Sąvokų žodynas

Empirinė taisyklė, nurodanti, kokia dalis duomenų normaliajame skirstinyje patenka į 1, 2 ar 3 standartinių nuokrypių intervalą.

Mnemonika ženklams ketvirčiuose (All, Sin, Tan, Cos yra teigiami atitinkamuose ketvirčiuose).

Trupmena, kurios vardiklyje yra kintamasis.

Seka, kurios nariai keičia ženklą (kai $q < 0$).

Jei kritiniame taške $f''(x) < 0$, tai maksimumas (kalnas). Jei $f''(x) > 0$, tai minimumas (duobė).

Visos kintamojo reikšmės, su kuriomis reiškinys turi prasmę. Trupmenoms galioja taisyklė: vardiklis $ \ne 0 $.

Visos galimos argumento $x$ reikšmės. Logaritmo $\log_a x$ atveju $x$ privalo būti teigiamas ($x > 0$).

Visų leistinų kintamojo reikšmių aibė. Pvz., logaritmo argumentas privalo būti $>0$, vardiklis $\ne 0$.

Visų leistinų argumento (x) reikšmių aibė. Tai atsako į klausimą: „Kokie x negalimi?“ (pvz., dėl dalybos iš nulio).

Skaičius, lygus pirmykštės funkcijos pokyčiui intervale $[a; b]$. Geometriškai reiškia plotą tarp funkcijos grafiko ir $x$ ašies (su ženklu).

Taisyklingosios piramidės šoninės sienos (trikampio) aukštinė.

Sąlygos, kurias turi tenkinti kintamieji (pvz., laikas $t>0$, ilgis $x < 10$). Tai apibrėžia funkcijos apibrėžimo sritį $D$.

Kūgio, rutulio ir ritinio (su $h=2r$) tūrių santykis yra $1:2:3$.

Nepriklausomas kintamasis (dažniausiai žymimas x), kurį įstatome į funkciją.

Grafiko dalis, esanti $y$ ašies dešinėje, atspindima į kairę (kairioji dalis pašalinama).

Skaičių seka, kurioje skirtumas tarp gretimų narių yra pastovus.

Taškai išsidėstę tiesėje. Tai diskrečioji tiesinės funkcijos versija.

Tiesė, prie kurios funkcijos grafikas neribotai artėja, bet niekada jos nepaliečia (arba nekerta begalybėje).

Funkcija $X: \Omega \to \mathbb{R}$, priskirianti realųjį skaičių kiekvienai bandymo baigčiai.

Transformacija $-f(x)$. Grafikas apsiverčia „aukštyn kojom“.

Transformacija $f(-x)$. Grafikas apsiverčia kairė/dešinė.

Reiškia, kad kraštinės reikšmės neįeina į sprendinį (naudojama su < ir > ženklais).

Funkcija, kuri „atšaukia“ pradinės funkcijos veikimą. Jų grafikai simetriški tiesės $y=x$ atžvilgiu.

Statmenas atstumas tarp pagrindų (prizmėje) arba nuo viršūnės iki pagrindo (piramidėje).

Plokštuma, kertanti sukinį per jo ašį. Ritinio atveju – stačiakampis, kūgio – trikampis.

Kampas iš intervalo [0; π], kurio kosinusas lygus a. Svarbu: arccos(-a) = π - arccos(a).

Atvirkštinė funkcija: randa kampą iš intervalo $[-\pi/2; \pi/2]$, kurio sinusas lygus $a$.

Kampas iš intervalo [-π/2; π/2], kurio sinusas lygus a. Naudojamas pirminei sinuso lygties sprendinių serijai rasti.

Kampas iš intervalo (-π/2; π/2), kurio tangentas lygus a. Funkcija yra nelyginė: arctg(-a) = -arctg(a).

Veiksmas, kurio rezultatas nėra iš anksto žinomas (pvz., kauliuko metimas).

Riba, prie kurios artėja begalinės nykstamosios GP narių suma. Formulė: $S = b_1 / (1-q)$.

