Sąvokų žodynas
Visi svarbiausi terminai ir jų paaiškinimai vienoje vietoje.
Terminai: 5,528 • Kortelės: 7,173
P
1946–1949 m. Vokietijoje (Hamburge ir Pinneberge) veikusi aukštoji mokykla, įkurta lietuvių, latvių ir estų pabėgėlių.
Valstybė, kurios oficiali religija yra pagoniška (politeistinė). LDK buvo paskutinė tokia valstybė Europoje, todėl nuolat patyrė krikščioniškų kaimynų, ypač kryžiuočių ordinų, karinį ir ideologinį...
Miškas prie Vilniaus, tapęs didžiausia masinių žudynių vieta Lietuvoje nacių okupacijos metais (apie 100 tūkst. aukų).
Teorijos, kurios imituoja mokslinį tyrimą, bet yra paremtos prasimanymais, sąmokslo teorijomis ar ideologija, o ne moksliniais metodais ir patikimais šaltiniais.
Karinė strateginė pusiausvyra (lygybė) tarp priešiškų valstybių ar jų blokų.
Principas, užtikrinantis lygų atstovų skaičių institucijose abiem politinėms šalims, pavyzdžiui, LDK ir Lenkijai.
Išrinktas tautos atstovų susirinkimas, kurio pagrindinė funkcija yra leisti įstatymus ir kontroliuoti vyriausybę.
Valstybės valdymo sistema, kurioje aukščiausioji valdžia priklauso piliečių išrinktam parlamentui, o vyriausybė yra jam atskaitinga.
Valdymo forma, kurioje aukščiausia valdžia priklauso parlamentui (Seimui). Seimas formuoja vyriausybę ir ją kontroliuoja, o prezidento vaidmuo yra daugiau simbolinis. Tokia sistema Lietuvoje veikė...
Ginkluotas pasipriešinimas, vykęs Lietuvoje 1944–1953 m., siekiant atkurti nepriklausomybę.
Daugiau nei 4 mėnesius trukęs vokiečių pajėgų Paryžiaus apsupimas, kurio metu gyventojai kentė badą ir bombardavimus.
2015 m. JT susitarimas, kuriuo beveik visos pasaulio šalys įsipareigojo riboti taršą ir stabdyti visuotinį atšilimą.
1919 m. prasidėjęs nugalėtojų valstybių susitikimas, skirtas nustatyti pokario taikos sąlygas ir naują Europos tvarką.
1973 m. sutartis, kuria buvo nutrauktas tiesioginis JAV karinis dalyvavimas Vietnamo kare.
Susitarimas, kuriuo Didžioji Britanija oficialiai pripažino Jungtinių Amerikos Valstijų nepriklausomybę.
Visas užsienio lietuvių bendruomenes vienijanti organizacija, besirūpinanti lietuvybės ir tradicijų išsaugojimu.
Garbės vardas, suteikiamas ne žydų tautybės asmenims, kurie rizikuodami savo gyvybe nacių okupacijos metais gelbėjo žydus nuo mirties.
Garbės vardas, suteikiamas ne žydų kilmės asmenims, kurie rizikuodami gyvybe gelbėjo žydus Holokausto metu (pvz., O. Šimaitė, Č. Sugihara).
Amerikos kolonistai, aktyviai siekę nepriklausomybės ir kovoję prieš Didžiosios Britanijos valdžią.
Povilo Ksavero Bžostovskio dvare įkurta savivaldi bendruomenė, kurioje buvo sušvelninta baudžiava ir suteikta asmens laisvė valstiečiams.
Vokietijos feldmaršalas, vienas svarbiausių Rytų fronto vadų ir Oberosto karinės administracijos įkūrėjų.
Masinė katalikiško jaunimo organizacija, ypač aktyvi kaimo vietovėse, puoselėjusi kultūrą, religiją ir blaivybę.
Rusų pulkininkas, vadovavęs bermontininkų pajėgoms, kurios 1919 m. okupavo Šiaurės Lietuvą.
