Sąvokų žodynas

Suma, kurios trūko Anastazijai de Resto, kad išgelbėtų savo meilužį Maksimą de Trają nuo kalėjimo. Dėl šios sumos ji pardavė šeimos deimantus ir išgręžė paskutinius tėvo syvus.

Suma, kurią Tėvas Gorijo mokėjo pensione, kai gyveno pirmame aukšte (geriausiomis sąlygomis). Tai rodo jo pradinį statusą.

Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, Petras Cvirka tapo vienu aktyviausių ir matomiausių kolaborantų, entuziastingai prisidėdamas prie sovietizacijos.

Atlygis, kurį policija pasiūlė Mišono ir Puare už Votreno išdavystę. Tai rodo, kad žmogaus gyvybė ir laisvė pensione vertinama palyginti pigiai.

Mėnesinis mokestis už kambarį trečiame aukšte (kur Gorijo miršta). Tai skurdo riba. Palyginimui: studentas Rastinjakas taip pat moka panašią sumą.

Suma, už kurią Rastinjakas ir Bjanšonas palaidojo tėvą Gorijo. Tai viskas, kas liko iš milijonieriaus turto – pigiausias karstas ir trumpos mišios.

Kraitis, kurį Gorijo davė kiekvienai dukrai (iš viso 1,6 mln.). Tai milžiniška suma to meto Paryžiuje, leidusi joms ištekėti už aristokratų. Tai įrodo, kad jo meilė buvo pagrįsta finansine auką.

Senasis kaimo kunigas, tolerantiškas ir pragmatiškas. Jis bando guosti Žaną, tačiau jo patarimai remiasi susitaikymu su neišvengiama blogybe.

Jaunas, fanatiškas kunigas, pakeitęs Pikolį. Jo bekompromisis moralizavimas atneša dar daugiau kančios ir netiesiogiai sukelia Žiuljeno mirtį.

Neatitikimas tarp žmogaus noro rasti prasmę, tvarką ir aiškumą bei pasaulio tylos, abejingumo ar nepaaiškinamos kančios.

XX a. vidurio teatro kryptis, atmetanti tradicinę siužeto logiką ir psichologinį realizmą. Jai būdingas beprasmiškumo, susvetimėjimo ir iracionalumo vaizdavimas, dažnai pasitelkiant groteską ir ju...

Žmogus, kuris suvokia absurdą, bet nepasiduoda ir gyvena sąmoningai, be melagingų paguodų.

Pagal romaną 2012 m. pastatytas itin sėkmingas spektaklis, pelnęs daugybę apdovanojimų. Taip pat buvo svarstoma apie filmo kūrimą.

Sąmoningas, intensyvus gyvenimas dabartyje, kai žmogus nebeatidėlioja gyvenimo laukdamas galutinio paaiškinimo.

„Geriausia galva mūsų kuopoje“, mąstytojas ir filosofas. Jis yra tas, kuris dažniausiai kelia klausimus apie karo beprasmybę, teisingumą ir autoritetus. Kropas yra intelektualus maištininkas, labi...

Pasakojimas, kuriame konkretūs įvykiai turi platesnę simbolinę prasmę.

Skausmo agresija. Vaikas, kurio motiną nutrenkė skalbimo mašina. Jo agresija – tai ne pyktis, o „sužvėrėjimas iš skausmo“. Jis tampa kitų vaikų asmens sargybiniu, nes jo jėgos bijo. Epizodas, kai...

„Antrasis aš“. Literatūroje tai veikėjas, per kurį autorius išreiškia savo paties mintis ar jausmus. Pasakotojas Ignas, būdamas jautrus menininkas, gali būti laikomas autoriaus alter ego.

Standartizuotas egzaminas Didžiojoje Britanijoje, laikomas baigiant vidurinę mokyklą ir stojant į universitetą. Kristoferiui A lygio matematikos egzaminas yra **jo intelekto, sugebėjimų ir svajonės ta...

Senas kunigas, visą gyvenimą slėpęs jaunystės nuodėmę, sužino, kad turi suaugusį sūnų – nusikaltėlį. Susitikimas su juo sugriauna visą kunigo gyvenimą. Tai drama apie **kaltę, atsakomybę ir praeities...

Prieštaringų jausmų (pvz., meilės ir neapykantos) jautimas tam pačiam objektui vienu metu. Pavyzdys: Autorės jausmai vaikams – ji juos myli ir jais rūpinasi, bet kartu jaučia pyktį ir bejėgiškumą...

Valsčiaus viršininkas (germanizmas).

Jauniausia Krizo duktė. Išlepinta vaikystėje, ji sunkiai prisitaiko prie sunkios tarnaitės dalios, tačiau išlieka morališkai tvirta.

Tipas: Jaunoji karta, ateitis. Bruožai: Ranevskajos 17-metė dukra. Idealistė, naivi, atvira pokyčiams. Paveikta Trofimovo idėjų, ji tiki šviesia ateitimi. Simbolizuoja viltį ir atsisveikin...

Debiutavo 1928 m. eilėraščių rinkiniu „Pirmosios mišios“, kuris dėl laisvamaniško turinio buvo cenzūros konfiskuotas.

Socialinė būsena, kai nustoja galioti senos normos ir vertybės, o naujos dar nėra susiformavusios. Tai sukelia sumaištį ir nesaugumo jausmą. Pavyzdys: 1990-ųjų Lietuva, aprašyta kūrinyje, yra anom...

Jokūbo brolis, veidmainis ir tinginys, prisidengiantis pamaldumu ir tapęs keliaujančiu sakytoju. Iš pavydo padega brolio sodybą ir sukelia giminės materialinį žlugimą.

Kunigas profesorius, kurį Vasaris sutinka grįžęs į Lietuvą ir kuris atstovauja saugų dvasininko-akademiko kelią.

Pasirašė deklaraciją, kuria nacionalizuoti bankai ir stambioji pramonė.

Už šią pjesę Tenesis Viljamsas 1948 m. gavo prestižinę Pulicerio premiją už dramą.

Pavargęs, nusilpęs, išsekęs.

Gynybiniai grioviai, tapę pagrindiniu Pirmojo pasaulinio karo Vakarų fronto simboliu. Tai buvo purvinas, anitas ir mirtinai pavojingas pasaulis, kuriame kariai gyveno, valgė, miegojo ir mirė.

Trumpa istorija, kurioje pasakojamas vienas svarbus įvykis (pvz., B. Radzevičiaus ar V. Vilimaitės kūriniai).

Satyriškas kūrinys, kuriame kritikuojamas aklas religingumas ir kunigų veidmainystė. Vaizduojama valstiečių kelionė į Šiluvos atlaidus, atskleidžiant jų tamsumą ir prietaringumą.

Vienas garsiausių Žemaitės kūrinių. Jame pasakojama apie jauną merginą Vingių Jonę, kuri iš meilės išteka už mylimojo, bet patenka į žiaurią anytos ir vyro priespaudą, kol galiausiai palūžta. Tai **tr...

Kūrinys apie valstietį, kuris visą gyvenimą kruopščiai taupo ir kaupia turtą, atsisakydamas visų gyvenimo džiaugsmų. Galiausiai jo turtas sudega per gaisrą, o pats Kurmelis miršta vienišas ir palū...

Komiškas pasakojimas apie tai, kaip kaimo vyrai, sumanę pagauti ir nubausti velnią (iš tiesų – persirengusį vagį), patys apsikvailina. Kūrinyje **išjuokiamas valstiečių tamsumas, prietaringumas ir gir...

Pasakojimas apie žiaurų vyrą despotą, kuris terorizuoja savo šeimą ir samdinius. Kūrinyje atskleidžiamas patriarchalinės šeimos modelio žiaurumas ir smurto normalizavimas.

Šokiruojantis pasakojimas apie moterį, kuri specialiai kenkia savo vaisiui nėštumo metu, kad pagimdytų apsigimusius vaikus ir parduotų juos cirkui. Tai kūrinys apie **visišką moralinį nuosmukį ir moti...

Tipas: Neigiamas ponų pavyzdys. Bruožai: Kenčia nuo besaikio persivalgymo ir girtavimo, voliojasi ant grindų, keikiasi, bando nusižudyti. Kritikuojamas už nesaikingumą ir bedieviškumą.

Pasikartojantis kultūrinis vaizdinys, turintis gilią simbolinę prasmę.

Žmogus, kuris sąmoningai atsisako visų malonumų, yra griežtas sau, santūrus ir siekia dvasinio tyrumo.

Plūkto molio grindys senovinėje troboje.

Romane tai brandus, savarankiškai mąstantis, save pažinęs ir realizavęs žmogus, siekiantis aukštesnių dvasinių ir intelektualinių tikslų. Liudo Vasario kelias – tai kelias į tapsmą asmenybe.

Autizmo spektro sutrikimo forma, apibūdinama sunkumais socialinėje sąveikoje, ribotais interesais ir pasikartojančiu elgesiu, tačiau išlaikant normalų intelektą ir kalbos raidą. Kristoferis pasižymi d...

Atgal, atbulai. Pvz.: „...aiškinu, atopakalin kiek atsitraukęs.“

Viena iš centrinių Trofimovo idėjų. Jis teigia, kad norint pradėti gyventi dabartimi, reikia atpirkti baudžiavos nuodėmes sunkiu ir atkakliu darbu. Tai atspindi inteligentijos kaltės jausmą prieš...

Petios Trofimovo frazė, apibūdinanti jo ir Anios santykius. Ji atspindi to meto inteligentijos idealizmą, asketizmą ir kartu baimę prieš realius, žmogiškus jausmus bei gyvenimo sudėtingumą.

Išsilavinusi, moderni moteris, kuri tampa Vasario dvasine ramsčiu ir tikrąja meile, padedančia jam galutinai išsivaduoti ir pasirinkti savo kelią.

Romano veiksmo vieta, simbolinis kaimas, į kurį po išvarymo iš dvaro atsikelia Matas Šimonis. Tai skurdi, smėlėta žemė, atspindinti pasikeitusį giminės statusą.

Kalnelis Liudo Vasario tėviškėje, tapęs jam laisvės, vienatvės ir kūrybinio įkvėpimo simboliu.

Nors knygoje terminas Aspergerio sindromas tiesiogiai nevartojamas, Kristoferio elgesys atitinka šio sutrikimo bruožus. Pats autorius pabrėžė, kad tai knyga apie *skirtumus ir buvimą autsaideriu...

Literatūrinė priemonė, kai pasakotojas su humoru ir kritiškai žvelgia į savo paties elgesį, klaidas ar paauglišką maksimalizmą.

Mark Haddon (g. 1962 m.) – britų rašytojas ir iliustratorius. Prieš parašydamas šį romaną, jis dirbo su autizmo spektro sutrikimą turinčiais žmonėmis, o tai padėjo sukurti autentišką ir įtikinamą...

Gimė 1966 m. Videniškiuose (Molėtų r.). Yra universalus menininkas: poetas, rašytojas, režisierius, scenaristas ir aktorius. Romanas „Mano vardas yra Marytė“ jį išgarsino kaip vieną svarbiausių ši...

Kristijonas Donelaitis (1714–1780) – Apšvietos epochos Mažosios Lietuvos poetas, liuteronų kunigas. Laikomas grožinės lietuvių literatūros pradininku.

Aukščiausio luomo atstovas, didikas. Romano pradžioje Šimoniai yra garbinga lietuvių bajorų giminė, turinti savo dvarą ir žemes.

Dešimtojo dešimtmečio žargonas, reiškiantis JAV dolerius, kurie tuo metu buvo laikomi pagrindiniu stabilumo ir sėkmės simboliu.

Svajonių ir vilčių simbolis. Tai idealizuota, nepasiekiama vieta, kurią galima interpretuoti kaip komunistinės ateities parodiją arba kaip prarasto rojaus, idealios būties metaforą.

Melas, pasakytas siekiant neįžeisti kito žmogaus arba išvengti nemalonumų. Kristoferis, nors ir nemėgsta melo, išmoksta naudoti šią taktiką, kai supranta, kad visos tiesos pasakymas gali sukelti probl...

Tikroji Liudviko mylimoji. Ji pjesėje nepasirodo, bet yra nuolat minima. Barbelė yra Liudviko aferos tikslas – su ja jis planuoja pabėgti, kai išvilios pinigus iš Kyverienės ir jos dukterų.

Žanos tėvas, liberalių pažiūrų aristokratas, Ruso idėjų sekėjas. Mylintis tėvas, tačiau nepajėgus apsaugoti dukters nuo gyvenimo smūgių.

Žanos motina, sentimentali ir silpnos sveikatos moteris, visą gyvenimą slepianti savo pačios neištikimybės paslaptį.

Išsilavinusi ir laisvų pažiūrų aristokratė, kuri supažindina Vasarį su Vakarų Europos kultūra, literatūra ir paskatina jį kaip menininką.

Veikėjas, kuriam rūpi tik materialūs, fiziologiniai poreikiai (valgis). Atstovauja prisitaikėliškai, dvasiškai degradavusiai visuomenės daliai, kuri atsisako bet kokių aukštesnių siekių.

Lietuvių skulptorius, Salomėjos Nėries vyras. Jų santuoka poetei buvo asmeninės laimės ir dvasinės pusiausvyros šaltinis, įkvėpęs brandžiausią jos kūrybos laikotarpį.

Mikas yra berno laisvūno pavyzdys – jaunatviškos energijos, maišto prieš sustabarėjusią tvarką ir glaudaus ryšio su gamta simbolis. Šis tipas buvo svarbus „Trečio fronto“ judėjimui.

