Glossary
All the most important terms and their explanations in one place.
Terms: 5,177 • Flashcards: 6,708
#
Didysis Krikščionių Bažnyčios skilimas (schizma), atskyręs katalikybę nuo ortodoksijos.
Didžioji laisvių chartija (Magna Carta) Anglijoje, apribojusi karaliaus valdžią.
Lietuvos kunigaikščio Mindaugo krikštas.
Lietuvos kunigaikščio Mindaugo karūnavimas, Lietuvos tapsmas karalyste.
Krėvos sutartis tarp LDK ir Lenkijos karalystės.
Oficialus Lietuvos (Aukštaitijos) krikštas.
Astravos sutartis. Susitarimas tarp Jogailos ir Vytauto, kuriuo Vytautas tapo faktiniu LDK valdovu.
Vilniaus katedros mokyklos atidarymas.
Žalgirio mūšis, kuriame jungtinės LDK ir Lenkijos pajėgos sutriuškino Kryžiuočių ordiną.
Horodlės susitarimai (unija). Patvirtino LDK ir Lenkijos sąjungą, sulygino LDK bajorų katalikų teises su Lenkijos šlėkta ir įtvirtino bendrą gynybos politiką.
Melno taika, galutinai nustačiusi LDK ir Kryžiuočių ordino sieną.
Knygų spausdinimo pradžia Europoje (Johanas Gutenbergas).
Kristupo Kolumbo kelionė ir Amerikos atradimas.
Vasko da Gamos kelionė ir jūrų kelio į Indiją atradimas.
Martyno Liuterio 95 tezių paskelbimas, Reformacijos pradžia.
Pranciškaus Skorinos pirmosios spaustuvės Vilniuje įkūrimas.
Pirmojo Lietuvos Statuto priėmimas – LDK teisės kodifikacija.
Valakų reforma – žemės reforma LDK, įtvirtinusi baudžiavą.
Liublino unija, sukūrusi Abiejų Tautų Respubliką (ATR).
Vilniaus Akademijos (universiteto) įkūrimas.
Trečiojo Lietuvos Statuto priėmimas, galiojusio iki 1840 m.
Brastos bažnytinė unija, kuria dalis stačiatikių pripažino popiežiaus valdžią (unitai).
Trisdešimties metų karas. Vienas žiauriausių konfliktų Europos istorijoje, prasidėjęs kaip religinis karas, bet virtęs politine kova dėl dominavimo.
Vestfalijos taika, užbaigusi Trisdešimties metų karą Europoje.
Kėdainių unija – LDK sutartis su Švedija.
Priimtas Anglijos Teisių bilis (Bill of Rights), įtvirtinęs Parlamento viršenybę ir padėjęs pagrindus konstitucinei monarchijai.
Abiejų Tautų Respublikos padalijimai, po kurių valstybė nustojo egzistuoti.
JAV Konstitucijos priėmimas.
Prancūzijos didžioji revoliucija.
Prancūzijos didžiosios revoliucijos pradžia. Įvykis, metęs iššūkį absoliutinėms monarchijoms ir iškėlęs laisvės, lygybės, brolybės bei tautos suvereniteto idėjas.
Gegužės 3-iosios konstitucija ir Abiejų Tautų tarpusavio įžadas.
Svarbiausias ATR politinių reformų dokumentas, pirmoji rašytinė konstitucija Europoje, siekusi sustiprinti valstybės valdymą.
Tado Kosciuškos vadovaujamas sukilimas prieš Rusiją ir Prūsiją.
Napoleono karai. Prancūzijos bandymai užkariauti Europą, kurie laikinai sugriovė Vestfalijos sistemos pusiausvyrą ir paskatino Vienos kongreso sušaukimą.
Vienos kongresas, pertvarkęs Europos politinį žemėlapį po Napoleono karų.
Lapkričio sukilimas Lenkijoje ir Lietuvoje prieš Rusijos imperiją.
Pirmasis didelis ginkluotas pasipriešinimas Rusijos imperijai, kurio tikslas buvo atkurti Abiejų Tautų Respubliką.
Rusijos valdžios įsakymu įvykdytas Vilniaus universiteto uždarymas.
„Tautų pavasaris“ – revoliucijų ir nacionalinių judėjimų banga Europoje.
Baudžiavos panaikinimas Rusijos imperijoje, įskaitant Lietuvą.
Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio atidarymas (linija per Vilnių).
Sausio sukilimas Lenkijoje ir Lietuvoje prieš Rusijos imperiją.
Antrasis XIX a. sukilimas prieš Rusijos valdžią, pasižymėjęs didesniu valstiečių įsitraukimu.
Vokietijos ir Italijos suvienijimai.
Pirmojo lietuviško mėnraščio „Aušra“ leidyba (red. Jonas Basanavičius).
Kražių skerdynės. Kruvinas susidorojimas su tikinčiaisiais, gynusiais savo bažnyčią nuo caro valdžios. Tapo pasipriešinimo rusifikacijai simboliu.
Data, kai Rusijos imperijos caras Nikolajus II pasirašė įsaką, oficialiai panaikinantį lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis draudimą.
Didysis Vilniaus seimas, suformulavęs Lietuvos autonomijos reikalavimą.
Masinis sukilimas ir streikai Rusijos imperijoje prieš caro valdžią, privertę valdžią suteikti tam tikras pilietines laisves.
Spalio perversmas Rusijoje (bolševikų atėjimas į valdžią); Vilniaus konferencija, išrinkusi Lietuvos Tarybą.
Dokumentas, kuriuo Lietuvos Taryba paskelbė nepriklausomybę, bet kartu sutiko su „amžinaisiais ryšiais“ ir sąjunga su Vokietija.
Lietuvos nepriklausomybės paskelbimas.
Versalio taikos sutartis, oficialiai užbaigusi Pirmąjį pasaulinį karą.
Lietuvos taikos sutartis su Sovietų Rusija. Pirmoji svarbi sutartis, kuria buvo pripažinta Lietuvos nepriklausomybė ir jos teisė į Vilniaus kraštą.
Lietuvos universiteto Kaune įsteigimas (vėliau – Vytauto Didžiojo universitetas).
Klaipėdos sukilimas ir krašto prijungimas prie Lietuvos.
Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos po inscenizuoto sukilimo.
Gruodžio 17 d. įvykdytas valstybės perversmas, žymintis demokratijos pabaigą ir autoritarizmo pradžią.
Valstybės perversmas, kurio metu nuversta teisėta vyriausybė ir įvestas Antano Smetonos autoritarinis valdymas.
Adolfo Hitlerio paskyrimas Vokietijos kancleriu.
Miuncheno susitarimas (dėl Čekoslovakijos); Lenkijos ultimatumas Lietuvai.
Vokietijos įvykdytas Klaipėdos krašto atplėšimas; Lietuvos ir SSRS savitarpio pagalbos sutartis, grąžinusi Vilnių.
Molotovo–Ribentropo paktas – SSRS ir Vokietijos nepuolimo sutartis su slaptaisiais protokolais.
Lietuvos–SSRS savitarpio pagalbos sutartis. Lietuva atgavo Vilnių, bet buvo priversta į savo teritoriją įsileisti sovietų karines bazes, taip prarasdama neutralitetą.
Sovietinė Lietuvos okupacija ir aneksija.
Pirmieji masiniai sovietiniai trėmimai iš Lietuvos.
Pirmojo masinio sovietinio trėmimo pradžia. Tūkstančiai Lietuvos gyventojų (inteligentų, ūkininkų, politikų) buvo ištremti į Sibirą. Dabar minima kaip Gedulo ir vilties diena.
Stalingrado mūšis – persilaužimas Antrojo pasaulinio karo Rytų fronte.
Vilniaus geto likvidavimas.
Normandijos operacija (D-diena) – Sąjungininkų išsilaipinimas Prancūzijoje.
Potsdamo konferencija, sprendusi pokario Vokietijos ir Europos tvarką.
Indijos nepriklausomybės paskelbimas. Vienas svarbiausių dekolonizacijos įvykių, žymėjęs Britų imperijos saulėlydį.
Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją. Dabar minima kaip Tarptautinė žmogaus teisių diena.
LLKS Tarybos Deklaracija (vasario 16 d.); komunistų pergalė Kinijoje; „Lietuvių charta“; NATO įkūrimas.
LLKS Tarybos Deklaracija. Partizanų vadų pasirašytas dokumentas, paskelbęs, kad partizanų vadovybė yra vienintelė teisėta valdžia okupuotoje Lietuvoje, ir patvirtinęs siekį atkurti demokratinę res...
Europos anglių ir plieno bendrijos įsteigimas – Europos integracijos pradžia.
Pasirašoma Romos sutartis, įkurianti Europos ekonominę bendriją (EEB) ir sukurianti bendrąją rinką.
Karibų (Kubos) raketų krizė – Šaltojo karo kulminacija.
Prahos pavasaris. Bandymas demokratizuoti komunistinį režimą Čekoslovakijoje, brutaliai numalšintas sovietų karine invazija.
Pirmoji „Žemės diena“, žyminti aplinkosaugos judėjimo pradžią.
Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencija; „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ leidybos pradžia.
SSRS karas Afganistane.
Černobylio atominės elektrinės avarija.
Mitingas prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje – viešas Molotovo-Ribentropo pakto pasmerkimas.
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio įkūrimas.
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas.
Sovietų Sąjungos karinė agresija prieš Lietuvą (Sausio įvykiai, Medininkų žudynės).
Mastrichto sutartis, įkūrusi Europos Sąjungą; Lietuvos Respublikos Konstitucijos priėmimas.
Nacionalinės valiutos lito įvedimas; Rusijos kariuomenės išvedimas iš Lietuvos.
Rugsėjo 11-osios teroristų išpuolis JAV.
Teroristų išpuoliai JAV. Įvykis, radikaliai pakeitęs tarptautinio saugumo sampratą ir pradėjęs globalų „Karą su teroru“.
Lietuvos įstojimas į NATO ir Europos Sąjungą (ES).
Principato įvedimas ir Romos respublikos tapsmas imperija.
Karolio Didžiojo karūnavimas imperatoriumi.
A
Savanoriškas arba priverstinis valdovo, pavyzdžiui, caro, atsisakymas sosto.
Didžiausia priešsuvienijiminė Italijos valstybė pusiasalio pietuose ir Sicilijos saloje, kurioje valdė Burbonų dinastija.
Bendra Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybė. Jei valstybę vaizduojame kaip sistemą, jos dydį galima žymėti skaičiumi $T$ (teritorija) ir matyti, kaip $T$ mažėja po padal...
1772, 1793, 1795 m.
1791 m. dokumentas, užtikrinęs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teises ir lygiateisiškumą bendroje valstybėje su Lenkija.
Reformacijos veikėjas; programoje siejamas su LDK konfesiniu pliuralizmu.
Žydų poetas; siejamas su Vilniaus geto, Holokausto ir nacistinio naikinimo patirtimi.
Valdymo forma Naujaisiais laikais, kurioje visa valdžia (įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė) yra sutelkta vieno asmens – monarcho – rankose. Ryškiausias pavyzdys – Liudviko XIV Prancūzija...
Valdymo forma, kai visa valdžia sutelkta vieno asmens – monarcho (karaliaus, imperatoriaus) – rankose. Šūkis: „Valstybė – tai aš“.
Viduramžių dvasininkas; programoje siejamas su trifunkcinės visuomenės samprata.
Škotų mąstytojas, ekonominio liberalizmo pradininkas, teigęs, kad laisva konkurencija yra geriausias būdas turtui kurti.
Modernus per galą užtaisomas ginklas, suteikęs Prūsijos kariuomenei didelį ugnies greičio pranašumą mūšio lauke.
Nacistinės Vokietijos lyderis; programoje siejamas su totalitarizmu, Antruoju pasauliniu karu ir nacistine politika.
Vokietijos nacionalsocialistų darbininkų partijos (NSDAP) lyderis. 1933 m. tapęs kancleriu, sunaikino demokratiją ir sukūrė totalitarinį režimą, atsakingą už Holokaustą ir Antrąjį pasaulinį karą.
Lietuvos partizanų vadas; siejamas su ginkluotu pasipriešinimu sovietinei okupacijai.
Lietuvos istorikas; svarbus Lietuvos istorinio pasakojimo ir tautinės istoriografijos tradicijai.
Poetas, gimęs Naugarduke, rašęs lenkų kalba, bet save laikęs LDK piliečiu. Ryškiausias romantizmo atstovas ATR kultūroje, poemų „Vėlinės“ ir „Ponas Tadas“ autorius. Jo kūryba įkvėpė 1831 m. ir 186...
Škotų ekonomistas ir filosofas, laikomas klasikinės ekonomikos ir kapitalizmo teorijos pradininku. Svarbiausias veikalas – „Tautų turtas“ (1776).
Svarbi Etiopijos kariuomenės pergalė prieš italus, padėjusi šiai Afrikos valstybei išsaugoti nepriklausomybę.
Sovietų saugumo struktūrų nariai, kurie apsimesdavo partizanais, infiltruodavosi ir likviduodavo partizanų būrius.
Centrinė atvira aikštė graikų polyje, tarnavusi kaip turgavietė, susirinkimų ir politinių diskusijų vieta. Demokratijos lopšys.
Visuomenės tipas, kurioje didžioji dalis žmonių verčiasi žemdirbyste, o jų gyvenimą diktuoja gamtos ciklai.
Įmonė, kurios kapitalas yra padalytas į akcijas, o jas įsigiję asmenys tampa įmonės bendraturčiais ir gauna dalį pelno.
Pagrindinis pirmosios industrinės revoliucijos iškastinis kuras, naudotas kaip energijos šaltinis garo mašinoms.
Romėnų inžinerinis statinys, skirtas tiekti vandenį į miestus iš tolimų šaltinių. Tai jų gebėjimo spręsti praktines problemas simbolis.
Baltarusių rašytoja ir visuomenės veikėja; siejama su XIX–XX a. pr. Lietuvos kultūrų įvairove.
Fizikas; programoje siejamas su fundamentaliais moderniojo mokslo atradimais.
LDK jėzuitas ir istorikas; svarbus ankstyvųjų naujųjų laikų Lietuvos istorijos rašymo raidai.
LDK didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius; programoje siejamas su LDK luomine monarchija ir privilegijomis.
Antikos karvedys; programoje siejamas su helenizmu ir užkariavimų palikimu.
Rašytojas ir disidentas; programoje siejamas su totalitarizmo kritika ir kūrėjo laisve.
Lietuvos Respublikos Prezidentas; siejamas su Steigiamuoju Seimu ir Pirmosios Respublikos valstybingumu.
Architektas; programoje siejamas su vėlyvojo sovietmečio architektūra ir kultūra.
LDK didysis kunigaikštis; svarbus LDK valstybingumo, karybos ir diplomatijos raidai.
Gedimino sūnūs, pasidalinę valdžia ir sukūrę efektyvų dvivaldystės modelį. Algirdas plėtė LDK į Rytus, Kęstutis gynė etninę Lietuvą nuo kryžiuočių.
Semiotikas; programoje siejamas su pasaulio Lietuvos kultūriniais ir akademiniais pasiekimais.
Lietuvos komunistų partijos lyderis, atskyręs ją nuo SSRS komunistų partijos. Pirmasis tiesiogiai rinktas Lietuvos prezidentas po nepriklausomybės atkūrimo (1993–1998 m.).
Klaida, kai vieno laikmečio idėjos, sąvokos ar daiktai klaidingai perkeliami į kitą istorinį laikotarpį.
Sovietų mokslininkas ir disidentas; programoje siejamas su žmogaus teisių gynimu.
Lietuvos politinis ir visuomenės veikėjas; programoje siejamas su XIX a. pabaigos politinės veiklos užuomazgomis.
Vienos valstybės įvykdytas prievartinis kitos valstybės teritorijos prijungimas. Būtent taip tarptautinė teisė vertina 1940 m. ir 1944 m. SSRS veiksmus Lietuvos atžvilgiu.
Ilgalaikė JAV ir kai kurių kitų Vakarų valstybių pozicija, teigianti, kad Baltijos šalių okupacija ir įjungimas į SSRS (aneksija) buvo neteisėti, todėl jie niekada oficialiai nepripažino Lietuvos,...
Valdymo forma ankstyvaisiais viduramžiais (V–XI a.), kuriai būdinga silpna centrinė valdžia, feodalinis susiskaldymas, o karalius laikomas „pirmuoju tarp lygių“ (primus inter pares).
Austrijos prijungimas prie nacistinės Vokietijos 1938 m. kovą, draustas Versalio sutarties.
1830–1831 m. sukilimo veikėjas; siejamas su anticariniais sukilimais ir senojo valstybingumo idėjomis.
Kunigas ir 1863 m. sukilimo vadas, telkęs valstiečius kovai už laisvę ir žadėjęs jiems žemės nuosavybę.
Lietuvos Respublikos Prezidentas. 1940 m. birželio 15 d. siūlė ginklu priešintis ultimatumui, vėliau pasitraukė į Vakarus.
Lietuvos disidentas ir Lietuvos laisvės lygos veikėjas; siejamas su nepriklausomybės atkūrimo procesu.
Prancūzijos, Rusijos ir Didžiosios Britanijos susitarimų bei bendradarbiavimo sistema, susiformavusi XX a. pradžioje.
Ginkluoti pasipriešinimo judėjimai buvusios ATR žemėse, nukreipti prieš Rusijos imperijos valdžią. Svarbiausi – 1830–1831 m. ir 1863–1864 m. sukilimai.
Karo veiksmų zona Vakarų Europoje, atidaryta 1944 m. birželį sąjungininkams išsilaipinus Normandijoje, privertusi Vokietiją skaidyti savo pajėgas.
Institucija, kuri karo metu veikė kaip kolonijų vyriausybė, įkūrė bendrą kariuomenę ir 1776 m. paskelbė JAV nepriklausomybę.
Oficialus suvienytos Vokietijos imperijos pavadinimas, gyvavusios nuo 1871 m. iki 1918 m. Pirmuoju kaizeriu (imperatoriumi) tapo Vilhelmas I.
XIX a. antroje pusėje prasidėjęs etapas, kuriam būdinga elektros energija, plieno gamyba, chemijos pramonė ir naftos naudojimas.
Siūlomas naujos geologinės epochos pavadinimas, pabrėžiantis, kad žmogus tapo pagrindine geologine jėga, darančia poveikį planetos ekosistemoms, klimatui ir paviršiui. Ši epocha siejama su Industr...
Viduramžių teologas ir filosofas; programoje siejamas su ikimoderniąja teologine mintimi.
Oficiali rasinės segregacijos ir diskriminacijos sistema, veikusi Pietų Afrikos Respublikoje 1948–1994 m., kurioje baltųjų mažuma engė juodaodžių daugumą.
Gynybiniai grioviai, kuriuose kariai slėpdavosi nuo apšaudymų ir kuriuose vykdavo kasdienis gyvenimas fronto linijoje.
Idėja ir veiksmų visuma, kuria siekiama saugoti gamtą nuo neigiamo žmogaus poveikio. XIX a. ši sąvoka praktiškai neegzistavo – vyravo požiūris, kad gamtos ištekliai yra begaliniai. Tik amžiaus pab...
XVIII a. Europos intelektualinis ir kultūrinis judėjimas, pabrėžęs proto, mokslo ir individualizmo svarbą. Apšvietos mąstytojai siekė pertvarkyti visuomenę ir valdžią remdamiesi racionaliais princ...
Pasižymėjo kolonų orderių (dorėninio, jonėninio, korintinio) sistemomis, harmonija, proporcijomis (Graikija) ir inžineriniais sprendimais, tokiais kaip arkos, skliautai ir kupolai (Roma).