SSRS centralizuotas ekonomikos planas, kuriame penkeriems metams nustatomi svarbiausi gamybos ir ūkio plėtros tikslai.
„Persitvarkymas“ – M. Gorbačiovo inicijuota SSRS ekonominių reformų programa, siekiant liberalizuoti planinę ekonomiką. Galiausiai prisidėjo prie SSRS žlugimo.
Diena, žyminti Antrojo pasaulinio karo pabaigą Europoje (gegužės 8 arba 9 d.), kai nacistinė Vokietija besąlygiškai kapituliavo.
Valstybinės propagandos kuriamas pasakojimas, kuriuo karinė pergalė prieš nacių Vokietiją buvo priskiriama vien Josifui Stalinui ir naudojama jo asmens kultui sustiprinti.
Įtakingas Atėnų politikas ir karvedys V a. pr. Kr. Jo valdymo laikotarpis vadinamas Atėnų „aukso amžiumi“, demokratijos klestėjimo viršūne.
Praeities skirstymas į istorinius laikotarpius, remiantis unikaliais jų bruožais, valdymo formomis ar vertybėmis.
Situacija ekonomikoje, kai pagaminama daugiau prekių ir paslaugų, nei rinka gali absorbuoti (nupirkti), dėl to kaupiasi atsargos ir krenta kainos.
M. Gorbačiovo inicijuota ekonominė ir politinė reforma, kuria siekta modernizuoti sovietinę sistemą leidžiant ribotą privačią iniciatyvą.
Dviejų ar daugiau valstybių sąjunga, kurią sieja bendras valdovas, tačiau kiekviena valstybė išlaiko savo atskirą teritoriją, įstatymus, iždą ir kariuomenę. Tokia buvo Krėvos unija.
Piliečių raštiškas kreipimasis ar prašymas valstybės institucijai (pavyzdžiui, Seimui) išspręsti tam tikrą problemą.
Vokiečių ordino kronikininkas; svarbus kaip šaltinių ir pasakojimų apie Baltijos regioną bei baltų religiją autorius.
Kryžiuočių ordino kronikininkas, „Prūsijos žemės kronikos“ autorius. Tipiškas Viduramžių metraštininkas, šlovinęs ordino kovas su pagonimis lietuviais ir prūsais iš krikščioniškosios perspektyvos.
Lietuvos diplomatas ir Vasario 16-osios Akto signataras; programoje siejamas su Lietuvos tarptautiniu pripažinimu.
Generolas, nacių okupacijos metais ėjęs pirmojo generalinio tarėjo pareigas (vadovavo lietuviškajai savivaldai).
Inžinierius, visuomenės veikėjas ir mecenatas, įsteigęs bei leidęs dienraštį „Vilniaus žinios“.
Darbininkų ir kareivių atstovų organizacija, 1917 m. turėjusi didelę realią įtaką sostinėje ir konkuravusi su vyriausybe.
Visuomenė, kurioje piliečiai aktyviai dalyvauja sprendžiant bendrus reikalus per nevyriausybines organizacijas, asociacijas, judėjimus, nepriklausomai nuo valstybės institucijų.
Karas valstybės viduje tarp skirtingų politinių jėgų. Rusijoje jis kilo po to, kai bolševikai jėga įtvirtino savo diktatūrą.
Teisinis ryšys tarp asmens ir valstybės, suteikiantis abipuses teises ir pareigas. Pakeitė viduramžių „valdinio“ sąvoką.
Prancūzijos karalius; programoje siejamas su monarchijos stiprėjimu ir ikimoderniosios valstybės raida.
1774 m. Filadelfijoje įvykęs 12 kolonijų atstovų susirinkimas, koordinavęs bendrą pasipriešinimą ir boikotą prieš Britanijos politiką.
1914–1918 m. vykęs globalus karinis konfliktas tarp Centrinių valstybių ir Antantės, kurio metu Lietuva tapo svarbiu Rytų fronto kovų lauku.