Vilties simuliacijos priemonė. Veikėjai perka bilietus, nors neketina išvykti. Tai ritualinis veiksmas, leidžiantis apsimesti, kad išeitis vis dar egzistuoja, ir taip išsaugoti orumą.

Sistemos veidas. Jų frazė „Mes neleisim daryt gėdos Lietuvai!“ atskleidžia pagrindinį požiūrį: problema yra ne vaikai gatvėje, o viešumas. Jie simbolizuoja formalų, beasmenį ir abejingą požiūrį į...

Pagrindinė veikėja, buvusi anglų kalbos mokytoja, atvykusi pas seserį slėptis nuo skandalingos praeities ir finansinio žlugimo. Ji bando išsaugoti aristokratišką išorę, tačiau yra psichologiškai palau...

Skarda, metalo lakštas. Pvz.: „Iš karštų nasrų nei blėkas kaba nuo zūbų.“

Kvailas, juokdarys.

Senasis Šimonių dvaro bokštas – galingas praeities, lietuvių stiprybės ir istorinės atminties simbolis. Jo sugriovimas sutampa su galutiniu giminės išnykimu.

Literatūros žanras, kuriame vaizduojamas jauno pagrindinio veikėjo augimas, branda ir asmenybės formavimasis, pereinant iš vaikystės ar paauglystės į suaugusiųjų pasaulį.

Katalikų dvasininkų liturginė knyga, skirta kasdienėms maldoms. Simbolizuoja kunigo pareigą ir rutiną.

Kiti Evos vaikai, kartu su šeima kenčiantys badą ir šaltį malkinėje.

Galingas sprogstamasis sviedinys, skirtas griauti įtvirtinimus ir blindažus. Jo sprogimas palikdavo didžiulius kraterius ir sukeldavo stiprią sprogimo bangą (kontūziją).

Valstietis, dažnai baudžiauninkas, Mažojoje Lietuvoje.

Literatūrinis pasakojimo būdas, kai veiksmas vyksta praeityje. Simonaitytė naudoja epinį, metraštinį pasakojimo stilių, tarsi atkurdama senus įvykius.

Tipas: Būras (samprotaujantis apie socialinius skirtumus). Bruožai: Samprotauja apie ponų ir būrų prigimtinę lygybę prieš Dievą, bet ir apie skirtingą jiems skirtą vietą visuomenėje.

Katalikų dvasininkų privalomas įžadas nesituokti ir gyventi skaisčiai. Tai vienas iš didžiausių išbandymų Liudui Vasariui.

Veikėjas klounas. Simbolizuoja pasyvumą ir rezignaciją, pridengtą ironija. Nors turi bilietą, net nemėgina išlipti iš duobės, taip įkūnydamas prarastą viltį ir iniciatyvos stoką.

Kūrinio kompozicijos tipas, kai pabaiga sugrįžta į pradžią. „Duobės“ pabaiga, kai veikėjai persikrausto į naują duobę, yra ciklinės struktūros pavyzdys, pabrėžiantis situacijos beviltiškumą ir pas...

Ištekančiai dukteriai tėvų duodamas kraitis ir pinigai ar žemės sklypas. Dalies dydis dažnai nulemdavo merginos galimybes gerai ištekėti.

Tipas: Karštakošis jaunuolis. Bruožai: Jis yra impulsyvus, tiesmukas ir neapgalvotas. Jo noras demaskuoti Tartiufą yra nuoširdus, bet dėl savo karštakošiškumo jis tik pablogina situaciją....

Perdėtai, veidmainiškai pamaldi moteris.

Vyresnysis Holdeno brolis, talentingas rašytojas, kuris, Holdeno manymu, „parsidavė“ ir išvyko į Holivudą rašyti scenarijų. Jis atstovauja suaugusiųjų pasauliui, kuriame menas paverčiamas preke.

Šeima deda visas viltis į Amerikoje praturtėjusį dėdę Žiulį, tačiau kelionės metu atsitiktinai sutinka jį kaip seną, varganą austrių pardavėją. Tai novelė apie sudaužytas viltis ir socialinę gėdą.

Loginis mąstymo metodas, kai iš bendrų teiginių daromos konkrečios išvados. Tai pagrindinis Šerloko Holmso tyrimo metodas, kurį bando taikyti ir Kristoferis. Jis renka faktus (įkalčius) ir iš jų bando...

Kristoferio būdas susidoroti su sensorine perkrova ar stresu. Tai monotoniškas garsas, kurį jis leidžia, kad užblokuotų išorinius dirgiklius ir susikurtų saugią vidinę erdvę. Tai jo savireguliacij...

Tinginys.

Buvo „įgaliotosios delegacijos“ narys, kuri 1940 m. rugpjūčio 3 d. Maskvoje paprašė priimti Lietuvą į SSRS.

Vyras, skiriantis ypatingą dėmesį savo išvaizdai, drabužiams ir manieroms. Rastinjakas bando tapti dendžiu, nes tai būtina sąlyga sėkmei. Maksimas de Trajas (Anastazijos meilužis) yra tobulas dendžio...

Valstietis, kurio visas pasaulis – tai jo ūkis, žmona ir arkliai. Jis yra giliai susijęs su gamta ir žeme, todėl jam ypač skausminga matyti kenčiančius gyvulius. Sužeistų arklių klyksmas ir žydinč...

Filosofinė pažiūra, teigianti, kad visi įvykiai, įskaitant žmogaus apsisprendimus, yra nulemti ankstesnių priežasčių. Natūralistams, taip pat ir Mopasanui, svarbus socialinis ir biologinis determi...

Lotyniškai „dievas iš mašinos“. Antikinėje dramoje – netikėtas dievybės pasirodymas, išsprendžiantis beviltišką situaciją. „Tartiufe“ šią funkciją atlieka karaliaus įsikišimas, kuris pabaigoje nub...

Dviejų ar daugiau veikėjų pokalbis scenoje.

Mokomasis, pamokslaujantis pobūdis literatūroje; Vasaris siekė jos vengti, kad jo poezija nebūtų perdėm „kunigiška“.

Kuklus, bet stiprų kvapą turintis augalas. S. Nėries poezijoje jis tampa nemirtingumo, amžino atgimimo gamtoje ir ryšio su gimtąja žeme simboliu, išreiškiančiu panteistinę pasaulėjautą.

Nukrypimas nuo pagrindinės pasakojimo temos. Kristoferio pasakojimas yra pilnas digresijų apie matematiką, fiziką ir kitus jam įdomius dalykus. Šios digresijos yra **svarbi stiliaus dalis, atskleidžia...

Tipas: Nenaudėlis būras. Bruožai: Girtuoklis ir peštukas, tačiau drąsiai kritikuojantis ponų elgesį su būrais. Jo paveikslas dviprasmiškesnis.

Kūrinys, paremtas tikrais faktais, žmonių liudijimais ir dokumentais (pvz., D. Grinkevičiūtės „Lietuviai prie Laptevų jūros“).

Jaunesnioji Kyverienės dukra. Ji vaizduojama kaip drovesnė, tylesnė, tačiau taip pat pasiduoda Liudviko kerams ir svajoja apie meilę bei vedybas.

Tipas: Sąmojinga tarnaitė. Bruožai: Atstovauja liaudies sveikam protui. Ji yra drąsi, tiesmuka ir nepaprastai pastabi. Ji pirmoji įžvelgia Tartiufo apgavystę ir nevengia to pasakyti ti...

Tarnaitė, atstovaujanti liaudies sveikam protui, sąmojui ir drąsai. Ji pirmoji įvardija Tartiufą apgaviku ir aktyviausiai kovoja su Orgono kvailumu.

Biblinis personažas, karalius Dovydas.

Čechovas atsisakė tradicinės dramos su aiškia intriga ir išoriniais konfliktais. Veiksmas perkeliamas į personažų vidų. Svarbiausiu elementu tampa subtekstas – paslėpta prasmė, nutylėjimai ir pauz...

Vienas baisiausių Pirmojo pasaulinio karo ginklų. Nuodingosios dujos (pvz., chloras, ipritas) lėtai ir skausmingai dusindavo kareivius, išdegindamos jiems plaučius. Dujokaukė tapo būtinybe.

Tipas: Socialinės kaitos produktas. Bruožai: Tarnaitė, bandanti elgtis ir atrodyti kaip ponia. Naivi, sentimentali, vaikosi paviršutiniškų idealų. Simbolizuoja sumaištį nykstant socialinėms ri...

Pagrindinė veiksmo vieta ir centrinis simbolis. Tai metaforiška erdvė, reiškianti tiek sovietinę действительность (izoliaciją, sąstingį), tiek universalią žmogaus būseną (egzistencinę įkalintį, ba...

Sistemos vykdytojai. Jie mechaniškai atlieka savo darbą (užkasinėja duobes), nesvarstydami jo prasmės ar pasekmių. Įkūnija totalitarinės sistemos beasmeniškumą ir biurokratinį absurdą.

Jepichodovo pravardė. Ji pabrėžia jo komišką nevykėlio vaidmenį ir kartu atspindi bendrą absurdo ir beprasmybės jausmą, būdingą daugeliui pjesės veikėjų.

Liudo Vasario vidinė būsena, kai jame nuolat kovoja dvi prigimtys – kunigo ir poeto. Jis jaučiasi tarsi suskilusi asmenybė.

Stebuklai, nuostabūs dalykai. Pvz.: „O vei ten, dyvų visokių daug pamatydams“

Mergina iš Holdeno praeities, su kuria jis vasarą žaisdavo šaškėmis. Jo prisiminimuose ji yra tyrumo, jautrumo ir nekaltumo idealas. Mintis, kad Stredleiteris galėjo ją „suteršti“, Holdenui nepake...

Aprašymas: Smulkus, protingas, greitos orientacijos ir atsakingas klajojantis darbininkas. Jis yra Lenio globėjas ir geriausias draugas. Vaidmuo: Džordžas yra pragmatiškas svajotojas. Jis saug...

Kristoferio motina. Knygos pradžioje Kristoferis tiki, kad ji prieš dvejus metus mirė nuo širdies smūgio. Vėliau paaiškėja, kad ji yra gyva. Džudė yra emocingesnė ir mažiau kantri nei Edas. Jai bu...

Kristoferio tėvas, vienas jį auginantis. Jis dirba šildymo sistemų specialistu. Edas yra rūpestingas ir mylintis tėvas, tačiau jam sunku susidoroti su Kristoferio auginimo iššūkiais. Jis yra **kan...

Vokiečių kilmės bajoras, didikas. Romane edelmonai dažnai vaizduojami kaip lietuvių engėjai ir jų kultūros niekintojai.

Gedulingos pamaldos už mirusįjį.

Filosofijos kryptis, teigianti, kad žmogaus egzistencija (buvimas) yra pirmesnė už jo esmę. Žmogus yra „įmestas“ į pasaulį ir yra laisvas bei atsakingas už savo pasirinkimus, kuriais kuria save ir...

Poema parašyta antikiniu kvantitatyviniu hegzametru (šešių pėdų eilutė, kurios ritmą lemia ilgųjų ir trumpųjų skiemenų kaita). Donelaitis meistriškai pritaikė jį lietuvių kalbai, suteikdamas kūrin...

Keli eilėraščiai, susieti viena tema, idėja ar nuotaika.

Trumpas kūrinys eilėmis, kuriame svarbiausi yra jausmai, mintys ar vaizdai.

Aukščiausia bažnytinė bausmė – atskyrimas nuo Bažnyčios bendruomenės. Tokia bausmė ištiko V. M.-Putiną po kunigystės atsisakymo ir vedybų.

Naudojami aštrūs kontrastai, perdėtos, dinamiškos detalės (pvz., „šoka du kartu į dangų, du kartu nusižvengia į pilką rudens dangų“) ir trumpi, kapoti sakiniai.

Sąrašas dalykų, kuriuos pats Kristoferis laiko savo „elgesio problemomis“ (pvz., nemėgsta būti liečiamas, nevalgo geltono maisto, rėkia). Šis sąrašas parodo jo sąmoningumą apie savo skirtumus ir b...

Mirusysis Holdeno brolis, kuris mirė nuo leukemijos būdamas vienuolikos. Holdeno prisiminimuose Elis yra tobulas, protingas ir geras. Jo mirtis yra didžiulė trauma Holdenui, o beisbolo pirštinė su...

Tipas: Protinga ir ori moteris. Bruožai: Ji yra santūri, taktiška ir racionali. Priešingai nei karštakošis Damisas, ji veikia ne impulsyviai, o gudriai ir apgalvotai. Ji įkūnija **moterišk...

Prancūzų rašytojas, natūralizmo mokyklos pradininkas. Mopasanas priklausė jo vadovaujamai rašytojų grupei.

Gebėjimas įsijausti į kito žmogaus emocinę būseną, suprasti jo jausmus ir požiūrį. Pavyzdys: Visas kūrinys yra empatijos pamoka. Autorė ne gailisi vaikų, o bando suprasti jų pasaulį iš vidaus.

Tipas: Viežlybasis būras. Bruožai: Energingas jaunosios kartos atstovas, veiksmo žmogus, nevengiantis pajuokti tinginių.

Platus pasakojamasis kūrinys apie svarbius įvykius ir herojus.

Žemaitei būdingas ramus, objektyvus, išsamus pasakojimo būdas. Ji neskuba vertinti, o leidžia veikėjams ir įvykiams kalbėti patiems už save. Pasakojimas dažnai praturtintas ironija ir komiškais el...