Platono mokinys, Makedonijos karaliaus Aleksandro Didžiojo mokytojas. Skirtingai nuo Platono, jis pabrėžė empirinį stebėjimą ir logiką kaip pagrindinius pažinimo metodus. Jis susistemino daugybę m...
Prancūzijos kardinolas ir valstybės veikėjas; siejamas su ankstyvųjų naujųjų laikų valstybe ir diplomatija.
Sisteminga valstybės politika, kuria siekiama primesti ateizmą (netikėjimą Dievu) ir išstumti religiją iš visuomenės gyvenimo. Būdinga SSRS.
Vieši konfliktai tarp skirtingų socialinių grupių, tautų ar valstybių dėl istorinių įvykių interpretacijos. Dažniausiai kyla dėl trauminių patirčių, tokių kaip karai, okupacijos, genocidas.
Valstybės ar bendruomenės specialiai atrinktos ir pabrėžiamos datos, kurios žymi svarbiausius istorinius įvykius ir formuoja bendrą istorinį naratyvą (pvz., vasario 16 d., kovo 11 d., liepos 6 d.)...
Abiejų Tautų Respublika – federacinė valstybė, sudaryta iš Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, egzistavusi iki XVIII a. pabaigos.
Trys teritorijų perdalijimai (1772, 1793, 1795), po kurių ATR išnyko. Jei pradinę teritoriją laikome 100 vienetų, po kiekvieno padalijimo šis skaičius mažėja iki 0 kaip valstybės teritorija.
Saksonijos kurfiurstas, Lenkijos karalius ir LDK valdovas; siejamas su ATR karyba ir diplomatija.
Istorikas, politikas, vienas Tautininkų sąjungos ideologų. Kartu su A. Smetona buvo vienas pagrindinių 1926 m. perversmo organizatorių ir pirmasis ministras pirmininkas po jo.
Išskirtinės ATR bajorų politinės teisės ir privilegijos, kurios dažnai ribojo valdovo galią ir trukdė vykdyti valstybės reformas.
Trumpas, dar vadinamas „Septynių savaičių karu“, konfliktas, po kurio Austrija buvo pašalinta iš vokiečių žemių vienijimo proceso.
Savivalda; teisė teritoriniam vienetui savarankiškai tvarkyti savo vidaus reikalus (pvz., turėti savo parlamentą, įstatymus, švietimo sistemą), tačiau liekant kitos valstybės sudėtyje.
Valdymo forma, kurioje visa valdžia sutelkta vieno asmens (diktatoriaus) ar nedidelės grupės rankose. Būdingas politinių laisvių varžymas, opozicijos slopinimas, bet, skirtingai nei totalitarizmas...
B
ATR politinė sistema, kurioje lemiamą galią turėjo bajorų (šlėktos) luomas. Svarbiausi bruožai – renkamas karalius, Seimo viršenybė ir liberum veto teisė.
Rašytojas, profesorius, nacių įkaitas Štuthofo koncentracijos stovykloje, knygos „Dievų miškas“ autorius.
XVII–XVIII a. vid. Europoje dominavęs meno stilius, pasižymintis didíngumu, puošnumu, dinamiškomis formomis ir jausmingumu. LDK jis ypač ryškiai pasireiškė bažnyčių architektūroje (Vilniaus baroko...
Teisinė ir ekonominė sistema, pagal kurią valstietis yra asmeniškai priklausomas nuo feodalo ir pririštas prie žemės. Panaikinta Lietuvoje 1861 m.
Valstiečių išlaisvinimas iš priklausomybės dvarininkams, suteikiant jiems asmeninę laisvę ir teisę į žemę. Tai buvo vienas svarbiausių Tautų pavasario pasiekimų kai kuriose šalyse.
Ekonominė erdvė (įkurta 1957 m. Romos sutartimi), kurioje užtikrinamas laisvas prekių, paslaugų, kapitalo ir asmenų judėjimas tarp valstybių narių.
Moksliškai sutvarkyta, bendromis taisyklėmis pagrįsta kalbos forma, vartojama viešajame gyvenime ir švietime.
Italijos fašizmo lyderis; programoje siejamas su autoritarizmo ir totalitarizmo raida XX a.
Italijos fašistų lyderis, fašizmo pradininkas. Į valdžią atėjo po 1922 m. „Žygio į Romą“ ir sukūrė pirmąjį totalitarinį režimą Europoje.
Europos valstybių atstovų susitikimas, kuriame buvo nustatytos prekybos ir teritorinių pretenzijų Afrikoje taisyklės.
Primatologė; programoje siejama su ekologijos istorija ir gamtosauginiu mąstymu.
1941 m. birželio 22–28 d. vykęs ginkluotas lietuvių pasipriešinimas besitraukiančiai Raudonajai armijai, siekiant atkurti nepriklausomybę.
Vyskupo M. Valančiaus organizuotas judėjimas, skatinęs žmones atsisakyti alkoholio, telkęs bendruomenę ir ugdęs valstiečių sąmoningumą.
Neformalūs ryšiai ir pažintys, naudoti norint gauti deficitinių prekių ar paslaugų. „Gauti per blatą“ reiškė gauti ką nors nelegaliai, per pažįstamus, aplenkiant oficialią tvarką.
Karo taktikos rūšis, paremta staigiais, koordinuotais aviacijos ir tankų smūgiais, siekiant greitai palaužti priešą.
Ekonominė ir politinė kovos forma, kai kolonistai atsisakydavo pirkti britiškas prekes, siekdami priversti metropoliją atšaukti nepalankius įstatymus.
Rusijos socialdemokratų partijos radikalioji frakcija, siekusi jėga nuversti esamą santvarką ir sukurti komunistinę valstybę.
Lenkijos karalienė ir Lietuvos didžioji kunigaikštienė, Žygimanto Senojo žmona. Jos iniciatyva Lietuvoje pradėta Valakų reforma (1557 m.).
Pirmasis demokratiškai išrinktas Rusijos prezidentas. Suvaidino svarbų vaidmenį SSRS žlugimo procese ir vadovavo Rusijai pereinamuoju laikotarpiu į rinkos ekonomiką.
Rašytojas; programoje siejamas su kūrėjo laisvės problema totalitarinėje santvarkoje.
Rusų poetas ir rašytojas, romano „Daktaras Živaga“ autorius. Romanas, vaizduojantis inteligento likimą Rusijos revoliucijos ir pilietinio karo fone, buvo uždraustas Sovietų Sąjungoje. Kai 1958 m....
Vienas kruviniausių 1812 m. žygio į Rusiją mūšių, kuriame susidūrė Napoleono ir Rusijos pajėgos.
1773 m. protesto akcija, kurios metu kolonistai į vandenyną išmetė britų arbatos krovinį, protestuodami prieš monopoliją ir mokesčius.
1770 m. įvykęs susidūrimas Bostone, kai britų kareiviai nušovė penkis protestuojančius kolonistus, taip sustiprindami antibritiškas nuotaikas.
Šeimos modelis, kurį sudaro tėvai ir jų vaikai. Jis egzistavo ir iki industrializacijos, tačiau migracija bei miestų augimas dažnai keitė šeimų ryšius su platesne gimine.
Svarbiausios Britų imperijos dalies – Indijos – pavadinimas, pabrėžiantis jos ekonominę ir strateginę vertę.
1918 m. kovo 3 d. sutartis tarp bolševikų Rusijos ir Centrinių valstybių, kuria Rusija oficialiai pasitraukė iš karo.
Maža ar vidutinė valstybė tarp galingų, potencialiai priešiškų šalių, padedanti sušvelninti galimą konfliktą tarp jų.
Slėptuvė po žeme, kurioje partizanai slapstėsi ir gyveno II–III karo etapais.
Turtingas miestiečių sluoksnis (pirkliai, fabrikų savininkai), kurio politinė įtaka revoliucijos metu smarkiai išaugo.
C
Vokietija, Austrija-Vengrija, Osmanų imperija ir Bulgarija, kovojusios prieš Antantės bloką.
Rinkimų teisės apribojimas, leidžiantis balsuoti tik tam tikras sąlygas (turtą, amžių, išsilavinimą) atitinkantiems asmenims.
Valdžios vykdoma spaudos, laiškų ir kitos informacijos kontrolė, siekiant užkirsti kelią nepageidaujamų žinių plitimui.
Įstatymų rinkinys, reguliuojantis privačius piliečių santykius (nuosavybę, šeimą, sutartis) ir įtvirtinantis visų lygybę prieš įstatymą.
Imperialistų naudotas pasiteisinimas, kad jie neva skleidžia pažangą, mokslą ir krikščionybę kolonizuotoms tautoms.
„Civilinės teisės sąvadas“ – VI a. imperatoriaus Justiniano I iniciatyva sudarytas romėnų teisės rinkinys, išsaugojęs ir perdavęs šį palikimą ateities kartoms.
D
Ankstyvasis fotografijos metodas, pristatytas 1839 m., leidęs užfiksuoti vaizdą sidabruotoje metalinėje plokštelėje.
Lietuvių gydytoja ir rašytoja, sovietinių trėmimų liudininkė. Jos memuarai „Lietuviai prie Laptevų jūros“ yra vienas sukrečiančių ir svarbiausių sovietinio genocido liudijimų.
Italų poetas; siejamas su viduramžių ir Renesanso kultūros lūžiais.
Slaptosios (vargo) mokyklos mokytojas, kuris nelegaliai mokė kaimo vaikus skaityti ir rašyti lietuviškai.
Rodiklis, nusakantis, kiek produkcijos vienas darbuotojas pagamina per tam tikrą laiko vienetą.
Gamybos proceso skaidymas į mažas, paprastas operacijas, kurias atlieka skirtingi darbininkai, siekiant padidinti darbo našumą.
Persijos valdovas; programoje siejamas su senovės Rytų despotijos ir valstybingumo formų analize.
Šalis, kurioje viena valdžia valdo daug skirtingų tautybių žmonių, dažnai su skirtingomis kalbomis, kultūromis ir interesais.
Nuolatinis prekių ir paslaugų trūkumas, būdingas planinei ekonomikai. Trūko visko – nuo kokybiško maisto iki baldų ar automobilių, todėl parduotuvėse driekėsi didžiulės eilės.
Oficialus, pilnas ir teisiškai įtvirtintas naujos valstybės pripažinimas tarptautinėje bendruomenėje.
Iškilmingas pareiškimas, skelbiantis svarbiausius principus ar politinius tikslus. Dažnai būna idėjinis dokumentas.
Procesas po Antrojo pasaulinio karo, kurio metu buvusios Azijos ir Afrikos kolonijos iškovojo politinę nepriklausomybę nuo Europos metropolijų.
Karinės ginkluotės, įtvirtinimų panaikinimas ir draudimas tam tikroje teritorijoje laikyti kariuomenę.
Valdymo forma (gr. „liaudies valdžia“), kurioje valdžia priklauso piliečiams. Atėnuose tai buvo tiesioginė demokratija, kur piliečiai patys dalyvavo sprendimų priėmime Tautos susirinkime.
Kinijos reformų lyderis; siejamas su planinės ekonomikos transformacija ir rinkos elementais.
Kinijos lyderis po Mao mirties. Inicijavo rinkos ekonomikos reformas nuo 1978 m., kurios lėmė spartų Kinijos ekonomikos augimą, tačiau išlaikė Komunistų partijos politinę monopoliją.
Prancūzų filosofas ir pagrindinis „Enciklopedijos“ redaktorius, tikėjęs, kad žinios padeda žmogui tapti laisvesniam.
Masinis, prievartinis žmonių iškeldinimas iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos į kitą, dažnai atokią ir atšiaurią, vietovę. Sovietų Sąjungos naudotas kaip teroro ir socialinės inžinerijos įrankis.
Tarptautinės įtampos mažinimas, ypač tarp JAV ir SSRS Šaltojo karo metu (pvz., derybos dėl ginkluotės mažinimo).
Savavališkas pasitraukimas iš karinės tarnybos, ypač išplitęs Rusijos fronte 1917 m. dėl karo nuovargio.
Sąmoningas melagingos arba iškreiptos istorinės informacijos skleidimas, siekiant suklaidinti visuomenę ir pasiekti politinių, karinių ar ekonominių tikslų.
Svarbiausių Paryžiaus konferencijos valstybių (JAV, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Italijos) vadovai, priėmę pagrindinius pokario tvarkos sprendimus.
1793–1794 m. laikotarpis, kai jakobinų valdžia masiškai žudė įtariamus revoliucijos priešus ir politinius oponentus.
1905 m. lietuvių atstovų suvažiavimas Vilniuje, kuris viešai pareikalavo politinės Lietuvos autonomijos Rusijos imperijos sudėtyje.
Romos imperatorius (valdė 284–305 m.). Radikaliomis reformomis bandė įveikti III a. krizę. Įvedė dominato sistemą ir tetrarhiją (keturių valdovų valdymą).
Rašytojas ir kultūros veikėjas; programoje siejamas su Lietuvos kultūros ir tapatybės raida.
Valstybės užsienio politikos įgyvendinimo menas ir praktika, apimanti derybas, sutarčių sudarymą ir santykių palaikymą su kitomis valstybėmis per specialius atstovus (diplomatus).
Iš angl. Displaced Persons (perkeltieji asmenys). Karo pabėgėliai (tarp jų apie 60 tūkst. lietuvių), po karo atsidūrę Vakarų sąjungininkų stovyklose Vokietijoje ir atsisakę grįžti į sovietų okupuotą...
Pagal 1795 m. konstituciją sukurta vykdomoji valdžia, susidėjusi iš penkių direktorių tarybos.
Taikaus priešinimosi judėjimas autoritariniams ar totalitariniams režimams (ypač komunistiniams), reikalaujant pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms.
Vėlyvosios Romos imperijos valdymo forma (nuo 284 m.), įvesta Diokleciano. Tai buvo atvira absoliuti monarchija, kurioje imperatorius laikytas „ponu ir dievu“ (dominus et deus).
Savivaldi Britų imperijos dalis, turėjusi savo vyriausybę, bet oficialiai pripažinusi Didžiosios Britanijos monarchą.
JAV politinė teorija, teigusi, kad jei viena valstybė regione taps komunistine, tai neišvengiamai sukels grandininę reakciją ir kaimyninės valstybės taip pat taps komunistinėmis (kaip griūvantys domin...
Tarptautinių santykių sistema, kurioje dominuoja dvi supervalstybės (Šaltojo karo metu – JAV ir SSRS), aplink kurias telkiasi mažesnių valstybių blokai.
1917 m. Rusijoje susidariusi nestabili padėtis, kai šalyje vienu metu veikė du konkuruojantys valdžios centrai.
Indijos politikas ir pirmasis ministras pirmininkas; siejamas su dekolonizacijos procesu.
Škotų inžinierius, ištobulinęs garo mašiną su atskiruoju kondensatoriumi, kas leido ją plačiai pritaikyti pramonėje ir transporte.
Charizmatiškas karinis vadas ir Italijos herojus, vadovavęs savanorių žygiams, padėjusiems suvienyti pietines Italijos žemes.
Italų politinis veikėjas ir Risorgimento ideologas, siekęs Italiją suvienyti kaip demokratinę respubliką per liaudies sukilimą.
Čečėnijos lyderis; siejamas su pokomunistinės erdvės konfliktais.
Pramonininkas; siejamas su iškastinio kuro, modernios pramonės ir aplinkos poveikio tema.
JAV prezidentas (1961–1963 m.), vadovavęs šaliai per Karibų krizę. Jo ryžtingas, bet ir lankstus elgesys padėjo išvengti branduolinio karo.
JAV prezidentas; programoje siejamas su Karibų krize ir Šaltojo karo konfliktais.
Anglų filosofas, kurio idėjos apie prigimtines žmogaus teises (gyvybę, laisvę, nuosavybę) tapo JAV Nepriklausomybės deklaracijos pagrindu.
Anglų filosofas, laikomas liberalizmo tėvu. Teigė, kad kiekvienas žmogus turi prigimtines teises į gyvybę, laisvę ir nuosavybę. Jo visuomenės sutarties teorija teigia, kad žmonės sukuria valdž...
JAV prezidentas; programoje siejamas su Šaltojo karo pabaiga ir naująja pasaulio tvarka.
Garo lokomotyvo ir geležinkelių plėtros veikėjas; siejamas su transporto sistemos poveikiu aplinkai.
Kontinentinės kariuomenės vyriausiasis vadas Nepriklausomybės karo metu ir pirmasis JAV prezidentas.
Italų patriotas ir karvedys, vadovavęs „Tūkstančio“ žygiui ir suvaidinęs lemiamą vaidmenį suvienijant Pietų Italiją.
E
Britų politikas ir mąstytojas, laikomas konservatizmo pradininku, kritikavęs staigius Prancūzijos revoliucijos pokyčius.
Prancūzų dailininkas; programoje siejamas su modernaus meno pradžia.
1773 m. įkurta pirmoji pasaulietinė švietimo ministerija Europoje, atsakinga už visos ATR švietimo sistemos pertvarką.
Gydytojas, vakcinacijos pradininkas; programoje siejamas su skiepų išradimu ir infekcinių ligų istorija.
Lietuvos istorikas; programoje siejamas su šiuolaikinės Lietuvos istoriografijos ir istorinio pasakojimo raida.
Teatro režisierius; programoje siejamas su nepriklausomos Lietuvos teatro pasiekimais.
Specialiosios SS paskirties grupės, vykdžiusios masinius sušaudymus Rytų fronte (atsakingos už „Holokaustą kulkomis“).
Staigus, didelio masto, žmogaus veiklos sukeltas įvykis, turintis pražūtingų ir ilgalaikių pasekmių aplinkai ir gyventojams. Pavyzdžiai: Černobylio atominės elektrinės avarija, Aralo jūros išd...
Visuomeninis ir politinis judėjimas, kurio tikslas – apsaugoti gamtinę aplinką ir atkreipti visuomenės bei valdžios dėmesį į ekologines problemas. Jis apima įvairias veiklos formas: nuo protestų i...
Sistemingas okupuoto krašto išteklių, žaliavų ir darbo jėgos naudojimas okupacinės valstybės karo reikmėms tenkinti.
Kolonijų gamtos išteklių ir vietos gyventojų darbo naudojimas siekiant naudos kolonijas valdančiai valstybei.
Viduramžių Europos valdovė; programoje siejama su ikimoderniųjų laikų kultūra ir visuomenės elitais.
Pagrindinė JAV imigracijos stotis Niujorke, veikusi 1892–1954 m., kurioje vykdavo atvykėlių medicininė ir teisinė patikra.
Teritorijos Prancūzijos rytuose, kurias po 1871 m. karo užėmė Vokietija dėl jų strateginės reikšmės ir naudingųjų iškasenų.
Išsivadavimas iš priklausomybės ar suvaržymų; pokariu tai dažniausiai reiškė moterų politinių ir socialinių teisių išplėtimą.
Prancūzų istorikas; siejamas su socialinės, kasdienybės ir mikroistorijos kryptimis.
Moterų rinkimų teisės judėjimo lyderė; siejama su visuotine žmogaus teisių ir pilietinių teisių plėtra.
Tarpininkas, kuris už užmokestį organizuodavo slaptą emigrantų perėjimą per sieną ir kelionę iki didžiųjų Europos uostų.
Bajoraitė, 1830–1831 m. sukilimo dalyvė, vadovavusi sukilėlių būriui. Dėl drąsos praminta „lietuviškąja Žana d'Ark“, tapo romantiniu sukilimo simboliu.
