Sąvokų žodynas
Visi svarbiausi terminai ir jų paaiškinimai vienoje vietoje.
K
Vokietijos imperatoriaus titulas (nuo 1871 m. iki 1918 m.). Tuo metu Vokietiją valdė kaizeris Vilhelmas II.
Protestantizmo šaka, pagrįsta Žano Kalvino mokymu. Ypač pabrėžia Dievo visagalybę ir predestinacijos (išankstinio nulemtumo) doktriną. Istoriškai buvo populiarus tarp LDK didikų (Radvilų), taip pa...
Pjemonto-Sardinijos karalystės ministras pirmininkas, Italijos suvienijimo „smegenys“. Pasitelkęs diplomatiją ir sąjungas, jis vadovavo suvienijimui „iš viršaus“.
XVII a. Prancūzijos pirmasis ministras, laikomas vienu iš „raison d'État“ politikos pradininkų. Nors buvo katalikų dvasininkas, Trisdešimties metų kare rėmė protestantus, kad susilpnintų pagrindin...
Vokiečių filosofas, socializmo ir komunizmo ideologas. Kartu su F. Engelsu parašė „Komunistų partijos manifestą“ (1848). Teigė, kad istorijos variklis yra klasių kova.
Frankų karalius, 800 m. karūnuotas Romos imperatoriumi. Jis laikinai suvienijo didžiąją dalį Vakarų Europos ir padėjo pamatus karaliaus ir Bažnyčios sąjungai.
Istorijos kryptis, tirianti ne didžiuosius politinius įvykius, o eilinių žmonių gyvenimą: buitį, mitybą, higieną, šeimos santykius, laisvalaikį.
Didžiausia krikščionybės šaka, kurios dvasinis centras yra Vatikanas, o aukščiausias vadovas – popiežius. Pripažįsta septynis sakramentus, šventųjų kultą, kunigų celibatą. Įsitvirtinusi Vakarų...
Tarpukario Lietuvos (1918–1940 m.) laikinosios sostinės Kauno architektūros stilius. Tai optimizmo, progreso ir europietiškumo simbolis, sujungęs tarptautinio modernizmo principus (funkcionalumą,...
Trečiasis Lietuvos prezidentas (1926 m.), valstietis liaudininkas. Jo demokratiška, liberali vyriausybė buvo nuversta per 1926 m. gruodžio 17 d. perversmą.
Senovės Graikijos ir Romos meno, literatūros, architektūros ir filosofijos idėjų visuma, kuri vėlesnių epochų (pvz., Renesanso, Klasicizmo) buvo laikoma pavyzdžiu ir etalonu.
Socialinė grupė, išsiskirianti pagal ekonominę padėtį (nuosavybės turėjimą, pajamų šaltinį). Priklausomybė klasei nėra paveldima, teoriškai įmanomas perėjimas iš vienos klasės į kitą.
Austrijos kancleris, vienas pagrindinių Vienos kongreso (1815 m.) organizatorių ir Europos restauracijos politikos architektas. Simbolizavo konservatyviąją „senąją tvarką“.
Tarptautinės sistemos principas, kai valstybės susitaria, kad agresija prieš vieną narę yra laikoma agresija prieš visas, ir visos narės įsipareigoja bendrai gintis. Tai buvo Tautų Sąjungos veiklo...
Po 1492 m. Kristupo Kolumbo kelionės prasidėjęs masinis ir precedento neturintis augalų, gyvūnų, technologijų, žmonių ir ligų judėjimas tarp Senojo Pasaulio (Europos, Azijos, Afrikos) ir **Naujojo...
Viešas mirusio asmens ar praeities įvykio atminimo pagerbimas (pvz., minėjimas, paminklo atidengimas, tylos minutė). Tai svarbi istorinės atminties palaikymo priemonė.
Kitas, neoficialus bolševikų partijos pavadinimas, vėliau tapęs oficialiu.
Totalitarinė ideologija, siekianti sukurti beklasę visuomenę, panaikinant privačią nuosavybę. Praktikoje (SSRS, Kinijoje) tai virto brutalia vienos partijos diktatūra, paremta masiniu teroru.
Laikina ginkluota bajorų sąjunga, sudaryta tam tikram politiniam tikslui pasiekti. Konfederacijos Seime sprendimai buvo priimami balsų dauguma, taip apeinant liberum veto.
Skirtingų krikščioniškų tikėjimų (konfesijų) ir kitų religijų sambūvis vienoje valstybėje. Būdingas LDK, kurioje sugyveno katalikai, stačiatikiai, protestantai, žydai, musulmonai.
Ideologija, kuri vertina tradiciją, nusistovėjusią tvarką, monarchiją ir religiją kaip visuomenės stabilumo pagrindą. Priešinosi staigiems pokyčiams ir revoliucijoms.
Kitas 1863–1864 m. sukilimo vadas, atstovavęs radikalesniam, „raudonųjų“ sparnui. Skelbė valstiečių lygybę ir teisę į žemę. Pakartas Lukiškių aikštėje.
Pagrindinis valstybės įstatymas, nustatantis valdymo tvarką, institucijas ir piliečių teises bei pareigas.
Valdymo forma, kurioje monarcho valdžią riboja Konstitucija ir Parlamentas. Monarchas yra valstybės simbolis, bet reali galia priklauso renkamai atstovybei.
Katalikų Bažnyčios atsakas į Reformaciją. Tai buvo reformų ir priemonių visuma, siekiant sustabdyti protestantizmo plitimą ir atnaujinti pačią Bažnyčią.
1990 m. kovo 11 d. Aukščiausioji Taryba priėmė aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“, atkurdama 1940 m. sovietų okupuotos Lietuvos Respublikos nepriklausomybę.
Bermontininkai – tai po karo Lietuvoje likusių vokiečių karių ir rusų baltagvardiečių (kovojusių prieš bolševikus) junginys, vadovaujamas Pavelo Bermonto-Avalovo. Jie plėšikavo ir siekė nuversti Lietu...
1918 m. pabaigoje bolševikai įsiveržė į Lietuvą ir užėmė Vilnių. Laikinoji vyriausybė persikėlė į Kauną. Su Vokietijos karininkų ir karių pagalba, Lietuvos kariuomenei-savanoriams pavyko sustabdyt...
Pats skaudžiausias ir sudėtingiausias konfliktas. Lenkija siekė prisijungti Vilniaus kraštą. 1920 m. rudenį, Lenkijai suvaidinus „sukilimą“, generolo Liucjano Želigovskio vadovaujama kariuomenė **užgr...
Matomas gamtinės aplinkos pakeitimas dėl žmogaus veiklos. Ikimoderniaisiais laikais tai labiausiai pasireiškė per miškų pavertimą ariama žeme, pelkių sausinimą ir gyvenviečių plėtrą. Valakų reform...
Istorinis veikalas, kuriame įvykiai aprašomi griežta chronologine tvarka (metai po metų). Būdingas Viduramžiams, dažnai subjektyvus ir didaktiškas.
Procesas, kurio metu totalitarinė valstybė pajungia visą kultūrinį gyvenimą (meną, literatūrą, mokslą, švietimą) vienai valdančiajai ideologijai. Kultūra tampa ne saviraiškos, o **propagandos ir m...
Karinės mokyklos studentai, kurie buvo viena iš nedaugelio Laikinąją vyriausybę gynusių pajėgų per Spalio perversmą.