1941 m. birželio 14–17 d.
Tiesioginis įvykio ar laikotarpio liudijimas, sukurtas tų įvykių metu arba juos tiesiogiai patyrusio asmens. Pavyzdžiui, laiškas, dienoraštis, archeologinis radinys.
Vienintelė Italijos valstybė, kurią valdė vietinė Savojos dinastija ir kuri tapo pagrindiniu Italijos suvienijimo centru.
Ekonominė sistema, kurioje gamybą, kainas ir išteklių paskirstymą griežtai reguliuoja valstybė pagal iš anksto nustatytus planus.
Ekonominė sistema, kurioje visos gamybos priemonės priklauso valstybei, o gamybos apimtis, kainas ir paskirstymą nustato centrinės valdžios planai. Būdinga komunistiniams režimams.
Sokrato mokinys, įkūręs Akademiją – pirmąją aukštojo mokslo įstaigą Vakarų pasaulyje. Sukūrė idėjų (arba formų) teoriją, teigiančią, kad realus pasaulis yra tik netobulas idealaus, amžino idėjų pa...
Visuotinis gyventojų balsavimas svarbiu valstybiniu klausimu, pavyzdžiui, dėl tam tikros teritorijos prisijungimo prie naujos valstybės.
1946–1947 m. SSRS kilęs masinis badas, kurį sukėlė sausra ir režimo sprendimas toliau eksportuoti grūdus, ignoruojant gyventojų poreikius.
1794-05-07 dokumentas, kuriuo siekta pritraukti valstiečius į sukilimą, ribojant baudžiavą. Paprastas skaičių modelis: jei prisijungusiųjų dalis yra $p$, pažadai gerinti padėtį turėjo didinti $p$.
Senovės Graikijos miestas-valstybė su savo įstatymais, valdymu ir piliečių bendruomene. Tai buvo pagrindinis graikų politinio ir socialinio gyvenimo vienetas.
Daugiadievystė – tikėjimas daug dievų. Būdingas senajam baltų tikėjimui (Perkūnas, Žemyna, Laima ir kt.).
Organizuota bendraminčių grupė, turinti bendrą programą ir siekianti dalyvauti valstybės valdyme laimint rinkimus.
Dokumentas, kuriame partija išdėsto savo tikslus, vertybes ir numatomus darbus, kuriais siekia pritraukti rinkėjus.
Valdovo ir valstybės krikštas, priimtas ne tiek dėl gilių religinių įsitikinimų, kiek dėl politinių tikslų: siekiant gauti karaliaus karūną, sudaryti karinę sąjungą, neutralizuoti priešus ar moder...
Vilniaus gete veikusi intelektualų grupė, slapta gelbėjusi žydų knygas ir rankraščius nuo nacių sunaikinimo.
Vidurio Italijos teritorija, kurią tiesiogiai valdė Katalikų bažnyčios vadovas popiežius.
Bendra sąvoka, apibūdinanti teritoriją ir valstybes, kurios iki 1991 m. priklausė subyrėjusiai Sovietų Sąjungai.
Bendras pavadinimas XIX a. pabaigos dailininkams ir jų kūrybos tendencijoms, plėtojusioms impresionizmo atradimus, bet daugiau dėmesio skyrusioms formai, simboliams, emocijoms ir asmeninei menininko r...
1945 m. vasarą vykęs sąjungininkų susitikimas, kuriame nustatyti nugalėtos Vokietijos valdymo principai, reparacijų tvarka ir naujos sienos.
Lietuvos kunigas ir reformatorius, Paulavos Respublikos įkūrėjas, siekęs padidinti dvaro našumą gerinant valstiečių padėtį.
Pirmasis Lietuvos kariuomenės savanoris, žuvęs 1919 m. vasario 8 d. kovose su bolševikais ties Taučiūnais.
Generolas, 1944 m. vadovavęs Lietuvos vietinei rinktinei.