Didžiosios Britanijos sufražisčių lyderė, organizavusi aktyvią kovą už moterų politines teises.
Bismarko tyčia suredaguota telegrama, kurios įžeidžiamas tonas išprovokavo Prancūziją paskelbti karą Prūsijai.
Daugiatomis apšvietos leidinys, kuriame buvo siekiama surinkti ir aprašyti visas svarbiausias tuometines žmonijos žinios.
Grupė Apšvietos mąstytojų ir mokslininkų, bendradarbiavusių rengiant daugiatomį mokslo žodyną.
Energijos rūšys, gaunamos deginant organinės kilmės iškasenas. Industrinės revoliucijos variklis buvo akmens anglis, vėliau – nafta. Skirtingai nuo atsinaujinančių šaltinių (vandens, vėjo), iš...
Renesanso humanistas; siejamas su humanizmo, krikščioniškos reformos ir Europos kultūros raida.
Ankstyvųjų naujųjų laikų autorius; programoje siejamas su baltų religijos ir mitologijos šaltiniais.
Įtakingas Vokietijos generolas, formavęs Oberosto politiką ir siekęs susieti Lietuvą glaudžiais politiniais, kariniais bei ekonominiais ryšiais su Vokietija.
Lietuvos ministras pirmininkas, suvaidinęs lemiamą vaidmenį organizuojant 1923 m. Klaipėdos sukilimą ir vėlesnėse derybose dėl krašto prijungimo prie Lietuvos.
Ekonominės savitarpio pagalbos taryba – 1949 m. įkurta organizacija, vienijusi SSRS ir Rytų bloko šalis. Tai buvo atsakas į Maršalo planą, siekiant integruoti Rytų Europos ūkius į sovietinę sistemą.
Būklė, kai vienoje teritorijoje gyvena kelios skirtingos etninės grupės. XIX a. Lietuvoje tai buvo lietuvių, lenkų, žydų, rusų, baltarusių, vokiečių visuma. Šių grupių santykiai, kultūriniai maina...
Smurtinis konfliktas tarp skirtingų etninių grupių. Po Šaltojo karo tokie konfliktai įsiplieskė byrančiose daugiatautėse valstybėse, pavyzdžiui, Jugoslavijoje.
Įsitikinimas, kad savo tautos kultūra ir vertybės yra pranašesnės už kitas bendruomenes.
Laipsniškas Europos valstybių ekonominio, politinio ir teisinio bendradarbiavimo gilinimas, siekiant taikos, stabilumo ir gerovės.
Procesas, kurio metu visuomenė perima Vakarų Europos kultūros normas, idėjas, institucijas ir gyvenimo būdą. Lietuvos atveju tai prasidėjo su krikštu ir apėmė rašto kultūros, europietiškų meno sti...
Požiūris, pagal kurį Europos valstybės laikė save pasaulio centru ir turinčiomis teisę spręsti kitų žemynų likimą.
Neformali sistema, sukurta po Vienos kongreso. Didžiosios Europos galios (Austrija, Prūsija, Rusija, D. Britanija, Prancūzija) reguliariai konsultuodavosi ir bendrai spręsdavo konfliktus, siekdamo...
Politinė ir ekonominė 27 Europos valstybių sąjunga. Oficialiai įkurta 1992 m. Mastrichto sutartimi, pakeitė Europos Bendriją.
Užuominų, alegorijų ir simbolių kalba mene (literatūroje, teatre, kine), naudota siekiant apeiti sovietinę cenzūrą ir kalbėti apie tautai svarbius dalykus.
F
Didelė pramonės įmonė, kurioje gaminama naudojant mašinas ir masinę darbo jėgą.
Totalitarinė ideologija, atsiradusi Italijoje. Pasižymi kraštutiniu nacionalizmu, lyderio kultu, militarizmu, antidemokratiškumu ir antikomunizmu. Valstybė iškeliama aukščiau už viską.
Valstybių sąjungos forma, kurioje nariai turi dalinį savarankiškumą, bet priklauso bendrai valstybinei struktūrai.
Valstybės valdymo forma, kai valdžia yra padalyta tarp centrinės (federalinės) vyriausybės ir atskirų valstijų.
Lietuvos visuomenės ir politinė veikėja; programoje siejama su demokratine Pirmosios Respublikos raida.
Socialinis ir politinis judėjimas, siekiantis moterų ir vyrų lygių teisių bei galimybių visose gyvenimo srityse.
Prancūzų istorikas, Analų mokyklos atstovas; svarbus istorinio tyrimo ir pasakojimo žanrų raidai.
Iš filomatų kilusi slapta studentų draugija, pabrėžusi dorovę, jaunimo ugdymą ir pasišventimą tėvynei.
Slapta Vilniaus universiteto studentų draugija, kurios nariai siekė lavintis, domėjosi istorija ir puoselėjo tėvynės meilę.
Graikų kilmės terminas (gr. philosophia – „išminties meilė“), reiškiantis sistemingą ir racionalų fundamentalių klausimų apie būtį, pažinimą, vertybes, protą ir kalbą tyrinėjimą.
SSRS represinių organų (NKVD) vykdomas asmenų, grįžusių iš vokiečių nelaisvės ar priverstinių darbų, tikrinimas, siekiant nustatyti jų „lojalumą“.
Ekonominės minties atstovai, teigę, kad valstybės gerovė kyla iš žemės ūkio, todėl žemdirbystė turi būti tvarkoma racionaliai.
Pirmasis demokratiškai išrinktas visos Vokietijos parlamentas, posėdžiavęs 1848–1849 m. ir nesėkmingai bandęs parengti suvienytos Vokietijos liberalią konstituciją.
1871 m. pasirašytas dokumentas, kuriuo Prancūzija perleido Elzasą ir Lotaringiją Vokietijai bei sutiko sumokėti milžinišką kontribuciją.
JAV prezidentas; programoje siejamas su demokratinės valstybės atsaku į krizes ir XX a. politine raida.
Anglų filosofas; programoje siejamas su naujųjų laikų mokslo revoliucija ir empirizmo tradicija.
Trikampė viršutinė pastato fasado dalis virš portiko, dažnai naudojama klasicizmo architektūroje.
Socializmo teoretikas; siejamas su ateizmo, sekuliarizacijos ir industrinės visuomenės analizės temomis.
G
Rašytoja ir visuomenės veikėja, kovojusi už moterų teises ir rėmusi gabius studentus.
Romos politikas reformatorius; siejamas su socialinėmis įtampomis ir reformomis Romos visuomenėje.
Romėnų autorius ir gamtos tyrinėtojas; programoje siejamas su senųjų civilizacijų gamtos samprata.
Italų mokslininkas; svarbus mokslo revoliucijai ir naujam pasaulio suvokimui.
Tarptautinių santykių sistema, kurioje nė viena didžioji valstybė nėra pakankamai stipri, kad galėtų dominuoti prieš kitas.
Procesas, kurio metu žmonės, pasitelkdami technologijas ir organizuotumą, pradeda kontroliuoti ir keisti gamtinę aplinką savo poreikiams tenkinti. Pavyzdžiai: žemdirbystė, gyvulių prijaukinimas, m...
Apšvietos epochoje patyrė didžiulį pakilimą. Remdamiesi stebėjimu, eksperimentu ir matematine analize, mokslininkai atrado pagrindinius fizikos, chemijos ir biologijos dėsnius, taip įtvirtindami r...
Ištekliai ir įrankiai, naudojami prekėms gaminti: žemė, pastatai, mašinos, žaliavos ir piniginis kapitalas.
Mechanizmas, paverčiantis garo energiją mechaniniu darbu, tapęs pagrindiniu pramonės perversmo varikliu.
Išradėjas Džeimsas Vatas. Tai universalus variklis, galintis varyti stakles fabrikuose, siurblius kasyklose ar ratus garvežiuose. Tai Pramonės perversmo simbolis.
Išradėjas Džordžas Stivensonas. Geležinkeliai sujungė miestus, leido greitai ir pigiai transportuoti žaliavas, prekes ir žmones. Pasaulis „susitraukė“.
Lietuvos valdovų dinastija, valdžiusi LDK nuo XIV a. pradžios iki 1572 m. Jos atstovai (Gediminas, Algirdas, Kęstutis, Jogaila, Vytautas, Kazimieras) sukūrė ir valdė galingiausią LDK.
LDK kunigaikštis, Gediminaičių dinastijos pradininkas. Pasižymėjo kaip gabiausias diplomatas, savo laiškais atvėręs Lietuvą Vakarų Europai ir sustiprinęs valstybę.
1791 m. dokumentas, įtvirtinęs konstitucinę monarchiją ir daugumos principą. Skaičių pavyzdys: jei seime 300 narių, sprendimui pakanka 151 balso „už“.
1946 m. W. Churchillio Fultone pavartotas terminas, apibūdinantis Europos padalijimą į demokratinius Vakarus ir komunistinius Rytus. Vėliau tai tapo fizinių pasienio įtvirtinimų sistema.
Prancūzijos karaliaus šaukiama patariamoji institucija, sudaryta iš trijų luomų (dvasininkijos, bajorijos ir trečiojo luomo) atstovų, sprendžianti svarbiausius valstybės klausimus, ypač finansinius.
Aukščiausias nacių civilinės valdžios pareigūnas Lietuvoje (Adrianas fon Rentelnas).
Sąmoningas ir sistemingas siekis sunaikinti visą ar dalį nacionalinės, etninės, rasinės ar religinės grupės. Kraupiausias pavyzdys – Holokaustas.
Kuršių Nerijos kopų tvarkymo veikėjas; programoje siejamas su aplinkos suvaldymu ir kraštovaizdžio apsauga.
Socialinis ir ekonominis modelis, kuriame rinkos ekonomika derinama su stipria valstybės socialine politika. Valstybė per mokesčius perskirsto pajamas ir teikia universalias socialines paslaugas (...
Izoliuota miesto dalis, kurioje prievarta apgyvendinama diskriminuojama mažuma (žydai).
Mechaninis mirties bausmės vykdymo įrenginys galvai nukirsti, tapęs masinių egzekucijų ir teroro simboliu.
Intensyvus kiekybinis ir kokybinis ginkluotės, ypač branduolinės, didinimas, vykęs tarp JAV ir SSRS Šaltojo karo metais.
„Viešumas“ – M. Gorbačiovo politinė reforma, sušvelninusi cenzūrą ir leidusi didesnę žodžio laisvę. Tai paskatino tautinius atgimimo judėjimus SSRS respublikose.
Ilgalaikis Žemės klimato sistemos pokytis, kurį lemia dėl žmogaus veiklos (daugiausia iškastinio kuro deginimo) didėjanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija atmosferoje. Tai ne lokali...
Pasaulio ekonominių, politinių, kultūrinių ir socialinių ryšių intensyvėjimas ir integracija, lemianti didėjančią valstybių tarpusavio priklausomybę.
Kuršių Nerijos kopų tvarkymo veikėjas; programoje siejamas su žmogaus veiklos pasekmių aplinkai sprendimu.
Atsirado iš religinių ritualų dievo Dioniso garbei. Jame gimė du pagrindiniai dramaturgijos žanrai: tragedija, nagrinėjanti esminius žmogaus likimo klausimus, ir komedija, pašiepianti visuomen...
Rusiškas raidynas (kirilica), kurį Rusijos valdžia po 1863 m. sukilimo bandė priverstinai įvesti lietuviškiems raštams vietoj lotyniškų raidžių.
Popiežius; siejamas su viduramžių katalikybės ir Bažnyčios autoriteto raida.
LDK pareigūnas; programoje siejamas su miškų revizija ir kraštovaizdžio kaitos pažinimu.
Popiežius; programoje siejamas su Bažnyčios reformomis ir popiežiaus valdžios stiprinimu.
Administracinis vienetas Rusijos imperijoje, į kurį buvo suskirstyta Lietuva po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų.
Nacistinės ideologijos terminas, reiškiantis teritorijas (daugiausia Rytų Europoje), kurias Vokietija turi užkariauti savo tautos plėtrai.
H
Kartaginos karvedys; programoje siejamas su Pūnų karais ir karo istorija.
Vokietijos kancleris; siejamas su Vokietijos susivienijimu.
Anglijos karalius; programoje siejamas su Anglijos reformacija.
Amerikiečių mąstytojas ir rašytojas; programoje siejamas su žmogaus santykiu su gamta ir aplinkosaugos idėjomis.
Pramonininkas; programoje siejamas su industrine gamyba ir modernios visuomenės transformacija.
Visuomenės sandara, kai grupės ar asmenys yra suskirstyti į pakopas pagal galią, statusą ar išsilavinimą.
Sistemingas, valstybės remiamas žydų tautos persekiojimas ir naikinimas, vykdytas nacistinės Vokietijos ir jos kolaborantų.
Sovietinis žmogus – socialinis tipas, pasižymintis dvilype morale, prisitaikymu prie sistemos, abejingumu bendram turtui, bet kartu išlaikantis privačias tautines ir šeimos vertybes.
Kinų tradicijoje Geltonasis imperatorius; siejamas su senovės Kinijos pasaulėvaizdžiu ir civilizacijos vaizdiniais.
I
Sistemingas idėjų, įsitikinimų ir vertybių rinkinys, kuris paaiškina pasaulį ir nurodo, kaip jį reikėtų keisti. Totalitarinės ideologijos (fašizmas, nacizmas, komunizmas) siekia tapti vienintele i...
Ispanų didikas, įkūręs Jėzuitų ordiną (Jėzaus Draugiją). Jėzuitai tapo pagrindine Kontrreformacijos jėga, ypač švietimo srityje.
Istorinis laikotarpis nuo 1789 m. Prancūzijos revoliucijos iki 1914 m. Pirmojo pasaulinio karo pradžios.
Vokiečių filosofas, Apšvietą apibūdinęs kaip žmogaus drąsą naudotis savo protu be kitų vadovavimo.
Vokiečių filosofas, apibūdinęs Apšvietą kaip „žmogaus išsivadavimą iš nesavarankiškumo, dėl kurio jis pats kaltas“. Jo šūkis „Sapere Aude!“ („Išdrįsk žinoti!“) tapo visos epochos kredo.
Valstybės politika, kuria siekiama išplėsti savo galią užimant svetimas teritorijas arba pajungiant jas politinei, karinei ar ekonominei kontrolei.
Didelė, daugiatautė valstybė, valdoma vieno valdovo (imperatoriaus), dažnai sukurta užkariavimų būdu.
Titulas, suteiktas karalienei Viktorijai 1876 m., simbolizuojantis Britanijos dominavimą Indijoje.
Procesas, kurio metu plečiasi mašininė gamyba, didėja pramonės reikšmė ekonomikoje, daugėja fabrikų ir samdomųjų darbininkų.
Perversmas gamyboje, kurio metu pereita nuo rankų darbo prie mašinų. Prasidėjo XVIII a. pab. Anglijoje ir sukėlė didžiulius socialinius pokyčius.
Visuomenės tipas, kuriame vyrauja pramoninė gamyba, miestų gyventojų dauguma ir spartus technologinis progresas.
Užkrečiamos ligos, kurias sukelia mikroorganizmai (bakterijos, virusai). Iki moderniosios medicinos atsiradimo jos buvo galinga gamtos jėga, sukeldavusios masines epidemijas (pandemijas), kurios d...
Popiežius; siejamas su viduramžių katalikybės galia ir Laterano IV susirinkimu.
Istorinio šaltinio ar įvykio prasmės aiškinimas. Tas pats faktas gali būti interpretuojamas skirtingai, priklausomai nuo istoriko požiūrio, metodologijos ir turimų duomenų.
Literatūrologė ir kultūros veikėja; siejama su atvira visuomene, kultūra ir istorine atmintimi.
Mokslas, tiriantis ir aiškinantis žmonijos praeitį, remiantis istoriniais šaltiniais. Jo tikslas – ne tik aprašyti įvykius, bet ir suprasti jų priežastis bei pasekmes.
Sąmoningas praeities vaizdinių ir vertinimų naudojimas, kurį vykdo valstybės institucijos ar politinės grupės, siekdamos dabarties politinių tikslų (pvz., tautinės tapatybės stiprinimo, politikos...
Kolektyvinis visuomenės ar tam tikros grupės supratimas apie savo praeitį. Ji formuojama ne tik per mokslą, bet ir per šeimos pasakojimus, meną, valstybines šventes ir ritualus.
Bet koks praeities liudijimas, iš kurio gauname informacijos apie praeitį. Gali būti rašytinis (pvz., laiškas, kronika), daiktinis (pvz., moneta, ginklas), vaizdinis (pvz., paveikslas, nuo...
Istorijos mokslo šaka, tirianti paties istorijos mokslo raidą: kaip keitėsi požiūris į praeitį, istorijos rašymo metodai ir kryptys.
Po suvienijimo įvesta bendra visos Italijos valiuta, pakeitusi smulkių valstybėlių pinigus.
Anglų mokslininkas, Mokslo revoliucijos simbolis. Suformulavo visuotinės traukos ir judėjimo dėsnius.
Anglų mokslininkas, kurio atrastas visuotinės traukos dėsnis įrodė, kad visata veikia pagal nuspėjamus, matematinius dėsnius. Jo darbai įkvėpė filosofus ieškoti panašių „gamtos dėsnių“, galioj...
Karaimų religinis ir kultūros veikėjas; siejamas su LDK konfesiniu pliuralizmu.
J
Radikali politinė grupė, kuri siekė stiprios centrinės valdžios ir negailestingos kovos su revoliucijos priešais.
Didžiųjų valstybių konferencijos, nulėmusios pokario Europos sienas ir politinę tvarką, įtvirtinusios SSRS dominavimą Rytų Europoje.
Lenkų kronikininkas; programoje siejamas su baltų religijos ir Lietuvos praeities šaltiniais.
1787 m.
1776 m. liepos 4 d. priimtas dokumentas, oficialiai paskelbęs apie trylikos kolonijų atsiskyrimą nuo Didžiosios Britanijos.
Sovietinė organizacija Lietuvoje, vienijusi daugiausia rusakalbius gyventojus, kuri priešinosi Lietuvos nepriklausomybei ir siekė išlaikyti SSRS vientisumą.
Tarptautinių santykių principas, kai valstybių grupė siekia išlaikyti karinės ir politinės galios pusiausvyrą, kad nė viena valstybė ar sąjunga negalėtų dominuoti ir kelti grėsmės kitoms.
Tarptautinių santykių būklė, kai nė viena valstybė neturi ryškaus karinio ar politinio pranašumo prieš kitas galingas šalis.
Vokiečių istorijos teoretikas; programoje siejamas su istorijos politikos ir atminties kultūros tyrimais.
Katalikų vienuolija, valdžiusi plačiausią mokyklų tinklą ATR iki jos panaikinimo 1773 m., po kurio švietimą perėmė valstybė.
Krikščionybės centrinė figūra; programoje siejamas su krikščionybės geneze.
Turtinga Lietuvos žydų (litvakų) kultūra, kurios pagrindas buvo jidiš kalba. Ji apėmė pasaulietinę literatūrą, teatrą, spaudą ir unikalų intelektualinį gyvenimą, kurio centru buvo Vilnius, vadinam...
XIX a. istorikas ir politinis veikėjas; programoje siejamas su istorijos mokslo raida ir regiono istoriografija.
LDK kunigaikštis ir Lenkijos karalius. Inicijavo Krėvos uniją (1385 m.) ir Lietuvos krikštą, taip sujungdamas LDK ir Lenkijos likimus.