Dauginamasis, kuris yra kiekviename reiškinio naryje ir kurį galima iškelti prieš skliaustus.

Trumpiausia atkarpa, jungianti dvi prasilenkiančias tieses ir statmena joms abiem.

Mažiausias bendras kartotinis visiems trupmenų vardikliams; reikalingas norint sudėti ar atimti trupmenas.

Simetriškas sprendinys: x = ± arccos(a) + 2πk, k ∈ Z.

Formulė, apimanti visus begalinius sprendinius: x = (-1)^k * arcsin(a) + πk, k ∈ Z.

Periodinis sprendinys su trumpesniu periodu: x = arctg(a) + πk, k ∈ Z.

Vienintelė atkarpa, jungianti dvi prasilenkiančias tieses ir esanti statmena joms abiem.

Formulė bet kuriam nariui rasti: $b_n = b_1 \cdot q^{n-1}$.

Bandymas, turintis tik dvi baigtis (sėkmė/nesėkmė).

Ketvirtojo laipsnio lygtis $ax^4+bx^2+c=0$, sprendžiama keitimu $t=x^2$.

Skaičius, rodantis, keliais būdais galima pasirinkti k elementų iš n. Žymimas „n virš k“.

Erdvinis kūnas, apribotas plokščiais daugiakampiais (sienomis).

Įvykis, kuris įvyksta visada ($P=1$). Sutampa su imtimi $\Omega$.

Taisyklė, nusakanti, kad lygtys sin x = a ir cos x = a turi sprendinių tik tada, kai a yra intervale [-1; 1].

Fundamentali teorema, teigianti, kad nepriklausomų atsitiktinių dydžių suma (arba vidurkis) artėja prie normaliojo skirstinio, kai dėmenų skaičius didėja.

Formulė $(u/v)' = (u'v - uv')/v^2$, taikoma diferencijuojant trupmeną.

Principas: jei veiksmą A atlikus m būdais, veiksmą B galima atlikti n būdų, tai seką „A ir B“ galima atlikti m · n būdų.

Rinkiniai iš k elementų, pasirinktų iš n galimų, kur tvarka NESVARBI. Žymima C_n^k.

Parodo, kokią dalį priklausomo kintamojo variacijos paaiškina modelis.

Logaritmas, kurio pagrindas yra 10. Žymimas $\lg x$ arba $\log x$.

Rutulio pjūvis, einantis per patį centrą. Jo spindulys lygus rutulio spinduliui.

Progresija, kurios skirtumas $d > 0$.

Intervalas, kuriame $f'(x) > 0$. Grafikas kyla į viršų iš kairės į dešinę.

Veiksmas, kurio metu randama funkcijos išvestinė.

Atsitiktinis dydis, kuris gali įgyti tik baigtinį arba skaičiuojamą reikšmių kiekį (pvz., sveikieji skaičiai).

Kvadratinės lygties rodiklis $D=b^2-4ac$. Jei $D>0$ – 2 sprendiniai, $D=0$ – 1, $D<0$ – nėra.

Būdas skaičiuoti sukinio tūrį, kai figūra sukama apie ašį. Naudojama formulė $V = \pi \int R(x)^2 dx$.

Vidutinis kvadratinis nuokrypis nuo vidurkio; dydžio sklaidos matas.

Savybė, kai suma neartėja prie jokio konkretaus skaičiaus (pvz., auga į begalybę).

Tapatybė, išreiškianti $\sin(2x)$ arba $\cos(2x)$ per $x$ trigonometrines funkcijas.

Kampas, kurį sudaro dvi susikertančios plokštumos. Matuojamas statmenai sankirtos tiesei.

Erdvinis kampas, kurį sudaro dvi pusplokštės, turinčios bendrą briauną.

Ryšys tarp briaunainio elementų: $V - B + S = 2$ (Viršūnės - Briaunos + Sienos).

Pelnas maksimalus, kai ribinės pajamos lygios ribinėms sąnaudoms ($MR = MC$).