Laisvos formos rašinys, kuriame autorius dalijasi savo asmeniniais apmąstymais ir įžvalgomis.

Sakmė, aiškinanti, kaip kas nors atsirado.

Pikta, godi ir valdinga Viliaus žmona. Jos beribis noras turtėti ir atsikratyti „naštos“ – išimtininkų – priveda prie tragedijos: ji nunuodija uošvį Krizą ir netyčia pražudo savo vaiką.

Mato broliai, žuvę per marą. Kiekvienas jų skirtingai supranta tėvo puoselėjamą lietuvybės idėją – nuo karingumo (Etmonas) iki taikesnio, svajingesnio požiūrio (Matas).

Penkių vaikų mama, našlė, kurios vyras Rudolfas negrįžo iš karo. Simbolizuoja motinos meilę ir pasiaukojimą. Ji kenčia badą ir pažeminimą, tačiau daro viską, kad išgelbėtų savo vaikus.

Vieta, kurioje vyksta ir gražiausi meilės epizodai, ir tragiškiausia išdavystė. Simbolizuoja jausmų gilumą, paslaptį ir pražūtį.

Romane daiktai įgauna beveik magišką reikšmę. Gorijo saugo auksinius indus su balandėliais (dovana nuo žmonos) kaip šventenybę. Kai jis juos sulamdo ir parduoda (kad gautų pinigų dukrai), tai prilygst...

Dešimtmetė Holdeno sesuo. Ji yra protinga, įžvalgi, nuoširdi ir bene vienintelis žmogus, su kuriuo Holdenas gali atvirai bendrauti. Fibė simbolizuoja nekaltumą ir išmintį, kurių Holdenas pasigenda...

Maža kaimo bažnytėlė ar koplyčia, priklausanti didesnei parapijai.

Gorijo istorija pensione yra laipsniškas kritimas žemyn. 1813 m. jis atvyksta turėdamas apie 10 000 frankų metinės rentos, gerai apsirengęs, su auksiniais tabokinėmis. Po metų jis persikelia į antrą a...

Tipas: Senoji, patriarchalinė Rusija. Bruožai: 87-erių liokajus. Ištikimas, baudžiavos laikus laikantis „tvarkos“ etalonu. Jo užmiršimas pjesės pabaigoje simbolizuoja visos epochos mirtį.

Impresionizmui būdingas pasakojimo trūkinėjimas, šokinėjimas tarp prisiminimų, dabarties įspūdžių ir apmąstymų, atspindintis žmogaus sąmonės veikimą.

Neigiama emocinė būsena, kylanti, kai žmogus negali pasiekti svarbaus tikslo ar patenkinti poreikio dėl išorinių ar vidinių kliūčių. Pavyzdys: Autorės frustracija, kai jos pastangos padėti vaikams...

Epocha, amžius, laikas. Pvz.: „Ak! kur dingot jūs, barzdotos mūsų gadynės“

Veikia kaip pilnateisė veikėja, atspindinti herojaus vidines būsenas (pavasaris – meilės pradžia, audra – kančios kulminacija).

Baidyti, gąsdinti.

Trūkusios stygos garsas – paslaptingas garsas, du kartus pasigirstantis pjesėje, simbolizuojantis senojo pasaulio pabaigą, lūžį ir neišvengiamą praradimą.

Šeimininkas, šeimininkė.

Šeimininkas, šeimininkė, ūkininkas.

Dvasininkas, kuris sutinka prižiūrėti Kristoferį per jo A lygio matematikos egzaminą. Jo vaidmuo yra svarbus, nes jis padeda įgyvendinti Kristoferio didžiausią akademinį tikslą.

Dora ir darbšti būrų mergina, kurią veda Matas Šimonis. Ji tampa naujosios, jau būriškosios, Šimonių giminės šakos motina Aukštujuose.

Sisteminga politika ir socialinis procesas, kuriuo buvo siekiama primesti vokiečių kalbą ir kultūrą, taip naikinant lietuvininkų tautinį identitetą.

Kristoferio susikurta sistema, pagal kurią dienos sėkmė priklauso nuo pamatytų automobilių spalvų (pvz., 4 raudoni automobiliai iš eilės – Gera diena, 4 geltoni – Juoda diena). Tai parodo jo p...

Ypač priešiška Olesiui dėl jo fizinės negalios: „Kas iš to, kad jis ir vargonininkas, ir protingas, bet nesveikas“.

Atstovauja pragmatiškam, materialistiniam pasauliui. Iš pradžių malonūs, vėliau tampa priešiški, nes dukrai linki turtingesnio, „sveiko“ jaunikio.

Gimė 1909 m. kovo 25 d. Klangių kaime, Veliuonos valsčiuje, neturtingoje valstiečių šeimoje. Ankstyvas tėvo netekimas ir nepriteklius suformavo socialinio neteisingumo jausmą.

Pagrindinė romano tema. Tai ne tik atskirų individų, bet ir visos giminės, kaip vientiso organizmo, istorija, jos kilimas, klestėjimas ir tragiškas žlugimas.

Du sunkūs akmenys malūne, tarp kurių trinami ir malami grūdai.

Žymus prancūzų realistas, Mopasano literatūrinis mokytojas. Jis išugdė Mopasano estetinį skonį ir įskiepijo pagarbą tiksliam, glaustam stiliui.

Kaimynai aristokratai. Grafienė tampa Žiuljeno meiluže, o jos vyras, apimtas įniršio, juos abu nužudo.

Kuklus tarnautojas, rodantis tylų, neherojišką, bet svarbų kasdienį gerumą.

Tinkamas, naudingas, geras.

Pagrindinis, geriausias gyvenamasis kambarys kaimo troboje.

Meninis vaizdavimo būdas, jungiantis priešingybes: komiškumą ir baisumą, realybę ir fantaziją. Pjesėje groteskas kuriamas per veikėjų (klounas, tragikas) ir situacijų (gyvų žmonių užkasinėjimas) k...

Įkūnija grožį, gyvybingumą, jaunystės polėkį. Ji apibūdinama kaip „ankstyvas pavasaris“, „pražydusi rožė“.

Aistringa patriotė, knygnešių pagalbininkė. Būtent ji paskatina Olesį giedoti lietuviškai ir atrasti savo tautiškumą.

Nors ji myli Olesį, bet yra nepastovi, paveiki tėvų nuomonei ir susižavi išoriniu dailininko blizgesiu. Jos paveikslas dviprasmiškas.

Buvo itin darbštus ir praktiškas: prižiūrėjo mokyklas, statė pastatus, pats gamino optinius stiklus, barometrus. Rūpinosi parapijiečių švietimu ir morale.

Herojus pasiekia gyvenimo pilnatvę per maksimalų rizikos patyrimą. Ši pilnatvė yra trumpalaikė ir neatsiejama nuo fizinio sunaikinimo.

Durpių kasikas, didžiulės fizinės jėgos, bet vaikiško mąstymo kareivis. Jis – grynos, nesugadintos jėgos simbolis, kurią karas beprasmiškai sunaikina. Jo paprasta svajonė po karo likti kariuomenėj...

Stenlio draugas, jautresnis už kitus vyrus. Blanša jame mato galimybę išsigelbėti ir sukurti naują gyvenimą.

Vyriausias Evos sūnus. Pirmasis iš šeimos išdrįsta keliauti į Lietuvą ieškoti maisto. Jis yra vilties nešėjas, parnešantis duonos ir įrodantis, kad išsigelbėjimas įmanomas.

Mikėlio sūnus, gimęs ir augęs Karaliaučiuje, tapęs mokyklų inspektoriumi. Nors yra vokietis, jis jaučia nepaaiškinamą trauką savo protėvių žemei. Apsilankęs Aukštujuose, idealizuoja Urtę kaip „auksaka...

Vokiečių rašytojas, kurio romanai „Stepių vilkas“ ir „Stiklo karoliukų žaidimas“ padeda Rimantui suvokti vidinio gyvenimo svarbą.

Pagrindinis veikėjas ir pasakotojas. Šešiolikmetis paauglys, išmestas iš Pensio mokyklos. Jis yra ciniškas, kritiškas suaugusiųjų pasauliui, kurį laiko veidmainišku. Kartu jis yra labai **jautrus,...

Mokslo sritys, tiriančios žmogaus dvasinę kultūrą ir visuomenę; Rimanto sprendimas juos studijuoti simbolizuoja jo brandą.

Laikysena, kai žmogaus orumas, kančios mažinimas ir atsakomybė už kitą tampa svarbiausia vertybe.

Knygoje gausu situacinio humoro, kuris kyla iš Kristoferio tiesmukiškumo ir paraidinio pasaulio suvokimo. Jis pats juokelių nesupranta, tačiau jo reakcijos ir komentarai dažnai sukelia skaitytojui...

Iki šiol.

Darbšti ir energinga Krizo žmona, bandanti išgelbėti ūkį nuo visiško žlugimo. Jos gyvenimas – nuolatinis vargas ir nusivylimas.

Meno kryptis, kuriai svarbiausia perteikti ne objektyvią tikrovę, o subjektyvų akimirkos įspūdį, jausmą, nuotaiką. Literatūroje tai pasireiškia dėmesiu veikėjo vidiniam pasauliui, fragmentišku siu...

Žmogus, iškeliantis asmeninę nepriklausomybę, savitą mąstymą ir kūrybinę laisvę virš bendruomeninių ar luomo interesų.

Literatūros žanras, kuriame svarbiausią vietą užima idėjų kova, filosofiniai apmąstymai ir pagrindinio veikėjo intelektualinė bei dvasinė branda, o ne išoriniai įvykiai.

Sąsaja tarp tekstų, kai viename kūrinyje remiamasi kitu, cituojama ar daroma aliuzija. Eilėraštyje „Sūnus palaidūnas“ S. Nėris remiasi Biblijos palyginimu, tačiau pakeičia jo pabaigą, suteikdama s...

Žmogaus būdo tipas, pasižymintis uždarumu, polinkiu į vienatvę ir orientacija į savo vidinį mintinį bei jausminį pasaulį.

Kūrinio pabaiga, kai miręs bernas sodinamas ant žirgo ir gabenamas namo, yra kupina karčios ironijos. Pavadinimo idėja (amžinas jojimas) išsipildo groteskiškai.

Sutartis, pagal kurią ūkį atidavę tėvai (išimtininkai) gaudavo teisę gyventi sodyboje ir gauti išlaikymą (grūdus, malkas ir pan.) iš ūkį perėmusių vaikų. Romano pabaigoje Krizas ir Ilžė tampa priklaus...

2003 m. Knyga greitai sulaukė pripažinimo ir laimėjo prestižinius apdovanojimus, įskaitant „Whitbread“ metų knygos apdovanojimą.

Poezijos rūšis, kuriai būdingas ypatingas atvirumas, subjektyvumas ir asmeninių išgyvenimų atskleidimas. Visa S. Nėries kūryba iš esmės yra išpažintinė, atspindinti jos vidinio pasaulio dramas.

Mokėsi Kauno meno mokykloje (1926–1930 m.), kur studijavo grafiką, bet pasirinko literatūrą kaip pragyvenimo šaltinį.

Vaizduojamas XVIII a. Mažoji Lietuva – Prūsijos karalystės dalis, kurioje vyko kolonizacija ir stiprėjo germanizacija. Vietiniai lietuviai (lietuvininkai) buvo baudžiauninkai, patyrė priespaudą.

Autorius rėmėsi tikrais faktais, „vilko vaikų“ ir jų artimųjų pasakojimais. Kūrinys paremtas dviejų moterų, vardu Renatė, išgyvenimais.

Nedidelė, išimta kūrinio dalis, o ne visas kūrinys.

Tipas: Moraliai degradavusi naujoji karta. Bruožai: Jaunas liokajus. Ciniškas, egoistiškas, niekinantis savo šaknis ir žavintis paviršutiniška Vakarų kultūra. Simbolizuoja dvasinį nuosmukį...

Tipas: Kylančioji buržuazija. Bruožai: Turtingas pirklys, buvusio baudžiauninko sūnus. Energingas, pragmatiškas, darbštus. Jis yra naujosios Rusijos simbolis – kartu ir kūrėjas, ir **n...

Stiprus, darbštus ir pasiturintis ūkininkas, giminės klestėjimo Aukštujuose simbolis. Tačiau jis jau atspindi vidinį lūžį: nors pats tvirtai laikosi žemės, jo sūnus Mikėlis renkasi vokietėjimo kelią.

Dailininkas iš Varšuvos. Jis simbolizuoja išorinį, viliojantį, bet galbūt paviršutinišką pasaulį, kuris sugriauna Kuprelio ir Gundės santykius.

Seminarijos bibliotekininkas ir „Šviesos“ draugijos narys, kuris pirmasis paskatino Vasarį kurti ir padėjo išspausdinti jo eilėraštį.

Pašaras kiaulėms; perkeltine prasme – netvarka, sumaištis.

Aprašymas: Kovalskių kaimynai ir buto savininkai, gyvenantys viršutiniame aukšte. Jų santykiai yra audringi, kupini barnių ir aistringų susitaikymų, atspindintys primityvų Stenlio ir Stelos santyk...

Menininkė, atstovaujanti alternatyviajai kultūrai ir parodanti Rimantui, kad pasaulis yra įvairiapusis ir nepaklūsta vien tik minios taisyklėms.

Židinys, krosnis. Pvz.: „Tikt, minau, saugokis, kad sav kakalį kurdams“

Kalba yra paprasta, aiški ir konkreti, atspindinti Kristoferio mąstymą. Vengiama metaforų ir emocinių išraiškų, o tai sukuria unikalų, kartais komišką, o kartais – širdį veriantį efektą.