Vokiečių išradėjas, apie 1445 m. sukūręs spausdinimo presą su judamomis metalinėmis raidėmis. Šis išradimas sukėlė Spaudos revoliuciją: knygos atpigo, tapo masiškai prieinamos, o idėjos (pvz.,...
1794 m. sukilimo veikėjas LDK; siejamas su ATR politine krize ir LDK savarankiškumo problema.
Gydytojas, mokslininkas, visuomenės veikėjas, vadinamas „Tautos patriarchu“. Pirmininkavo Lietuvos Tarybos posėdžiui, kuriame buvo pasirašytas Vasario 16-osios aktas.
Anglijos karalius, kuris dėl konfliktų su baronais buvo priverstas 1215 m. pasirašyti Didžiąją laisvių chartiją (Magna Carta), apribojusią karaliaus valdžią.
Kalbininkas, bendrinės lietuvių kalbos normintojas, parengęs ir išleidęs svarbią lietuvių kalbos gramatiką.
Avangardinis teatro režisierius. Jo spektakliai Kauno dramos teatre sovietmečiu, ypač „Barbora Radvilaitė“ (1972 m.), tapo galingomis istorinėmis alegorijomis, kalbančiomis apie tautos likimą,...
LDK karvedys; siejamas su LDK karybos istorija.
ATR valdovas; siejamas su XVII a. karais ir LDK tarptautine padėtimi.
Architektas; programoje siejamas su Vilniaus baroku ir Lietuvos visuomenės europeizacija.
Popiežius; programoje siejamas su XX a. Bažnyčia ir žmogaus teisių gynimu.
Gydytojas, visuomenės veikėjas ir publicistas, tapęs vienu ryškiausių Amerikos lietuvių politinių ir kultūrinių lyderių.
Popiežius; siejamas su Vatikano II susirinkimu ir Katalikų Bažnyčios atsinaujinimu.
Lietuvos partizanų vadas; programoje siejamas su LLKS ir valstybės vadovo statuso pripažinimu.
LDK didikas ir politinis veikėjas; programoje siejamas su LDK savarankiškumo problema ir Kėdainių unija.
Paskutinis didelis karo mūšis, kuriame jungtinės amerikiečių ir prancūzų pajėgos privertė pasiduoti pagrindinę britų kariuomenę.
Sovietų Sąjungos diktatorius. Jo valdymo metais vykdytas masinis teroras (Didysis valymas), priverstinė kolektyvizacija, sukurta Gulago stovyklų sistema ir įtvirtintas asmens kultas.
Nacistinės Vokietijos propagandos ministras; siejamas su kultūros ideologizavimu totalitarinėje sistemoje.
Nacių Vokietijos propagandos ministras, vienas artimiausių Hitlerio bendražygių. Jis buvo atsakingas už visišką kultūros, spaudos ir meno pajungimą nacių ideologijai. Gebelsas meistriškai manipuli...
Romos karvedys ir politikas; siejamas su Romos karine ir politine galia.
Prūsijos dvarininkai žemvaldžiai, kurie sudarė valstybės biurokratijos ir kariuomenės karininkijos pagrindą bei rėmė monarchiją.
Japonų pavadinimas JAV ginkluotiems garlaiviams, kurie XIX a. viduryje privertė Japoniją atverti uostus užsienio prekybai.
Buboninio maro pandemija, pasiekusi Europą XIV a. viduryje ir, manoma, pražudžiusi nuo trečdalio iki pusės žemyno gyventojų. Tai katastrofiškiausias demografinis įvykis Europos istorijoje.
Fotografas; programoje siejamas su XIX a. Lietuvos daugiasluoksne kultūra.
Unitų bažnyčios veikėjas; siejamas su LDK konfesinėmis įtampomis ir Brastos unijos kontekstu.
1941 m. Laikinosios vyriausybės vadovas; programoje siejamas su valstybingumo atkūrimo bandymais okupacijų sąlygomis.
Literatūros istorikas, 1941 m. Laikinosios vyriausybės vadovas (l. e. p. Ministras Pirmininkas).
Lietuvos partizanas; programoje siejamas su Partizanų karu ir rezistencija.
Teatro režisierius; siejamas su sovietmečio Lietuvos teatro išskirtinumu.
Lietuvos politikas ir ministras pirmininkas; programoje siejamas su ūkio modernizavimu Pirmojoje Respublikoje.
Kunigas ir rašytojas; programoje siejamas su religijos reikšme modernios lietuvių tapatybės formavimuisi.
Lietuvos užsienio reikalų ministras, pasirašęs 1939 m. Savitarpio pagalbos sutartį ir gavęs 1940 m. ultimatumą. Vėliau suimtas ir ištremtas.
Vienas žymiausių knygnešių, vadinamas knygnešių karaliumi, sukūręs platų draudžiamos spaudos gabenimo ir sklaidos tinklą.
LDK didikas ir kardinolas; siejamas su konfesiniu pliuralizmu ir katalikiška reforma.
Žurnalistas, sovietų statytinis, tapęs marionetinės „Liaudies vyriausybės“ vadovu ir atlikęs pagrindinį vaidmenį inkorporuojant Lietuvą į SSRS.
Rytų Romos (Bizantijos) imperatorius, kurio didžiausias nuopelnas – romėnų teisės kodifikavimas. Jo iniciatyva buvo parengtas „Civilinės teisės sąvadas“ (Corpus Iuris Civilis), kuris susiste...
Lenkijos politinis ir karinis veikėjas; siejamas su tarpukario valstybingumu ir autoritarizmo raida.
K
Jakobinų nustatyta aukščiausia leistina būtiniausių prekių (pvz., duonos) kaina, siekiant suvaldyti badą ir infliaciją.
Vokietijos imperatoriaus titulas (nuo 1871 m. iki 1918 m.). Tuo metu Vokietiją valdė kaizeris Vilhelmas II.
Protestantizmo šaka, pagrįsta Žano Kalvino mokymu. Ypač pabrėžia Dievo visagalybę ir predestinacijos (išankstinio nulemtumo) doktriną. Istoriškai buvo populiarus tarp LDK didikų (Radvilų), taip pa...
Pjemonto-Sardinijos karalystės ministras pirmininkas, Italijos suvienijimo „smegenys“. Pasitelkęs diplomatiją ir sąjungas, jis vadovavo suvienijimui „iš viršaus“.
Pjemonto ministras pirmininkas ir diplomatijos meistras, kuris modernizavo valstybę ir sumaniai išnaudojo tarptautinę politiką Italijai vienyti.
Bežemiai valstiečiai, neturėję savo sodybos ir gyvenę pas kitus ūkininkus, kuriems 1863 m. sukilėliai žadėjo suteikti žemės.
Ekonominė sistema, grindžiama privačia nuosavybe, kapitalo investavimu, pelno siekimu ir laisva konkurencija rinkoje.
Oficialus sutartas pasidavimas ir ginkluoto pasipriešinimo nutraukimas nugalėtojo nustatytomis sąlygomis.
Jungtinės Karalystės monarchė; programoje siejama su XIX a. imperine ir nacionaline Europos valstybingumo raida.
XVII a. Prancūzijos pirmasis ministras, laikomas vienu iš „raison d'État“ politikos pradininkų. Nors buvo katalikų dvasininkas, Trisdešimties metų kare rėmė protestantus, kad susilpnintų pagrindin...
Privaloma tarnyba Rusijos imperijos kariuomenėje. Jos vengimas buvo viena jaunų vyrų emigracijos priežasčių.
Vokiečių filosofas, socializmo ir komunizmo ideologas. Kartu su F. Engelsu parašė „Komunistų partijos manifestą“ (1848). Teigė, kad istorijos variklis yra klasių kova.
Frankų karalius, 800 m. karūnuotas Romos imperatoriumi. Jis laikinai suvienijo didžiąją dalį Vakarų Europos ir padėjo pamatus karaliaus ir Bažnyčios sąjungai.
Architektas; siejamas su Kauno modernizmo architektūra.
Didžiausia krikščionybės šaka, kurios dvasinis centras yra Vatikanas, o aukščiausias vadovas – popiežius. Pripažįsta septynis sakramentus, šventųjų kultą, kunigų celibatą. Įsitvirtinusi Vakarų...
Natūralios gumos žaliava, kurios poreikis XIX a. pabaigoje paskatino didžiulį Kongo gyventojų išnaudojimą.
Tarpukario Lietuvos (1918–1940 m.) laikinosios sostinės Kauno architektūros stilius. Tai optimizmo, progreso ir europietiškumo simbolis, sujungęs tarptautinio modernizmo principus (funkcionalumą,...
LDK didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius; programoje siejamas su privilegijomis, LDK socialine ir politine raida.
Trečiasis Lietuvos prezidentas (1926 m.), valstietis liaudininkas. Jo demokratiška, liberali vyriausybė buvo nuversta per 1926 m. gruodžio 17 d. perversmą.
Laikotarpis (1939 m. rugsėjis – 1940 m. gegužė) Vakarų fronte, kai D. Britanija ir Prancūzija, nors ir paskelbusios karą Vokietijai, nevykdė aktyvių karinių veiksmų.
LDK kunigaikštis; programoje siejamas su LDK karyba ir diplomatija.
1788–1792 m. seimas, vykdęs reformas ir priėmęs Konstituciją. Tai laiko intervalas $[1788; 1792]$, kuriame buvo priimta daugiausia sprendimų per ilgą laiką.
Brolių Lumière’ų sukurtas aparatas, skirtas judantiems vaizdams fiksuoti ir projektuoti ekrane.
Socialinė grupė, išsiskirianti pagal ekonominę padėtį (nuosavybės turėjimą, pajamų šaltinį). Priklausomybė klasei nėra paveldima, teoriškai įmanomas perėjimas iš vienos klasės į kitą.
Senovės Graikijos ir Romos meno, literatūros, architektūros ir filosofijos idėjų visuma, kuri vėlesnių epochų (pvz., Renesanso, Klasicizmo) buvo laikoma pavyzdžiu ir etalonu.
Santvarka, kurioje žmogaus padėtis priklauso nuo jo turto, pajamų, profesijos ir išsilavinimo, o ne nuo kilmės.
Marksizmo terminas, apibūdinantis nuolatinį konfliktą tarp gamybos priemonių savininkų ir jų išnaudojamų darbininkų.
XIX a. pradžios Austrijos kancleris, Vienos kongreso pagrindinis architektas. Konservatorius, siekęs atkurti senąją monarchinę tvarką, slopinti revoliucijas ir sukurti ilgalaikę taikos sistemą Eur...
Žmonės, kurie spaudos draudimo metais slapta gabeno lietuviškas knygas ir laikraščius iš Mažosios Lietuvos į Rusijos imperijos valdomą Lietuvą.
Prievartinis individualių valstiečių ūkių sujungimas į kolektyvinius ūkius (kolūkius). Šis procesas sunaikino privačią nuosavybę žemės ūkyje ir tradicinį Lietuvos kaimą.
Politika, kai valstybė užgrobia kitas šalis ar teritorijas, siekdama jas ekonomiškai išnaudoti, valdyti ir diegti savo kultūrą.
Savo politinę nepriklausomybę praradusi teritorija, kurią tiesiogiai valdo kita valstybė (metropolija).
Po 1492 m. Kristupo Kolumbo kelionės prasidėjęs masinis ir precedento neturintis augalų, gyvūnų, technologijų, žmonių ir ligų judėjimas tarp Senojo Pasaulio (Europos, Azijos, Afrikos) ir **Naujojo...
Viešas mirusio asmens ar praeities įvykio atminimo pagerbimas (pvz., minėjimas, paminklo atidengimas, tylos minutė). Tai svarbi istorinės atminties palaikymo priemonė.
Draudimas gyventojams nustatytu laiku (dažniausiai naktį) būti viešosiose vietose be specialaus karinės valdžios leidimo.
Visasąjunginė Lenino komunistinio jaunimo sąjunga – Komunistų partijos jaunimo organizacija. Narystė joje buvo beveik privaloma jaunuoliams, norintiems siekti aukštojo mokslo ir karjeros.
1918 m. lapkričio 11 d. Vokietijos ir Antantės susitarimas, sustabdęs karo veiksmus Vakarų fronte. Galutinės taikos sąlygos nustatytos vėlesnėmis sutartimis.
Totalitarinė ideologija, siekianti sukurti beklasę visuomenę, panaikinant privačią nuosavybę. Praktikoje (SSRS, Kinijoje) tai virto brutalia vienos partijos diktatūra, paremta masiniu teroru.
Laikina ginkluota bajorų sąjunga, sudaryta tam tikram politiniam tikslui pasiekti. Konfederacijos Seime sprendimai buvo priimami balsų dauguma, taip apeinant liberum veto.
Skirtingų krikščioniškų tikėjimų (konfesijų) ir kitų religijų sambūvis vienoje valstybėje. Būdingas LDK, kurioje sugyveno katalikai, stačiatikiai, protestantai, žydai, musulmonai.
Vokietijos kancleris; svarbus Europos integracijos ir pokario Vakarų Vokietijos raidos kontekste.
Ideologija, kuri vertina tradiciją, nusistovėjusią tvarką, monarchiją ir religiją kaip visuomenės stabilumo pagrindą. Priešinosi staigiems pokyčiams ir revoliucijoms.
Romos imperatorius; siejamas su Milano ediktu ir krikščionybės įteisinimu.
Kitas 1863–1864 m. sukilimo vadas, atstovavęs radikalesniam, „raudonųjų“ sparnui. Skelbė valstiečių lygybę ir teisę į žemę. Pakartas Lukiškių aikštėje.
Lietuvių raštijos ir leksikografijos veikėjas; programoje siejamas su LDK kultūra.
Pagrindinis valstybės įstatymas, nustatantis valdymo tvarką, institucijas ir piliečių teises bei pareigas.
Valdymo forma, kurioje monarcho valdžią riboja Konstitucija ir Parlamentas. Monarchas yra valstybės simbolis, bet reali galia priklauso renkamai atstovybei.
Valdymo forma Prancūzijoje (1799–1804 m.), kai realią galią turėjo Pirmasis konsulas, kuriuo buvo Napoleonas Bonapartas.
Napoleono 1806 m. įvestas draudimas Europos šalims prekiauti su Didžiąja Britanija, siekiant ją ekonomiškai nualinti.
Po sukilimų uždėtos specialios piniginės baudos ar mokesčiai, kuriuos gyventojai privalėjo mokėti Rusijos valdžiai.
Okupacinės valdžios nustatyti priverstiniai piniginiai mokesčiai, renkami iš užimtos teritorijos gyventojų.
Katalikų Bažnyčios atsakas į Reformaciją. Tai buvo reformų ir priemonių visuma, siekiant sustabdyti protestantizmo plitimą ir atnaujinti pačią Bažnyčią.
Veikla, kuria siekiama sustabdyti arba panaikinti revoliucijos sukeltus politinius pokyčius. Bolševikai šią sąvoką plačiai taikė įvairiems tikriems ir tariamiems savo valdžios priešininkams.
1917 m. rugpjūčio krizė, kai Lavro Kornilovo vadovaujami daliniai pajudėjo Petrogrado link. Kerenskis tai įvertino kaip grėsmę vyriausybei ir galimą karinio valdžios perėmimo bandymą.
1990 m. kovo 11 d. Aukščiausioji Taryba priėmė aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“, atkurdama 1940 m. sovietų okupuotos Lietuvos Respublikos nepriklausomybę.
1990 m. kovo 11 d. Aukščiausiosios Tarybos priimtas dokumentas, skelbiantis apie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą ir 1940 m. SSRS okupacijos panaikinimą.
Bermontininkai – tai po karo Lietuvoje likusių vokiečių karių ir rusų baltagvardiečių (kovojusių prieš bolševikus) junginys, vadovaujamas Pavelo Bermonto-Avalovo. Jie plėšikavo ir siekė nuversti Lietu...
1918 m. pabaigoje bolševikai įsiveržė į Lietuvą ir užėmė Vilnių. Laikinoji vyriausybė persikėlė į Kauną. Su Vokietijos karininkų ir karių pagalba, Lietuvos kariuomenei-savanoriams pavyko sustabdyt...
Pats skaudžiausias ir sudėtingiausias konfliktas. Lenkija siekė prisijungti Vilniaus kraštą. 1920 m. rudenį, Lenkijai suvaidinus „sukilimą“, generolo Liucjano Želigovskio vadovaujama kariuomenė **užgr...
Matomas gamtinės aplinkos pakeitimas dėl žmogaus veiklos. Ikimoderniaisiais laikais tai labiausiai pasireiškė per miškų pavertimą ariama žeme, pelkių sausinimą ir gyvenviečių plėtrą. Valakų reform...
Politinė srovė, savo programą grindusi katalikų tikėjimo vertybėmis ir kaimo žmonių interesų gynimu.
LDK veikėjas; programoje siejamas su LDK kraštovaizdžio ir jo kaitos supratimu.
Jūrų keliautojas; siejamas su 1492 m. kelione ir Kolumbiniu apsikeitimu.
Istorinis veikalas, kuriame įvykiai aprašomi griežta chronologine tvarka (metai po metų). Būdingas Viduramžiams, dažnai subjektyvus ir didaktiškas.
Procesas, kurio metu totalitarinė valstybė pajungia visą kultūrinį gyvenimą (meną, literatūrą, mokslą, švietimą) vienai valdančiajai ideologijai. Kultūra tampa ne saviraiškos, o **propagandos ir m...
L
Po monarchijos žlugimo sudaryta institucija, kuri turėjo valdyti Rusiją, kol bus išrinktas Steigiamasis susirinkimas.
1941 m. sukilimo metu sudaryta vyriausybė (vadovas J. Ambrazevičius-Brazaitis), veikusi 6 savaites, kol ją išvaikė naciai.
Gamintojų varžymasis rinkoje dėl pirkėjų, skatinantis tobulinti technologijas, gerinti kokybę ir mažinti prekių kainas.
Ekonominė sistema, pagrįsta privačia nuosavybe, konkurencija ir pasiūlos bei paklausos mechanizmu. Valstybės kišimasis į ekonomiką yra minimalus.
Vengrų politikas ir revoliucionierius, 1848 m. Vengrijos revoliucijos lyderis, siekęs Vengrijos nepriklausomybės nuo Austrijos imperijos.
Prūsijos parlamentas, kuris XIX a. viduryje priešinosi Bismarko ir Vilhelmo I planams didinti išlaidas kariuomenei.
XIX a. pirmoje pusėje dominavusi politinė vizija, siekusi atkurti istorinę, daugiatautę Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę federacijoje su Lenkija, t. y. Abiejų Tautų Respubliką.
Kultūrinis, politinis ir teritorinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės palikimas, į kurį pretenduoja ir kurį savaip interpretuoja kelios šiuolaikinės valstybės: **Lietuva, Baltarusija, Ukraina ir Le...
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisės kodeksas. Ypač svarbus Trečiasis Statutas (1588 m.), kuris net ir po Liublino unijos įtvirtino LDK teisinį ir administracinį savarankiškumą.
Vienos kongreso principas, reiškiantis, kad į sostus turi būti grąžinti „teisėti“ (paveldėjimo teise) monarchai, kuriuos buvo nuvertusi Prancūzijos revoliucija arba Napoleonas.
Teisėta laikoma tik ta valdžia, kuri paveldima iš kartos į kartą (legitimi monarchija). Napoleono pasodinti valdovai buvo paskelbti neteisėtais.
1813 m. įvykęs „Tautų mūšis“, kuriame jungtinės Europos koalicijos pajėgos sutriuškino Napoleono armiją, žymėdamas jo imperijos žlugimo pradžią.
