Sąvokų žodynas

Biudžeto metodas: 50% poreikiams, 30% norams, 20% taupymui.

Gebėjimas pagaminti prekę naudojant mažiau išteklių (laiko, medžiagų) nei konkurentas. Pvz., jei Lietuva pagamina sūrį per 2 val., o Latvija – per 4 val., Lietuva turi absoliutų pranašumą.

Nuosavybės vertybinis popierius, suteikiantis teisę į įmonės turto ir pelno dalį bei balsavimo teisę akcininkų susirinkime.

Pajamos, gaunamos tiesiogiai už atliktą darbą ar sugaištą laiką (alga).

Geriausia prarasta galimybė, kurios atsisakoma padarius pasirinkimą.

Suma, pridedama prie savikainos, siekiant gauti pelną. Skaičiuojama kaip $(\text{Kaina} - \text{Savikaina}) / \text{Savikaina} \times 100$.

Paskolos grąžinimo būdas lygiomis mėnesinėmis įmokomis. Įmokos dydis nesikeičia (kol nesikeičia palūkanos), bet keičiasi palūkanų ir kredito dalis.

Valiutos vertės kilimas kitų valiutų atžvilgiu dėl rinkos veiksnių.

Rinkos sistema, kurioje įmonės gali pirkti ir parduoti teisę teršti. Tai skatina mažinti taršą ten, kur tai pigiausia.

Skurdo rizikos arba socialinės atskirties rodiklis. Apima tris dėmenis: pajamų skurdą, didelį materialinį nepriteklių ir mažą darbo intensyvumą.

Ekonominė būsena, kai šalis visiškai atsisako tarptautinės prekybos ir viską gaminasi pati. Paprastai tai lemia mažesnį gyvenimo lygį.

Ekonominiai mechanizmai (pvz., progresiniai mokesčiai), kurie be atskiro įsikišimo švelnina ekonomikos svyravimus.

Business to Business – verslo modelis, kai parduodama kitoms įmonėms.

Verslo modelis, kai įmonė parduoda prekes ar paslaugas kitoms įmonėms. Pavyzdys: biuro baldų gamintojas parduoda stalus bankui.

Business to Consumer – verslo modelis, kai parduodama galutiniam vartotojui.

Verslo modelis, kai įmonė parduoda prekes galutiniam vartotojui. Pavyzdys: prekybos centras parduoda duoną gyventojams.

Statistinis reiškinys, kai metinė infliacija atrodo maža vien todėl, kad lyginama su labai aukštomis praeitų metų kainomis.

Centrinio banko nustatoma „pinigų kaina“, už kurią jis skolina komerciniams bankams. Tai pagrindinis monetarinės politikos įrankis.

Valiuta, kurios vieneto vertė išreiškiama kita valiuta. Kotiruotėje rašoma pirma.

Erve be vidaus sienų, kurioje laisvai juda prekės, paslaugos, asmenys ir kapitalas („4 laisvės“).

Taisyklė: jei paklausa neelastinga, kainos didinimas didina pajamas. Jei elastinga – mažina.

Situacija, kai valstybės išlaidos viršija pajamas per tam tikrą laikotarpį ($G + TR > T$).

Darbo užmokestis „ant popieriaus“ prieš mokesčių atskaitymą.

Bendra vartojimo kredito kainos metinė norma. Rodiklis procentais, parodantis tikrąją kredito kainą su visais mokesčiais per metus.

Kainų indeksas, rodantis visų šalyje pagamintų prekių kainų lygio pokytį. Formulė: (Nominalus / Realus) * 100.

Prielaida „kitiems veiksniams nekintant“, leidžianti analizuoti vieno veiksnio įtaką.

Nedarbas, susijęs su ekonomikos nuosmukiu ir maža visumine paklausa.

Draudimas, dengiantis žalą, kurią jūs padarote kitiems asmenims ar jų turtui (pvz., užliejote kaimyną, sukėlėte avariją).

Prekių eksportavimas kaina, kuri yra mažesnė už savikainą arba kainą kilmės šalyje. Dažnai naudojamas siekiant išstumti konkurentus iš rinkos.

Visi darbingo amžiaus asmenys, kurie dirba arba aktyviai ieško darbo ($LF = E + U$).

Bendrojo kainų lygio kritimas. Dažnai pavojinga ekonomikai dėl skolos naštos didėjimo.