Augimas, kurio greitis proporcingas esamam dydžiui. Būdingas geometrinei progresijai su $q > 1$.

Veiksmai, kurie nekeičia lygties sprendinių aibės (pvz., pridėti tą patį skaičių).

Taisyklė, nusakanti procentinę duomenų dalį, tenkančią 1, 2 ir 3 standartinių nuokrypių intervalams nuo vidurkio.

Natūraliųjų skaičių sandauga nuo 1 iki n. Žymima n!. 0! = 1.

Reiškinio užrašymas sandaugos pavidalu (pvz., $ x^2-4 \rightarrow (x-2)(x+2) $). Tai atvirkštinis veiksmas skliaustų atskleidimui.

Jei funkcija diferencijuojama ir taške $c$ turi ekstremumą, tai tame taške $f'(c) = 0$.

Dėsnis, kiekvienam argumentui x priskiriantis vieną reikšmę y=f(x). Pvz., kaina K(n)=9+2n.

Sumos skaičiavimo būdas, poruojant narius nuo kraštų į vidurį.

Savybė $b_n^2 = b_{n-1} \cdot b_{n+1}$.

Skaičių seka, kurioje kiekvienas narys gaunamas iš ankstesniojo dauginant jį iš pastovaus skaičiaus (vardiklio).

Pati didžiausia arba mažiausia funkcijos reikšmė nurodytame intervale (gali būti kraštuose).

Metodas sudėtinėms funkcijoms diferencijuoti: išorinės funkcijos išvestinė dauginama iš vidinės funkcijos išvestinės.

Rinkiniai iš k elementų, pasirinktų iš n galimų, kur svarbi tvarka. Žymima A_n^k.

Sekų sudarymas, kai elementai gali kartotis. Formulė n^k (pvz., PIN kodai).

Nelygybė su ženklais $<$ arba $>$. Jos sprendinių intervalai žymimi paprastais skliaustais, o taškai grafike – atviri (tuščiaviduriai).

Faktorizavimo metodas, kai nariai poruojami taip, kad kiekvienoje poroje atsirastų tas pats bendras daugiklis.

Stulpelinė diagrama be tarpų, skirta vaizduoti tęstinių duomenų dažnių pasiskirstymą.

Lygtis, kurios visi nariai yra to paties laipsnio, pvz., $A u^2 + B uv + C v^2 = 0$.

Transformacija $f(x-a)$, keičianti grafiko padėtį kairėn/dešinėn (ženklas priešingas krypčiai).

Transformacija $f(kx)$, kai $k>1$. Grafikas artėja prie $y$ ašies (periodas mažėja).

Skirtumas tarp trečiojo ir pirmojo kvartilių ($Q_3 - Q_1$). Apima vidurinius 50% duomenų.

Populiacijos dalis, atrinkta tyrimui. Turi būti reprezentatyvi.

Visų įmanomų bandymo baigčių aibė.

Specifinis taškas, kurį grafikas „privalo“ kirsti dėl savo prigimties (pvz., (0;1) visoms rodiklinėms $a^x$).

Neapibrėžtiniame integrale atsirandantis dėmuo, nurodantis, kad funkcijų, turinčių tą pačią išvestinę, yra begalybė (jos skiriasi tik vertikaliu postūmiu).

Skaičių aibė tarp dviejų reikšmių. Gali būti uždaras $[a;b]$, atviras $(a;b)$ arba pusiau atviras $(a;b]$.

Būdas spręsti nelygybes randant funkcijos nulius ir tikrinant ženklą gautuose intervaluose.

Funkcija, kuri veikia kitos funkcijos rezultatą (pvz., sinusas funkcijoje $\sin(2x)$).

Duomenų taškas, žymiai nutolęs nuo kitų. Dažnai apibrėžiamas kaip nutolęs daugiau nei $1,5 \cdot \text{IQR}$.

Funkcijos kitimo greitis konkrečiame taške. Geometriškai – liestinės krypties koeficientas.

Funkcijos kitimo greitis. Geometriškai – liestinės krypties koeficientas.