Antikos idealas, jungiantis grožį, gėrį, dorybę, saiką ir pilietinę vertę.

Pagrindinės temos, persmelkiančios S. Nėries vėlyvąją kūrybą. Tai gilus asmeninis išgyvenimas dėl politinių pasirinkimų, atvedęs prie sąžinės graužaties ir atleidimo paieškų eilėraščiuose „Maironi...

Aukštesnio laipsnio dvasininkas, vyskupo tarybos narys; romane šį titulą gauna Liucijos dėdė Kimša.

Kunigas, paskirtas dirbti dvasinį darbą tam tikroje įstaigoje (pvz., gimnazijoje), romane tai – kunigas Laibys.

Miesto uždarymas dėl epidemijos; romane jis sustabdo asmeninius planus ir priverčia žmones patirti bendrą likimą.

Aprašymas: Stambus, grubokas rančos darbininkas. Vaidmuo: Karlsonas įkūnija nejautrų, pragmatišką požiūrį į gyvenimą ir mirtį. Jis be sentimentų nušauna Kendžio šunį, nes šis „niekam netin...

Konfliktas tarp sovietinės kartos tėvų ir nepriklausomoje Lietuvoje bręstančių vaikų, turinčių visiškai skirtingas vertybes ir patirtis.

Hermano Hesės romane aprašyta dvasinė provincija, kurią Rimantas tapatina su savo kaimu kaip vietą, skirtą mąstymui ir skaitymui.

Pakyla karstui pastatyti bažnyčioje per laidotuves.

Stiprus emocinis apsivalymas, išsivadavimas iš įtampos per meninę ar gyvenimišką patirtį. Pavyzdys: Vaikų kolektyvinis raudojimas autobuse yra katarsis, kai susikaupęs skausmas ir baimė prasiverži...

Istorija apie neturtingą kėdžių pynėją, kuri visą gyvenimą tyliai ir be atsako myli vaistininką. Mirdama ji palieka jam visas savo santaupas. Tai novelė apie **tylią, pasiaukojančią ir nepastebėtą mei...

Karo metų lyrikoje itin svarbus įvaizdis. Tai ne tik fizinės tremties kelias, bet ir likimo, dvasinių klaidžiojimų bei atgailos simbolis. „Didelis kelias“ yra svetimas, bauginantis ir vedantis į k...

1931–1932 m. gyveno Paryžiuje, kur susižavėjo marksizmo idėjomis ir bendravo su kairiaisiais Vakarų intelektualais, pvz., Louisu Aragonu.

Aprašymas: Senas darbininkas, netekęs rankos per nelaimingą atsitikimą rančoje. Jis jaučiasi nereikalingas ir bijo ateities. Vaidmuo: Kendis atstovauja visuomenės atstumtiesiems dėl amžiau...

Aprašymas: Vienintelė moteris rančoje, jauna, patraukli, bet nelaiminga ir vieniša. Kiti vyrai ją laiko provokuojančia ir pavojinga. Vaidmuo: Ji simbolizuoja sudaužytas svajones ir **moter...

Aprašymas: Boso sūnus, smulkaus sudėjimo, bet agresyvus ir nuolat ieškantis konfliktų, ypač su didesniais vyrais. Jis yra pavydus ir nepasitikintis savimi. Vaidmuo: Kerlis yra pagrindinis **an...

Pasirašė deklaraciją, kuria paskelbta apie Lietuvos „įstojimą“ į Sovietų Sąjungos sudėtį, formaliai panaikinant nepriklausomybę.

Berniukas, jaunuolis.

XVII a. meno kryptis, kuri rėmėsi Antikos menu kaip pavyzdžiu. Vertino protą, tvarką, saiką ir manė, kad menas turi atlikti auklėjamąją (didaktinę) funkciją.

Tipas: Rezonierius. Bruožai: Jis yra proto ir saiko balsas pjesėje, išsakantis paties Moljero pažiūras. Jo ilgi monologai aiškina skirtumą tarp tikro pamaldumo ir veidmainystės. Jis ra...

Jaunas, žmoniškas kunigas, kuris palaiko Olesio ir Gundės siekį bažnyčioje įtvirtinti lietuvių kalbą. Teigiamas personažas.

Klebono (kunigo) gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais.

Kunigų seminarijos mokinys arba studentas. Romano pirmoje dalyje Liudas Vasaris yra klierikas.

Pats romanas yra Kristoferio rašoma knyga apie jo atliekamą tyrimą. Tai meta-literatūrinis elementas, leidžiantis jam tiesiogiai komentuoti savo rašymo procesą ir pasirinkimus.

Slaptas lietuviškų knygų gabenimas ir platinimas spaudos draudimo metais. Romane Gundės šeima susijusi su šia patriotrine veikla.

Jautrumo auka. Sania brolis, švelnesnis ir pažeidžiamesnis. Jis vienintelis atbėgdavo skųstis, kad vaikai mušasi, nesugebėjo prisitaikyti prie gatvės žiaurumo. Jį pirmą pradeda seksualiai išnaudot...

Procesas, kurio metu po maro į ištuštėjusias Mažosios Lietuvos žemes Prūsijos valdžia masiškai kėlė ateivius iš Vokietijos ir kitų kraštų.

Linksmo turinio pjesė, dažnai pašiepianti žmonių ydas, kuri baigiasi laimingai (pvz., Moljero „Tartiufas“).

Viena populiariausių Žemaitės pjesių, kurioje išjuokiamas godumas, naivumas ir meilės iš išskaičiavimo paieškos. Samdinys Liudvikas vienu metu vilioja tris moteris – našlę ir dvi jos dukteris – si...

Pagal Moljerą – „juoku taisyti papročius“. Komedija turi ne tik linksminti, bet ir atspindėti visuomenės ydas, kad žmonės, pasijuokę iš jų, pasitaisytų.

Poema sudaryta iš keturių dalių („Pavasario linksmybės“, „Vasaros darbai“, „Rudenio gėrybės“, „Žiemos rūpesčiai“), atspindinčių gamtos metų ratą.

Sinonimas rėminei kompozicijai. Tai pasakojimo struktūra, kur viena istorija yra įrėminta kitoje.

Konkretus išsigelbėjimo įrankis, kurį pasiūlo Bilietų pardavėjas. Veikėjai jų atsisako, nes jos panaikintų pasiteisinimą, kodėl jie neišlipa. Tai baimės prisiimti atsakomybę simbolis.

Veiksmai ar mintys, kuriuos žmogus naudoja, kad susidorotų su stresu ir baime. Kristoferio kopingumo mechanizmai yra **dejavimas (groaning), matematikos uždavinių sprendimas mintyse, pirštų suglaudima...

Veikėjas intelektualas, skaitantis knygą. Įkūnija nuo realybės atitrūkusį mąstytoją, kurio svajonės apie kūrybą „Baltajame mieste“ yra nevaisingos ir neveda į veiksmą.

Veikėjas, kuriam chaosas naudingas; jis parodo savanaudišką prisitaikymą prie bendros nelaimės.

Turtingas ūkininkas, peršamas jaunikis vienai iš dukterų. Jis yra priešingybė Liudvikui – ne toks iškalbingas, gal kiek nerangus, bet sąžiningas ir patikimas. Jo pasirodymas sukuria komiškų situac...

Romane Gorijo dažnai vadinamas „Tėvystės Kristumi“. Kaip Kristus prisiėmė žmonijos nuodėmes, taip Gorijo prisiima visas dukterų skolas ir nelaimes, aukodamas savo kūną ir orumą. Tačiau ši auka yra tra...

Penkiolikmetis romano pasakotojas ir pagrindinis veikėjas. Jis yra matematikos genijus, bet turi autizmo spektro sutrikimą. Pasaulį suvokia per logikos ir faktų prizmę, jam sunku suprasti emocijas...

Tipas: Viežlybasis būras. Bruožai: Dosnus, darbštus, sumanus ūkininkas, pasiekęs gerovę savo darbu. Vaišingas, teisingas samdiniams. Jo vestuvės yra tradicinės kaimo šventės pavyzdys.

Jokūbo sūnus, Mikėlio brolis. Priešingai nei brolis, jis lieka ištikimas žemei ir paveldi ūkį. Po dėdės Anskio sukelto gaisro jo gyvenimas tampa nuolatine kova su skurdu.

Aprašymas: Juodaodis arklininkas, gyvenantis atskirai nuo kitų dėl rasinės segregacijos. Jis kenčia nuo fizinio skausmo (iškrypęs stuburas) ir gilios vienatvės. Jis protingas, bet ciniškas. **Vaid...

Kūrinys išreiškia idėją, kad siekis peržengti ribas ir troškimas patirti absoliučią laisvę kaimo žmogui gali būti įmanomas tik mirties akivaizdoje.

Autorius poemos neišspausdino. Pirmą kartą ji išleista tik 1818 metais Karaliaučiuje. Spaudai parengė ir pavadinimą „Metai“ suteikė Liudvikas Rėza.

Novelė priklauso ankstyvajai Cvirkos kūrybai, išleista 1930 m. novelių rinkinyje „Saulėlydis Nykos valsčiuje“.

Ne tik Mažosios Lietuvos būrų gyvenimo paveikslas, bet ir gilių apmąstymų apie žmogaus vietą pasaulyje, jo pareigas, moralines vertybes ir santykį su gamta kupinas tekstas.

Gudriai, apdairiai. Pvz.: „Bet lakštingala, dar ikšiol kytriai pasislėpus“

Turtinga našlė, ūkio šeimininkė. Ji yra praktiška, bet kartu ir naivi, patikli meilės reikaluose. Svajoja apie jauną vyrą ir tiki Liudviko meilikavimais.

Jauna aristokratė pabėga su mylimu kareiviu į Korsiką ir ten nugyvena ilgą, sunkų, bet laimingą gyvenimą. Tai viena iš nedaugelio Mopasano novelių, teigianti, kad tikra meilė gali atnešti laimę.

Gyvenimas be iliuzijos, kad pasaulis privalo suteikti aiškią, iš anksto duotą prasmę.

Žirgas (ypač Veiverio treigis) ir veržlus jojimas simbolizuoja laisvę, nepriklausomybę, stichiją ir išsivadavimą iš kasdienės piemenuko rutinos.

Berno laisvūno veiksmai valdomi ne proto, o staigių impulsų ir aistros. Miko sprendimas joti yra visiškai iracionalus.

Po išoriniu veržlumu slypi vidinis trapumas. Susidūręs su neįveikiama gamtos jėga, Mikas fiziškai palūžta, o jo tragedija tampa neišvengiama.

Sąvoka, apibūdinanti dešimtojo dešimtmečio Lietuvos ekonominį chaosą, pasižymėjusį smulkia prekyba, spekuliacija ir įstatymų nepaisymu.

Tipas: Viežlybasis būras. Bruožai: Būras filosofas, apmąstantis gyvenimo prasmę, žmogaus ir gamtos likimo panašumus, darbo vertę ir būties trapumą.

Priverstinis baudžiauninko darbas pono dvare. Tai buvo viena pagrindinių baudžiavos formų ir išnaudojimo simbolis.

G. Flobero suformuluotas principas, teigiantis, kad kiekvienam daiktui ar veiksmui apibūdinti egzistuoja vienintelis tinkamas žodis, kurį rašytojas privalo rasti.

Grandinė.

Aprašymas: Milžiniško ūgio ir neįtikėtinos fizinės jėgos vyras, turintis vaiko protą. Jis yra naivus, geraširdis, bet visiškai nesuvokia savo jėgos ir jos pasekmių. Vaidmuo: Lenis simbolizuoja...

Tipas: Nykstanti aristokratija. Bruožai: Ranevskajos brolis. Sentimentulus, neveiklus, savo bejėgiškumą slepia po iškilmingomis kalbomis ir biliardo terminais. Įkūnija aristokratijos iškal...

Biblinis terminas, romane vartojamas kaip metafora apibūdinti klierikams, kurie atlieka pagalbines apeigas bažnyčioje.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) konstatavo, kad P. Cvirka aktyviai kolaboravo su okupaciniu režimu ir jo veikla sukėlė žalingų pasekmių Lietuvos valstybei.

Buvo išrinktas deputatu į sovietų surežisuotą Liaudies Seimą ir tapo jo prezidiumo antruoju sekretoriumi.

Mažosios Lietuvos autochtonai (vietiniai) gyventojai lietuviai. Jų tarmė, papročiai ir savimonė skyrėsi nuo Didžiosios Lietuvos lietuvių.

Kūrinys įtvirtino lietuvių kalbą kaip grožinės literatūros kalbą. Maironis Donelaitį pavadino lietuvių Homeru.

Tipas: Nykstanti aristokratija. Bruožai: Žavi, jautri, bet nepaprastai nepraktiška ir infantili. Gyvena prisiminimais ir jausmais, ignoruoja finansinę realybę. Simbolizuoja senosios ar...

Pirmoji moteris, pažadinusi Liudo Vasario vyriškumą ir jausmus. Ji simbolizuoja jaunystės meilę, gaivališkumą ir žemiškąją trauką.

Sąžiningas patirtos kančios ir kovos užrašymas, kad žmonės nepamirštų, kas įvyko.

Pagrindinis veikėjas, apsukrus samdinys ir vilioklis. Jis yra gudrus, iškalbingas, bet amoralus. Siekdamas pinigų, vienu metu apgaudinėja tris moteris, kiekvienai žadėdamas meilę.