Valiutos vertės kritimas kitų valiutų atžvilgiu dėl rinkos veiksnių.

Infliacijos tempo lėtėjimas (kainos vis dar kyla, bet lėčiau).

Pajamos, liekančios asmeniui „į rankas“ po to, kai sumokami mokesčiai ir pridedamos socialinės išmokos ($Y_d = Y_m - T + B$).

Investavimo strategija, kai lėšos paskirstomos į skirtingas turto klases (akcijas, obligacijas, NT), siekiant sumažinti riziką.

Akcininkui išmokama įmonės pelno dalis.

Suma, kurią mokate draudimo bendrovei už rizikos prisiėmimą. Įmoką sudaro tikėtinas nuostolis + administravimo kaštai.

Maksimali suma, kurią draudikas įsipareigoja išmokėti įvykio atveju. Nuostoliai, viršijantys limitą, nėra dengiami.

Debt Service-to-Income. Mėnesinių įsipareigojimų ir pajamų santykis. Pagal taisykles neturi viršyti 40%.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija – „gerosios praktikos“ klubas, analizuojantis duomenis ir teikiantis rekomendacijas.

Pagrindinė Euro zonos institucija, atsakinga už monetarinę politiką ir kainų stabilumą.

Būklė, kai neįmanoma pagaminti daugiau vienos prekės neprarandant kitos prekės kiekio.

Mokslas apie tai, kaip visuomenė valdo savo ribotus išteklius.

Pasikartojantys BVP, užimtumo ir kainų svyravimai apie ilgalaikę tendenciją.

Valstybių ūkio suartėjimo procesas, šalinant tarpusavio prekybos ir gamybos veiksnių judėjimo barjerus.

Aukščiausias integracijos lygis: bendra rinka + bendra valiuta ir bendra pinigų politika (ECB).

Asmenys, kurie nedirba ir neieško darbo (studentai, pensininkai, namų šeimininkės).

Namų ūkio pajamos, perskaičiuotos vienam nariui, atsižvelgiant į namų ūkio sudėtį (taikant OECD skalę: 1,0; 0,5; 0,3).

Kai $|E| > 1$. Kiekio pokytis procentais yra didesnis už kainos pokytį procentais. Pajamos ir kaina juda priešingomis kryptimis.

Rodiklis, matuojantis vieno kintamojo (pvz., kiekio) jautrumą kito kintamojo (pvz., kainos) pokyčiui.

Biržoje prekiaujamas fondas, kuris seka tam tikrą indeksą (pvz., S&P 500) ir leidžia pigiai diversifikuoti investicijas.

Europos tarpbankinės rinkos palūkanų norma – kaina, už kurią bankai skolina eurus vieni kitiems. Tai kintamoji būsto paskolų dalis.

Pinigai, kurie neturi vertės kaip prekė (pvz., popierius), bet jų vertę ir priėmimą garantuoja valstybės įstatymai.

Sustabdyta valiutos kurso kaita, kai centrinis bankas įsipareigoja palaikyti tam tikrą lygį.

Išlaidos, kurios nekinta keičiantis gamybos ar pardavimų apimčiai (pvz., nuoma, draudimas).

Kreivė, rodanti atvirkštinį ryšį tarp infliacijos ir nedarbo trumpuoju laikotarpiu.

Santaupų rezervas (rekomenduojama 3–6 mėn. išlaidų dydžio) nenumatytiems atvejams.

Ryšys tarp nominalių, realių palūkanų ir infliacijos: $r \approx i - \pi$.

Vyriausybės sprendimai dėl mokesčių ir išlaidų, siekiant paveikti ekonomiką (stabilizuoti kainas, skatinti augimą).

Koeficientas, rodantis, kiek kartų pasikeis nacionalinės pajamos ($Y$) pasikeitus valstybės išlaidoms ($G$).

Trumpalaikis nedarbas, atsirandantis žmonėms keičiant darbą ar ieškant pirmojo darbo.

Skirtumas tarp rinkos kainos ir minimalios kainos, už kurią gamintojas sutiktų parduoti.

Ištekliai (žemė, darbas, kapitalas, verslumas), naudojami prekėms ir paslaugoms kurti.

Gamybos galimybių kreivė, rodanti maksimalius galimus gamybos derinius.

