekio vienetui $kg \cdot m/s$.
Atramos reakcijos jėga, visada veikianti statmenai paviršiui.
Dispersijos tipas, kai didėjant bangos ilgiui lūžio rodiklis mažėja (raudona lūžta silpniau už violetinę).
Standartinė temperatūra ($0,^\circ\text{C}$ arba $273,15,\text{K}$) ir slėgis ($101325,\text{Pa}$).
Menama tiesė, statmena paviršiui spindulio kritimo taške. Visi optiniai kampai matuojami nuo jos.
Bendra sąvoka protonams ir neutronams – dalelėms, sudarančioms atomo branduolį.
Kai jėga statmena poslinkiui ($\alpha = 90^\circ$) arba poslinkis lygus nuliui.
Jungimo būdas, kai visų kondensatorių krūviai vienodi. Atvirkštinės talpos sudedamos: $1/C = 1/C_1 + 1/C_2$.
Bendra elektrovara ir vidinė varža yra atskirų šaltinių parametrų sumos: $\epsilon_{tot} = \sum \epsilon_i$, $r_{tot} = \sum r_i$. Naudojamas įtampai padidinti.
Maksimalus horizontalus atstumas, kurį įveikia sviedinys iki grįžimo į pradinį aukštį.
Puslaidininkis su donorinėmis priemaišomis, kuriame pagrindiniai krūvininkai yra elektronai.
O
Srovės stipris yra lygus šaltinio elektrovaros ir pilnosios grandinės varžos santykiui. Formulė: $I = \frac{\epsilon}{R + r}$.
Lęšio geometrinis centras. Per jį einantis spindulys nelūžta.
Kelias, kurį šviesa nueitų vakuume per tą patį laiką, kurį ji sugaišta terpėje. Lygus geometriniam keliui, padaugintam iš lūžio rodiklio $n$.
P
Populiariausias reaktorių tipas, kuriame vanduo naudojamas kaip moderatorius ir aušalas, išlaikomas aukštame slėgyje, kad neužvirtų.
Vektorinis dydis, parodantis greičio kitimo spartą. SI vienetas: $\text{m/s}^2$.
$p = \frac{1}{3}nm_0\langle v^2 \rangle$. Susieja slėgį su dalelių mikroskopinėmis savybėmis.
Žemiausios energijos lygmuo ($n=1$), kuriame elektronas yra stabiliausias ir arčiausiai branduolio.
HR diagramos sritis, kurioje žvaigždės (kaip Saulė) stabiliai degina vandenilį į helį.
Branduolinis kuras po reakcijos. Jis yra labai radioaktyvus ir generuoja šilumą, todėl turi būti aušinamas baseinuose.
Spindulys kristale, kuris paklūsta Snellio lūžio dėsniui ir sklinda vienodu greičiu visomis kryptimis.
Kreivė, vaizduojanti kūno koordinatės priklausomybę nuo laiko $y(t)$ tolygiai kintamame judėjime.
Tariamas objekto pasislinkimas fono atžvilgiu, kai keičiasi stebėtojo pozicija. Matavimuose tai sukelia klaidą, jei į skalę žiūrima ne statmenai.
Atstumas, iš kurio žvelgiant į Žemės orbitos spindulį, šis matomas 1 lanko sekundės kampu ($3,26$ ly).
Laikas, per kurį kūnas vieną kartą visiškai apsisuka.
Situacija, kai prie grandinės prijungiama per daug prietaisų ir bendra srovė viršija laidų ar saugiklių leistiną normą, tačiau srovė nėra tokia didelė kaip trumpojo jungimo metu.
Trumpiausias (statmenas) atstumas nuo pasirinktos sukimosi ašies iki jėgos veikimo tiesės.
Greitis (~7.9 km/s), reikalingas tapti Žemės palydovu (skrieti apskritimu).
Energijos tvermės dėsnis: $\Delta U = Q - W$.
Fundamentali fizikos konstanta, $h \approx 6,626 \times 10^{-34}$ J·s. Ji nustato kvantinių reiškinių mastelį.
Sistema iš dviejų lygiagrečių plokštelių, atskirtų dielektriku. Talpa priklauso nuo ploto ir atstumo: $C=\varepsilon_0\varepsilon_r A/d$.