Jermolajus Lopachinas, buvusio baudžiauninko sūnus, nupirkęs dvarą, yra centrinė figūra, simbolizuojanti naująją Rusiją. Jis yra ir gelbėtojas, ir naikintojas.

Garsus poetas ir kunigas, romane vaizduojamas kaip Liudo Vasario didžiausias autoritetas ir pavyzdys, kaip suderinti kūrybą su kunigyste.

Didžiausias tautos atgimimo dainius. S. Nėries eilėraštyje „Maironiui“ jis tampa moraliniu autoritetu ir visos tautos sąžinės simboliu, kuriam poetė išsako savo atgailą dėl politinių klystkelių.

Camus mąstyme tai ne smurtas, o nuolatinis atsisakymas pasiduoti beprasmybei ir neteisybei.

Simbolizuoja Kuprelio vienatvę, atsiskyrimą nuo pasaulio, jo vidinę tvirtovę. Ritmingas malūno bildesys atspindi jo minčių ir jausmų tėkmę.

Romane minimas 1709–1711 metų Didysis maras – epidemija, sunaikinusi didžiąją dalį Mažosios Lietuvos gyventojų ir tapusi lūžio tašku krašto istorijoje.

Vyriausia Krizo duktė. Jos paveikslas piešiamas kaip piktos, pavydžios ir šiurkščios moters, kuri vėliau priglaudžia, bet kartu ir engia savo seserį Urtę.

Tipas: Paklusni duktė. Bruožai: Ji yra drovumo ir pasyvumo įsikūnijimas, tipiškas to meto griežto auklėjimo produktas. Ji myli Valerą, bet nedrįsta pasipriešinti tėvo valiai. Jos kančia at...

Atlieka „lemtingos žinios“ pranešėjos vaidmenį, pirmoji pasako Kupreliui apie Gundės pabėgimą. Jos paveikslas dviprasmiškas – ji ir užjaučia, ir pašiepia.

Romane maras reiškia ne tik ligą, bet ir blogį, okupaciją, smurtą, neteisybę ar bet kokią grįžtančią grėsmę.

Geriausia Evos draugė, taip pat našlė, ieškanti maisto savo vaikams. Ji yra Evos palaikymo ramstis, stipri moteris, kuri neleidžia draugei pasiduoti. Tragiškai žūsta, sumušta rusų kareivių.

Senojo Šimonio sūnus, vienintelis šeimoje išlikęs po maro. Vokiečių kolonistų išvaromas iš tėvų dvaro. Simbolizuoja tragišką lūžį giminės istorijoje – statuso ir tėviškės praradimą.

Istorinis-etnografinis regionas, apėmęs šiaurės rytinę buvusios Prūsijos karalystės dalį (dab. Kaliningrado sritis ir Klaipėdos kraštas). Pasižymėjo liuteronybe ir stipria vokiečių kultūros įtaka.

Literatūroje dažnas motyvas, vaizduojantis jautrios, dvasiškai turtingos asmenybės (menininko) susidūrimą su žiauria, materialistine ir nesupratinga visuomene.

Jaunos merginos; dažnai reiškia samdines, tarnaites.

Žodis ar posakis, vartojamas perkeltine reikšme. Kristoferis teigia, kad metaforos yra melas, nes jos sako, kad vienas daiktas yra kitas, nors taip nėra. Pavyzdžiui, „širdis plyšta“ jam yra nelogi...

Turtingo ūkininko sūnus, suvedžiojęs ir apleidęs Urtę. Jis simbolizuoja pasiturinčiųjų beširdiškumą ir moralinį supuvimą, abejingumą silpnesniųjų likimui.

Jokūbo sūnus, kuris išsižada savo „būriškos“ kilmės ir išvyksta į Karaliaučių siekti vokiečių valdininko karjeros. Veda vokietę, sūnų pavadina vokišku vardu. Jis įkūnija nutautėjusio lietuvininko...

Paskutinė herojaus ištarta frazė – „Arr-kk-lį, duokk!“ – liudija, kad jo aistra nedingo net mirties akivaizdoje.

Tragiškas lyderis. Nepaprastų gabumų, „puikus premjeras“, strategas ir organizatorius, tačiau gatvės paverstas nusikaltėlių „atamanu“. Jo paveikslas atskleidžia, kaip sistema sunaikina potencialą....

Artimiausias Rimanto draugas, reprezentuojantis verslumą, bet kartu ir paviršutinišką, greito praturtėjimo siekiančią visuomenės dalį.

Miko mintis: „kad taip gerai pajojus ant gero driganto! – galvojo jis. – Tai paskum kad ir numirt“ atspindi esminį kūrinio konfliktą: aistra už mirties kainą.

Vakarinės pamaldos bažnyčioje.

Pasakojimas apie dievus, pasaulio kilmę, žmogaus likimą ir šventą tvarką.

Mitų, dievų, mitinių būtybių ir tikėjimų visuma.

Sakmė apie žmogaus susidūrimą su antgamtine sfera.

Įkūnytas pragmatizmas. Net ir fronte jis kala fizikos dėsnius ir svajoja apie lengvatinius egzaminus. Jo noras gauti mirštančio Kemericho batus – ne žiaurumas, o šaltas, išgyvenimui būtinas racion...

Plati XX a. pradžios meno ir literatūros srovė, atmetusi tradicines formas ir ieškojusi naujų raiškos būdų, gilinusis į žmogaus psichologiją. Šeinius yra vienas lietuvių modernizmo pradininkų.

Veidmainiškos ir melagingos patriotinės propagandos įsikūnijimas. Griežtas, mažo ūgio mokytojas, kuris ilgomis kalbomis apie „tėvynės pareigą“ išsiuntė visą savo klasę į mirtį. Kai pats patenka į...

Tikrasis vardas – Žanas Batistas Poklenas. Vienas žymiausių prancūzų dramaturgų, aktorius, teatro vadovas, klasicizmo epochos „aukštosios komedijos“ kūrėjas.

Garsus tikimybių teorijos uždavinys, kurį Kristoferis aprašo knygoje. Jis parodo, kaip intuicija gali klaidinti, o teisingą atsakymą galima rasti tik pasitelkus logiką. Šis pavyzdys **iliustruoja Kris...

Mergina iš miesto centro, tapusi Rimanto dvasine vadove ir paskatinusi jį domėtis literatūra, menu bei kritiškai vertinti aplinką.

Vieno veikėjo kalba, skirta sau, kitiems veikėjams arba tiesiogiai žiūrovams.

Kūniškų norų, patogumų ar jausmų marinimas, siekiant dvasinio tobulėjimo, itin akcentuojamas dvasinėje seminarijoje.

Viena svarbiausių temų Žemaitės kūryboje. Ji detaliai vaizdavo sunkų moterų likimą, priverstines vedybas, vyrų smurtą, teisių neturėjimą. Kūriniai kaip „Marti“ ar „Topylis“ tapo moterų kančios sim...

Kepurė.

Šlamėti, ošti; niurzgėti, judėti (apie vėjus, kartais apie žmones).

Už scenos nuolat skambanti džiazo muzika „Blue Piano“ atspindi Naujojo Orleano gyvybingumą, aistras ir liūdesį. Ji pabrėžia dramatiškus įvykius.

Polkos melodija „Varsouviana“ skamba tik Blanšos galvoje. Ji primena apie tragišką įvykį – jauno vyro savižudybę, dėl kurios ji jaučiasi kalta. Ši muzika pasigirsta, kai Blanša susiduria su praeit...

Kuprelio jausmų išraiškos priemonė. Per muziką jis išlieja savo meilę, skausmą ir ilgesį. Tai jo sielos kalba.

Realizmo atšaka, pabrėžianti biologinių ir socialinių veiksnių lemtį žmogaus gyvenime. Mopasanas buvo artimas natūralistams (pvz., E. Zolia), tačiau labiau gilinosi į psichologiją, o ne fiziologij...

Blogas, netikęs, nedoras žmogus. Taip apibūdinami neigiami veikėjai.

Iki šiol sklando versija, kad jis galėjo būti nunodytas sovietų saugumo, tapęs režimui neparankiu liudininku (mirtina vaistų dozė).

Literatūros srovė, kuriai būdingas jausmų kultas, individualizmas ir gamtos sudvasinimas. S. Nėries ankstyvoji kūryba yra ryškus lietuviško neoromantizmo pavyzdys, pasižymintis dainingumu ir emoci...

Pasakojimo būdas, kai istoriją pasakoja veikėjas, kurio požiūris yra subjektyvus, šališkas, ribotas arba jis sąmoningai meluoja. Skaitytojas negali aklai pasitikėti viskuo, ką sako Holdenas.

Veikėjas, įkritęs į duobę iš išorės. Iš pradžių energingas ir pragmatiškas, jis simbolizuoja išorinį požiūrį, tačiau susidūręs su „plyno lauko“ tiesa, palūžta ir tampa tokiu pat duobės gyventoju.

Moralinė ar dieviškoji norma, laikoma aukštesne už žmogaus sukurtą taisyklę.

Būdinga aristokratijos (Ranevskajos ir Gajevo) būsena. Tai ne tinginystė, o dvasinis paralyžius, nesugebėjimas priimti sprendimų ir veikti, kylantis iš atotrūkio nuo realybės ir prisirišimo prie p...

Teritorija tarp priešiškų apkasų linijų. Tai buvo mirties zona, nusėta spygliuotomis vielomis, minomis, krateriais ir pūvančiais lavonais, kurią kariai turėjo kirsti per atakas.

Plūgo dalis, verčianti žemę.

Trumpas prozos žanras, kuriam būdingas vienas pagrindinis įvykis ir netikėta pabaiga. Mopasanas laikomas moderniosios novelės meistru.

Pasak rašytojo G. Aleksos, paskutiniais gyvenimo metais Cvirka nusivylė stalinizmo žiaurumais ir ketino rašyti kritišką romaną „Upė negrįžta“.

Nutempčiau, nuvilkčiau. Pvz.: „Aš jį be niekur nieko nutarunčkinčiau.“

Pasakojimo būdas, kai pasakotojas yra nešališkas stebėtojas, nevertinantis veikėjų poelgių, o tik juos fiksuojantis ir analizuojantis. Tai būdinga Mopasano stiliui, perimtam iš G. Flobero.

Iškilmingas, pakilaus tono eilėraštis, kažką šlovinantis ar aukštinantis (pvz., M. K. Sarbievijaus eilėraščiai).

Veikėjas tragikas. Nuolat cituoja W. Shakespeare'o „Hamletą“, veikia kaip moralinis komentatorius, tačiau pats yra visiškai neveiklus. Jo vardas – ironiška nuoroda į tragišką „Hamleto“ heroję.

Mirė staiga 1947 m. gegužės 2 d., būdamas vos 38 metų. Oficiali mirties priežastis – kepenų cirozė.

Filosofinis principas, teigiantis, kad iš kelių galimų paaiškinimų paprasčiausias dažniausiai yra teisingiausias. Kristoferis remiasi šiuo principu, atmesdamas antgamtinius paaiškinimus (pvz., fėjas)...

Po tragedijos jis skaito filosofus (Kantą, Feuerbachą) ir susikuria savo panteistinę religiją, kurioje Dievą atranda gamtoje, o ne bažnyčioje.

Kupros yra ne tik fizinis trūkumas, bet ir socialinės atskirties, vienatvės ir vidinės kančios simbolis.

Jis yra vargonininkas, piešėjas, išradėjas (kuria malūno brėžinius). Jo pasaulio suvokimas yra estetinis, paremtas grožiu, muzika, jausmais.

Jautrus, talentingas menininkas ir gilus mąstytojas, įkalintas luošame kūne. Jo tragedija – neatitikimas tarp turtingos sielos ir atstumiančios išorės.

Alžyro miestas, kuriame vyksta romano veiksmas; uždarytas Oranas tampa izoliacijos ir bendro likimo erdve.

Tipas: Patiklus despotas. Bruožai: Turtingas buržua, šeimos galva, kuris praranda sveiką protą ir tampa aklos manijos auka. Jis yra egoistiškas, nes savo įsitikinimus primeta šeimai, nekre...

Šeimos galva, tapęs aklo tikėjimo ir patiklumo auka. Simbolizuoja žmogų, kurio protą užvaldė aistra ir kuris nebemato realybės.

„Čechovo tiesa – net ne žodžiuose, o kažkur už jų, drama – ne veiksme, o už jo prasiveriančioje neišvengiamybėje.“ Ši citata puikiai apibūdina subteksto svarbą Čechovo kūryboje.

Pjesė tyrinėja, kaip žiauri ir materialistinė visuomenė sunaikina jautrų, pažeidžiamą, bet ydingą individą. Ji kelia klausimą, ar šiuolaikiniame pasaulyje yra vietos grožiui, subtilumui ir svajonėms.

Karas visada palieka pralaimėjusius – tai našlės ir vaikai. Net ir žiauriausiomis aplinkybėmis, kai riba tarp žmogiškumo ir žvėriškumo tampa trapi, svarbiausia išsaugoti *meilę, užuojautą ir atmintį...

Būrų gyvenimas, žmogaus ir gamtos santykis, darbo vertė, moralinės vertybės ir ydos, socialiniai santykiai (ponų ir būrų), tautiškumo išsaugojimas, prigimtinė žmonių lygybė.

Kitoniškumo ir empatijos tyrinėjimas. Romanas kviečia skaitytoją įsijausti į žmogaus, kuris pasaulį suvokia visiškai kitaip, kailį ir suprasti jo iššūkius bei stiprybes.