Grafikas, rodantis maksimalius dviejų prekių derinius, kuriuos ekonomika gali pagaminti turėdama ribotus išteklius. Jos nuolydis parodo alternatyviuosius kaštus.

Pagrindinis nelygybės matas nuo 0 (visiška lygybė) iki 1 (arba 100, maksimali nelygybė). Matematiškai tai dvigubas plotas tarp Lorenco kreivės ir lygybės linijos.

Visų šalies piliečių (ir įmonių) sukurtas produktas, nepriklausomai nuo to, kur jie yra. Pvz., lietuvio, dirbančio Norvegijoje, pajamos didina Lietuvos BNP, bet Norvegijos BVP.

Gyventojų pajamų mokestis (standartinis tarifas 20%), mokamas valstybės biudžetui.

Klaidinanti informacija, kuria siekiama sudaryti įspūdį, kad produktas yra ekologiškas, nors toks nėra.

Eksportas minus importas. Jei teigiamas – prekybos perteklius, jei neigiamas – prekybos deficitas.

Visiškai savanoriškas, privatus kaupimas pensijai fonduose arba per gyvybės draudimą, taikant GPM lengvatą.

Pusiau privatus kaupimas pensijų fonduose su valstybės paskata. Lėšos investuojamos finansų rinkose.

Prekė, kurios paklausa mažėja, kai vartotojo pajamos auga ($YED < 0$). Pvz., pigiausi maisto produktai.

Bendras kainų lygio kilimas, mažinantis pinigų perkamąją galią.

Išlaidos kapitalui (įrangai, pastatams), namų ūkių išlaidos naujam būstui ir atsargų pokyčiai. Tai nėra finansinės investicijos (akcijos).

Valstybinė pensijų sistemos dalis, pagrįsta einamojo finansavimo (PAYG) principu: dirbantieji moka pensijas dabartiniams pensininkams.

Kaštai, kuriuos patiria trečiosios šalys dėl kitų ekonominės veiklos. Pvz.: kaimynai kenčia nuo gamyklos triukšmo.

Sutarta nuostolio dalis (fiksuota suma arba procentas), kurią įvykio atveju visada padengia pats draudėjas.

Rinkos būsena, kai kainos kyla, vyrauja optimizmas ir investuotojų pasitikėjimas.

Vyriausybės nustatyta minimali kaina. Jei ji aukščiau pusiausvyros, sukelia perteklių.

Valstybės nustatyta minimali kaina. Sukelia perteklių, jei yra aukščiau pusiausvyros.

Situacija oligopolijoje, kai įmonės viena po kitos mažina kainas, siekdamos atimti rinkos dalį, kol pelnas tampa minimalus.

Vyriausybės nustatyta maksimali kaina. Jei ji žemiau pusiausvyros, sukelia stygių.

Valstybės nustatyta maksimali kaina. Sukelia stygių, jei yra žemiau pusiausvyros.

Žmogaus sukurtos priemonės (staklės, pastatai), naudojamos tolesnei gamybai.

Nelegalus įmonių susitarimas derinti kainas ar riboti gamybą, siekiant veikti kaip monopolija.

Savanoriškas transporto priemonių draudimas, dengiantis žalą jūsų automobiliui (avarijos, vagystės, stichijų atveju).

Kainų kilimas dėl brangstančių gamybos išteklių (naftos, darbo jėgos), mažinantis visuminę pasiūlą.

Išlaidos, kurios tiesiogiai priklauso nuo pagaminto produkcijos kiekio (pvz., žaliavos).

Prekės, vartojamos kartu. Vienos kainai kilus, kitos paklausa mažėja ($XED < 0$).

Rodiklis, parodantis, kokią rinkos dalį užima didžiausios įmonės. Didelė koncentracija būdinga oligopolijai.

Valiuta, kuria nurodoma bazinės valiutos kaina.

Key Performance Indicators – pagrindiniai veiklos rodikliai, rodantys, kaip sėkmingai siekiama tikslų.

Duomenys apie jūsų buvusius ir esamus finansinius įsipareigojimus bei jų vykdymą (vėlavimus).

Dviejų valiutų santykis, nustatomas per trečią valiutą.

Periodinė palūkanų išmoka, kurią gauna obligacijos savininkas.

Kiekybinis apribojimas, nustatantis maksimalų prekių kiekį, kurį galima įvežti į šalį. Skirtingai nei muitas, kvota neatneša tiesioginių pajamų valstybei.