Kino režisierė; programoje siejama su propagandos ir menininko tarnystės totalitarinei ideologijai problema.
Talentinga vokiečių kino režisierė, sukūrusi garsiausius nacių propagandinius filmus – „Valios triumfas“ ir „Olimpija“. Jos filmai pasižymėjo novatoriška kinematografija ir estetine galia, tač...
Tobulas „Renesanso žmogaus“ pavyzdys. Genialus menininkas, mokslininkas, inžinierius ir anatomas. Jo smalsumas buvo beribis – jis tapė „Moną Lizą“, projektavo skraidymo aparatus ir tyrinėjo žmogau...
Popiežius; programoje siejamas su 1054 m. schizma ir katalikų–ortodoksų skirtimis.
Spartos karalius; siejamas su graikų ir persų karų simbolika ir Antikos karo istorija.
SSRS vadovas; programoje siejamas su Šaltojo karo laikotarpiu.
XIX a. vokiečių istorikas, siejamas su profesionalaus, šaltiniais grįsto istorijos mokslo pradžia.
Vokiečių istorikas, laikomas profesionaliosios istoriografijos tėvu. Iškėlė reikalavimą remtis tik patikimais pirminiais šaltiniais ir atkurti praeitį tokią, „kokia ji iš tikrųjų buvo“, siekia...
Filosofas ir istorikas; programoje siejamas su tarpukario Lietuvos akademine kultūra.
Vienas bolševikų vadovų, organizavęs Spalio perversmą ir vadovavęs Petrogrado tarybos Kariniam revoliuciniam komitetui.
Bolševikų sukurta nauja vyriausybė, pradėjusi valdyti Rusiją po 1917 m. spalio įvykių.
Politinė filosofija, pabrėžianti individo teises ir laisves, konstitucinį valdymą, parlamentarizmą ir laisvąją rinką. Siekė apriboti absoliučią monarchų valdžią.
Teisė, leidusi bet kuriam Seimo nariui, prieštaraujančiam sprendimui, nutraukti viso Seimo darbą ir anuliuoti visus jo nutarimus. Tapo viena iš pagrindinių valstybės paralyžiaus priežasčių.
1917 m. vasarą Petrograde vykusios ginkluotos demonstracijos, kurias numalšinus bolševikai kuriam laikui pasitraukė į pogrindį.
Mėnesį trukusi diplomatinė įtampa po Sarajevo atentato, pasibaigusi didžiųjų Europos valstybių mobilizacija ir karu.
1902 m. susikūrusi partija, siekusi Lietuvos autonomijos ir demokratinių reformų Rusijos imperijos sudėtyje.
Mažojoje Lietuvoje gyvenę lietuviai, išsaugoję savo kalbą ir papročius, tačiau patyrę stiprią vokiškos kultūros įtaką.
ATR dalis, turėjusi savo institucijų tradiciją ir teritoriją. Laiko ašyje tai intervalas, kuris ATR kontekste baigiasi 1795 m., kai politinė autonomija išnyksta.
Pogrindinis leidinys, leistas Lietuvoje 1972–1989 m., fiksavęs tikinčiųjų persekiojimus ir žmogaus teisių pažeidimus sovietų okupacijos metais. Svarbus pasipriešinimo ir informacinio karo simbolis...
1990 m. kovo 11 d.
1918 m. vasario 16 d.
1988 m. įkurtas visuomeninis judėjimas, kurio pradinis tikslas buvo remti Gorbačiovo reformas, o vėliau – atkurti Lietuvos nepriklausomybę.
Pirmoji Lietuvos politinė partija, įkurta 1896 m., kovojusi už darbininkų teises ir demokratinę respubliką.
Vilniaus konferencijoje išrinkta 20 asmenų institucija, įgaliota siekti Lietuvos valstybės atkūrimo ir derėtis su užsienio valstybėmis.
1794 m. sukilimo metu LDK veikusi sukilėlių valdžia Vilniuje. Valdymo lygmenis galima įsivaizduoti kaip hierarchiją: vieta → apskritis → centras; taryba siekė valdyti „centro“ lygmeniu.
Po 1781 m. reformos pakeistas Vilniaus universiteto pavadinimas, nurodantis jo vaidmenį prižiūrint visą Lietuvos švietimo sistemą.
Renesanso epochoje literatūra išsilaisvino iš vien religinės tematikos. Rašytojai (Dantė, Petrarka, Šekspyras) pradėjo kurti tautinėmis kalbomis, nagrinėti *žmogiškąsias aistras, meilę, abejones...
1569 m. sudaryta sutartis, kuria LDK ir Lenkijos karalystė susijungė į vieną federacinę valstybę – Abiejų Tautų Respubliką su bendru valdovu ir Seimu, bet atskirais iždais, kariuomenėmis ir teise.
Sovietų disidentė ir žmogaus teisių gynėja; programoje siejama su kova už žmogaus teises.
Prancūzijos karalius (1643–1715), žinomas kaip Karalius Saulė. Ryškiausias absoliutizmo atstovas, pastatęs Versalio rūmus ir centralizavęs valdžią.
Paskutinis Prancūzijos karalius prieš revoliuciją. Jo bandymai išsaugoti absoliutinę monarchiją baigėsi giljotina.
Protestantizmo šaka, kurią pradėjo Martynas Liuteris. Pabrėžia išganymą per tikėjimą, o ne per gerus darbus. Paplitusi Vokietijoje, Skandinavijos šalyse, Latvijoje, Estijoje, Mažojoje Lietuvoje.
Lietuvos laisvės kovos sąjūdis. Organizacija, kuri 1949 m. suvienijo visus partizanus ir paskelbė Deklaraciją.
Kolonijų gyventojai, revoliucijos metu likę ištikimi Didžiosios Britanijos karaliui ir nepalaikę atsiskyrimo.
Karinis konfliktas, kuriame tiesiogiai kovoja mažesnės valstybės, tačiau jas remianti, finansuojanti ir ginkluojanti viena iš supervalstybių (JAV arba SSRS).
Turtingas šiaurės Italijos regionas su centru Milane, kuris po 1859 m. karo su Austrija buvo prijungtas prie Pjemonto.
Ankstyvojo darbininkų judėjimo dalyviai Anglijoje, kurie protestuodami prieš atlyginimų mažinimą ir bedarbystę laužė gamybos mašinas.
Uždaros visuomenės grupės, kurių narių teisės ir pareigos priklausė nuo kilmės (pavyzdžiui, bajorija, dvasininkija).
Istoriškai susidariusi paveldima socialinė grupė su nustatytomis teisėmis ir pareigomis (dvasininkija, bajorija, trečiasis luomas). Būdingas feodalinei visuomenei.
Valdymo forma brandžiaisiais viduramžiais (XII–XV a.), kurioje monarcho valdžią riboja luomų atstovų susirinkimas (pvz., Parlamentas, Seimas), ypač mokesčių klausimais.
Valdymo forma, LDK įsitvirtinusi po krikšto ir unijų su Lenkija. Didžiojo kunigaikščio valdžią ribojo Ponų taryba, o vėliau – ir bajorų Seimas.
Griežtas visuomenės suskirstymas į socialines grupes (luomus) pagal kilmę ar paveldėtas privilegijas, lemiančias teises ir pareigas.
Socialinė santvarka, kurioje žmogaus teises, pareigas ir vietą visuomenėje griežtai lemia jo gimimas ar priklausymas tam tikrai grupei.
Dvasininkijos, bajorijos ir miestiečių atstovų susirinkimai (pvz., Anglijos Parlamentas, Prancūzijos Generaliniai luomai), kurie tarėsi su monarchu dėl mokesčių ir įstatymų.
Principas, kad visiems piliečiams galioja tie patys įstatymai, nepriklausomai nuo jų kilmės, luomo ar turtinės padėties.
M
Islamo pranašas; programoje siejamas su islamo susikūrimu ir hidžra.
Lietuvių kunigas ir poetas, tapęs tautinio atgimimo dainiumi, kurio eilės žadino meilę tėvynės istorijai, kalbai ir gamtai.
Vienas įtakingiausių Jakobinų klubo veikėjų, 1793–1794 m. priklausęs Visuomenės gelbėjimo komitetui ir palaikęs Teroro politiką.
Kariavimo būdas, pasižymintis sparčiu kariuomenių judėjimu ir dažnai kintančia fronto linija, būdingas Rytų frontui.
Valstybės vadovo (caro) viešas paskelbimas apie svarbias politines permainas ar suteikiamas laisves.
Gamybos įmonė, pagrįsta darbo pasidalijimu ir rankų darbu, pradėta steigti siekiant racionaliau tvarkyti valstybės ūkį.
Kinijos komunistų lyderis; programoje siejamas su totalitarinio režimo įsigalėjimu Kinijoje.
Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė; programoje siejama su neoliberalizmu ir laisvosios rinkos politika.
Didžiosios Britanijos premjerė (1979–1990), viena ryškiausių neoliberalizmo politikos įgyvendintojų. Vykdė plataus masto privatizaciją ir mažino profesinių sąjungų įtaką.
Prancūzijos karalienė, kilusi iš Austrijos, giljotuota Didžiojo teroro metu 1793 metais.
Archeologė ir antropologė; siejama su Lietuvos diasporos mokslo pasiekimais.
Mokslininkė, radioaktyvumo tyrėja; programoje siejama su moderniojo mokslo pasiekimais.
K. Markso ir F. Engelso sukurta teorija apie neišvengiamą klasių kovą ir proletariato revoliuciją prieš kapitalizmą.
1948–1951 m. vykdyta didžiulė JAV ekonominės paramos programa Vakarų Europai atkurti. Tikslas – pakelti pragyvenimo lygį, kad skurdas netaptų terpe plisti komunizmui.
JAV dvasininkas, Afroamerikiečių pilietinių teisių judėjimo lyderis. Propagavo nesmurtinio pasipriešinimo filosofiją. Nobelio taikos premijos laureatas.
Mažosios Lietuvos spaustuvininkas ir visuomenės veikėjas, leidęs ir platinęs lietuvišką spaudą bei telkęs lietuvius pasipriešinimui.
Vokiečių vienuolis ir teologas, Reformacijos pradininkas. 1517 m. paskelbė „95 tezes“, kritikuojančias prekybą indulgencijomis.
Pirmosios lietuviškos knygos autorius; programoje siejamas su Reformacija ir LDK konfesine kultūra.
Astronomas ir Vilniaus universiteto veikėjas; siejamas su Lietuvos mokslo ir europeizacijos raida.
Plačiajai auditorijai skirti ir masiškai gaminami bei platinami kultūros produktai ir pramogos.
Vokietijos vienijimo modelis, numatantis suvienytą valstybę be Austrijos imperijos, vadovaujant Prūsijai.
Mokslo, meno ir kultūros kūrėjų bei įstaigų finansinis ir moralinis rėmimas.
Leido masiškai gaminti audinius. Tekstilės pramonė buvo pirmoji, kurią palietė perversmas. Britanija tapo „pasaulio dirbtuvėmis“.
Masinis žemės sausinimo ir tiesinimo procesas, kuris, nors ir padidino žemės ūkio plotus, kartu sunaikino tradicinį Lietuvos kraštovaizdį ir vienkiemių sistemą.
Valstybė, valdanti kolonijas. Pavyzdžiui, Didžioji Britanija buvo Indijos metropolija.
Paskutinis Sovietų Sąjungos lyderis. Jo reformos (perestroika ir glasnost) ir atsisakymas naudoti jėgą prieš Rytų Europos šalis lėmė Šaltojo karo pabaigą ir SSRS žlugimą.
Vilniaus generalgubernatorius, pasiųstas numalšinti 1863 m. sukilimo. Dėl ypatingo žiaurumo ir viešų egzekucijų pramintas „Koriku“. Inicijavo spaudos draudimą.
Miestų augimo ir miestų gyventojų dalies didėjimo procesas. Urbanizacija sudarė palankesnes sąlygas masinei spaudai, kinui, teatrams ir kitoms viešoms pramogoms plisti.
Vienas iš lietuvių raštijos pradininkų, Kontrreformacijos veikėjas. Savo „Postilės“ (1599 m.) prakalboje iškėlė gimtosios kalbos svarbą tautos išlikimui.
Lietuvių kompozitorius ir dailininkas, simbolizmo atstovas, kūręs XIX-XX a. sandūroje. Unikali asmenybė, siekusi sujungti muziką ir dailę į vieną visumą („vizualinė muzika“). Moderniosios lietuvių...
Lenkijos astronomas, suformulavęs heliocentrinę visatos teoriją, teigiančią, kad Žemė sukasi aplink Saulę, o ne atvirkščiai. Savo knygoje „Apie dangaus sferų sukimąsi“ (1543 m.) jis metė tiesi...
LDK didikas; programoje siejamas su konfesine kultūra ir LDK visuomenės įvairove.
LDK didikas ir Reformacijos rėmėjas; siejamas su LDK politine savarankiškumo problema.
Tipinis sovietinis gyvenamasis rajonas, sudarytas iš standartinių, blokinės arba stambiaplokštės statybos daugiabučių. Tokie rajonai buvo statomi sparčiai augančiuose miestuose.
Požiūris, kad karinė galia ir nuolatinis pasirengimas karui yra svarbiausia valstybės stiprybės ir saugumo sąlyga.
Krikščionybės platintojai, kurie kolonijose steigė mokyklas bei ligonines ir skleidė europietiškas vertybes.
1987 m.
1938 m. sutartis tarp Vokietijos, Italijos, D. Britanijos ir Prancūzijos, kuria Čekoslovakija buvo priversta atiduoti Sudetų kraštą Vokietijai.
Atsargos karių pašaukimas, kariuomenės dalinių sukomplektavimas, parengimas ir perkėlimas kariniams veiksmams.
Spartus visuomenės ir valstybės atnaujinimo procesas, perimant naujausius mokslo, technikos ir valdymo pasiekimus.
Ideologija, kurioje tauta apibrėžiama pagal bendrą kalbą, kultūrą ir etninę kilmę, o ne pagal priklausymą istorinei politinei bendruomenei.
Plati meno kryptis, atsiradusi XIX a. antroje pusėje, atmetusi tradicines akademines taisykles. Modernūs menininkai siekė išreikšti subjektyvų požiūrį, eksperimentavo su forma, spalva ir technika.
Indijos nepriklausomybės judėjimo lyderis; programoje siejamas su dekolonizacija.
Ankstyvoji mokslo forma, kurioje dominavo loginis samprotavimas ir stebėjimas, o ne eksperimentas. Apėmė matematiką, astronomiją, mediciną, gamtos filosofiją.
XVI–XVII a. periodas, kai fundamentalūs atradimai astronomijoje, fizikoje ir medicinoje pakeitė požiūrį į visatą. Ji rėmėsi stebėjimu, eksperimentu ir matematiniu apskaičiavimu, o ne aklu pasitikė...
Privačiuose namuose rengiami susitikimai, kuriuose mąstytojai ir mokslininkai laisvai diskutavo apie naujas idėjas.
1939 m. rugpjūčio 23 d. Vokietijos ir SSRS nepuolimo sutartis. Jos slaptaisiais protokolais Rytų Europa padalyta į įtakos sferas.
1939 m. rugpjūčio 23 d.
Tikėjimas vienu Dievu. Pamatinis judaizmo, krikščionybės ir islamo principas.
Vilniaus universiteto auklėtinis ir profesorius, lenkų ir lotynų kalbomis kūręs poetas, pramintas „Sarmatų Horacijumi“. Jo lotyniška poezija buvo žinoma ir vertinama visoje XVII a. Europoje. Sarbi...
XVI a. kronikininkas; svarbus LDK ir regiono istorinio pasakojimo raidai.
XIX a. Žemaičių vyskupas, tautinio atgimimo veikėjas. Spaudos draudimo metais organizavo knygnešystę, slaptas lietuviškas mokyklas ir blaivybės sąjūdį, taip paversdamas Bažnyčią pasipriešinimo cen...
Judaizmo tradicijos pranašas; programoje siejamas su monoteistinių religijų istorija.
Konstantinopolio patriarchas; siejamas su 1054 m. Krikščionių Bažnyčios skilimu.
Kompozitorius, diplomatas, 1794 m. sukilimo dalyvis. Atstovavo senajai LDK patriotų kartai, teikė carui Aleksandrui I LDK autonomijos atkūrimo projektus.
Lietuvos politikas ir žemės reformos veikėjas; siejamas su žemėvaldos santykių pertvarka.
Teisininkas ir konstitucinės teisės veikėjas; programoje siejamas su Lietuvos valstybingumo ir kultūros modernėjimu.
Lietuvos politikas ir ministras pirmininkas; siejamas su valstybės kūrimu ir parlamentine demokratija.
N
Babilonijos valdovas; programoje siejamas su senovės Rytų despotijos ir valstybės galios samprata.
Sutelktos visuomenės pastangos siekiant tautos vienybės, laisvės ir savarankiškos valstybės sukūrimo, dažnai per politines demonstracijas ar ginkluotą kovą.
1792 m. išrinkta aukščiausioji Prancūzijos valdžios institucija, panaikinusi monarchiją ir paskelbusi respubliką.
1789 m. birželį Trečiojo luomo deputatų pasiskelbta Prancūzijos atstovų institucija, atmetusi luominį principą ir siekusi parengti konstituciją visai tautai.
Privataus turto (gamyklų, žemės, bankų) nusavinimas ir perdavimas valstybės nuosavybėn.
Ideologija, teigianti, kad tauta, apibrėžiama per bendrą kalbą, kultūrą ir istoriją, yra pagrindinė politinės organizacijos forma ir turi teisę sukurti savo nepriklausomą valstybę.
Fašizmo atmaina Vokietijoje. Ideologijos branduolys – rasinė teorija, teigianti arijų rasės pranašumą, ir kraštutinis antisemitizmas (neapykanta žydams).
Prancūzijos karvedys ir imperatorius, po revoliucijos įvedęs tvarką, išplatinęs po Europą Civilinį kodeksą ir sukūręs didžiulę imperiją.
Prancūzijos imperatorius, kuris sudarė sąjungą su Pjemontu ir padėjo italams kovoti prieš Austriją mainais į teritorijas.
1949 m. įkurta Šiaurės Atlanto sutarties organizacija. Tai gynybinis Vakarų valstybių aljansas, kurio 5-asis straipsnis skelbia, kad ginkluotas vienos narės užpuolimas laikomas visų narių užpuolimu.
1949 m. įkurtas Vakarų bloko karinis-politinis aljansas, kurio pagrindinis tikslas buvo kolektyvinė gynyba nuo galimos sovietų agresijos.
Ekonomikos forma, kai produktai gaminami savo poreikiams tenkinti, o ne mainams ar pardavimui. Prekyba yra minimali. Būdingas agrarinėms visuomenėms.
Istorinė epocha tarp viduramžių ir naujausiųjų laikų, pasižymėjusi mokslo pažanga, pramonės plėtra ir piliečių teisių įtvirtinimu.
Teisinis principas, pagal kurį žmogus laikomas nekaltu, kol jo kaltė nėra įrodyta teisme; teroro metu šis principas buvo paneigtas.
Adamo Smito idėja, kad asmeninės naudos siekiantys žmonės laisvoje rinkoje savaime sukuria naudą visai visuomenei.
Ekonominė politika, pabrėžianti laisvosios rinkos pranašumą ir siekianti mažinti valstybės vaidmenį ekonomikoje per privatizaciją, dereguliaciją ir mokesčių mažinimą.
Kolonijinio valdymo būdas, kai metropolija valdo teritoriją per vietos vadus, kurie vykdo kolonizatorių nurodymus.