Lygtis $1/f = 1/d_o + 1/d_i$, siejanti židinio nuotolį, daikto ir atvaizdo atstumus.
Spalvų atsiradimas (pvz., muilo burbule) dėl šviesos, atsispindėjusios nuo viršutinio ir apatinio plėvelės paviršių, interferencijos.
Reiškinys, kai skersinės bangos svyravimai vyksta vienoje apibrėžtoje plokštumoje.
Būsena, kai aukštesniame energijos lygmenyje yra daugiau atomų nei žemesniame. Be šios sąlygos lazeris neveiktų (vyrautų absorbcija).
Procesas, kai iš didelės energijos fotono (netoli branduolio) gimsta dalelė ir antidalelė.
Vektorius, jungiantis pradinę ir galinę judėjimo padėtį. Skiriasi nuo nuvažiuoto kelio.
Vektorius, jungiantis pradinę kūno padėtį su galine. Judant ratu ir grįžus į tą patį tašką, poslinkis lygus nuliui.
Kryptinė atkarpa (vektorius), jungianti pradinę kūno padėtį su galine.
Atstumas nuo pradinio taško kryptimi. $y = h_0 + v_0t - 0.5gt^2$.
Momentinis greitis, kuriuo kūnas palieka metimo tašką.
Maksimali įtampa, kurią gali atlaikyti dielektrikas netapdamas laidininku (neįvykstant išlydžiui).
Matavimo savybė, rodanti, kaip mažai rezultatai skiriasi vienas nuo kito kartojant matavimą (glaustumas).
Principas, kad priežastis visada turi eiti prieš pasekmę. SRT tai užtikrina tuo, kad joks signalas negali sklisti greičiau už $c$.
Konkreti tikėtina išvada („kas bus, jei…?“), jei hipotezė teisinga.
Vektoriaus skaidymas į $x$ ir $y$ komponentes. Nuožulnioje plokštumoje: $F_x = F\sin\theta$, $F_y = F\cos\theta$ (jei kampas su vertikale).
Paprasčiausia rezonansinė antena, kurios ilgis lygus pusei bangos ilgio ($L = \lambda/2$).
Vertikaliai: $\sum F_y = 0$. Horizontaliai: $\sum F_x = 0$. Tai užtikrina, kad kūnas neslenka.
$\sum M = 0$ bet kurio taško atžvilgiu. Tai užtikrina, kad kūnas nesisuka.
Kompaktiškas lazeris (lazerinis diodas), naudojamas buityje (nuo pelės iki šviesolaidinio interneto).
Laikas, per kurį suskyla pusė turimų radioaktyviųjų branduolių.
Grafikas, rodantis slėgio priklausomybę nuo tūrio. Plotas po kreive lygus darbui.
Puslaidininkis su akceptorinėmis priemaišomis, kuriame pagrindiniai krūvininkai yra skylės.
Kontaktas tarp dviejų skirtingo tipo puslaidininkių, pasižymintis vienpusiu laidumu (diodas).
Q
Energijos kiekis, išsiskiriantis arba sugeriamas branduolinės reakcijos metu. Jei Q>0, energija išsiskiria.
R
Technikoje dažnas sukimosi greičio vienetas. 1 rpm = $1/60$ Hz.
Kampo matavimo vienetas. $1 \text{ rad} \approx 57,3^\circ$. Pilnas apskritimas turi $2\pi$ radianų.
Objektų aptikimas naudojant radijo bangų atspindį. Atstumas randamas pagal laiką: $R = c \Delta t / 2$.
Spektro linijų poslinkis į ilgesnių bangų pusę dėl Visatos plėtimosi. $z = (\lambda_{obs} - \lambda_{emit})/\lambda_{emit}$.
Vėlyva žvaigždės evoliucijos stadija: išsipūtusi, vėsi, bet ryški žvaigždė.
Didžiausias bangos ilgis (arba mažiausias dažnis), kuriam esant dar vyksta fotoefektas.
Judėjimas, atsirandantis atskiriant nuo kūno jo dalį tam tikru greičiu (pvz., raketai išmetant dujas).
Atvaizdas, susidarantis susikirtus patiems spinduliams. Jį galima suprojektuoti į ekraną. Visada apverstas.