Integracijos forma, kai šalys panaikina tarpusavio muitus, bet kiekviena savarankiškai nustato muitus trečiosioms šalims.

Savybė, rodanti, kaip greitai ir be didelių vertės praradimų galima turtą paversti grynaisiais pinigais.

Finansinė nuoma. Bankas nouperka daiktą ir leidžia juo naudotis, kol išsimokate. Iki tol savininkas yra bankas.

Grafinis pajamų nelygybės vaizdavimas. Rodo kaupiamąją pajamų dalį (y), tenkančią kaupiamajai gyventojų daliai (x). Tobulos lygybės atveju sutampa su įstrižaine.

Pardavimų apimtis, kuriai esant pajamos lygios išlaidoms, o pelnas lygus nuliui. Skaičiuojama pagal formulę $Q = FC / (P - VC)$.

Pardavimų apimtis, kai bendrosios pajamos susilygina su bendraisiais kaštais (pelnas lygus nuliui).

Pinigų pasiūlos rodiklis, apimantis grynuosius pinigus apyvartoje ir vienadienius indėlius (sąskaitas bankuose).

Pinigų pasiūlos rodiklis, apimantis M1 bei terminuotuosius indėlius (iki 2 m.) ir įspėjamojo laikotarpio indėlius.

Ekonomikos šaka, tirianti visos šalies rodiklius, tokius kaip infliacija ar BVP.

Banko pelno dalis palūkanose. Ji pridedama prie EURIBOR ir priklauso nuo kliento rizikos. Paprastai fiksuota sutartyje.

Statistinė vidurinė reikšmė, dalijanti duomenų aibę į dvi lygias dalis. Atsparesnė ekstremalioms reikšmėms nei vidurkis.

Rinkos būsena, kai kainos krenta ilgą laiką (dažniausiai 20 % ir daugiau), vyrauja pesimizmas.

„Didžiausio palankumo statusas“ – PPO taisyklė, reikalaujanti netaikyti diskriminacinių muitų tarp organizacijos narių.

Ekonomikos šaka, tirianti atskirų namų ūkių ir įmonių elgseną.

Kainų grindys darbo rinkoje. Teisiškai žemiausias leistinas atlygis darbuotojui.

Ekonominis neefektyvumas (prarasta gerovė), atsirandantis dėl mokesčių ar prekybos barjerų. Tai vertė, kurios negauna nei vartotojas, nei gamintojas, nei valstybė.

Sistema, kurioje dera rinkos laisvė ir valstybės reguliavimas.

Faktinis mokesčio pasiskirstymas tarp pirkėjo ir pardavėjo, priklausantis nuo elastingumo, o ne nuo įstatymo.

Skirtumas tarp darbdavio sumokamos darbo vietos kainos ir darbuotojo gaunamo atlyginimo „į rankas“, išreikštas procentais.

Rinka, kurioje yra tik vienas pardavėjas, parduodantis unikalų produktą be pakaitalų. Įėjimo barjerai labai aukšti.

Rinka su daug pardavėjų, siūlančių diferencijuotus (panašius, bet ne vienodus) produktus. Pavyzdys: restoranai.

Visos visuomenės patiriami kaštai gaminant papildomą prekės vienetą. Formulė: $MSC = MPC + MEC$.

Valstybės nustatytas mokestis importuojamoms prekėms. Jis pakelia prekės kainą, sumažina importą ir atneša pajamų į valstybės biudžetą.

FTA + bendras išorinis muitas trečiosioms šalims. (Pvz., ES santykis su Kinija yra vienodas visoms narėms).

Situacija, kai vienai įmonei gaminti visą rinkos kiekį yra pigiau nei dviem ar daugiau įmonių (dėl masto ekonomijos). Pvz., vandentiekis.

Nedarbo lygis, kai ekonomika veikia pilnu pajėgumu (frikcinis + struktūrinis).

Bendrosios gerovės (pelnų ir vartotojų naudos) sumažėjimas dėl rinkos iškraipymo, kurio nekompensuoja mokesčių pajamos.

Bedarbių procentinė dalis darbo jėgoje: $u = (U/LF) \cdot 100%$.

Kai $|E| < 1$. Kiekio pokytis procentais yra mažesnis už kainos pokytį procentais. Pajamos ir kaina juda ta pačia kryptimi.