Dvinaris, kurio antrasis narys yra priešingo ženklo. Pvz., $(a+\sqrt{b})$ jungtinis yra $(a-\sqrt{b})$. Naudojamas panaikinti šaknis.

Metodas, kai sudėtingas reiškinys (pvz., $ x^2 $) laikinai pakeičiamas kita raide (pvz., $ t $), siekiant supaprastinti lygtį.

Integravimo technika sudėtinėms funkcijoms, pagrįsta kintamojo pakeitimu $u=g(x)$, siekiant supaprastinti integralą.

Taškai, kur grafikas kerta ašis: su x – kai f(x)=0; su y – kai x=0.

Funkcija, į kurią keičiasi pradinė funkcija redukcijoje, kai atimame iš $\pi/2$ (pvz., sinuso kofunkcija yra kosinusas).

Vektoriai, esantys vienoje arba lygiagrečiose tiesėse. Jų koordinatės proporcingos.

Skaičiavimo būdas, kai iš visų galimų variantų atimami netinkami variantai („Bent vienas“ uždaviniams).

Savybė, kai begalinė suma turi baigtinę ribą.

Skaičius nuo -1 iki 1, rodantis tiesinio ryšio stiprumą ir kryptį.

Vienetiniame apskritime tai taško $x$ koordinatė (horizontalus poslinkis).

Funkcija, lygi kosinuso ir sinuso santykiui: $\ctg x = \cos x / \sin x$.

Uždarame intervale $[a; b]$ globalus ekstremumas randamas lyginant $f(a)$, $f(b)$ ir $f(c)$ (kritinių taškų) reikšmes.

Plokštumos figūra, apribota kreivės $y=f(x)$, $x$ ašies ir dviejų vertikalių tiesių $x=a$ ir $x=b$.

Taškas, kuriame funkcijos išvestinė lygi nuliui arba neegzistuoja (dažniausiai susiję su viršūnėmis).

Formulė $ a^3+b^3=(a+b)(a^2-ab+b^2) $. Pastebėkite, kad antrajame skliauste nėra $ 2ab $.

Formulė $ a^2-b^2=(a-b)(a+b) $. Viena dažniausiai naudojamų formulių prastinant trupmenas.

Reikšmė, žemiau kurios yra nurodytas procentas visų stebėjimų. Pvz., 95-asis procentilis yra reikšmė, už kurią mažesni 95% duomenų.

Visi įmanomi n elementų aibės išdėstymai eilėje. Skaičiuojama pagal formulę P_n = n!.

Plokščia figūra: skritulio sektorius (šonas) ir skritulys (pagrindas).

Sukinys, gautas statųjį trikampį sukant apie vieną statinį. Turi viršūnę ir vieną pagrindą.

Formulė $(x^n)' = n x^{n-1}$, leidžianti diferencijuoti laipsnines funkcijas.

Skaičius, kurį keliame laipsniu (dauginame iš savęs). Pvz., reiškinyje $x^5$ pagrindas yra $x$.

Skaičius, nurodantis, kiek kartų dauginame pagrindą. Gali būti teigiamas, neigiamas, nulis ar trupmena.

Tiesė, kuri „liečia“ funkcijos grafiką tik viename taške ir geriausiai atspindi grafiko kryptį tame taške.

Skaičius $c$, rodantis, kokiu laipsniu reikia pakelti pagrindą $a$, kad gautume argumentą $b$. Žymima $c = \log_a b$.

Rodiklinės funkcijos atvirkštinė $\log_a x$. Apibrėžta tik teigiamiems x.

Taškas, kurio aplinkoje funkcijos reikšmė yra didžiausia (išvestinė keičia ženklą iš + į -).

Taškas, kurio aplinkoje funkcijos reikšmė yra mažiausia (išvestinė keičia ženklą iš - į +).

Vektorių sudėtis iš vieno taško, brėžiant įstrižainę.

Funkcija, kurios grafikas simetriškas y ašies atžvilgiu ($f(-x)=f(x)$).