Skaitmenys skaičiuje, kurie neša prasmingą informaciją apie tikslumą. Paskutinis reikšminis skaitmuo visada yra "neaiškus" (su paklaida).
Laikotarpis (z ~ 1100), kai Visata atvėso pakankamai, kad elektronai susijungtų su protonais į neutralius atomus, ir Visata tapo skaidri šviesai (atsirado CMB).
Pirmasis SRT postulatas: joks inercinis judėjimas negali būti aptiktas atliekant bandymus uždaroje sistemoje.
Reiškinys, kai priverstinių svyravimų dažnis sutampa su savuoju sistemos dažniu, todėl staigiai padidėja amplitudė.
Veidrodžių sistema aplink aktyviąją terpę, kuri priverčia šviesą daug kartų praeiti pro terpę ir taip ją sustiprinti.
Maksimalus pastovus greitis, kurį pasiekia krentantis kūnas, kai oro pasipriešinimas susilygina su sunkio jėga.
Mažiausias kritimo kampas, kuriam esant įvyksta visiškasis vidaus atspindys (kai lūžio kampas būtų $90^\circ$).
Energija, kurią kūnas turi vien dėl savo masės egzistavimo: $E_0 = mc^2$.
Jėga, trukdanti kūnui pajudėti iš vietos. Jos dydis kinta nuo 0 iki $\mu_s N$ priklausomai nuo išorinės jėgos.
Fizikinė konstanta $R \approx 1,097 \cdot 10^7 m^{-1}$, naudojama apskaičiuoti vandenilio spektro linijų bangos ilgius.
Energijos kiekis, reikalingas branduoliui visiškai suskaidyti į atskirus protonus ir neutronus. Lygi Δmc².
Eb/A. Tai pagrindinis branduolio stabilumo rodiklis. Kuo ši vertė didesnė, tuo sunkiau išardyti branduolį (geležis – stabiliausia).
S
Tarptautinė vienetų sistema (pranc. Système International), pagrįsta 7 baziniais dydžiais. Tai mokslo ir prekybos standartas.
1905 m. Einšteino teorija, aprašanti judėjimą dideliais greičiais, kai gravitacija yra nereikšminga. Pagrįsta dviem postulatais.
Dydis, rodantis, kiek kartų medžiaga padidina kondensatoriaus talpą lyginant su vakuumu.
Bedimensis dydis $\delta = \Delta x / x$, parodantis matavimo tikslumą. Dažnai reiškiama procentais.
Apsaugos įtaisas su lydžiu laidininku, kuris nutraukia grandinę, kai srovė viršija leistiną vertę. Veikimas pagrįstas Džaulio–Lenco dėsniu.
Kūno ilgis, išmatuotas jo ramybės sistemoje. Tai maksimalus ilgis.
Laiko intervalas tarp dviejų įvykių, išmatuotas laikrodžiu, kuris tuos įvykius „mato“ toje pačioje vietoje. Tai trumpiausias įmanomas laiko tarpas.
Indukcijos atskiras atvejis, kai kintanti srovė grandinėje indukuoja elektrovarą toje pačioje grandinėje.
Sąveika, atsakinga už dalelių skilimus (pvz., beta skilimą) ir termobranduolines reakcijas. Nešėjai: W ir Z bozonai.
Energijos tiekimas į lazerio aktyviąją terpę (šviesa, elektra), siekiant sukurti populiacijų inversiją.
Fizikinis dydis, turintis tik skaitinę vertę (modulį), bet neturintis krypties (pvz., masė, laikas, temperatūra).
Banga, kurioje dalelės svyruoja statmenai sklidimo krypčiai (pvz., styga).
Mažiausias fizikinis pokytis, kurį prietaisas gali užfiksuoti. Dažnai lygi mažiausiai skalės padalai.
Lęšis, kuris lygiagrečius spindulius išsklaido. Jo vidurys plonesnis už kraštus, $f < 0$.
Savybė, kad kilimo laikas lygus kritimo laikui (jei $h_{pradinis}=h_{galinis}$), o greitis tame pačiame aukštyje yra vienodas.
Virpesių amplitudės mažėjimas laikui bėgant dėl energijos praradimo (pvz., virstant šiluma varžoje).
Dydis, rodantis, kaip greitai mažėja virpesių amplitudė ($A = A_0 e^{-\alpha t}$).