Svarbiausi kūriniai: satyrinis romanas „Frank Kruk“ (1934 m.), realistinis „Žemė maitintoja“ (1935 m.), filosofinis „Meisteris ir sūnūs“ (1936 m.).

Išorinis konfliktas yra Velingtono nužudymo paslapties įminimas, tačiau vidinis konfliktas yra Kristoferio kova su savo baimėmis, bandymas išsaugoti pasitikėjimą artimaisiais ir tapti savarankišku.

Mikas – piemenukas, vargingas kaimo berniukas, kurio gyvenimo prasmė ir didžiausia aistra yra jodinėjimas. Jis įkūnija berno laisvūno archetipą.

Asmuo, įmokėjęs turtinį įnašą į kooperatinę organizaciją; terminas vartojamas apibūdinti Stripaičio organizuojamą veiklą.

Kauno priemiestis, kuriame S. Nėris su vyru Bernardu Buču pasistatė namą. Ši vieta poetei simbolizavo šeimos laimę, ramybę ir kūrybinę brandą – laikotarpį, kai buvo parašytas rinkinys „Diemedžiu ž...

Vertinamas kontrastingai: vieni giria literatūrinį talentą, kiti smerkia politinę išdavystę ir aktyvų kolaboravimą su okupantu.

Dėl aktyvaus kolaboravimo 2021 m. jo paminklas Vilniaus centre buvo nukeltas, pripažįstant jį sovietinės okupacijos simboliu.

Miko siekis ir žūtis dėl svajonės ironiškai atspindi paties Cvirkos likimą: siekimas naujo pasaulio (komunizmo idealo) virto tragišku kolaboravimu su laisvę sunaikinusiu režimu.

Kunigas, kurio pamokslai ir tikėjimo krizė kelia klausimą, ar galima paaiškinti nekaltą kančią.

Filosofinė pažiūra, teigianti, kad Dievas yra visur gamtoje, kad gamta ir Dievas yra viena. Šios idėjos artimos S. Nėries pasaulėjautai, ypač ryškios eilėraštyje „Diemedžiu žydėsiu“.

Pjesė parašyta 1903 m., tai paskutinis didelės apimties Čechovo kūrinys. Autorius jį rašė jau sirgdamas tuberkulioze, kuri ir tapo jo mirties priežastimi.

Moralinis įsipareigojimas veikti teisingai net tada, kai nėra garantijos, kad pavyks laimėti.

Specialus svečių priėmimo kambarys kunigų seminarijoje, kuriame klierikams leidžiama susitikti su giminaičiais ir artimaisiais.

Komiškas, pašiepiantis kito kūrinio, stiliaus ar žanro imitavimas. Pjesėje galima įžvelgti sovietinės propagandos parodiją (kalbos apie „Baltąjį miestą“) ir didžiųjų herojų (Cezaris, Ofelijus) var...

1940 m. liepą įstojo į Lietuvos komunistų partiją (LKP), taip išreikšdamas ideologinį palaikymą režimui.

Pasakojama pirmuoju asmeniu iš Kristoferio Buno perspektyvos. Jo unikalus mąstymo būdas (logika, tiesmukiškumas, nesugebėjimas suprasti metaforų) yra pagrindinis kūrinio stiliaus elementas.

Būdamas taip pat jautrus menininkas, jis geba suprasti ir atjausti Kuprelį, todėl šis jam ir atsiveria. Jis yra idealus klausytojas.

Jaunas rašytojas, atsitiktinai tapęs Kuprelio išpažinties klausytoju. Jis atlieka rėminančiojo pasakojimo funkciją.

Ne tik autorė, bet ir pagrindinė veikėja. Ji – iniciatorė, dalyvė, „kieta ranka“ ir kartu palūžtantis žmogus. Jos vidinė kelionė nuo naivios gelbėtojos iki perdegusios, atsitraukusios moters yra v...

Romane tai esminė sąvoka, reiškianti vidinį polinkį ir Dievo kvietimą tam tikrai veiklai. Liudas Vasaris nuolat kovoja tarp kunigo ir poeto pašaukimų.

Pasitenkinti, užtekti (pačiam sau).

Prasidėjus Vokietijos–SSRS karui 1941 m., pasitraukė į Sovietų Sąjungos gilumą (Almata, Maskva), kur toliau rašė propagandą.

Kristoferis yra patikimas faktų atžvilgiu, nes jis nemoka meluoti ir turi fenomenalią atmintį. Tačiau jis yra nepatikimas emocijų ir socialinių situacijų interpretavimo atžvilgiu, nes jų nesup...

Tradicinis visuomenės ar šeimos modelis, paremtas vyresniųjų autoritetu, vyro viršenybe ir griežtu šeimos ryšių bei tradicijų laikymusi.

Pasakotojas ir romano siela. Jis – tai visa „prarastoji karta“ viename asmenyje. Iš pradžių jautrus, poetiškas jaunuolis, svajojantis apie ateitį, kare jis priverstas tapti kietu, pragmatišku ir a...

Pavadinimas yra citata iš Arturo Konano Doilio apsakymo apie Šerloką Holmsą „Sidabras“ (Silver Blaze), kurioje Holmsas atkreipia dėmesį į tai, kad šuo naktį nelojo – tai ir buvo svarbiausias įkaltis...

Frazė „Mano vardas yra Marytė“ simbolizuoja tapatybės praradimą ir transformaciją. Vokiečių mergaitė Renatė, norėdama išgyventi ir pritapti Lietuvoje, turi išsižadėti savo vardo, kilmės ir tapti l...

Tipas: Nenaudėlis būras. Bruožai: Nusigyvenęs, nevalyvas būras, kurio troba apleista. Simbolizuoja visišką apsileidimą ir skurdą.

Visiško emocinio, fizinio ir protinio išsekimo būsena, kylanti dėl ilgalaikio streso, ypač dirbant su žmonėmis. Pavyzdys: Autorės liga ir sprendimas atsitraukti yra akivaizdus perdegimo sindromo p...

Neįprastas daiktų ar gamtos reiškinių suasmeninimas, suteikiant jiems žmogiškų savybių. Eilėraštyje „Tu nubusi“ vėjai „kalba“, o beržai „rankas ties“, taip sukuriant gyvos, aktyvios gamtos įspūdį.

Pasaulėžiūra, neigianti gyvenimo prasmę ir progresą. Mopasano kūryboje tai reiškiasi per mintį, kad pasaulį valdo aklos, nepažinios jėgos, o žmonės pasmerkti vienatvei.

Tipas: Inteligentija, idėjų žmogus. Bruožai: „Amžinas studentas“. Idealistas, kalbantis apie pažangą ir šviesią ateitį, bet pats nepraktiškas ir neveiklus. Atspindi to meto inteligenti...

Vasario draugas iš seminarijos, literatūros kritikas. Jis simbolizuoja drąsų, bekompromisį menininką, kuris anksti pasirenka kūrybos kelią ir atmeta kunigystę.

Vyresnioji Kyverienės dukra. Ji yra labiau pasitikinti savimi, „drūtesnė“. Aktyviai konkuruoja su motina ir seserimi dėl Liudviko dėmesio, tiki, kad būtent ji taps jo žmona.

Pats svarbiausias žodis Holdeno žodyne. Taip jis apibūdina beveik visus suaugusiuosius ir institucijas, kurias laiko netikromis, nenuoširdžiomis ir veidmainiškomis. Apsimetėlis jam yra tas, kuris...

Šiaulių miesto dalis, romane vaizduojama kaip specifinės subkultūros, darbininkų ir smulkių nusikaltėlių erdvė, kurioje galioja jėgos kultas.

Didelę įtaką kūrybai darė pietizmas – religinis judėjimas, pabrėžęs asmeninį pamaldumą, darbštumą, kuklumą, saikingumą ir pasitenkinimą Dievo duota dalia.

Malūno mechanizmo dalis, pro kurią byra sumalti miltai į maišą.

Pasirašė deklaraciją, kuria žymiųjų ponų žemė paskelbta visos liaudies nuosavybe (valstybės nuosavybe).

Natūralieji skaičiai, didesni nei 1, kurie dalijasi tik iš savęs ir iš vieneto (pvz., 2, 3, 5, 7, 11). Kristoferiui jie simbolizuoja tvarką ir logiką. Jis jaučiasi saugus, kai galvoja apie juos. R...

1904 m. sausio 17 d. Maskvos dailės teatre (MDT). Režisierius – Konstantinas Stanislavskis. Ši data sutapo su Čechovo 44-uoju gimtadieniu.

Pasakojimo būdas, kai įvykiai dėstomi veikėjo vardu („aš“), leidžiantis skaitytojui tiesiogiai pažinti jo jausmus ir mintis.

Tarnaitė, taupydama pinigus, atsisako maitinti jai patikėtą šunelį Pjero ir įmeta jį į šulinį. Tai žiaurus pasakojimas apie šykštumą, atsakomybę ir sąžinės graužatį.

Bendras pavadinimas bet kokiam kūriniui, skirtam vaidinti teatre.

Kūrinys išlieka aktualus, nes veidmainystė, manipuliacija ir aklas tikėjimas autoritetais yra amžinos žmogiškosios ydos, būdingos visų laikų visuomenėms.

Pjesė baigiasi tuo, kad šeima išvyksta iš namų, girdisi kirvių smūgiai, kuriais kertamas vyšnių sodas, o apleistame dvare lieka užmirštas senas tarnas Firsas. Tai simbolizuoja visišką senojo gyven...

Tipas: Nenaudėlis būras. Bruožai: Apsileidėlis, girtuoklis, lengvabūdis, apleidžiantis ūkį ir šeimą, pasiduodantis miesto pagundoms (pvz., Karaliaučiuje prageria arklį).

Butelis (gėrimo).

Tiesa, kuri atsiveria išlipus iš duobės. Simbolizuoja egzistencinę tuštumą, beprasmybę, niekį. Tai atšiauri realybė, nuo kurios duobės gyventojai slepiasi savo iliuzijose.

Ilgas eiliuotas kūrinys, pasakojantis istoriją (pvz., A. Baranausko „Anykščių šilelis“).

Jėgos struktūrų atstovai, kurie dažniau tampa grėsme nei pagalba. Jie muša vaikus „bananais“, grasina, o vėliau tardo pačią autorę. Jų veiksmai rodo sistemos neveiksnumą ir polinkį naudoti smurtą...

Žanos sūnus. Išlepintas ir savanaudis, jis tampa didžiausiu motinos skausmu ir finansinio žlugimo priežastimi.

Tipas: Neigiami personažai. Bruožai: Vaizduojami beveik vien satyriškai – išpuikę, žiaurūs, besaikiai, niekinantys būrus ir jų darbą.

Psichologas Kristoferio mokykloje. Jis kalbasi su Kristoferiu apie jo jausmus ir mąstymo būdą, bandydamas geriau jį suprasti. Jų pokalbiai atskleidžia Kristoferio požiūrį į logiką ir gyvenimą.

Buvęs Holdeno anglų kalbos mokytojas. Jis vienintelis iš suaugusiųjų bando nuoširdžiai padėti Holdenui, išklauso jį ir duoda patarimų. Tačiau jų susitikimas baigiasi dviprasmiškai, kai Holdenas pabund...

Tipas: Teismo antstolis. Bruožai: Jo vardas (pranc. Loyal – ištikimas) yra ironiškas. Jis atvyksta išmesti Orgono šeimos iš namų, tačiau tai daro su **perdėtu mandagumu ir veidmainišku p...

Buvęs ponios Širs vyras. Jis paliko savo žmoną ir išvyko į Londoną gyventi su Kristoferio motina Džude. Kristoferis iš pradžių įtaria jį nužudžius Velingtoną, norint atkeršyti buvusiai žmonai. Jo sant...

Pagyvenusi kaimynė, kurią Kristoferis apklausia tirdamas Velingtono mirtį. Ji yra maloni ir geraširdiška, bando susidraugauti su Kristoferiu. Būtent ji atskleidžia Kristoferiui tiesą apie jo motin...

Kristoferio mokyklos direktorė. Iš pradžių ji skeptiškai žiūri į idėją leisti Kristoferiui laikyti A lygio egzaminą, nes tai sukurtų precedentą, tačiau po pokalbio su Edu Būnu ji nusileidžia. Ji repre...

Tipas: Užsispyrusi senė. Bruožai: Ji, kaip ir jos sūnus Orgonas, yra visiškai apžavėta Tartiufu. Jos personažas parodo, kad patiklumas ir aklumas nepriklauso nuo amžiaus. Ji atkakliai gina...

Bunų kaimynė, nužudyto šuns Velingtono šeimininkė. Po Džudės išvykimo ji artimai bendravo su Edu, padėjo jam buityje. Jų santykiai nutrūko po ginčo, kuris tapo lemtingas Velingtonui. Ji yra pirmoji, k...

Kultūros kryptis, kuriai būdingas žaidimas tekstais, ironija, aukštosios ir populiariosios kultūros maišymas, ryškus ir Kmitos romane.

Antrasis Liucės vyras, turtingas Kauno verslininkas, kurio formalus ir bejausmis elgesys gilino Liucijos vienatvę.

Aukšto rango katalikų dvasininkas; romane pralotas Girvydas yra išsilavinęs, palankiai į Liudo Vasario talentą žiūrintis asmuo.

Tipas: Viežlybasis būras (moralinis idealas), kaimo seniūnas. Bruožai: Išmintingas, teisingas, darbštus, puoselėja lietuviškumą, moko ir barasi. Pagrindinis autoriaus idėjų reiškėjas. Žūsta tr...