Mokesčiai, įtraukti į prekių ir paslaugų kainą (pvz., PVM, akcizai).

Galutinis atlyginimas „į rankas“, gautas atėmus VSD, PSD ir GPM.

BVP įvertintas einamųjų metų kainomis. Gali didėti vien dėl infliacijos.

Prekės, kurių paklausa auga didėjant vartotojo pajamoms.

Neapmokestinamasis pajamų dydis – suma, nuo kurios neskaičiuojamas GPM.

Skolos vertybinis popierius, kuriuo emitentas (valstybė ar įmonė) įsipareigoja grąžinti skolą ir mokėti palūkanas.

Empirinis ryšys, teigiantis, kad nedarbo lygio padidėjimas yra susijęs su BVP atotrūkiu (prarasta gamyba).

Rinka, kurioje dominuoja kelios stambios įmonės. Jų sprendimai yra tarpusavyje priklausomi.

Kaina minus kintami kaštai. Tai suma, kuri lieka fiksuotiems kaštams padengti ir pelnui generuoti.

Prekės, kurios tenkina tą patį poreikį. Vienos kainai kilus, kitos paklausa didėja.

Prekės, tenkinančios tą patį poreikį. Vienos kainai kilus, kitos paklausa didėja ($XED > 0$).

Santykis tarp gaunamos pensijos ir buvusių darbinių pajamų. Rekomenduojama norma oriai senatvei – 70–80%.

Vartotojų noras ir gebėjimas įsigyti prekę tam tikra kaina. Pavyzdys: jei kaina krenta nuo $10$ € iki $5$ €, paklausos kiekis paprastai padidėja.

Vartotojų noras ir galimybė įsigyti prekę esant tam tikrai kainai.

Kainų kilimas, kurį sukelia perteklinė visuminė paklausa („per daug pinigų vejasi per mažai prekių“).

Prekės, vartojamos kartu. Vienos kainai kilus, kitos paklausa mažėja.

Tarptautinė organizacija, nustatanti globalios prekybos taisykles ir sprendžianti prekybos ginčus.

Gamintojų noras ir galimybė parduoti prekę esant tam tikrai kainai.

Situacija, kai žmonės dirba nepilną dieną, nors norėtų pilnos, arba dirba žemesnės kvalifikacijos darbą.

Pajamos, gaunamos iš turto ar investicijų be nuolatinio aktyvaus darbo (nuoma, dividendai).

Matuoja, kaip pasikeičia paklausos kiekis, pasikeitus prekes kainai. Formulė: %ΔQ / %ΔP.

Situacija rinkoje, kai kaina yra aukščiau pusiausvyros ir $Q_s > Q_d$.

Situacija, kai esant tam tikrai kainai pasiūlos kiekis viršija paklausos kiekį ($Q_s > Q_d$).

Matuoja gamintojų jautrumą kainos pokyčiams. Priklauso nuo laiko horizonto ir gamybos pajėgumų lankstumo.

Išorinės aplinkos analizė: Politiniai, Ekonominiai, Socialiniai, Technologiniai, Ekologiniai, Teisiniai veiksniai.

Mokestis teršėjams, skirtas ištaisyti rinkos nepakankamumą. Jo dydis turėtų būti lygus ribinei žalai.

Teorija, teigianti, kad $MV=PY$. Didinant pinigų kiekį ($M$) greičiau nei BVP ($Y$), kyla kainos ($P$).

Koeficientas, parodantis, kiek kartų bankų sistema gali padidinti pinigų kiekį, remdamasi pradiniu indėliu. Formulė: $m = 1/R$.

Valiutos kursas, kurį nustato tik rinkos paklausos ir pasiūlos santykis.

Vietos kūrimas vartotojo sąmonėje, išskiriant prekę iš konkurentų. Pavyzdys: prekės ženklo siekis asocijuotis su aukščiausia sauga, kaip tai daro „Volvo“.

Simbolių, vardų ir dizaino visuma, skirta identifikuoti gamintojo prekes. Pavyzdys: „Nike“ logotipas „Swoosh“ yra vienas atpažįstamiausių pasaulyje.

Rodiklis, parodantis užsienio prekybos (eksporto ir importo sumos) santykį su šalies BVP.

Skirtumas tarp šalies eksporto (X) ir importo (M) vertės. Jei X > M, turime prekybos perteklių; jei X < M – prekybos deficitą.