Lygybė su nežinomuoju, kurią reikia patenkinti radus tam tikrą kintamojo reikšmę.

Kelių lygčių rinkinys, kurio sprendinys turi tenkinti visas lygtis vienu metu.

Atsitiktinio dydžio svertinis vidurkis, parodantis tikėtiną rezultatą ilguoju laikotarpiu.

Progresija, kurios skirtumas $d < 0$.

Intervalas, kuriame $f'(x) < 0$. Grafikas leidžiasi žemyn.

Skirstinys, gaunamas sujungiant kelis skirtingus skirstinius (populiacijas) su tam tikrais svoriais.

Dažniausiai pasikartojanti reikšmė duomenų aibėje.

Grafiko dalis, esanti po $x$ ašimi, atspindima į viršų.

Skaičiaus absoliutinė vertė (atstumas nuo nulio). Svarbus šaknyse: $\sqrt{x^2} = |x|$.

Skaičiaus absoliutusis dydis arba atstumas nuo nulio (ar kito taško) skaičių tiesėje. Visada $\ge 0$.

Judančio kūno greitis laiko momentu $t$. Tai yra kelio funkcijos išvestinė pagal laiką $v(t)=s'(t)$.

Funkcijos savybė didėti arba mažėti. Jei $a > 1$, rodiklinė ir logaritminė funkcijos didėja. Jei $0 < a < 1$ – mažėja.

Funkcijos savybė intervale tik didėti arba tik mažėti.

Logaritmas, kurio pagrindas yra skaičius $e \approx 2{,}718$. Žymimas $\ln x$.

Visų galimų pirmykščių funkcijų aibė $F(x)+C$. Žymima $\int f(x) dx$. Čia $C$ yra laisvai pasirenkama konstanta.

Įvykis, kuris niekada neįvyksta ($P=0$). Žymimas $\emptyset$.

Nelygybė su ženklais $\le$ arba $\ge$. Sprendinių intervalai žymimi laužtiniais skliaustais, o taškai grafike – uždari (pilni).

Funkcija, kurios grafikas simetriškas koordinačių pradžios taško atžvilgiu ($f(-x)=-f(x)$).

Įvykiai, kurių tikimybės nedaro įtakos viena kitai ($P(A \cap B) = P(A)P(B)$).

Įvykiai, kurie negali įvykti vienu metu ($A \cap B = \emptyset$).

Pagrindinė analizės teorema, susiejanti integralą su pirmykšte funkcija: $\int_a^b f(x) dx = F(b) - F(a)$.

Tolydusis tikimybių skirstinys, kurio tankio funkcija yra simetriška varpo formos kreivė. Apibūdinamas vidurkiu μ ir dispersija σ².

Vektorius, statmenas plokštumai. Jei plokštumos lygtis yra Ax + By + Cz + D = 0, tai normalė n = (A, B, C).

Reikalavimas, kad visų skirstinio tikimybių suma būtų lygi 1 ($ \sum p_i = 1 $).

Bet koks nenulinis skaičius, pakeltas laipsniu 0, yra lygus 1 ($a^0=1, a \ne 0$).

Vektorius $\vec{0}$, kurio pradžia ir pabaiga sutampa. Ilgis 0.

x0, kuriam f(x0)=0. Pvz., x^2-1 turi šaknis x=±1.

Mažiausias teigiamas kampas tarp spindulio galo ir $x$ ašies (visada smailusis).

GP, kurios vardiklis tenkina sąlygą $|q| < 1$. Tokios sekos nariai artėja prie 0.

$a_n = a_1 + (n-1)d$. Leidžia rasti bet kurį narį.

Matematinis procesas, skirtas rasti geriausią sprendimą (max/min) realaus turinio uždaviniuose.

Metodas, leidžiantis asinx + bcosx paversti į A*sin(x+φ), palengvinant nelygybės sprendimą.

Greičio kitimo sparta. Tai greičio išvestinė arba antroji kelio išvestinė $a(t)=v'(t)=s''(t)$.