Jėga, veikianti jau judantį kūną priešinga greičiui kryptimi. Apskaičiuojama $f_k = \mu_k N$.
Aprašo šviesos lūžį ties dviejų terpių riba: $n_1 \sin \alpha = n_2 \sin \beta$.
Laido ritė. Jos viduje magnetinis laukas yra beveik vienalytis.
Šviesos intensyvumo pasiskirstymas pagal bangos ilgius (spalvas).
Masė, pritvirtinta prie spyruoklės. Periodas priklauso nuo masės ir spyruoklės standumo.
Dalelės trajektorija, kai ji įlekia į magnetinį lauką ne stačiu kampu (yra ir statmena, ir lygiagreti greičio dedamoji).
Elektros lauko atliktas darbas perkeliant krūvius; energija, kurią grandinė paverčia kita forma. Formulė: $A = U I t$. Matuojamas džauliais (J).
Atvirkštinė įtampa, kurią prijungus fotoelektrinė srovė tampa lygi nuliui (sustabdomi greičiausi elektronai).
Kūno savybė išlaikyti pusiausvyrą. Priklauso nuo masės centro aukščio ir atramos ploto dydžio.
Būsena, kurioje elektronas nespinduliuoja energijos, nors ir juda su pagreičiu. Tai prieštarauja klasikinei fizikai, bet yra Boro postulatas.
Pagrindinė fizikos teorija, aprašanti visas žinomas elementariąsias daleles ir tris iš keturių fundamentinių sąveikų.
Skaičiaus užrašymas formatu $A \cdot 10^n$, kur $1 \le |A| < 10$. Tai leidžia aiškiai matyti eilę ir reikšminius skaitmenis.
Dydis, rodantis spyruoklės pasipriešinimą deformacijai (SI vienetas: N/m). Kuo didesnis $k$, tuo spyruoklė 'kietesnė'.
Mechanikos dalis, tirianti kūnų pusiausvyrą (būseną, kai pagreitis lygus nuliui).
Būsena, kai kūnas nei slenka, nei sukasi. Galioja dvi sąlygos: $\sum \vec F = 0$ ir $\sum M = 0$.
Jėga, trukdanti kūnui pajudėti iš vietos. Jos dydis kinta nuo 0 iki $F_{max} = \mu N$.
Reiškinio fiksavimas beveik nekeičiant sąlygų (pvz., dangaus kūnų padėčių stebėjimas).
Procesas, kai fotonas priverčia sužadintą atomą išspinduliuoti antrą, identišką fotoną. Tai lazerio veikimo pagrindas.
Viena iš fundamentaliųjų jėgų, laikanti protonus ir neutronus branduolyje, nugalėdama elektrinę stūmą.
$F_{\parallel} = mg \sin \alpha$
Energija, kurią kūnas turi dėl savo padėties Žemės gravitaciniame lauke: $E_p = mgh$.
Medžiaga, kurios varža žemiau kritinės temperatūros $T_c$ tampa lygi nuliui.
Atstojamasis elektrinio lauko stipris lygus visų lauką kuriančių krūvių lauko stiprių vektorinei sumai.
Principas, teigiantis, kad kvarkai negali egzistuoti pavieniai – jie visada sujungti į hadronus.
Kūnas, kuris yra išmetamas į orą ir veikiamas tik sunkio jėgos (bei oro pasipriešinimo, jei jo nepaisoma).
Uždaros elektros srovės, kurios indukuojasi masyviuose laidininkuose kintant magnetiniam laukui. Sukelia kaitimą.
T
Laidininko gebėjimas kaupti elektros krūvį. Matavimo vienetas – Faradas (F).
Kondensatoriaus priešinimasis kintamajai srovei. Mažėja didėjant dažniui: $X_C = 1 / (2\pi f C)$.
Jėga, atsirandanti deformuotame kūne, siekianti grąžinti jį į pradinę formą. Apskaičiuojama pagal Huko dėsnį: $F_t = -kx$.
Deformuoto kūno (pvz., spyruoklės) sukaupta energija: $E_{el} = \frac{1}{2}kx^2$.
Susidūrimas, kurio metu mechaninė energija nedingsta (nevirsta šiluma). Kūnai atšoka.
Hipotetinė energijos forma, užpildanti visą erdvę ir sukelianti greitėjantį Visatos plėtimąsi. Sudaro apie 68% Visatos energijos.