Romane gausu etnografinių detalių, įskaitant liaudies tikėjimus, burtus ir prietarus (pvz., tikėjimas vaiduokliais, kaukais, pūkiais). Tai atspindi to meto žmonių pasaulėžiūrą.

Yra žinomas jo raštas sovietų saugumui dėl poeto Kazio Jakubėno antisovietinių pasisakymų, tapęs vienu iš kaltinimo punktų.

1930 m. išleido novelių rinkinį „Saulėlydis Nykos valsčiuje“, kuris jį iškart įtvirtino kaip talentingą prozininką.

Žanras, kuriam Mopasanas priskyrė romaną „Pjeras ir Žanas“. Pabrėžia ne išorinius įvykius, o vidinius veikėjų išgyvenimus ir psichologinę analizę.

Romanas, kuriame didžiausias dėmesys skiriamas veikėjų vidiniam pasauliui, jausmams, mintims, motyvams ir pasąmonės procesams analizuoti.

Buvęs laiškanešys, kariuomenėje tapęs sadistu. Jis simbolizuoja beprasmę ir žiaurią karinę sistemą, kurioje menkystos, gavusios valdžią, gali nebaudžiamai tyčiotis iš kitų. Jo dresūra naujokams ne...

Alus.

Duona, kepalas.

Trečiajame veiksme Varia, išgirdusi, kad dvaras parduotas, numeta raktų ryšulį ant grindų. Raktai simbolizuoja šeimininkės statusą, kontrolę ir atsakomybę. Jų numetimas yra simbolinis valdžios ir...

Žurnalistas, kurio linija rodo perėjimą nuo asmeninės laimės siekio prie solidarumo su kitais.

Paskirtas Lietuvių rašytojų sąjungos organizacinio komiteto pirmininku, aktyviai prisidėjo prie kultūros sovietizavimo.

Svarbus simbolis. Holdenui ši kepurė simbolizuoja individualumą, išskirtinumą ir savotišką apsaugą nuo išorinio pasaulio. Jis užsideda ją, kai nori jaustis saugesnis arba pabrėžti savo kitoniškumą...

Taip pašaipiai vadinti carinės Rusijos žandarai arba policininkai.

Meno kryptis, siekianti kuo tiksliau ir objektyviau pavaizduoti tikrovę. Mopasanas teigė, kad menininko tikslas – pateikti ne banalią gyvenimo fotografiją, o įtaigesnį, pilnesnį jo vaizdą.

Pasipuošęs, aprengtas.

Kontaktinė sporto šaka, kuri pagrindiniam veikėjui Rimantui tampa drausmės, ištvermės ir sąžiningų taisyklių mokykla.

„Vyšnių sodas“ laikomas vienu iš moderniojo teatro kertinių akmenų. Jis pakeitė požiūrį į dramos struktūrą, personažų kūrimą ir vaidybą, įtvirtindamas psichologinio realizmo principus.

Šaukti, garsiai kalbėti.

Dešimtajame dešimtmetyje paplitusi nusikalstama veikla – prievartinis pinigų rinkimas iš verslininkų už „apsaugą“.

Kelių dienų dvasinių pratybų, maldų ir apmąstymų laikotarpis, skirtas dvasiniam atsinaujinimui ir susikaupimui.

Mažosios Lietuvos lietuviai buvo evangelikai liuteronai, o tai lėmė pietizmo idėjų įtaką (darbštumas, saikingumas).

Literatūrinė struktūra, kai viena istorija (rėmas) įterpia kitą, pagrindinę istoriją. „Kuprelyje“ rėmas yra Igno apsilankymas malūne, o pagrindinis pasakojimas – Kuprelio meilės istorija.

Evos dukra, pagrindinė antrosios dalies veikėja. Jos vardu ir pasakojama istorija. Ji yra viena iš „vilko vaikų“, kuri keliauja į Lietuvą ieškoti maisto. Čia ji gauna Marytės vardą, kuris tampa jo...

Meninė priemonė, veiksmo sulėtinimas, siekiant padidinti įtampą. Būdinga Mopasano, o vėliau ir J. Biliūno novelėms.

Klausimas, kuriuo nesiekiama gauti atsakymo, o norima pabrėžti teiginį ar sukelti stiprią emociją. Eilėraštyje „Rudenio arimuos“ klausimas „Kam viena likai tu?“ pabrėžia vienišumo ir apleistumo ja...

Klasicizmo dramos veikėjas, kuris išsako autoriaus mintis ir pažiūras. „Tartiufe“ šį vaidmenį atlieka Kleantas.

Gydytojas, kuris įkūnija pareigą, sąžiningumą ir konkretų pasipriešinimą kančiai.

Pagrindinis romano veikėjas ir pasakotojas, išgyvenantis transformaciją iš Šiaulių Pietinio rajono „gatvės vaiko“ į mąstantį intelektualą.

Rūgštus vynas (vok. Weinessig).

Holdeno kaimynas Pensyje. Nepatrauklus, nevalyvus, įkyrus ir nemėgstamas vaikinas. Nors Holdenas iš jo nuolat šaiposi, Eklis simbolizuoja tokią pat vienatvę ir atstūmimą, kokį jaučia ir pats Holde...

Edo Buno kolega. Jis vaizduojamas kaip paprastas, šiek tiek šiurkštus darbininkas, kuris kartais erzina Kristoferį, prašydamas greitai atlikti sudėtingus matematinius skaičiavimus.

Ilga, sudėtinga istorija, kurioje daug veikėjų ir įvykių (pvz., O. Wilde „Doriano Grėjaus portretas“).

Pokario Rytprūsių gyventojų, ypač moterų ir vaikų, kova už išlikimą. Nagrinėjamos temos: badas, prievarta, žmogiškumo praradimas, vilties paieškos, motinos meilė, vaiko stiprybė.

Žanos tarnaitė ir „pieno sesuo“. Ji tampa Žiuljeno meiluže, bet vėliau, jau pasenusi ir praturtėjusi, grįžta slaugyti savo buvusios ponios. Simbolizuoja pragmatizmą ir ištikimybę.

Neteisėta Urtės duktė, paskutinė Šimonių giminės atžala. Ji gimsta kančioje ir auga kaip našlaitė, nuolat kentėdama nepriteklių, ligas ir artimųjų panieką. Jos likimas – **giminės tragedijos finalinis...

Evos vyras ir vaikų tėvas. Išėjo į karą ir negrįžo. Jo nebuvimas pabrėžia šeimos tragediją ir moterų paliktumą pokario chaose.

Kukli laukų gėlė, neatsiejama Lietuvos peizažo dalis. Eilėraštyje „Maironiui“ ji, kartu su slieku, tampa visiško nusižeminimo ir troškimo susilieti su gimtąja žeme simboliu.

Pasakojamosios tautosakos žanras, vaizduojantis nepaprastą įvykį arba aiškinantis pasaulio reiškinių kilmę.

Keliaujantis pamokslininkas pasaulietis, populiarus Mažosios Lietuvos liuteronų bendruomenėse. Anskis Šimonis tampa sakytoju, tačiau jo pamaldumas yra veidmainiškas.

Tvirta ir darbšti samdinė Roza, jaunystėje pagimdžiusi nesantuokinį vaiką, išteka už ūkininko ir vėliau įsivaikina savo pačios sūnų, niekam neatskleisdama paslapties. Tai pasakojimas apie **moters sti...

Literatūrinė technika, kuria siekiama kuo tiksliau perteikti nuolatinį, kartais chaotišką minčių, jausmų, pojūčių ir prisiminimų srautą veikėjo sąmonėje.

Pasakojimo technika, kuria siekiama kuo tiksliau atkurti veikėjo minčių, jausmų ir prisiminimų tėkmę. Romano stilius artimas šiai technikai, nes Holdeno pasakojimas nuolat šokinėja nuo vienos mint...

Gatvės realistas ir kovotojas. Iš pradžių neišskiriamas su broliu Kolia, vėliau tampa atkakliu išgyventoju. Jo bravūriškas šūksnis „Aš liksiu stoty!“ – tai ir pasidavimas, ir savotiškas maištas. J...

Pirmoji medicininės pagalbos vieta netoli fronto linijos. Dažnai tai buvo perpildyta ir chaotiška vieta, kurioje sužeistieji laukdavo eilėje, o gydytojai, neturėdami priemonių, dažnai galėjo tik a...

Svarbi kūrinio dalis. Sapnuose Kuprelis išgyvena tai, kas neįmanoma realybėje – prarastą laimę, šeimą. Sapnas tampa paguoda ir kančios šaltiniu.

Susigėdo, susidrovėjo. Pvz.: „Nuo jo ironingų juokų susisarmatijau.“

Istorinis periodas Sovietų Sąjungoje (maždaug 1964–1982 m.), pasižymėjęs ekonomine, socialine ir kultūrine stagnacija, ideologinės kontrolės sustiprėjimu po „atlydžio“. Pjesės atmosfera puikiai at...

Jauni, idealistai, autorės bendražygiai. Jie yra tylieji herojai, kurie kartu brenda į „dugną“. Gytis, vėliau tęsiantis darbą, simbolizuoja vilties tąsą. Jų buvimas rodo, kad net ir tamsiausiais l...

Paties žmogaus atliekamas savo psichinių būsenų ir išgyvenimų stebėjimas bei analizė. Tai pagrindinis Liudo Vasario savęs pažinimo būdas.

Graži ir populiari mergina, su kuria Holdenas eina į pasimatymą Niujorke. Ji mėgsta teatrą ir bendrauti, tačiau Holdenui atrodo paviršutiniška ir „apsimetėlė“. Jų pasimatymas baigiasi audringu gin...

Tipas: Viežlybasis būras. Bruožai: Pamaldus, tautiškai susipratęs, piktinasi keiksmais ir bedieviškumu. Įkūnija dorą, dievobaimingą lietuvį.

Dvasinė mokykla, rengianti būsimus kunigus. Romano pirmoje dalyje vaizduojamas griežtas ir uždaras gyvenimas seminarijoje.

Pirmasis romane aprašomas giminės patriarchas, lietuvis bajoras, gyvenantis dvare prie Įsros upės. Įkūnija senąją, išdidžią ir nesulenkiamą lietuvininkų dvasią, puoselėja neapykantą vokiečiams.

Auksaspalvio retriverio veislės šuniukas, kurį tėvas padovanoja Kristoferiui knygos pabaigoje. Sendis simbolizuoja naują pradžią ir tėvo bandymą atkurti pasitikėjimą. Šuo Kristoferiui suteikia dži...

Būsena, kai smegenys gauna per daug informacijos iš pojūčių (garso, vaizdo, lytėjimo) ir nebegali jos apdoroti. Kristoferis tai patiria miniose, triukšmingose vietose (pvz., Londono metro). Tai sukeli...

Nuoga lemputė simbolizuoja žiaurią tiesą ir realybę. Blanša negali jos pakęsti ir pridengia popieriniu gaubtu, kuris simbolizuoja iliuziją, magiją ir melą, kuriuo ji bando apsisaugoti.

Blanšos kelionė prasideda tramvajumi „Geismas“, o persėsti jai tenka į tramvajų „Kapinės“ (Cemeteries). Tai simbolizuoja jos gyvenimo kelią: geismas ją veda į dvasinę mirtį.

Blanša nuolat maudosi vonioje. Tai jos bandymas apsivalyti nuo praeities nuodėmių, purvo ir kaltės, tačiau šis apsivalymas yra tik laikinas ir paviršutiniškas.

Modernistinė meno srovė, kuriai būdinga užuominomis ir simboliais perteikti sudėtingas dvasines būsenas bei filosofines tiesas.

Tipas: „Mažas žmogus“. Bruožai: Kontoros tarnautojas, pramintas „dvidešimt dviem nelaimėm“. Komiškas ir graudus, nuolat patiriantis nesėkmes. Atspindi gyvenimo absurdą.

Tipas: Nykstanti aristokratija (komiškas variantas). Bruožai: Kaimynas dvarininkas. Amžinas optimistas, nuolat ieškantis, iš ko pasiskolinti, ir tikintis stebuklu, kuris jį išgelbės.

Meninė priemonė, kai susiejami skirtingų jutimų (regos, klausos, uoslės) pojūčiai. Pvz., „mėlyni pavasario rūkai“ – rega ir lytėjimas (vėsa).

Kristoferio mokytoja ir mentorė specialiojoje mokykloje. Ji yra viena iš nedaugelio žmonių, kuriais Kristoferis visiškai pasitiki. Siobenė moko Kristoferį socialinių įgūdžių, padeda jam suprasti e...

Įvykių seka kūrinyje. Paprastai tariant – kas po ko vyksta.

Mitinis veikėjas, Camus esė tapęs absurdo herojaus simboliu: jis žino savo darbo bergždumą, bet išsaugo sąmoningumą.

A. Camus esė, kurioje Sizifas, pasmerktas amžinai ridenti akmenį į kalną, tampa absurdo herojaus simboliu. Jo maištas ir laimė slypi sąmoningame savo likimo beprasmybės priėmime ir paniekoje dieva...

Rūkytas mėsos gaminys.

Rankogaliai, marškinių rankovės dalis ties riešu.

Tvartas, kluonas, daržinė.

Šykštus, menkas (apie kiekį).

Aprašymas: Vyriausiasis mulų varovas, rančos „princas“. Jis yra išmintingas, ramus, įgudęs ir visų gerbiamas. Jo autoritetas kyla ne iš jėgos, o iš kompetencijos ir orumo. Vaidmuo: Slimas yra...