Kultūros organizatorius, rėmęs talentingus rašytojus ir padėjęs jų kūrybai (pvz., Žemaitę) ir aktyviai dalyvavęs demokratų veikloje.
Karo veiksmų forma, kai abi pusės įsitvirtina stabiliose gynybinėse linijose (apkasuose) ir kovoja dėl nedidelių teritorijos ruožų. Būdingas Pirmojo pasaulinio karo Vakarų frontui, pasižymi dideli...
1968 m. Čekoslovakijoje vykęs liberalizavimo procesas, kurį jėga numalšino Varšuvos sutarties valstybių kariuomenės.
Perėjimas nuo rankų darbo manufaktūrose prie mašininės gamybos fabrikuose, prasidėjęs XVIII a. antroje pusėje Anglijoje.
Rytų slavų humanistas, mokslo daktaras ir LDK spaudos pradininkas. 1522 m. Vilniuje įkūręs spaustuvę, jis išleido „Mažąją kelionių knygelę“ – pirmąją spausdintą knygą LDK. Jo veikla simbolizuoja R...
1789–1799 m.
Laikotarpis Lietuvoje 1812 m., kai kraštą kontroliavo Napoleono Didžioji armija, o vietos bajorija tikėjosi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atkūrimo.
Bolševikų manymu, vienintelis būdas pasiekti socialinę lygybę ir atimti turtą iš buržuazijos.
Apšvietos mąstytojų suformuluota idėja, kad kiekvienas žmogus nuo gimimo turi neatimamas teises į gyvybę, laisvę ir nuosavybę (ar laimės siekimą).
Romos imperijos valdymo forma (27 m. pr. Kr. – 284 m.), įvesta Oktaviano Augusto. Tai buvo užmaskuota monarchija, kurioje formaliai išlaikytos respublikos institucijos, bet visa galia priklausė im...
Procesas, kurio metu valstybei priklausantis turtas (įmonės, žemė, pastatai) perduodamas arba parduodamas privačiam sektoriui – asmenims ar įmonėms.
Procesas, kai režimui neįtikę arba persekiojami intelektualai, menininkai ir mokslininkai yra ištremiami iš šalies arba priversti bėgti, kad išsaugotų gyvybę ar kūrybos laisvę. Tai būdas režimui a...
Darbininkų organizacijos, kurios derybomis ir streikais siekia geresnių darbo sąlygų bei didesnių atlyginimų.
Ginkluotas konfliktas, kuriame supervalstybės tiesiogiai viena su kita nekariauja, tačiau remia kariaujančias vietines puses siekdamos savo interesų.
Pramonės darbininkų sluoksnis, neturintis gamybos priemonių ir pragyvenantis tik iš savo darbo jėgos pardavimo.
Sistemingas informacijos, idėjų ar gandų skleidimas, siekiant paveikti visuomenės nuomonę ir elgesį. Totalitariniai režimai pavertė propagandą galingu valstybės kontrolės įrankiu.
Priklausoma teritorija, kurios užsienio politiką ir gynybą kontroliuoja kita valstybė, nors vidaus valdymas iš dalies išlieka.
Krikščionybės kryptys, atsiradusios po XVI a. Reformacijos. Atmeta popiežiaus autoritetą, pabrėžia asmeninį tikėjimą ir Biblijos svarbą. Skirstosi į daugybę šakų, iš kurių svarbiausios – liute...
Paskutinis Vokietijos vienijimo etapas, pasibaigęs Prancūzijos pralaimėjimu ir Vokietijos imperijos paskelbimu.
Teorijos ir praktikos, kurios atrodo moksliškai, bet nėra pagrįstos moksliniais metodais ar įrodymais. Lysenkizmas yra ryškus pseudomokslo pavyzdys.
Sukurti tokią galių pusiausvyrą, kad nė viena valstybė Europoje negalėtų tapti per daug galinga ir grasinti kitoms (kaip Napoleono Prancūzija).
Specifinė rekvizicijos forma Lietuvoje – privaloma, normuota grūdų duoklė okupacinei valdžiai.
