Sąvokų žodynas
Visi svarbiausi terminai ir jų paaiškinimai vienoje vietoje.
Terminai: 8,350 • Kortelės: 10,940
N
VII–VI a. pr. Kr. Babilono valdovas, didelėmis statybomis stiprinęs sostinę.
Išsilavinusių žmonių sluoksnis (gydytojai, teisininkai, mokslininkai), kuris kuria savo tautos kultūrą ir valstybę.
Istorijos žanras, kurio centre yra viena tauta, jos kultūra, valstybingumo raida ir bendros istorinės atminties kūrimas.
Valstybės sumanymas, siejamas su modernios tautos politinėmis teisėmis; Lietuvoje svarbi kalba, bet gyveno ir kitų tautų žmonės.
Prosovietinė anoniminė grupuotė, kuri 1991 m. sausio įvykių metu bandė neteisėtai užgrobti valdžią Lietuvoje.
Sutelktos visuomenės pastangos siekiant tautos vienybės, laisvės ir savarankiškos valstybės sukūrimo, dažnai per politines demonstracijas ar ginkluotą kovą.
1792 m. išrinkta aukščiausioji Prancūzijos valdžios institucija, panaikinusi monarchiją ir paskelbusi respubliką.
Valstybės nustatyta ir valdoma teritorija gamtos bei kitoms vertybėms saugoti ir reglamentuotam lankymui. Jeloustounas įsteigtas 1872 m. Parko apsauga galėjo derėti su lankytojų aptarnavimu ir reikala...
1789 m. birželį Trečiojo luomo deputatų pasiskelbta Prancūzijos atstovų institucija, atmetusi luominį principą ir siekusi parengti konstituciją visai tautai.
Privataus turto (gamyklų, žemės, bankų) nusavinimas ir perdavimas valstybės nuosavybėn.
Politinė idėja, siejanti tautą su teise spręsti apie savo politinę ateitį; skirtingi veikėjai tautą ir valstybę apibrėžė nevienodai.
Vokietijoje susiformavusi kraštutinė nacionalistinė ideologija. Jos branduolys – rasinė pseudoteorija, skelbianti išgalvotą „arijų“ viršenybę, ir antisemitizmas – neapykanta žydams.
Adolfas Hitleris
Jozefas Gebelsas
Tautų Sąjungos pripažintas asmens dokumentas, suteiktas pabėgėliams ir asmenims be pilietybės po karo.
Prancūzijos karvedys ir imperatorius, po revoliucijos įvedęs tvarką, išplatinęs po Europą Civilinį kodeksą ir sukūręs didžiulę imperiją.
Prancūzijos imperatorius, kuris sudarė sąjungą su Pjemontu ir padėjo italams kovoti prieš Austriją mainais į teritorijas.
Istorinis pasakojimas; būdas, kaip faktai ir interpretacijos yra sujungiami į vientisą, rišlų ir prasmingą pasakojimą apie praeities įvykius.
1949 m. įkurta Šiaurės Atlanto sutarties organizacija. Tai gynybinis Vakarų valstybių aljansas, kurio 5-asis straipsnis skelbia, kad ginkluotas vienos narės užpuolimas laikomas visų narių užpuolimu.
Kolektyvinės gynybos principas, pagal kurį vienos NATO narės užpuolimas laikomas visų sąjungininkų užpuolimu.
1949 m. įkurtas Vakarų bloko karinis-politinis aljansas, kurio pagrindinis tikslas buvo kolektyvinė gynyba nuo galimos sovietų agresijos.
Ūkis, kuriame didžioji produkcijos dalis skiriama pačių gamintojų poreikiams. Dalies produkcijos mainai ar prekyba jo nepanaikina; ši sąvoka savaime neapibūdina žmogaus teisių.
Istorinė epocha tarp viduramžių ir naujausiųjų laikų, pasižymėjusi mokslo pažanga, pramonės plėtra ir piliečių teisių įtvirtinimu.
Situacija, kai darbingi asmenys, norintys dirbti ir aktyviai ieškantys darbo, negali jo rasti.
Teisinis principas, pagal kurį žmogus laikomas nekaltu, kol jo kaltė nėra įrodyta teisme; teroro metu šis principas buvo paneigtas.
Adamo Smito idėja, kad asmeninės naudos siekiantys žmonės laisvoje rinkoje savaime sukuria naudą visai visuomenei.
Ekonominė politika, pabrėžianti laisvosios rinkos pranašumą ir siekianti mažinti valstybės vaidmenį ekonomikoje per privatizaciją, dereguliaciją ir mokesčių mažinimą.
Tarptautinė organizacija, įkurta subyrėjus SSRS buvusių sąjunginių respublikų bendradarbiavimui (Lietuva prie jos nesijungė).
Valstybės galėjimas pačiai priimti svarbiausius sprendimus, nepriklausant kitos valstybės valdžiai.