Lygybė $\sin^2 x + \cos^2 x = 1$, kuri yra Pitagoro teoremos išraiška trigonometrijoje.

Formulė $\log_a b = \frac{\log_c b}{\log_c a}$, leidžianti pakeisti logaritmo pagrindą į bet kokį kitą (pvz., į 10 arba e).

Santykis tarp atitinkamų ilgio matmenų. Plotų santykis $k^2$, tūrių $k^3$.

Įvykis „ne A“. Viskas, kas yra imtyje, bet nėra A.

Konstanta, kurios konkrečios reikšmės nežinome, bet nuo kurios priklauso lygties sprendiniai.

Skaičių trikampis, kurio elementai atitinka derinių skaičius (binominius koeficientus). Kiekvienas skaičius yra dviejų viršutinių suma.

Atkarpa, jungianti tašką, nepriklausantį plokštumai, su plokštumos tašku (bet ne statmuo).

Reikšmė, gauta sprendimo metu (dažniausiai keliant kvadratu), kuri netenkina pradinės lygties.

Mažiausias intervalas T, kuriam praėjus funkcijos vaizdas visiškai pasikartoja ($f(x+T)=f(x)$).

Priedas prie sprendinio, reiškiantis „k“ pilnų apsisukimų. Naudojamas sin ir cos funkcijoms.

Savybė, kai funkcijos reikšmės kartojasi kas tam tikrą intervalą ($2\pi$ sinusui ir kosinusui).

Trinaris, kurį galima užrašyti kaip $ (a \pm b)^2 $. Jo struktūra visada: $ \text{kvadratas} \pm 2 \cdot \text{sandauga} + \text{kvadratas} $.

Briaunainis su vienu pagrindu ir sienomis, susieinančiomis į vieną viršūnę.

Taisyklė, leidžianti nustatyti ekstremumo tipą pagal išvestinės ženklo pasikeitimą kritiniame taške.

Jei pereinant per kritinį tašką išvestinės ženklas keičiasi iš (+) į (-), tai maksimumas. Jei iš (-) į (+), tai minimumas.

Funkcija $F(x)$ yra funkcijos $f(x)$ pirmykštė, jei jos išvestinė $F'(x)$ yra lygi $f(x)$ visiems $x$ nagrinėjamame intervale. Pavyzdys: $x^2$ yra $2x$ pirmykštė.

$\sin^2 x + \cos^2 x = 1$. Pagrindinė trigonometrijos lygybė.

Tiesė, kuria pjūvio plokštuma kerta briaunainio pagrindo plokštumą.

Vektorius, statmenas plokštumai. Žymimas n. Jei plokštuma ax+by+cz+d=0, tai n=(a,b,c).

Veiksmas, atvirkštinis logaritmavimui – logaritmų „nuėmimas“ lygtyje, pereinant prie argumentų lygybės.

Dvi tiesės erdvėje, kurios neturi bendrų taškų ir nėra lygiagrečios (neguli vienoje plokštumoje).

Skaitiklio ir vardiklio dalijimas iš to paties daugiklio. Galima prastinti tik dauginamuosius, ne dėmenis!

Briaunainis su dviem lygiagrečiais vienodais pagrindais ir lygiagretainiais šonuose.

Vektoriaus „šešėlis“ ant ašies ar kito vektoriaus.

Procesas, kurio metu pertvarkoma trupmena taip, kad jos vardiklyje nebeliktų iracionaliųjų skaičių (šaknų).

Laipsnio rodiklis, užrašytas trupmena $m/n$, reiškiantis $n$-tojo laipsnio šaknį iš skaičiaus $m$-tuoju laipsniu.

Kampo matas, lygus lankui, kurio ilgis sutampa su apskritimo spinduliu ($180^\circ = \pi$ rad).

Matematinis ženklas ($\sqrt{\quad}$), žymintis šaknies traukimo veiksmą.

Reiškinys arba skaičius, esantis po šaknies ženklu.