Nematoma materijos forma, kuri nesąveikauja su šviesa, bet turi gravitacinį poveikį. Sudaro apie 27% Visatos energijos. Įrodoma galaktikų sukimosi kreivėmis.
Pagreitis, atsirandantis dėl greičio modulio kitimo. Nukreiptas liestine.
Supaprastintas fizinis modelis, kai įelektrinto kūno matmenys yra labai maži, lyginant su atstumu iki kito kūno.
Darbas, kurį atlieka dujos plėsdamosi ($W > 0$).
Platus aiškinimo karkasas, paremtas daug įrodymų ir leidžiantis daryti prognozes įvairiose situacijose.
Tyrimas, paremtas modeliu ir skaičiavimu / simuliacija, tikrinant modelio pasekmes (pvz., taikant T = 2π√(l/g)).
Eksperimentinis įrenginys (pvz., ITER), skirtas valdyti sintezės reakciją naudojant magnetinius laukus plazmai sulaikyti.
Energijos perdavimas keičiant sistemos tūrį. $W = p \Delta V$ (izobariniam).
Temperatūra, matuojama Kelvinais (K). Absoliutus nulis (0 K) yra teorinė riba, kurioje sustoja šiluminis dalelių judėjimas.
SI sistemos vienetas: $1 \text{ T} = 1 \text{ N} / (\text{A} \cdot \text{m})$.
Atvaizdo ir daikto aukščių santykis. $m = -d_i/d_o$.
Matavimo savybė, rodanti, kaip arti rezultatas yra prie tikrosios (etaloninės) vertės.
Regos sutrikimas, kai artimų objektų atvaizdas susidaro už tinklainės. Koreguojama glaudžiamaisiais lęšiais.
Judėjimas, kai kūno greitis per bet kuriuos lygius laiko tarpus pakinta vienodai ($a = \text{const} \neq 0$).
Judėjimas, kai kūnas per bet kuriuos lygius laiko tarpus nueina vienodą kelią ($v = \text{const}, a = 0$).
Judėjimas apskrita trajektorija, kai greičio modulis nekinta, o kinta tik kryptis.
Formulė, siejanti virpesių periodą su kontūro parametrais: $T = 2\pi\sqrt{LC}$.
Linija, kurią erdvėje brėžia judantis kūnas.
Elektromagnetinis prietaisas, keičiantis kintamosios srovės įtampą ir stiprį nekeičiant dažnio.
Detektoriaus dalis, fiksuojanti įelektrintų dalelių trajektorijas magnetiniame lauke.
Bedimensis dydis, priklausantis tik nuo besiliečiančių paviršių medžiagos ir šiurkštumo.
Regos sutrikimas, kai tolimų objektų atvaizdas susidaro prieš tinklainę. Koreguojama sklaidomaisiais lęšiais.
Situacija, kai $R \approx 0$. Srovė pasiekia maksimalią vertę $I_{tr} \approx \epsilon/r$, o beveik visa galia išsiskiria šaltinio viduje, sukeldama pavojingą perkaitimą.
Formulė, siejanti raketos greičio pokytį su išmetamų dujų greičiu ir kuro masės santykiu.
U
Garso bangos, kurių dažnis didesnis nei 20 000 Hz (žmogus negirdi).
Fizikinė konstanta $R \approx 8,31,\text{J/(mol} \cdot \text{K)}$.
Konstanta, siejanti energiją su temperatūra vienam moliui. $R pprox 8,31 \ J/(mol \cdot K)$.
V
Erdvė be medžiagos (oro). Vakuume plunksna ir plaktukas krenta vienodai.
Strypai iš medžiagų, kurios stipriai sugeria neutronus (pvz., boras). Jais reguliuojama reaktoriaus galia.
Magnetinio srauto vienetas SI sistemoje. $1 : \text{Wb} = 1 : \text{V} \cdot \text{s}$.
Vektoriaus ilgis arba didumas. Visada teigiamas skaičius. Žymimas $|\vec{A}|$ arba $A$.
Veiksmas, kai iš dviejų ar daugiau vektorių randamas vienas atstojamasis vektorius (rezultantas).