Skirtumas tarp produkcijos pardavimo kainos ir sunaudotų tarpinių prekių vertės. Tai tikrasis įmonės indėlis į ekonomiką.

Reikalavimas, kokią dalį indėlių komerciniai bankai privalo laikyti centriniame banke ir negali paskolinti. Tai riboja pinigų multiplikatorių.

Darbuotojų organizacija, siekianti geresnių darbo sąlygų ir atlyginimo per kolektyvines derybas.

Mokesčių sistema, kurioje mokesčio tarifas didėja augant apmokestinamosioms pajamoms. Tai pagrindinis pajamų perskirstymo įrankis.

Privalomasis sveikatos draudimas, garantuojantis nemokamą gydymą.

Kaina, kurioje pirkėjų norimas kiekis sutampa su pardavėjų siūlomu kiekiu.

Palūkanų norma, įvertinus infliacijos poveikį ($r \approx i - \pi$); parodo tikrąjį perkamosis galios pokytį.

BVP įvertintas bazinių metų (pastoviomis) kainomis. Rodo tikrąjį gamybos apimties pokytį.

Valiutos kursas, pakoreguotas pagal šalių kainų lygio skirtumus.

Naujų kompetencijų įgijimas siekiant dirbti visiškai kitokio pobūdžio darbą.

Papildomos pajamos, gautos pardavus vieną papildomą prekės vienetą. Tobuloje konkurencijoje MR = P.

Papildomi kaštai, patiriami pagaminant vieną papildomą prekės vienetą. Sprendimų priėmimo pagrindas.

Papildomos pajamos, kurias sukuria vienas papildomas darbuotojas ($MPL \times P$).

Esminė problema, kai žmonių norai viršija turimas galimybes juos patenkinti.

Tai priemonių visuma (4P arba 7P), naudojama tikslinės auditorijos reakcijai pasiekti. Pavyzdys: jei nustatysite kainą $P = 10$ € ir išleisite $50$ € reklamai, tai bus jūsų komplekso dalis.

Situacija, kai pasiūlos kiekis lygus paklausos kiekiui ($Q_s = Q_d$).

Rinkos skaidymas į homogeniškas pirkėjų grupes pagal jų poreikius ar savybes. Pavyzdys: sporto batelių rinką galima suskirstyti į profesionalius bėgikus ir laisvalaikio bėgikus.

Pagrindinis investavimo dėsnis: norint didesnės grąžos, būtina prisiimti didesnę riziką (svyravimus).

Return on Investment – investicijų grąža, rodanti investicijos efektyvumą.

Finansinis rodiklis, rodantis investicijos efektyvumą. Jei investavote $100$ € į reklamą ir gavote $150$ € pelno, jūsų ROI yra $150$ €.

Serviceable Available Market – rinkos dalis, kurią galite pasiekti su savo verslo modeliu ir geografija.

Gebėjimas pagaminti prekę patiriant mažesnius alternatyviuosius kaštus. Tai pagrindinė prekybos priežastis. Net jei esate geriausias visur, turėtumėte daryti tik tai, ką darote efektyviausiai (mažiaus...

Būsena, kai asmens pajamos yra mažesnės nei 60 % šalies ekvivalentinių pajamų medianos. Tai rodo atskirtį nuo visuomenės standarto.

Visos išlaidos, patirtos gaminant vieną prekės vienetą. Pavyzdys: jei žaliavos kainuoja $2$ €, o darbas $1$ €, savikaina bus $3$ €.

Bendra mokėjimų eurais erdvė. Standartas, leidžiantis daryti pervedimus ES taip pat pigiai ir greitai kaip savo šalyje.

Veiksmai (išlaidų didinimas, mokesčių mažinimas), kuriais siekiama padidinti visuminę paklausą ir mažinti nedarbą.

Tikslų nustatymo metodika: Specific, Measurable, Achievable, Relevant, Time-bound.

Tikslas, kuris yra Konkretus, Pamatuojamas, Pasiekiamas, Reikšmingas ir Laiku apibrėžtas.

Serviceable Obtainable Market – reali rinkos dalis, kurią planuojate užimti artimiausiu metu.

Skirtumas tarp pardavimo (ask) ir pirkimo (bid) kainų, sudarantis tarpininko pelną.

Strateginio planavimo metodas, analizuojantis Stiprybes, Silpnybes, Galimybes ir Grėsmes.