Procesas, kurio metu didesni nei 90 laipsnių kampai pakeičiami smailiaisiais kampais, naudojant formules (pvz., $\sin(\pi - x) = \sin x$).

Tiesė, geriausiai aprašanti duomenų taškų išsidėstymą (mažiausių kvadratų metodu).

Visų galimų funkcijos reikšmių (y) aibė. Tai atsako į klausimą: „Kokius y padengia grafikas?“

Išėjimas (y), kurį grąžina funkcija. Pvz., nuvažiuotas atstumas s=f(t).

Formulė, siejanti narį su prieš jį einančiu: $b_{n+1} = b_n \cdot q$.

Matematinė operacija, leidžianti nagrinėti funkcijos elgesį, kai argumentas be galo artėja prie tam tikros reikšmės (pvz., $h \to 0$).

Metodas, kai plotas po kreive artinamas stačiakampių plotų suma. Kai stačiakampių plotis artėja prie 0, suma tampa integralu.

Plokščia figūra: stačiakampis (šonas) ir du skrituliai (pagrindai).

Sukinys, gautas stačiakampį sukant apie vieną jo kraštinę. Turi du lygiagrečius pagrindus (skritulius).

Funkcija $f(x) = a^x$, kur $a > 0$ ir $a \ne 1$. Jos apibrėžimo sritis yra visi realieji skaičiai, o reikšmių sritis – tik teigiami skaičiai.

Erdvinis kūnas, apribotas sfera. Visi jo paviršiaus taškai nutolę nuo centro atstumu $r$.

Formulė $(uv)' = u'v + uv'$, taikoma diferencijuojant dviejų funkcijų sandaugą.

Aibių operacija, atrenkanti tik tuos elementus, kurie priklauso KIEKVIENAI iš nagrinėjamų aibių („IR“ logika).

Tiesė, jungianti du funkcijos grafiko taškus. Jos nuolydis rodo vidutinį kitimo greitį.

Rutulio paviršius. Ji turi plotą ($4\pi r^2$), bet neturi tūrio.

Sinusui tai π - arcsin(a), Kosinusui tai -arccos(a) arba 2π - arccos(a).

Vienetiniame apskritime tai taško $y$ koordinatė (aukštis).

Iracionalusis skaičius (Eulerio skaičius), apytiksliai lygus 2,71828. Tai natūraliojo augimo pagrindas.

Dydis, turintis tik skaitinę vertę (pvz., masė, temperatūra).

Veiksmas $\vec{a} \cdot \vec{b}$, kurio rezultatas – skaičius. Naudojamas kampams rasti.

Funkcija F(x) (arba Φ(z)), nurodanti tikimybę, kad atsitiktinis dydis įgis reikšmę, mažesnę arba lygią x.

Taisyklė (dažniausiai lentelė), nurodanti atsitiktinio dydžio reikšmes ir jas atitinkančias tikimybes.

Skaičius, parodantis sekos kitimo greitį. $d = a_{n+1} - a_n$.

Santykis $\frac{f(x+h)-f(x)}{h}$, rodantis vidutinį funkcijos pokytį intervale $h$.

Visų galimų x reikšmių visuma, dažniausiai užrašoma intervalais su +2kπ priedu.

Kritinio taško tipas, kuriame išvestinė lygi lygiai nuliui (horizontalioji liestinė).

Kvadratinė šaknis iš dispersijos. Parodo tipišką duomenų nukrypimą nuo vidurkio tais pačiais matavimo vienetais.

Rodiklis, parodantis, kaip vidutiniškai duomenys nutolę nuo vidurkio.

Reikšmės perskaičiavimas į standartinius vienetus (Z-balus) pagal formulę $Z = \frac{X - \mu}{\sigma}$.

Objekto „šešėlis“ ant plokštumos, krentantis statmenai. Tai visada yra trumpiausias atstumas nuo taško iki plokštumos.

Vektoriai statmeni, jei jų skaliarinė sandauga lygi nuliui.

Metodas, kai sudėtingas reiškinys pakeičiamas nauju kintamuoju (pvz., $t=x^2$), siekiant supaprastinti lygtį.

