Sąvokų žodynas

Britų politikas ir mąstytojas, laikomas konservatizmo pradininku, kritikavęs staigius Prancūzijos revoliucijos pokyčius.

Prancūzų dailininkas; programoje siejamas su modernaus meno pradžia.

1773 m. įkurta pirmoji pasaulietinė švietimo ministerija Europoje, atsakinga už visos ATR švietimo sistemos pertvarką.

Gydytojas, vakcinacijos pradininkas; programoje siejamas su skiepų išradimu ir infekcinių ligų istorija.

Lietuvos istorikas; programoje siejamas su šiuolaikinės Lietuvos istoriografijos ir istorinio pasakojimo raida.

Teatro režisierius; programoje siejamas su nepriklausomos Lietuvos teatro pasiekimais.

Specialiosios SS paskirties grupės, vykdžiusios masinius sušaudymus Rytų fronte (atsakingos už „Holokaustą kulkomis“).

Staigus, didelio masto, žmogaus veiklos sukeltas įvykis, turintis pražūtingų ir ilgalaikių pasekmių aplinkai ir gyventojams. Pavyzdžiai: Černobylio atominės elektrinės avarija, Aralo jūros išd...

Visuomeninis ir politinis judėjimas, kurio tikslas – apsaugoti gamtinę aplinką ir atkreipti visuomenės bei valdžios dėmesį į ekologines problemas. Jis apima įvairias veiklos formas: nuo protestų i...

Sistemingas okupuoto krašto išteklių, žaliavų ir darbo jėgos naudojimas okupacinės valstybės karo reikmėms tenkinti.

Kolonijų gamtos išteklių ir vietos gyventojų darbo naudojimas siekiant naudos kolonijas valdančiai valstybei.

Viduramžių Europos valdovė; programoje siejama su ikimoderniųjų laikų kultūra ir visuomenės elitais.

Pagrindinė JAV imigracijos stotis Niujorke, veikusi 1892–1954 m., kurioje vykdavo atvykėlių medicininė ir teisinė patikra.

Teritorijos Prancūzijos rytuose, kurias po 1871 m. karo užėmė Vokietija dėl jų strateginės reikšmės ir naudingųjų iškasenų.

Išsivadavimas iš priklausomybės ar suvaržymų; pokariu tai dažniausiai reiškė moterų politinių ir socialinių teisių išplėtimą.

Prancūzų istorikas; siejamas su socialinės, kasdienybės ir mikroistorijos kryptimis.

Moterų rinkimų teisės judėjimo lyderė; siejama su visuotine žmogaus teisių ir pilietinių teisių plėtra.

Tarpininkas, kuris už užmokestį organizuodavo slaptą emigrantų perėjimą per sieną ir kelionę iki didžiųjų Europos uostų.

Bajoraitė, 1830–1831 m. sukilimo dalyvė, vadovavusi sukilėlių būriui. Dėl drąsos praminta „lietuviškąja Žana d'Ark“, tapo romantiniu sukilimo simboliu.

Didžiosios Britanijos sufražisčių lyderė, organizavusi aktyvią kovą už moterų politines teises.

Bismarko tyčia suredaguota telegrama, kurios įžeidžiamas tonas išprovokavo Prancūziją paskelbti karą Prūsijai.

Daugiatomis apšvietos leidinys, kuriame buvo siekiama surinkti ir aprašyti visas svarbiausias tuometines žmonijos žinios.

Grupė Apšvietos mąstytojų ir mokslininkų, bendradarbiavusių rengiant daugiatomį mokslo žodyną.

Energijos rūšys, gaunamos deginant organinės kilmės iškasenas. Industrinės revoliucijos variklis buvo akmens anglis, vėliau – nafta. Skirtingai nuo atsinaujinančių šaltinių (vandens, vėjo), iš...

Renesanso humanistas; siejamas su humanizmo, krikščioniškos reformos ir Europos kultūros raida.

Ankstyvųjų naujųjų laikų autorius; programoje siejamas su baltų religijos ir mitologijos šaltiniais.

Įtakingas Vokietijos generolas, formavęs Oberosto politiką ir siekęs susieti Lietuvą glaudžiais politiniais, kariniais bei ekonominiais ryšiais su Vokietija.

Lietuvos ministras pirmininkas, suvaidinęs lemiamą vaidmenį organizuojant 1923 m. Klaipėdos sukilimą ir vėlesnėse derybose dėl krašto prijungimo prie Lietuvos.

Ekonominės savitarpio pagalbos taryba – 1949 m. įkurta organizacija, vienijusi SSRS ir Rytų bloko šalis. Tai buvo atsakas į Maršalo planą, siekiant integruoti Rytų Europos ūkius į sovietinę sistemą.

Būklė, kai vienoje teritorijoje gyvena kelios skirtingos etninės grupės. XIX a. Lietuvoje tai buvo lietuvių, lenkų, žydų, rusų, baltarusių, vokiečių visuma. Šių grupių santykiai, kultūriniai maina...

Smurtinis konfliktas tarp skirtingų etninių grupių. Po Šaltojo karo tokie konfliktai įsiplieskė byrančiose daugiatautėse valstybėse, pavyzdžiui, Jugoslavijoje.

Įsitikinimas, kad savo tautos kultūra ir vertybės yra pranašesnės už kitas bendruomenes.

Laipsniškas Europos valstybių ekonominio, politinio ir teisinio bendradarbiavimo gilinimas, siekiant taikos, stabilumo ir gerovės.

Procesas, kurio metu visuomenė perima Vakarų Europos kultūros normas, idėjas, institucijas ir gyvenimo būdą. Lietuvos atveju tai prasidėjo su krikštu ir apėmė rašto kultūros, europietiškų meno sti...

Požiūris, pagal kurį Europos valstybės laikė save pasaulio centru ir turinčiomis teisę spręsti kitų žemynų likimą.

1951 m.

Neformali sistema, sukurta po Vienos kongreso. Didžiosios Europos galios (Austrija, Prūsija, Rusija, D. Britanija, Prancūzija) reguliariai konsultuodavosi ir bendrai spręsdavo konfliktus, siekdamo...

Politinė ir ekonominė 27 Europos valstybių sąjunga. Oficialiai įkurta 1992 m. Mastrichto sutartimi, pakeitė Europos Bendriją.

Užuominų, alegorijų ir simbolių kalba mene (literatūroje, teatre, kine), naudota siekiant apeiti sovietinę cenzūrą ir kalbėti apie tautai svarbius dalykus.