Valstybės politika nedalyvauti karuose tarp kitų valstybių, nesijungti į karinius aljansus ir nesišalinti nė vienos kariaujančios pusės. Tarpukario Lietuva bandė laikytis šios politikos.
Disidentė ir „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ bendradarbė; siejama su tikinčiųjų teisių gynimu.
Sovietų Sąjungos lyderis po Stalino mirties. Inicijavo raketų dislokavimą Kuboje, kas sukėlė Karibų krizę. Taip pat pradėjo „destalinizacijos“ procesą.
Paskutinis Rusijos imperijos caras, nuverstas per Vasario revoliuciją. Vėliau su visa šeima nužudytas bolševikų nurodymu.
Tarptautinis teismas, po karo teisęs nacių vadovus už nusikaltimus taikai, karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui.
Sovietų represinė struktūra, vykdžiusi areštus, kratas, terorą ir kovojusi prieš partizanus.
Privilegijuotas Komunistų partijos ir sovietinių valdininkų elito sluoksnis. Jie turėjo prieigą prie specialių parduotuvių, geresnių butų, automobilių ir kitų gėrybių, nepasiekiamų eiliniams pilie...
Rusijos agresija ir karas su Ukraina (Krymo aneksija 2014 m., plataus masto invazija nuo 2022 m.).
D. Britanijos ir Prancūzijos politika 4-ajame dešimtmetyje, kuria, darant nuolaidas agresyvioms valstybėms (ypač Vokietijai), siekta išvengti karo.
1775 m. sukurta vykdomosios valdžios institucija, siekusi centralizuoti valdymą. Jei funkcijas žymime $V$ (vykdomoji), tai taryba buvo bandymas sustiprinti $V$ dalį valstybės valdyme.
O
Vokietijos Rytų fronto vyriausioji vadovybė; taip pat pavadinimas karinio-administracinio vieneto, apėmusio okupuotas Rusijos imperijos teritorijas (Lietuvą, Latviją, dalį Baltarusijos, Lenkijos).
Principas, reikalaujantis, kad tyrėjas (istorikas) būtų nešališkas, atsiribotų nuo savo asmeninių įsitikinimų ir vertinimų, o išvadas grįstų tik faktais ir patikimais įrodymais.
Prancūzų skulptorius; siejamas su modernaus meno raiška.
Pirmasis Romos imperatorius (valdė 27 m. pr. Kr. – 14 m.). Baigė pilietinius karus, įvedė principato sistemą ir pradėjo Pax Romana (Romos taikos) laikotarpį.
Laikinas kitos valstybės teritorijos užėmimas karine jėga.
LDK didikė; programoje siejama su LDK socialine-ekonomine struktūra.
Lietuvių bibliotekininkė, Holokausto metu gelbėjusi žydus Vilniaus gete. Pasaulio Tautų Teisuolė.
Nacių sukurtas administracinis vienetas (reichskomisaratas), apėmęs Baltijos šalis ir dalį Baltarusijos.
Prūsijos ministras pirmininkas ir pirmasis Vokietijos kancleris. Laikomas Vokietijos suvienijimo „architektu“, Realpolitik meistru, suvienijusiu šalį „geležimi ir krauju“.
Architektas; programoje siejamas su moderniosios architektūros raida.
Šventosios Romos imperijos valdovas; svarbus viduramžių imperinės valdžios sampratai.
P
Valstybė, kurios oficiali religija yra pagoniška (politeistinė). LDK buvo paskutinė tokia valstybė Europoje, todėl nuolat patyrė krikščioniškų kaimynų, ypač kryžiuočių ordinų, karinį ir ideologinį...
Miškas prie Vilniaus, tapęs didžiausia masinių žudynių vieta Lietuvoje nacių okupacijos metais (apie 100 tūkst. aukų).
Teorijos, kurios imituoja mokslinį tyrimą, bet yra paremtos prasimanymais, sąmokslo teorijomis ar ideologija, o ne moksliniais metodais ir patikimais šaltiniais.
Karinė strateginė pusiausvyra (lygybė) tarp priešiškų valstybių ar jų blokų.
Principas, užtikrinantis lygų atstovų skaičių institucijose abiem politinėms šalims, pavyzdžiui, LDK ir Lenkijai.
Išrinktas tautos atstovų susirinkimas, kurio pagrindinė funkcija yra leisti įstatymus ir kontroliuoti vyriausybę.
Valdymo forma, kurioje aukščiausia valdžia priklauso parlamentui (Seimui). Seimas formuoja vyriausybę ir ją kontroliuoja, o prezidento vaidmuo yra daugiau simbolinis. Tokia sistema Lietuvoje veikė...
Ginkluotas pasipriešinimas, vykęs Lietuvoje 1944–1953 m., siekiant atkurti nepriklausomybę.
Daugiau nei 4 mėnesius trukęs vokiečių pajėgų Paryžiaus apsupimas, kurio metu gyventojai kentė badą ir bombardavimus.
1919 m. prasidėjęs nugalėtojų susitikimas, skirtas parengti taikos sutartis su pralaimėjusiomis valstybėmis ir perbraižyti Europos politinį žemėlapį.
Susitarimas, kuriuo Didžioji Britanija oficialiai pripažino Jungtinių Amerikos Valstijų nepriklausomybę.
Garbės vardas, suteikiamas ne žydų kilmės asmenims, kurie rizikuodami gyvybe gelbėjo žydus Holokausto metu (pvz., O. Šimaitė, Č. Sugihara).
Amerikos kolonistai, aktyviai siekę nepriklausomybės ir kovoję prieš Didžiosios Britanijos valdžią.
Povilo Ksavero Bžostovskio dvare įkurta savivaldi bendruomenė, kurioje buvo sušvelninta baudžiava ir suteikta asmens laisvė valstiečiams.
Vokietijos feldmaršalas, vienas svarbiausių Rytų fronto vadų ir Oberosto karinės administracijos įkūrėjų.
„Persitvarkymas“ – M. Gorbačiovo inicijuota SSRS ekonominių reformų programa, siekiant liberalizuoti planinę ekonomiką. Galiausiai prisidėjo prie SSRS žlugimo.
Įtakingas Atėnų politikas ir karvedys V a. pr. Kr. Jo valdymo laikotarpis vadinamas Atėnų „aukso amžiumi“, demokratijos klestėjimo viršūne.
Praeities skirstymas į istorinius laikotarpius, remiantis unikaliais jų bruožais, valdymo formomis ar vertybėmis.
Dviejų ar daugiau valstybių sąjunga, kurią sieja bendras valdovas, tačiau kiekviena valstybė išlaiko savo atskirą teritoriją, įstatymus, iždą ir kariuomenę. Tokia buvo Krėvos unija.
Vokiečių ordino kronikininkas; svarbus kaip šaltinių ir pasakojimų apie Baltijos regioną bei baltų religiją autorius.
Kryžiuočių ordino kronikininkas, „Prūsijos žemės kronikos“ autorius. Tipiškas Viduramžių metraštininkas, šlovinęs ordino kovas su pagonimis lietuviais ir prūsais iš krikščioniškosios perspektyvos.
Lietuvos diplomatas ir Vasario 16-osios Akto signataras; programoje siejamas su Lietuvos tarptautiniu pripažinimu.
Generolas, nacių okupacijos metais ėjęs pirmojo generalinio tarėjo pareigas (vadovavo lietuviškajai savivaldai).
Inžinierius, visuomenės veikėjas ir mecenatas, įsteigęs bei leidęs dienraštį „Vilniaus žinios“.
Darbininkų ir kareivių atstovų organizacija, 1917 m. turėjusi didelę realią įtaką sostinėje ir konkuravusi su vyriausybe.
Visuomenė, kurioje piliečiai aktyviai dalyvauja sprendžiant bendrus reikalus per nevyriausybines organizacijas, asociacijas, judėjimus, nepriklausomai nuo valstybės institucijų.
Teisinis ryšys tarp asmens ir valstybės, suteikiantis abipuses teises ir pareigas. Pakeitė viduramžių „valdinio“ sąvoką.
Prancūzijos karalius; programoje siejamas su monarchijos stiprėjimu ir ikimoderniosios valstybės raida.
1774 m. Filadelfijoje įvykęs 12 kolonijų atstovų susirinkimas, koordinavęs bendrą pasipriešinimą ir boikotą prieš Britanijos politiką.
1914–1918 m. vykęs globalus karinis konfliktas tarp Centrinių valstybių ir Antantės, kurio metu Lietuva tapo svarbiu Rytų fronto kovų lauku.
1941 m. birželio 14–17 d.
Vienintelė Italijos valstybė, kurią valdė vietinė Savojos dinastija ir kuri tapo pagrindiniu Italijos suvienijimo centru.
Ekonominė sistema, kurioje visos gamybos priemonės priklauso valstybei, o gamybos apimtis, kainas ir paskirstymą nustato centrinės valdžios planai. Būdinga komunistiniams režimams.
Sokrato mokinys, įkūręs Akademiją – pirmąją aukštojo mokslo įstaigą Vakarų pasaulyje. Sukūrė idėjų (arba formų) teoriją, teigiančią, kad realus pasaulis yra tik netobulas idealaus, amžino idėjų pa...
Visuotinis gyventojų balsavimas svarbiu valstybiniu klausimu, pavyzdžiui, dėl tam tikros teritorijos prisijungimo prie naujos valstybės.
1794-05-07 dokumentas, kuriuo siekta pritraukti valstiečius į sukilimą, ribojant baudžiavą. Paprastas skaičių modelis: jei prisijungusiųjų dalis yra $p$, pažadai gerinti padėtį turėjo didinti $p$.
Senovės Graikijos miestas-valstybė su savo įstatymais, valdymu ir piliečių bendruomene. Tai buvo pagrindinis graikų politinio ir socialinio gyvenimo vienetas.
Daugiadievystė – tikėjimas daug dievų. Būdingas senajam baltų tikėjimui (Perkūnas, Žemyna, Laima ir kt.).
Filosofijos šaka, nagrinėjanti valdžios, teisingumo, teisių ir laisvių prigimtį. Apšvietos epochoje ji kėlė esminius klausimus: **iš kur kyla valdžia, kokios yra jos ribos ir kokios yra prigimtinės žm...
Organizuota bendraminčių grupė, turinti bendrą programą ir siekianti dalyvauti valstybės valdyme laimint rinkimus.
Dokumentas, kuriame partija išdėsto savo tikslus, vertybes ir numatomus darbus, kuriais siekia pritraukti rinkėjus.
Valdovo ir valstybės krikštas, priimtas ne tiek dėl gilių religinių įsitikinimų, kiek dėl politinių tikslų: siekiant gauti karaliaus karūną, sudaryti karinę sąjungą, neutralizuoti priešus ar moder...
Vidurio Italijos teritorija, kurią tiesiogiai valdė Katalikų bažnyčios vadovas popiežius.
Bendras pavadinimas XIX a. pabaigos dailininkams ir jų kūrybos tendencijoms, plėtojusioms impresionizmo atradimus, bet daugiau dėmesio skyrusioms formai, simboliams, emocijoms ir asmeninei menininko r...
Lietuvos kunigas ir reformatorius, Paulavos Respublikos įkūrėjas, siekęs padidinti dvaro našumą gerinant valstiečių padėtį.
Generolas, 1944 m. vadovavęs Lietuvos vietinei rinktinei.
Kultūros organizatorius, rėmęs talentingus rašytojus ir padėjęs jų kūrybai (pvz., Žemaitę) ir aktyviai dalyvavęs demokratų veikloje.
Kariavimo būdas, kai fronto linija ilgai nesikeičia, o kariuomenės ginasi įtvirtintuose apkasuose ir bunkeriuose.
Perėjimas nuo rankų darbo manufaktūrose prie mašininės gamybos fabrikuose, prasidėjęs XVIII a. antroje pusėje Anglijoje.
Rytų slavų humanistas, mokslo daktaras ir LDK spaudos pradininkas. 1522 m. Vilniuje įkūręs spaustuvę, jis išleido „Mažąją kelionių knygelę“ – pirmąją spausdintą knygą LDK. Jo veikla simbolizuoja R...
1789–1799 m.
Laikotarpis Lietuvoje 1812 m., kai kraštą kontroliavo Napoleono Didžioji armija, o vietos bajorija tikėjosi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atkūrimo.
Idėja, kad tam tikros teisės (pvz., teisė į gyvybę, laisvę) priklauso žmogui iš prigimties, o ne yra suteikiamos valdžios. Valdžia privalo šias teises gerbti ir saugoti.
Romos imperijos valdymo forma (27 m. pr. Kr. – 284 m.), įvesta Oktaviano Augusto. Tai buvo užmaskuota monarchija, kurioje formaliai išlaikytos respublikos institucijos, bet visa galia priklausė im...
Procesas, kurio metu valstybei priklausantis turtas (įmonės, žemė, pastatai) perduodamas arba parduodamas privačiam sektoriui – asmenims ar įmonėms.
Procesas, kai režimui neįtikę arba persekiojami intelektualai, menininkai ir mokslininkai yra ištremiami iš šalies arba priversti bėgti, kad išsaugotų gyvybę ar kūrybos laisvę. Tai būdas režimui a...
Darbininkų organizacijos, kurios derybomis ir streikais siekia geresnių darbo sąlygų bei didesnių atlyginimų.
Pramonės darbininkų sluoksnis, neturintis gamybos priemonių ir pragyvenantis tik iš savo darbo jėgos pardavimo.
Sistemingas informacijos, idėjų ar gandų skleidimas, siekiant paveikti visuomenės nuomonę ir elgesį. Totalitariniai režimai pavertė propagandą galingu valstybės kontrolės įrankiu.
Priklausoma teritorija, kurios užsienio politiką ir gynybą kontroliuoja kita valstybė, nors vidaus valdymas iš dalies išlieka.
Krikščionybės kryptys, atsiradusios po XVI a. Reformacijos. Atmeta popiežiaus autoritetą, pabrėžia asmeninį tikėjimą ir Biblijos svarbą. Skirstosi į daugybę šakų, iš kurių svarbiausios – liute...
Paskutinis Vokietijos vienijimo etapas, pasibaigęs Prancūzijos pralaimėjimu ir Vokietijos imperijos paskelbimu.
Sukurti tokią galių pusiausvyrą, kad nė viena valstybė Europoje negalėtų tapti per daug galinga ir grasinti kitoms (kaip Napoleono Prancūzija).
Specifinė rekvizicijos forma Lietuvoje – privaloma, normuota grūdų duoklė okupacinei valdžiai.
R
Prancūziškas terminas, reiškiantis „valstybės interesą“. Politikos principas, teigiantis, kad valstybės gerovė ir saugumas yra aukščiau už visus kitus moralinius ar religinius įsipareigojimus. Pri...
Visuomenės gyvenimo sritis, apimanti gebėjimą skaityti, rašyti, kurti ir platinti rašytinius tekstus. LDK jos pradžia siejama su kanceliarijų steigimu, mokyklomis, o vėliau – su knygų spausdinimu...
Bolševikų valdžios vykdyta organizuota prievartos ir represijų politika prieš visus tikrus ar įtariamus režimo priešininkus.
Džiuzepės Garibaldžio vadovaujami savanoriai kariai, pavadinti pagal jų dėvimą būdingą aprangą.
Ginkluoti darbininkų būriai, kurie buvo pagrindinė bolševikų karinė jėga per Spalio perversmą.
Politinė strategija, pagrįsta praktiniais valstybės interesais ir galios santykiu, o ne moraliniais principais ar ideologijomis.
Pragmatiška politika, pagrįsta ne ideologiniais ar moraliniais principais, o valstybės galia ir nacionaliniais interesais. Ryškiausias atstovas – Otas fon Bismarkas.
Religinis ir socialinis judėjimas XVI a. Europoje, kurį pradėjo Martynas Liuteris. Jis kritikavo Katalikų Bažnyčią ir lėmė protestantizmo atsiradimą.
Aplinkosaugos rašytoja; programoje siejama su moderniu ekologiniu judėjimu.
Vokietijos imperijos parlamentas, kurio galias ribojo imperatorius bei jo skiriamas kancleris.
Priverstinis turto (maisto, gyvulių, daiktų) nusavinimas valstybės ar kariuomenės reikmėms karo metu.
Privalomas ir dažnai neatlygintinas turto, maisto produktų ar gyvulių paėmimas iš gyventojų kariuomenės poreikiams.
„Atgimimas“ (pranc. Renaissance). XIV–XVI a. Europos kultūros ir meno epocha, žyminti perėjimą nuo viduramžių prie naujųjų laikų. Jai būdingas Antikos idealų atgaivinimas, mokslo pažanga ir pasa...
Pakartotinė okupacija. Lietuvoje šis terminas naudojamas apibūdinti 1944 m. sovietų sugrįžimą, pabrėžiant, kad tai nebuvo išvadavimas, o okupacijos tąsa.
Piniginės arba materialinės išmokos, kurias pralaimėjusi valstybė pagal taikos sutartį įpareigojama mokėti už karo padarytą žalą.
Grįžimas į tėvynę. Po karo vyko masinė lenkų repatriacija iš Vilniaus krašto į Lenkiją ir prievartinė sovietų piliečių repatriacija iš Vakarų į SSRS.
Lotyniškas terminas, reiškiantis „viešąjį reikalą“. Iš jo kilo žodis „respublika“ – valdymo forma, kurioje aukščiausia valdžia priklauso piliečiams, o ne monarchui.
Valdymo forma (lot. „viešas reikalas“), kurioje aukščiausia valdžia priklauso piliečių renkamiems atstovams ir institucijoms, o ne monarchui. Būdingas valdžių padalijimo principas.
Senosios politinės ir socialinės tvarkos, egzistavusios iki Prancūzijos revoliucijos, atkūrimas. Vienos kongreso tikslas buvo atkurti monarchijas ir slopinti liberalias bei nacionalistines idėjas.
Siekti atkurti tokią padėtį, kokia buvo prieš Prancūzijos revoliuciją. Tai reiškė senųjų monarchijų ir sienų grąžinimą.
Valstybės siekis atkeršyti už pralaimėjimą ankstesniame kare ir susigrąžinti prarastas teritorijas.
Jakobinų įvesta nauja laiko sistema, kurioje savaitė turėjo 10 dienų, o mėnesių pavadinimai buvo susiję su gamta.
Specialus jakobinų įsteigtas teismas, skirtas skubiai nagrinėti politines bylas ir skirti mirties nuosprendžius.
Italijos nacionalinio atgimimo judėjimas, siekęs sužadinti italų tautinę savimonę ir suvienyti šalį į vieną modernią valstybę XIX a.
Italijos nacionalinio suvienijimo judėjimas XIX amžiuje, kurio tikslas buvo suvienyti susiskaldžiusias Italijos valstybes į vieną karalystę.
XIX a. pirmos pusės kultūros ir meno kryptis, pabrėžusi jausmus, vaizduotę, gamtos didybę ir domėjimąsi tautos praeitimi bei liaudies kūryba.
Teisės sistema, sukurta senovės Romoje. Pasižymėjo sistemiškumu, universalumu ir principais, tokiais kaip teisės viršenybė ir nekaltumo prezumpcija, kurie tapo Vakarų teisės pagrindu.
JAV prezidentas; siejamas su vėlyvuoju Šaltuoju karu ir dvipolės sistemos kaita.
JAV prezidentas (1981–1989 m.). Vykdė griežtą antikomunistinę politiką, pavadino SSRS „blogio imperija“ ir pradėjo naują ginklavimosi varžybų etapą, kuris prisidėjo prie sovietų ekonomikos išsekim...