Atkarpa, jungianti kūgio viršūnę su pagrindo apskritimo tašku. $s^2 = r^2 + h^2$.

Kombinatorikos principas: jei veiksmą A galima atlikti m būdų, o B – n būdų, ir jie nesikerta, tai „A arba B“ galima atlikti m + n būdų.

f(g(x)) – pirma taikome g, po to f. Pvz., PVM taikymas kainai.

$S_n = \frac{n(a_1 + a_n)}{2}$. Pirmas plius paskutinis, padalinta iš 2, kart n.

$S_n = \frac{n(2a_1 + (n-1)d)}{2}$. Naudinga, kai nežinome paskutinio nario.

Aibių operacija, sujungianti visus elementus, kurie priklauso bent vienai iš aibių („ARBA“ logika).

Tikimybė įvykti A, jei žinoma, kad įvyko B.

Piramidė, sudaryta iš 4 lygių lygiakraščių trikampių.

$S = \frac{3a^2\sqrt{3}}{2}$ (šeši trikampiai).

Funkcija, lygi sinuso ir kosinuso santykiui: $\tg x = \sin x / \cos x$.

Santykis $\sin/\cos$ (arba $y/x$). Geometriškai – liestinės atkarpa.

Funkcija f(x), kurios plotas po kreive tam tikrame intervale nurodo įvykio tikimybę tame intervale.

Reiškinio formos keitimas, nekeičiant jo skaitinės reikšmės jokioms leistinoms kintamųjų reikšmėms.

Lygybė, kuri teisinga su visomis leistinomis kintamųjų reikšmėmis (pvz., $ (a+b)^2 = a^2+2ab+b^2 $).

d = |Ax+By+Cz+D| / sqrt(A^2+B^2+C^2). Leidžia rasti atstumą be geometrinio braižymo.

Funkcija $f(x)$, kurios reikšmę norime padaryti kuo didesnę (pvz., pelnas) arba kuo mažesnę (pvz., kaštai).

Plokščia figūra, kurią sulanksčius gaunamas erdvinis kūnas.

Taisyklė, susiejanti tiesės statmenumą plokštumoje su pasvirosios statmenumu erdvėje per projekciją.

Vektorių sudėtis dedant „galą prie pradžios“.

Metodas, naudojamas aproksimuojant diskretųjį skirstinį (pvz., binominį) tolydžiuoju (normaliuoju), išplečiant tašką k į intervalą [k-0.5; k+0.5].

Reiškia, kad kraštinės reikšmės įeina į sprendinį (naudojama su ≤ ir ≥ ženklais).

Pastovus santykis tarp gretimų narių: $q = b_{n+1}/b_n$.

Dviejų vektorių sandauga, kurios rezultatas – vektorius, statmenas abiem dauginamiesiems.

Transformacija $f(x)+b$, keičianti grafiko padėtį aukštyn/žemyn.

Transformacija $a \cdot f(x)$, kai $|a|>1$. Grafikas tolsta nuo $x$ ašies.

Sudėtinės funkcijos argumentas, kuris pats yra funkcija (pvz., $2x$ funkcijoje $\sin(2x)$).

Kiekvienas narys (nuo antrojo) yra gretimų narių aritmetinis vidurkis: $a_n = \frac{a_{n-1} + a_{n+1}}{2}$.

Apskritimas su centru (0;0) ir spinduliu 1, naudojamas trigonometrinėms funkcijoms apibrėžti.

Vektorius $\vec{e}$, kurio ilgis lygus 1.

Skaičius, nurodantis, kiek standartinių nuokrypių konkretus stebėjimas yra nutolęs nuo vidurkio. Formulė: Z = (X-μ)/σ.

Imties poaibis; mus dominantis rezultatas (pvz., „lyginis skaičius“).

Tūrio skaičiavimo metodas, kai sukama figūra tarp dviejų kreivių. Atimamas vidinio „tuščio“ cilindro tūris iš išorinio.