Įtampos dalis, kuri „prarandama“ šaltinio viduje dėl jo varžos. Apskaičiuojama: $U_{vid} = I r$. Matuojama voltais (V).
Sistemos dalelių chaotiško judėjimo ir sąveikos energija. Būsenos funkcija.
Paties srovės šaltinio varža, dėl kurios dalis energijos virsta šiluma šaltinio viduje. Dėl jos gnybtinė įtampa mažesnė už elektrovarą. Matuojama omais $(\Omega)$.
Statistinis dalelių greičio matas, $v_{rms} = \sqrt{3RT/M}$.
Dydis, tiesiogiai proporcingas absoliutinei temperatūrai ($\langle E_k \rangle \sim T$).
Principas, kad du įvykiai, vykstantys vienu metu vienoje sistemoje, gali vykti ne vienu metu kitoje judančioje sistemoje.
Laukas, kurio stipris visuose taškuose yra vienodas (tiek dydžiu, tiek kryptimi). Pvz., tarp plokščio kondensatoriaus plokščių.
Dujos, sudarytos iš pavienių atomų (He, Ne, Ar). Jų laisvės laipsnių skaičius $i=3$.
Vektorius, kurio modulis lygus 1. Dažnai naudojamas krypčiai nurodyti (pvz., $\hat{i}, \hat{j}$).
Kampas, kuriuo plyšio kraštai ir centras „sunaikina“ vienas kito bangas: $a \sin \theta = m \lambda$.
Situacija, kai masės centro vertikali projekcija sutampa su atramos ploto kraštu.
Bendra galia, kurią generuoja šaltinio elektrovara. Apskaičiuojama: $P_{vis} = \epsilon I$. Ji pasiskirsto į naudingąją galią $(P_{apk})$ ir nuostolių galią $(P_{vid})$.
Realus atliktas darbas, įskaitant nuostolius trinčiai ir kt.
Susidūrimas, po kurio kūnai susikabina ir juda kaip vienas kūnas bendru greičiu.
Reiškinys, kai šviesa nebeišeina iš tankesnės terpės į retesnę, o visa atsispindi. Vyksta viršijus ribinį kampą.
Dėsnis, teigiantis, kad visi kūnai traukia vienas kitą jėga $F=G m_1 m_2 / r^2$.
W
Dėsnis, siejantis kūno temperatūrą su jo spinduliuojamos šviesos bangos ilgiu (karštesnis = mėlynesnis).
X
Y
Į
Pagreitis, atsirandantis dėl greičio krypties kitimo. Nukreiptas į apskritimo centrą.
Jėgų atstojamoji, suteikianti kūnui įcentrinį pagreitį (pvz., trintis posūkyje).
Maksimali srovė, kuri teka fotoelementu, kai visi išmušti elektronai pasiekia anodą.
Potencialų skirtumas tarp dviejų lauko taškų: $U = \varphi_1 - \varphi_2$. Darbas atliekamas perkeliant krūvį: $A = qU$.
Š
Vidinė šviesolaidžio dalis, kuria sklinda šviesa. Jos lūžio rodiklis turi būti didesnis už apvalkalo.
Energija, kuri dėl vidinės varžos $(r)$ virsta šiluma pačiame šaltinyje. Šilumos kiekis: $Q_{vid} = I^2 r t$. Nuostolių galia: $P_{vid} = I^2 r$.
Įrenginys, verčiantis vidinę energiją mechaniniu darbu (veikia cikliniu būdu).
Energijos kiekis, perduodamas kūnui dėl temperatūrų skirtumo. Proceso dydis.
Įrenginys, naudojantis darbą šilumai perkelti iš žemesnės temperatūros terpės į aukštesnės temperatūros terpę.
Atstumas, kurį šviesa vakuume nueina per vienerius metus ($9,46 \times 10^{12}$ km).
Optinis kabelis, perduodantis informaciją šviesos impulsais, naudojant visiškojo vidaus atspindžio principą.
Universali konstanta, greitis vakuume: $c \approx 3 \cdot 10^8 \text{ m/s}$.
Paviršius erdvėlaikyje, žymintis šviesos spindulių trajektorijas, išeinančias iš vieno taško. Jis atskiria praeitį, ateitį ir „kitur“ sritį.
Ž
Atstumas nuo lęšio optinio centro iki židinio taško. Matuojamas metrais.