Socialistė ir revoliucionierė; siejama su socialiniais judėjimais ir industrinės visuomenės konfliktais.
Sisteminga politika, kuria siekta primesti rusų kalbą ir kultūrą. Ji buvo vykdoma per švietimo sistemą, kariuomenę ir skatinant rusakalbių migraciją.
nuo 2014 m., nuo 2022 m. - plataus masto invazija
Asmuo, padėjęs partizanams palaikyti ryšį tarp būrių ir platinti pogrindžio spaudą.
Valdymo forma senovės Artimuosiuose Rytuose, kuriai būdinga neribota, centralizuota vieno valdovo (despoto) galia, jo sudievinimas ir pilietinių teisių nebuvimas.
S
Irako vadovas; siejamas su Persijos įlankos ir Irako karais.
Lemiamos 1866 m. kautynės, kuriose moderni Prūsijos kariuomenė sutriuškino Austrijos pajėgas ir užsitikrino lyderystę vokiečių žemėse.
Paryžiaus amatininkai, darbininkai ir miesto prastuomenė, kurie buvo patys radikaliausi revoliucijos šalininkai.
Lotyniškas šūkis, reiškiantis „Išdrįsk mąstyti pats!“, tapęs pagrindiniu Apšvietos epochos devizu.
Svarbi amerikiečių pergalė, tapusi karo lūžiu ir įtikinusi Prancūziją oficialiai paremti sukilusias kolonijas.
ATR bajorijos pasaulėžiūra, grindžiama mitu apie kilmę iš senovės sarmatų, pabrėžusi bajorų teises, tradicijas ir vadinamąsias „auksines laisves“.
Formaliai nepriklausoma valstybė, kuri realybėje yra politiškai, ekonomiškai ir kariškai visiškai priklausoma nuo kitos, galingesnės valstybės (pvz., Lenkija, Vengrija SSRS atžvilgiu).
Pogrindinė, necenzūruota spauda, leista ir platinta pačių žmonių. Žymiausias pavyzdys – „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika“.
Emigrantų įkurta organizacija, kaupianti narių mokesčius, kad padėtų ištikus nelaimei, ligai ar mirties atveju.
Organizacijos, ypač religinės, skilimas. Istorijoje svarbiausia yra Didžioji schizma (1054 m.), kai Krikščionių Bažnyčia skilo į katalikus ir stačiatikius.
1870 m. įvykęs lemiamas mūšis, kurio metu prancūzų kariuomenė buvo apsupta, o imperatorius Napoleonas III paimtas į nelaisvę.
Strategija, kuria siekiama ne greitos pergalės, o palaipsniui silpninti priešo kariuomenę, išteklius ir valią tęsti kovą.
Procesas, kurio metu religijos ir jos institucijų įtaka visuomenės gyvenime mažėja. Religija tampa privačiu asmens reikalu, o ne viešosios tvarkos dalimi.
Taikos sutartis, kurią viena kariaujanti valstybė sudaro su priešininku be savo sąjungininkų dalyvavimo.
Kino režisierius; siejamas su menininko vaidmeniu ideologijos ir valstybės tarnyboje.
Britų politikas ir verslininkas, siekęs išplėsti Britanijos valdas Afrikoje ir nutiesti geležinkelį per visą žemyną.
Kinijos vadovas; programoje siejamas su Kinijos iškilimu XXI a. tarptautinėje sistemoje.
Kunigas (dabar – kardinolas), vienas pagrindinių „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ iniciatorių, leidėjų ir redaktorių. Dėl šios veiklos sovietų persekiotas ir kalintas.
Lietuvos kariuomenės vadas; siejamas su Nepriklausomybės karais.
Pirmasis Lietuvos istorikas, parašęs Lietuvos istoriją lietuvių kalba („Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“). Jo romantiškas požiūris į didingą LDK praeitį tapo įkvėpimo šaltiniu XIX...
Pirmasis Lietuvos istorikas, parašęs Lietuvos istoriją lietuvių kalba. Romantizmo atstovas, kurio tikslas buvo ne tik aprašyti praeitį, bet ir žadinti tautinę savimonę, idealizuoti didingą pra...
Kronikininkas; siejamas su šaltiniais apie baltų religiją ir mitologiją.
Skirtingų religijų, kultų ar tikėjimų elementų susiliejimas, susimaišymas. Lietuvoje po krikšto pagoniški papročiai susipynė su krikščioniškais (pvz., Kūčios, Vėlinės).
Politinė ideologija, siekianti socialinės lygybės, darbininkų teisių apsaugos ir teisingesnio turto paskirstymo.
Oficialus ir vienintelis leistinas meno metodas Sovietų Sąjungoje ir jos satelitinėse valstybėse. Jo tikslas – vaizduoti „realybę jos revoliucinėje raidoje“, t. y. kurti optimistišką, herojišką ir...
Rašytoja, visuomenės veikėja, viena pirmųjų Lietuvos feminisčių. Ji aktyviai pasisakė už moterų teises, kritikavo visuomenės sustabarėjimą ir siekė sujungti **lietuvių liaudies tradicijas su moder...
Graikų filosofas, laikomas Vakarų filosofijos pradininku. Jis teigė, kad išmintis prasideda nuo pripažinimo, jog nieko nežinai („Žinau, kad nieko nežinau“). Jo metodas – **dialogas ir nuolatinis k...
Atėnų reformatorius; svarbus kaip ankstyvosios demokratijos ir polisų politinės reformos pavyzdys.
Komunistinio bloko valstybėse vykdyta industrializacija, pasižymėjusi gigantomanija, centralizuotu planavimu ir visišku gamtosaugos ignoravimu. Prioritetas buvo teikiamas sunkiajai pramonei ir kar...
Pokario Lietuvoje (apie 1955–1985 m.) plitęs architektūros ir dailės stilius. Viena vertus, tai buvo sovietinės modernizacijos ir ideologijos dalis, kita vertus, talentingiems menininkams ir archi...
Prievartinis valstybės politinės, ekonominės ir kultūrinės santvarkos pertvarkymas pagal Sovietų Sąjungos modelį (nacionalizacija, vienpartinė sistema, teroras).
Kairieji eserai liko suvažiavime ir palaikė dalį jo sprendimų, tačiau pirmoji Liaudies komisarų taryba buvo sudaryta tik iš bolševikų. Kairieji eserai į koalicinę vyriausybę įėjo 1917 m. gruodį.
1979–1992 m.
Mechanizmas, leidžiantis kiekvienai valdžios šakai kontroliuoti ir riboti kitas šakas, užtikrinant galios pusiausvyrą.
Krikščionybės šaka, atskilusi po 1054 m. Schizmos. Neturi vieno centro, susideda iš savarankiškų (autokefalinių) bažnyčių (pvz., Graikijos, Rusijos), vadovaujamų patriarchų. Nepripažįsta popie...
Paskutinis Abiejų Tautų Respublikos karalius (1764–1795). Apšvietos idėjų šalininkas, inicijavęs Gegužės 3-iosios konstituciją, tačiau jo valdymas baigėsi visišku valstybės žlugimu.
Ilgametis Lietuvos diplomatas, po 1940 m. okupacijos tapęs Lietuvos diplomatinės tarnybos egzilyje vadovu. Visą sovietmetį palaikė Lietuvos valstybingumo tęstinumo idėją.
Filosofas ir pedagogas; programoje siejamas su tarpukario Lietuvos kultūros ir akademinės minties modernėjimu.
1848 m. Pjemonte priimta konstitucija, kuri garantavo piliečių laisves ir pavertė valstybę konstitucine monarchija.
Pirmasis demokratiškai rinktas Lietuvos parlamentas (1920–1922 m.), padėjęs modernios valstybės pamatus: priėmė Konstituciją, įvykdė žemės reformą, įvedė litą.
Laisvai išrinktas parlamentas, turėjęs nustatyti Rusijos valstybės valdymo formą, bet bolševikų išvaikytas po pirmojo posėdžio.
Lenkijos karalius ir LDK didysis kunigaikštis; programoje siejamas su Livonijos karu ir LDK diplomatija.
Vasario 16-osios Akto signataras; programoje siejamas su Lietuvos valstybės atkūrimu.
Kolektyvinis darbininkų atsisakymas dirbti, naudojamas kaip spaudimo priemonė darbdaviams įgyvendinti reikalavimus.
Paniekinamas „liaudies gynėjų“ pavadinimas. Tai buvo iš vietinių gyventojų sovietų valdžios suformuoti ginkluoti kolaborantų būriai, padėję NKVD kovoti su partizanais ir vykdyti trėmimus.
Požiūris, kuriam įtakos turi tyrėjo (istoriko) asmeninės savybės: pažiūros, vertybės, patirtis, emocijos. Visiškai išvengti subjektyvumo neįmanoma.
XIX a. pabaigos – XX a. pradžios moterų judėjimo dalyvės, kovojusios už balsavimo teisę ir politinę lygybę.
Judėjimas, kurio pagrindinis tikslas buvo iškovoti moterims teisę balsuoti rinkimuose.
JAV užsienio politikos strategija, kurios tikslas – ne sunaikinti komunizmą ten, kur jis jau yra, bet neleisti jam plisti į naujas teritorijas (remiantis Domino teorija).
Visiška ir aukščiausia valstybės valdžia savo teritorijoje ir nepriklausomybė nuo kitų valstybių tarptautiniuose santykiuose. Valdovas ar vyriausybė turi išimtinę teisę leisti įstatymus ir juo...
T
ATR kariuomenės generolas, 1794 m. sukilimo vadas. Sukilimu bandyta išsivaduoti iš Rusijos įtakos ir atkurti valstybės savarankiškumą po Antrojo padalijimo.
Pirmasis bolševikų nutarimas, siūlęs visoms kariaujančioms šalims nedelsiant nutraukti Pirmąjį pasaulinį karą.
1792 m. susikūrusi konfederacija, siekusi panaikinti 1791 m. reformas. Priežasties–pasekmės seka gali būti rašoma kaip grandinė: reformos → opozicija → intervencija → padalijimas.
Kitų valstybių oficialus akatas, kuriuo patvirtinama naujos valstybės ar vyriausybės egzistencija ir jos, kaip tarptautinės teisės subjekto, statusas. Būna de facto (faktinis) ir de jure (teis...
Demokratinės respublikos, susikūrusios Europoje po Pirmojo pasaulinio karo. Dauguma jų (išskyrus pvz., Čekoslovakiją) buvo **politiškai nestabilios ir neatlaikė ekonominių krizių bei ekstremistinių id...
Valstybės modelis, kurio pagrindas yra viena tauta, siejama bendros kalbos, kultūros ir istorijos. Tarpukario Lietuva buvo kuriama kaip lietuvių tautinė valstybė.
Politinė kryptis, akcentavusi tautos vienybę, lietuvių kultūrą ir priešinusis visuomenės skirstymui į klases.
XIX a. antros pusės lietuvių inteligentijos judėjimas, kurio tikslas – sukurti modernią tautą, paremtą lietuvių kalba ir etnine kultūra. Pagrindiniai jo įrankiai buvo nelegali spauda (**„Aušra“, „...
Suvokimas, kad visi tos pačios kalbos, papročių ir istorijos žmonės priklauso vienai bendrai tautinei bendruomenei, o ne tik luomui ar regionui.
Principas, kad vienintelis teisėtas valdžios šaltinis yra tauta, o valdžia privalo tarnauti jos valiai.
Principas, teigiantis, kad kiekviena tauta turi teisę laisvai nustatyti savo politinį statusą ir siekti ekonominio, socialinio bei kultūrinio vystymosi. Šis principas tapo teisiniu pagrindu dekolo...
1920 m. įkurta tarptautinė organizacija, kurios tikslas buvo saugoti taiką, spręsti konfliktus derybomis ir skatinti valstybių bendradarbiavimą.
Spartus ir radikalus naujų technologijų atsiradimas ir pritaikymas, iš esmės keičiantis visuomenės gyvenimą. Industrinės epochos proveržio simboliai – garo variklis, mechaninės staklės, telegrafas...
Valstybė, kurioje valdžios institucijų veiksmai yra ribojami įstatymų, o piliečių teisės yra ginamos nuo savivalės.
Nuo kitų šakų nepriklausoma valdžia, kurios užduotis yra spręsti ginčus ir bausti už įstatymų pažeidimus.
Leido beveik akimirksniu perduoti informaciją dideliais atstumais. Tai buvo informacinės revoliucijos pradžia.
Pasaulėžiūra, kurios centre yra Dievas (gr. theos). Viduramžiais tai reiškė, kad visi gyvenimo aspektai – menas, mokslas, politika, moralė – buvo aiškinami ir vertinami per religinę prizmę. Svar...
Katalikų vyskupas ir sovietinių represijų kalinys; programoje siejamas su pasipriešinimu sovietinei ateizacijai.
Mokslas apie Dievą, jo prigimtį ir apreiškimą. Viduramžiais teologija buvo laikoma „mokslų karaliene“, kuriai turėjo tarnauti visi kiti mokslai, įskaitant filosofiją.
1794 m. liepos 27 d. įvykusi valdžios kaita, kai buvo nuverstas ir nukirsdintas Robespjeras bei nutrauktas Didysis teroras.
Romos politikas reformatorius; programoje siejamas su senųjų civilizacijų socialine-ekonomine struktūra.
Valdymo forma, kurioje kiekvienas pilietis asmeniškai dalyvauja priimant svarbiausius valstybės sprendimus.
Viduramžių teologas ir filosofas; siejamas su scholastika ir krikščioniškos minties raida.
Čekoslovakijos valstybės kūrėjas ir prezidentas; siejamas su demokratine tarpukario valstybės raida.
Vienas iš JAV „tėvų įkūrėjų“, pagrindinis JAV Nepriklausomybės deklaracijos (1776 m.) autorius ir trečiasis JAV prezidentas.
Išradėjas; siejamas su XIX a. technologijų proveržiu ir modernybės raida.
Reformacijos laikų radikalus pamokslininkas; siejamas su socialinės tvarkos kritika.
Istorinė britų politikų grupė, gynusi monarchiją ir bažnyčią, vėliau tapusi Konservatorių partijos pagrindu.
Karinis konfliktas, kuriame valstybė karo reikmėms sutelkia visus savo ekonominius, pramoninius ir visuomeninius išteklius.
Valdymo forma, kuriai būdinga viena partija, viena privaloma ideologija, lyderio kultas, masinis teroras ir siekis visiškai kontroliuoti visas visuomenės gyvenimo sritis, įskaitant privatų gyvenim...
Užkrečiamoji akių liga, dėl kurios imigrantui galėjo būti neleista atvykti į JAV ir jis galėjo būti grąžintas į išvykimo šalį.
XIX a. vykęs spartus susisiekimo priemonių tobulėjimas, kai atsirado geležinkeliai ir garlaiviai, smarkiai sutrumpinę kelionių trukmę.
Priemonių ir infrastruktūros visuma, skirta kroviniams ir keleiviams pervežti. XIX a. revoliuciją sukėlė garu varomos sistemos: geležinkeliai sausumoje ir garlaiviai vandenyje. Šios sistemos „...
LDK teisynas, kurio galiojimą Rusijos valdžia Lietuvoje galutinai panaikino 1840 m., siekdama suvienodinti imperijos teisinę sistemą.
Neprivilegijuota Prancūzijos visuomenės dalis (miestiečiai, valstiečiai), kuri neturėjo politinės galios, bet išlaikė valstybę mokesčiais.
Prievartinis gyventojų išvežimas (represija), kėlęs grėsmę šeimoms ir skatinęs vyrus trauktis į mišką.
Prievartinis gyventojų iškeldinimas iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos į atokius SSRS regionus (Sibirą).
1882 m. sudaryta Vokietijos, Austrijos-Vengrijos ir Italijos karinė gynybinė sąjunga.
1947 m. JAV prezidento H. Trumano paskelbta politika, kuria JAV įsipareigojo teikti karinę ir ekonominę pagalbą šalims, kurioms gresia komunistų perversmai ar išorinė agresija (pirmiausia taikyta Grai...
Senovės Graikijos istorikas; siejamas su Antikos istorijos samprata ir politinių įvykių analizės tradicija.
Senovės Graikijos istorikas, „Peloponeso karo istorijos“ autorius. Laikomas vienu iš istorijos mokslo pradininkų, nes įvykių priežasčių ieškojo ne dievų valioje, o žmonių veiksmuose ir politikoje.
Reikalavimas rinkėjui turėti tam tikro dydžio turtą arba mokėti nustatytą mokesčių sumą, kad jis galėtų balsuoti.
Vystymosi modelis, kuriuo siekiama tenkinti dabarties poreikius, nepakenkiant ateities kartų galimybėms tenkinti savuosius. Ši koncepcija bando suderinti tris ramsčius: **ekonominį augimą, sociali...
U
Švedijos politikas; programoje siejamas su gerovės valstybės ir etatizmo temomis.
Griežtas ir galutinis reikalavimas, kurį viena valstybė pateikia kitai, grasindama imtis karinių ar kitokių prievartos priemonių, jei reikalavimas nebus įvykdytas per nustatytą laiką.
Istorinis laikotarpis (maždaug 1991–2008 m.), kai tarptautinėje sistemoje dominavo viena supervalstybė – Jungtinės Amerikos Valstijos.
Krikščionių bendruomenė, susikūrusi po 1596 m. Brastos unijos. Jie pripažįsta popiežiaus valdžią, bet laikosi rytietiškų (stačiatikiškų) pamaldų tradicijų.
Spartus miestų augimo ir miestiečių skaičiaus didėjimo procesas. Gamykloms reikėjo daugybės darbininkų, todėl milijonai žmonių iš kaimų kėlėsi į miestus, kurie augo chaotiškai, be planavimo, tapdami p...
Ankstyvoji socializmo srovė, kurios atstovai siūlė kurti idealias, bendradarbiavimu grįstas bendruomenes skurdui įveikti.
Regionas į pietvakarius nuo Nemuno, kuris po 1795 m. atiteko Prūsijai. Geografijoje ribą galima suvokti kaip liniją žemėlapyje; matematiškai tai gali būti riba $x = 0$, kuri atskiria dvi sritis.
Situacija, kai aktyvūs karo veiksmai yra nutraukti, tačiau nėra pasirašyta taikos sutartis ir politinis konflikto sprendimas nerastas. Tokie konfliktai gali bet kada atsinaujinti (pvz., Padniestrė...
V
Čekų dramaturgas, disidentas, vienas iš „Chartijos 77“ įkūrėjų. Po Aksominės revoliucijos tapo paskutiniu Čekoslovakijos ir pirmuoju Čekijos prezidentu.
XVI a. viduryje LDK įvykdyta žemės reforma, kuria valstiečių žemė buvo išmatuota ir padalyta standartiniais sklypais – valakais. Tai leido efektyviau rinkti mokesčius, įtvirtino baudžiavą ir r...
Lietuvos Respublikos Prezidentas; siejamas su atkurtos valstybės raida ir euroatlantine integracija.
Demokratinis principas, pagal kurį įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžios turi veikti atskirai viena nuo kitos.
Siekis valstybės valdžią išskirti į įstatymų leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo galia.
Vilniaus vyskupas; programoje siejamas su Vilniaus akademijos kūrimu ir Lietuvos europeizacija.
Rusijos imperijos parlamentas, kurio nariai po caro nuvertimo suformavo Laikinąją vyriausybę.
Slapta lietuviška mokykla kaimo sodyboje, kurioje vaikai buvo mokomi gimtosios kalbos ir tikėjimo tiesų draudimo laikotarpiu.