Situacija, kai kainų lygis kyla, o gamyba stagnuoja ar krenta (aukšta infliacija + aukštas nedarbas).

Situacija rinkoje, kai kaina yra žemiau pusiausvyros ir $Q_d > Q_s$.

Situacija, kai esant tam tikrai kainai paklausos kiekis viršija pasiūlos kiekį ($Q_d > Q_s$).

Valstybės finansinė parama gamintojui arba vartotojui, skatinanti didesnį prekės vartojimą ar gamybą.

Palūkanų skaičiavimas „nuo palūkanų“. Uždirbtos palūkanos pridedamos prie pagrindinės sumos ir kitą periodą taip pat uždirba palūkanas.

Pagal ES metodiką (HICP) skaičiuojamas indeksas, skirtas infliacijai tarp ES šalių lyginti.

Total Addressable Market – visa teoriškai įmanoma rinka, jei produktą pirktų visi potencialūs klientai.

Prekės ir paslaugos, sunaudotos gamybos procese kitoms prekėms gaminti (pvz., miltai duonai, elektra gamyklai). Jos atimamos skaičiuojant BVP.

Organizacija, prižiūrinti globalų finansinį stabilumą ir teikianti paskolas šalims, patiriančioms mokėjimų balanso krizes.

Mokesčiai, mokami tiesiogiai nuo uždirbtų pajamų ar turimo turto (pvz., GPM, Pelno mokestis).

Matematinis rizikos vertinimas: $E = p \cdot L$. Tai suma, kurią vidutiniškai prarastumėte per daugelį metų be draudimo.

Konkreti vartotojų grupė, į kurią orientuoti visi rinkodaros veiksmai. Pavyzdys: energetinių gėrimų gamintojai dažniausiai orientuojasi į 16–25 metų jaunimą.

Rinkos struktūra su daugybe smulkių pardavėjų ir identišku produktu. Nė vienas dalyvis negali paveikti kainos.

Vienašaliai pinigų pervedimai (pensijos, pašalpos), už kuriuos negaunama prekių ar paslaugų. Jie neįtraukiami į BVP (tiksliau, į „G“ komponentą).

Ekonominė teorija, teigianti, kad neįmanoma vienu metu turėti fiksuoto kurso, atviros kapitalo rinkos ir savarankiškos pinigų politikos.

Vyriausybės pajamų ir išlaidų planas finansiniams metams. Tai pagrindinis fiskalinės politikos dokumentas.

Bendra suma, kurią valstybė yra pasiskolinusi iš vidaus ir užsienio kreditorių. Tai sukauptų deficitų rezultatas.

Paskola asmeninėms reikmėms be turto įkeitimo. Dažniausiai didesnės palūkanos nei būsto paskolos, bet pinigai gaunami greitai.

Skirtumas tarp sumos, kurią vartotojas pasirengęs mokėti, ir rinkos kainos.

Pagrindinis infliacijos rodiklis, matuojantis vidutinio vartotojų krepšelio kainų pokytį šalies viduje.

Loginė schema, aprašanti, kaip organizacija sukuria, pateikia ir fiksuoja vertę (uždirba pinigus).

Unikalus privalumų derinys, dėl kurio klientas renkasi jūsų produktą, o ne konkurentų.

Elastingumo skaičiavimo būdas, kai pokytis dalinamas iš pradinės ir galutinės reikšmės vidurkio, kad rezultatas nepriklausytų nuo pokyčio krypties.

Fiksuoto dydžio mokestis, mokamas už kiekvieną parduotą prekės vienetą (pvz., akcizas kurui).

Visų planuojamų išlaidų suma: $AD = C + I + G + (X-M)$.

Valstybinis socialinis draudimas (Sodra), skirtas pensijai, ligos ir motinystės išmokoms.

Matuoja prekės X paklausos jautrumą prekės Y kainos pokyčiui. Teigiamas = pakaitalai, Neigiamas = komplementai.

Matuoja paklausos jautrumą vartotojų pajamų pokyčiams. Neigiamas = inferiouri, Teigiamas = normali.

Ekonominė veikla, kuri yra neapskaitoma siekiant išvengti mokesčių ar reguliavimo.

Alternatyvus rodiklis: Tradicinis BVP minus gamtos išteklių eikvojimo ir žalos aplinkai vertė.