Lietuvių inteligentų grupė, susibūrusi apie laikraštį „Varpas“ ir skatinusi tautinį bei politinį sąmoningumą.
1955 m. sukurtas karinis Rytų bloko aljansas, vadovaujamas SSRS. Tai buvo atsakas į VFR (Vakarų Vokietijos) priėmimą į NATO. Organizacija naudota ir vidaus neramumams bloke malšinti.
1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba pasirašė aktą, skelbiantį nepriklausomos, demokratinės Lietuvos valstybės atkūrimą. Laikoma modernios Lietuvos valstybės pradžia.
1918 m. Lietuvos Tarybos pasirašytas dokumentas, kuriuo paskelbta apie nepriklausomos, demokratinės Lietuvos valstybės atkūrimą su sostine Vilniuje.
1917 m. pradžioje Petrograde prasidėjęs masinis sukilimas, dėl kurio buvo nuversta Rusijos monarchija.
Portugalų jūrų keliautojas; programoje siejamas su jūrų kelio į Indiją atradimu.
1815 m. birželio 18 d. įvykęs mūšis Belgijoje, kuriame Napoleonas buvo galutinai sutriuškintas Didžiosios Britanijos ir Prūsijos pajėgų.
Nedidelė teritorija Romos mieste, kurioje įsikūrė popiežius po to, kai 1870 m. Italijos kariuomenė užėmė Popiežiaus sritį.
Visuotinis Katalikų Bažnyčios vyskupų susirinkimas, skirtas Bažnyčios atnaujinimui (aggiornamento) ir prisitaikymui prie modernaus pasaulio iššūkių.
Sąvoka, kuria popiežius Pijus IX apibūdino save po 1870 m., atsisakydamas pripažinti naująją Italijos valdžią ir užsidarydamas Vatikane.
Svarbus šiaurės rytų Italijos regionas, kuris buvo prijungtas prie Italijos karalystės 1866 m. po karo su Austrija.
Tarptautinių santykių tvarka, susiformavusi po Pirmojo pasaulinio karo pagal Paryžiaus konferencijos sutartis.
1919 m. pasirašyta taikos sutartis su Vokietija, nustačiusi teritorinius ir karinius apribojimus bei numačiusi pareigą atlyginti karo padarytą žalą.
Prancūzijos karalių rūmų vieta, kurioje simboliškai buvo paskelbta Vokietijos imperija, siekiant pažeminti Prancūziją.
1648 m. pasirašytos sutartys, užbaigusios Trisdešimties metų karą. Įtvirtino valstybės suvereniteto ir teritorinio vientisumo principus, laikomos modernios tarptautinių santykių sistemos p...
Visuomenės grupė, kuriai priklauso kvalifikuoti specialistai (gydytojai, inžinieriai), tarnautojai ir smulkieji verslininkai.
Valstybės suvienijimo procesas, kurį įgyvendina ne tauta per revoliuciją, o valdovai ir vyriausybė naudodami armiją.
1814–1815 m. vykęs Europos valstybių vadovų susitikimas, skirtas pertvarkyti žemyną po Napoleono karų. Pagrindiniai tikslai – restauracija, legitimizmas ir jėgų balanso sukūrimas.
1944 m. suformuotas savanorių karinis junginys (vad. P. Plechavičius) kovai su sovietų diversantais, vėliau likviduotas nacių.
Istorinė britų politikų grupė, rėmusi parlamento galią ir reformas, vėliau tapusi Liberalų partijos pagrindu.
Pjemonto-Sardinijos valdovas, o nuo 1861 metų – pirmasis suvienytos Italijos karalystės karalius.
XIX a. Didžiosios Britanijos klestėjimo ir galybės laikotarpis, pavadintas tuo metu valdžiusios karalienės Viktorijos vardu.
Prūsijos karalius iš Hohencolernų dinastijos, kuris 1871 m. Versalyje buvo paskelbtas pirmuoju Vokietijos imperatoriumi (kaizeriu).
Nyderlandų ir Anglijos valdovas; siejamas su konstitucinės monarchijos ir valdžios ribojimo raida.
Žydų religinis autoritetas; programoje siejamas su Lietuvos žydų kultūra ir LDK konfesiniu pliuralizmu.
XVIII a. Vilniuje gyvenęs iškilus žydų rabinas, Talmudo ir Toros komentatorius, vienas didžiausių visų laikų judaizmo autoritetų. Dėl jo veiklos ir įkurtos ješivos (dvasinės akademijos) Vilnius tapo p...
1943 m. rugsėjo 23 d.
1917 m. rugsėjį vykęs lietuvių atstovų suvažiavimas, suformulavęs nepriklausomybės programą ir išrinkęs Lietuvos Tarybą.
Įkurtas 1579 m. jėzuitų ordino iniciatyva kaip Vilniaus Akademija. Tai buvo pirmoji aukštojo mokslo įstaiga Rytų Europoje, tapusi svarbiausiu mokslo, švietimo ir kultūros centru, rengusiu viet...
Fizikas ir visuomenės veikėjas; siejamas su Pirmosios Lietuvos Respublikos mokslo modernėjimu.
Gydytojas, rašytojas, publicistas, laikraščio „Varpas“ įkūrėjas ir redaktorius. Jis parašė „Tautišką giesmę“, tapusią Lietuvos himnu. Kudirka įkūnijo modernaus, išsilavinusio ir patriotiško lietuv...
Olandų dailininkas postimpresionistas, išgarsėjęs ryškiomis spalvomis ir ekspresyviais potėpiais, kurie perteikė jo asmeninius išgyvenimus.
Olandų tapytojas, postimpresionizmo atstovas. Pasižymėjo emocingu, ekspresyviu stiliumi, ryškiomis spalvomis ir matomais potėpiais. Jo kūryba padarė milžinišką įtaką XX a. menui.
Jungtinės Karalystės politikas; programoje siejamas su Antruoju pasauliniu karu ir Šaltojo karo pradžia.
Jakobinų valdžios institucija, turėjusi neribotas galias organizuoti šalies gynybą ir slopinti vidaus sukilimus.
Politinės filosofijos idėja, kad valstybė ir jos įstatymai atsiranda iš numanomo susitarimo tarp laisvų individų, kurie atsisako dalies savo laisvės mainais į saugumą ir teisių apsaugą.
Bolševikų partijos lyderis, 1917 m. grįžęs į Rusiją ir organizavęs ginkluotą valdžios perėmimą.
Ilgametis Rusijos prezidentas. Jam valdant Rusija tapo autoritarine valstybe, vykdančia agresyvią, revanšistinę užsienio politiką, kurios kulminacija – karas prieš Ukrainą.
Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas – pogrindinė organizacija, vadovavusi politiniam pasipriešinimui nacių (vėliau ir sovietų) okupacijos metais.
1871 m. sausio 18 d. Versalyje paskelbta nauja galinga valstybė Europos centre, suvienijusi visas vokiečių žemes be Austrijos.
1870–1871 m.
Po Vienos kongreso sukurta silpna 39 vokiečių valstybių konfederacija, kurioje dėl įtakos varžėsi Prūsija ir Austrija.
Ukrainos prezidentas; programoje siejamas su Rusijos agresija ir karu prieš Ukrainą.
Ukrainos prezidentas, tapęs nacionalinio pasipriešinimo Rusijos agresijai simboliu. Jo lyderystė padėjo sutelkti Ukrainos visuomenę ir tarptautinę paramą.
Prancūzų rašytojas ir filosofas, aštrus Katalikų bažnyčios kritikas, kovojęs už žodžio ir religijos laisvę bei toleranciją.
JAV prezidentas; siejamas su tautų apsisprendimo ir kolektyvinio saugumo idėjomis po Pirmojo pasaulinio karo.
Valdžios šaka, atsakinga už priimtų įstatymų įgyvendinimą ir kasdienį valstybės valdymą.
LDK kunigaikštis, kurio valdymo metais (1392–1430) LDK pasiekė didžiausią galią ir teritorinį išsiplėtimą. Žalgirio mūšio laimėtojas, siekęs Lietuvos karaliaus karūnos.
Sociologas ir kultūros istorikas; siejamas su Lietuvos diaspora ir intelektine kultūra.
Sąjūdžio lyderis, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas, Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, pirmininkavęs Kovo 11-osios akto priėmimui.
Architektas; siejamas su Kauno modernizmu ir Pirmosios Respublikos kultūros modernėjimu.
Architektas; programoje siejamas su vėlyvojo sovietmečio architektūra ir kultūra.
Masinė istorijos politikos kampanija tarpukario Lietuvoje, skirta paminėti 500-ąsias Vytauto Didžiojo mirties metines. Jos tikslas buvo konsoliduoti tautą ir stiprinti jauną valstybę, kuriant gali...
Z
Vienas iš pagrindinių 1863 m. sukilimo vadų Lietuvoje. Rusijos kariuomenės paimtas į nelaisvę ir viešai pakartas Vilniuje, Lukiškių aikštėje.
ATR valdovas; programoje siejamas su LDK ir ATR karybos bei diplomatijos kontekstu.
Slapta Vokietijos telegrama, kurioje Meksikai siūlyta sudaryti sąjungą ir stoti į karą prieš JAV, jeigu Jungtinės Valstijos įsitrauktų į karą prieš Vokietiją. Mainais žadėta parama siekiant susigrąžin...
1834 m. Prūsijos iniciatyva sukurta Vokietijos muitų sąjunga, kuri panaikino muitus tarp vokiečių valstybių ir sukūrė bendrą rinką. Tai buvo ekonominis Vokietijos suvienijimo pamatas.
Č
Anglų gamtininkas, sukūręs evoliucijos teoriją, kuri teigė, kad rūšys vystosi per natūralią atranką. Jo idėjos metė didžiulį iššūkį tradiciniam religiniam pasaulio aiškinimui.
Ypatingoji komisija, bolševikų įkurta kovai su politiniais priešininkais ir represijoms vykdyti.
Poetas ir eseistas; siejamas su kūrėjo pasirinkimu, emigracija ir totalitarizmo patirtimi.
Lietuvos lenkų kilmės poetas, rašytojas, Nobelio premijos laureatas. Po Antrojo pasaulinio karo dirbęs komunistinės Lenkijos diplomatinėje tarnyboje, 1951 m. jis pasiprašė politinio prieglobsčio Vakar...
Japonijos diplomatas Kaune, 1940 m. išdavęs tūkstančius tranzitinių vizų žydų pabėgėliams, taip išgelbėdamas juos nuo Holokausto.
Piniginis mokestis už naudojimąsi žeme, kuriuo Paulavos Respublikoje buvo keičiamas privalomas darbas žemvaldžiui (lažas).
Į
Valdžios šaka, kurios pagrindinė funkcija yra rengti ir priimti įstatymus (pavyzdžiui, parlamentas).
Teisės aktas, leidęs suimti žmones ne už įrodytus nusikaltimus, o dėl įtarimo, kad jie gali būti nelojalūs respublikai.
Š
Maždaug 1947–1991 m. trukusi globali JAV ir jos sąjungininkių bei SSRS ir jos sąjungininkių ideologinė, politinė, ekonominė ir karinė konfrontacija, nevykusi tiesioginiame kariniame susidūrime...
Prancūzijos politikas ir prezidentas; siejamas su pokario Prancūzija, dekolonizacija ir Europos politika.
Prancūzų mąstytojas, pagrindęs valdžių padalijimo principą į įstatymų leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę. Tai šiuolaikinės demokratijos pamatas.
Prancūzų mąstytojas, veikale „Apie įstatymų dvasią“ (1748 m.) išplėtojęs valdžių padalijimo principą. Jis teigė, kad siekiant išvengti tironijos, valdžia turi būti padalyta į tris šakas: **įstatym...
Prancūzų mąstytojas ir teisininkas, pagrindęs būtinybę atskirti valstybės valdžios šakas.
Rusijos imperijos administracinis pavadinimas, naudotas tiesiogiai prijungtoms buvusios LDK žemėms įvardyti.
1867 m. po pergalės prieš Austriją įkurta federacinė valstybė, tapusi tiesiogine Vokietijos imperijos pirmtake.
Trumpas laikotarpis (1815 m. kovas–birželis), kai Napoleonas pabėgo iš Elbos salos ir trumpam atgavo valdžią Prancūzijoje, kol buvo galutinai nugalėtas Vaterlo mūšyje.
Aukščiausias karinis vadovas Japonijoje, kuris iki Meidži restauracijos turėjo didžiausią politinę galią šalyje.
Vilniaus inteligentų draugija, kuri per satyrą ir kritiką kovojo prieš bajorų ydas bei visuomenės atsilikimą.
Krikščionių teologas; programoje siejamas su krikščionybės doktrinos ir Bažnyčios minties raida.
Vokiečių misionierius, kuris 1009 m. bandė krikštyti pagonis ties Lietuvos ir Rusios pasieniu ir buvo nužudytas. Jo mirties aprašyme pirmą kartą paminėtas Lietuvos vardas.
Rusijos, Austrijos ir Prūsijos monarchų sąjunga, įkurta po Vienos kongreso. Jos deklaruotas tikslas – ginti krikščioniškąsias vertybes, o realus – **slopinti bet kokius revoliucinius ir nacionalin...
Lietuvos ir Lenkijos šventasis, Jogailaitis; programoje siejamas su Lietuvos krikščionėjimo kontekstu.
Katalikų vienuolė ir humanitarinės veiklos simbolis; programoje siejama su socialinės atsakomybės ir ekonominių asimetrijų tema.
Ž
Lietvakų kilmės skulptorius; programoje siejamas su Lietuvos daugiasluoksne kultūra.
Prancūzijos karinė ir religinė veikėja; programoje siejama su ikimoderniųjų laikų kariniais konfliktais.
Vienas svarbiausių Reformacijos veikėjų po M. Liuterio, veikęs Šveicarijoje. Jo mokymas, kalvinizmas, pabrėžė griežtą moralę ir predestinacijos doktriną. Turėjo didelę įtaką LDK didikams.
Europos integracijos architektas; programoje siejamas su Europos anglių ir plieno bendrija ir eurointegracija.
Radikalus žurnalistas ir jakobinų rėmėjas, raginęs smurtu kovoti su aristokratija, vėliau paskelbtas revoliucijos kankiniu.
Prancūzų mąstytojas, iškėlęs tautos suvereniteto idėją – kad aukščiausia valdžia kyla iš tautos, o ne iš Dievo ar monarcho.
Lietuvių rašytoja, realizmo atstovė. Savo apsakymuose (garsiausias – „Marti“) detaliai ir jautriai vaizdavo sunkų XIX a. pabaigos Lietuvos kaimo moterų gyvenimą, socialinę nelygybę ir patriarchali...
Bolševikų sprendimas, kuriuo buvo panaikinta privati žemės nuosavybė ir ji perduota valstiečiams naudotis.
Pastatas Petrograde (dabar Sankt Peterburgas), kuriame posėdžiavo Laikinoji vyriausybė ir kurį Spalio perversmo metu užėmė bolševikai.
Keliautojas ir diplomatas; programoje siejamas su LDK kraštovaizdžio ir jo kaitos pažinimu.
Nuosaikiųjų respublikonų grupė Konvente, atstovavusi pasiturinčiajai buržuazijai ir pasisakiusi prieš terorą.
1789 m. dokumentas, paskelbęs, kad visi žmonės gimsta laisvi ir yra lygūs prieš įstatymą.
Prigimtinės, neatimamos teisės, kurias kiekvienas žmogus turi nuo gimimo, nepriklausomai nuo jo rasės, lyties, religijos ar kitų savybių. Jų universalumą įtvirtino **1948 m. Visuotinė žmogaus teis...
Žymus revoliucijos veikėjas, nužudytas savo buvusio bendražygio Robespjero nurodymu, kai pradėjo raginti nutraukti terorą.
Paskutinis Gediminaičių-Jogailaičių dinastijos valdovas. Jo iniciatyva buvo sudaryta Liublino unija (1569 m.), sukūrusi Abiejų Tautų Respubliką.
Lenkijos karalius ir LDK didysis kunigaikštis; programoje siejamas su XVI a. LDK politine ir socialine raida.
‐
Berlyno konferencijos nuostata, kad valstybė turi įtvirtinti realią valdžią teritorijoje, norėdama, kad jos pretenzijos būtų pripažintos.
„
Pirmasis tautinis lietuvių laikraštis (1883–1886 m.), skatinęs domėtis lietuvių kalba, istorija ir ugdęs tautinę savimonę.
V. Lenino paskelbta programa, reikalavusi nutraukti paramą Laikinajai vyriausybei ir perduoti visą valdžią taryboms.
Mao Dzeduno inicijuota ekonominė kampanija Kinijoje (1958–1962 m.), kuria bandyta forsuotai industrializuoti šalį. Baigėsi visiška katastrofa ir didžiuliu badu.
1879 m. pasirodęs pirmasis lietuviškas laikraštis Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Bismarko paskelbta politinė kryptis, teigianti, kad Vokietijos suvienijimas bus pasiektas ne diskusijomis, o pramonės galia ir karine jėga.
Lotyniška formulė, reiškianti „kilme lietuvis, tautybe (politine prasme) lenkas“, apibūdinanti daugiasluoksnę ATR bajorų tapatybę.
Petrogrado tarybos dokumentas, sustiprinęs karių komitetų vaidmenį ir karių pilietines teises. Jis prisidėjo prie tradicinės karinės hierarchijos bei drausmės silpnėjimo, tačiau nebuvo vienintelė kari...
Nacių Vokietijoje vartotas terminas, skirtas apibūdinti beveik visą modernųjį meną (kubizmą, ekspresionizmą, siurrealizmą ir kt.). Šis menas buvo laikomas **antivokišku, žydišku, bolševikiniu ir p...
Rusijos valdžios vartota sąvoka apibūdinti lenkišką kultūrą, katalikybę ir bajorijos įtaką, kurią siekta išstumti iš Lietuvos.
Marionetinis parlamentas, išrinktas 1940 m. liepą suklastotuose rinkimuose, kurio pagrindinis tikslas buvo įteisinti Lietuvos prijungimą prie SSRS.
Labdaros valgyklos, kuriose skurstantiems ir dėl okupacijos badaujantiems gyventojams buvo dalijamas nemokamas arba pigus maistas.
Jono Šliūpo leistas laikraštis, kuriame buvo keliami ne tik emigrantų buities, bet ir Lietuvos nepriklausomybės klausimai.
Pagrindinis kolonistų politinis šūkis, reiškiantis, kad Didžiosios Britanijos parlamentas neturi teisės jų apmokestinti, nes jame nėra išrinktų kolonijų atstovų.
Po 1863 m. sukilimo vykdyta programa, kuria siekta įteigti, kad Lietuva yra sena rusų žemė ir išstumti bet kokią lenkišką ar katalikišką įtaką.
Rusijos imperijos politika, kuria siekta įrodyti, kad Lietuva istoriškai yra rusiška žemė, ir diegti stačiatikybę bei rusiškas tradicijas.
Metaforiškas 1848–1849 m. revoliucijų Europoje pavadinimas. Jis simbolizuoja masinį tautų pabudimą ir siekį išsivaduoti iš senosios tvarkos priespaudos.
1860 m. Garibaldžio vadovaujama savanorių ekspedicija į Siciliją, kurios tikslas buvo nuversti Burbonų valdžią ir prijungti pietus prie Italijos.
Mėnesinis politinis ir visuomeninis laikraštis (1889–1905 m.), siekęs žadinti lietuvių pilietiškumą ir reikalavęs demokratinių teisių.
Pirmasis legalus lietuviškas dienraštis, pradėtas leisti Vilniuje 1904 m. po spaudos draudimo panaikinimo.