Tipas: Nenaudėlis būras (įkūnija ydas). Bruožai: Įkūnytas tinginys, „tinginystės filosofas“, įrodinėjantis darbo žalą ir tingėjimo privalumus. Pričkaus vadinamas „šūdvabaliu“.

Herojaus būsena, kai jis dėl savo fizinės išvaizdos (kupros) ar jautrumo jaučiasi atstumtas, nesuprastas visuomenės.

Kūrybos bruožas, kai kritikuojama visuomenės santvarka, neteisybė, turtinė nelygybė, valdžios ar dvasininkijos piktnaudžiavimas. Žemaitė kritikavo dvarininkų ir valstiečių santykius, vyrų despotiz...

Justeino Gaarderio knyga apie filosofijos istoriją, kuri romane padeda Rimantui suprasti stoikų ramybę ir gyvenimo dėsnius.

Veikimas kartu su kitais ir dėl kitų, kai bendra nelaimė neleidžia likti tik stebėtoju.

Griežtos formos eilėraštis, sudarytas iš 14 eilučių (pvz., V. Šekspyro kūryboje).

Batai (skolinys).

Carinės Rusijos valdžios 1864–1904 m. vykdytas draudimas spausdinti, įvežti ir platinti lietuviškus leidinius lotyniškomis raidėmis. Romano veiksmas vyksta po šio laikotarpio, bet jo dvasia dar juntam...

Būrio širdis ir protas. Apie 40 metų amžiaus batsiuvys, turintis neįtikėtiną šeštąjį pojūtį išgyvenimui. Jis moka rasti maisto, numatyti apšaudymą ir, svarbiausia, suprasti jaunų kareivių sielas....

Blanšos sesuo ir Stenlio žmona. Ji yra tarsi tiltas tarp dviejų pasaulių – myli ir seserį, ir vyrą, tačiau galiausiai pasirenka Stenlio pasaulį.

Blanšos svainis, lenkų imigrantų palikuonis, fizinės jėgos ir primityvių instinktų įsikūnijimas. Jis atstovauja žiauriai, bet gyvybingai realybei.

Novelė vaizduoja žmogaus ir gamtos stichijos susidūrimą. Nesuvaldomas žirgas simbolizuoja pirmapradę jėgą, prieš kurią žmogus yra trapus.

Siužetas primena liaudies baladę – tragiška, paslaptinga istorija, kurioje aistrų valdomas herojus provokuoja likimą, o lemtis yra neišvengiama.

Kūrinys pasižymi ekspresionistine poetika. Tai pasireiškia per subjektyvų pasaulio matymą, hiperbolizuotus, dinamiškus vaizdus ir vidinės įtampos perteikimą.

Dvasinė stiprybė, gebėjimas oriai ištverti kančią ir likimo smūgius. Kuprelis, nors ir palūžta, galiausiai atranda savyje jėgų gyventi toliau, priimdamas savo skausmą.

Kūrinio skyriai numeruojami pirminiais skaičiais (2, 3, 5, 7, 11...), nes Kristoferiui patinka pirminiai skaičiai. Pasakojimas dažnai pertraukiamas Kristoferio apmąstymais apie matematiką, fiziką,...

Troba, gyvenamasis namas.

Pasakojimo būdas, kai įvykiai ir pasaulis vaizduojami per vieno veikėjo jausmų, minčių ir patirties prizmę. Viskas, ką sužinome apie Gundę, yra Kuprelio subjektyvus matymas.

Svarbiausias A. Čechovo dramaturgijos principas. Tai paslėpta, neišsakyta mintis ar jausmas, slypintis po personažų žodžiais. Tikroji drama vyksta ne dialoguose, o pauzėse, nutylėjimuose, gestuose...

Po dešimties metų, praleistų nelaisvėje, į namus grįžta jūreivis ir randa savo žmoną ištekėjusią už kito, auginančią vaikus. Tai subtili psichologinė drama apie **prarastą gyvenimą ir susitaikymą su l...

Pagrindinė romano tema. Holdenas jaučiasi atskirtas nuo visuomenės, šeimos, bendraamžių. Jis nesugeba arba nenori pritapti, todėl nuolat jaučiasi vienišas ir nesuprastas.

Dvasininkų apranga, romane simbolizuojanti luomo suvaržymus, asmenybės laisvės apribojimą ir Liudo Vasario vidinį kalėjimą.

Vyšnių sodas – tai daugialypis simbolis, reiškiantis prarastą grožį, aristokratišką praeitį, nekaltą vaikystę, Rusijos likimą ir neveiksnumo pasekmes.

Pasaulio harmonija ir Dievo tvarka, „viežlybumo“ idealas, darbas kaip pašaukimas, tautiškumo svarba, atsakomybė prieš Dievą ir bendruomenę, gamta kaip moralinis kompasas.

Matematika ir logika (tvarkos simbolis), Velingtono nužudymas (chaoso ir paslapčių simbolis), A lygio matematikos egzaminas (savarankiškumo ir ateities vilties simbolis).

Svečias.

Pasaulis. Pvz.: „Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą.“

Išdavystės ir patikrinimo simbolis. Tas, kuris apkaltino savanorius savanaudiškumu („jums už mūsų buvimą moka pinigus“) ir taip sukėlė pirmąją didelę stovyklos krizę. Tačiau jo veiksmai – tai ne p...

Bendras darbas, atliekamas drauge su kaimynais.

Procesas, kurio metu jaunas žmogus bando suprasti, kas jis yra, kokioms grupėms priklauso ir kokios yra jo tikrosios vertybės.

Sąmyšis, vargas, bėda. Pvz.: „Baisus tarapotas gali išeiti...“

Žemaitė rašė gyva, sodria žemaičių tarme. Nors vėliau jos kūriniai buvo suartinti su bendrine kalba, išliko daug tarmiškų žodžių, kurie suteikia tekstams autentiškumo ir ekspresijos.

Tipas: Veidmainis, apgavikas. Bruožai: Apsimeta šventuoliu, kad pasiektų materialinės gerovės ir patenkintų savo geismus. Meistriškai manipuliuoja žmonėmis, naudojasi jų patiklumu. Jo kalba ku...

Šventeiva, apgavikas, manipuliatorius. Jo vardas tapo bendriniu žodžiu, reiškiančiu veidmainį, prisidengiantį kilniais principais.

Atvykėlis ir savanorių telkėjas, keliantis sąmoningo moralinio pasirinkimo ir pagalbos be atlygio klausimą.

XIX a. pabaigos – XX a. pradžios laikotarpis, kai po spaudos draudimo lietuviai aktyviai kovojo už savo kalbos, kultūros ir tautinės tapatybės išsaugojimą. Tai svarbus romano fonas.

Rašė lietuviškai, puoselėjo gimtąją kalbą ir papročius germanizacijos sąlygomis. Siekė išsaugoti lietuvių tautinį savitumą.

Sena Žanos teta, kurios buvimo niekas nepastebi. Ji įkūnija tylią, nereikšmingą egzistenciją.

Evos vyro sesuo, protinga ir išsilavinusi moteris, rašytoja. Ji lieka malkinėje prižiūrėti vaikų, kol Eva ieško maisto. Atstovauja prarastam inteligentijos pasauliui ir kultūrai.

Balzakas Gorijo meilę vadina aistra, kuri užgožia viską. Tai nėra tiesiog meilė – tai fanatizmas. Gorijo gyvena tik dėl dukterų Anastazijos ir Delfinos. Jis joms atidavė visą turtą (po 800 000 frankų...

Mopasano teiginys, kad rašytojas turi atkurti ne pačią tikrovę, o asmeninę pasaulio iliuziją, kuri skaitytojui atrodytų įtikinamesnė už realybę.

Didžiausias rajūnas, šaltkalvis, kurio mąstymas paprastas ir žemiškas. Jam karas – tai pirmiausia badas ir neapykanta jį engusiems viršininkams, ypač Himelštosui. Tjadenas atstovauja paprastą žmog...

Kristoferio augintinė žiurkė. Tobis yra artimas Kristoferio draugas ir patikėtinis, teikiantis jam emocinę paguodą. Kelionėje į Londoną Tobis yra vienintelis Kristoferio palydovas, simbolizuojanti...

Socialinė nuostata, kad tikras vyras turi būti agresyvus, nerodyti jausmų ir dominuoti jėga, kurią romane kritikuoja autorius.

Apeiga, kurios metu iškerpamas plaukų kuokštelis nuo viršugalvio, simbolizuojanti įstojimą į dvasininkų luomą.

Dramos žanras, kuriame vaizduojamas neišsprendžiamas konfliktas ir herojaus žūtis arba dvasinis žlugimas.

Žanras, kuriame tragiški ir komiški elementai yra neatskiriamai susipynę. Pjesėje personažų kančia ir praradimai vaizduojami kartu su jų juokingu elgesiu ir absurdiškomis situacijomis, atspindint...

Mikas mirtinai sužalojamas laukinio žirgo. Jo mirtis yra ne pralaimėjimas, o makabriškas triumfas – jis miršta pasiekęs tai, ko labiausiai troško.

Mikas atstovauja jaunatvės maksimalizmui – norui peržengti ribas, patirti gyvenimo pilnatvę, net jei ta patirtis trunka tik akimirką ir veda į žūtį.

Išsigelbėjimo ir judėjimo simbolis. Tačiau pjesėje jis egzistuoja tik kaip garsas, pranešimas per garsiakalbį – tuščias pažadas, kuriuo niekas iš tiesų nebetiki.

Psichologinis reiškinys, kai auka užmezga stiprų emocinį ryšį su savo skriaudėju. Perkeltine prasme, vaikų santykis su gatve yra trauminis – ji juos žaloja, bet kartu yra vieninteliai jų „namai“, kuri...

Pasirašė deklaraciją, kuria pakeista valstybės santvarka iš nepriklausomos respublikos į Sovietinę Socialistinę Respubliką.

Istorinis laikotarpis Prancūzijoje (1870–1940 m.), kurio socialinė ir politinė aplinka yra daugelio Mopasano kūrinių, ypač romano „Mielas draugas“, veiksmo fonas.

Romane dažnai reiškia atskirtį nuo artimųjų, įprasto gyvenimo ir ateities, o ne vien politinį ištrėmimą.

Klasicizmo dramaturgijos reikalavimas, kad pjesės veiksmas vyktų vienoje vietoje, truktų ne ilgiau nei parą ir turėtų tik vieną siužeto liniją.

Miko troškimas yra absoliutus, egzistencinis, pranokstantis baimę ir racionalų mąstymą. Jam reikia ne šiaip joti, bet joti „pasiutusiu“, „laukinis“ žirgu.

Paslaptingas, liūdnas garsas, pasigirstantis du kartus (antrame ir ketvirtame veiksmuose). Jis simbolizuoja senojo pasaulio pabaigą, neišvengiamą lūžį, artėjančią katastrofą ir praradimą. Tai yra...

Vargai, darbai, rūpesčiai. Pvz.: „Ir žiemos šaltos trūsus pargraudama juokės.“

Masyvus ir ilgalaikis artilerijos apšaudymas, skirtas sunaikinti priešo gynybą prieš pėstininkų ataką. Būtent tokioje ugnyje Paulius ir jo draugai praleisdavo ištisas paras, laukdami nežinioje.

Viena iš Krizo dukterų. Jos likimas atspindi moralinį ir socialinį nuosmukį. Suvedžiota turtingo ūkininko sūnaus Miko Sobrio, ji tampa atstumta, patiria pažeminimą ir miršta skurde.

Vaizduotė. Pvz.: „Ilgo laiko vaidentuvės auginti vaizdai nubluko...“

Vainikas (vestuvių apeigose, pavyzdžiui).

Prievaizdas, ūkvedys (germanizmas).

Senovinis žemės ploto matas, lygus maždaug 21 hektarui. Turėti „du valakus“ reiškė būti pasiturinčiu ūkininku.

Tipas: Įsimylėjęs jaunuolis. Bruožai: Marianos sužadėtinis. Kaip ir Mariana, yra valdomas jausmų, greitai įsižeidžia ir yra pavydus. Tačiau pjesės pabaigoje jis parodo savo **kilnumą ir iš...

Tipas: Tarpinė grandis, auka. Bruožai: Ranevskajos 27-erių įdukra. Praktiška, darbšti, bet nelaiminga ir socialiai pažeidžiama. Įstrigusi tarp senojo ir naujojo pasaulio, ji neatranda savo...

Klierikas, kuris pasitraukė iš seminarijos ir romane simbolizuoja tėvų nusivylimą bei visuomenės pasmerkimą.

Lopachino plane minimi būsimi gyventojai, kurie išsinuomos sklypus sodo vietoje. Jie simbolizuoja naują viduriniąją klasę, kuri vertina ne grožį, o praktišką poilsį. Jų atėjimas reiškia senosios k...

Trapumo ir dvasinio tyrumo simbolis. Fiziškai pats silpniausias, „jo kaklas buvo plonesnis, nei mano riešas“, tačiau dvasiškai pats jautriausias. Jis – autorės meilės ir rūpesčio išbandymas ir įro...

Žmogus ar kita būtybė, veikianti literatūros kūrinyje.

Moljeras kuria apibendrintus socialinius ir psichologinius tipus, kurie įkūnija vieną dominuojančią savybę ar ydą (pvz., Tartiufas – veidmainį, Orgonas – patiklų kvailį).

Grįžęs dirbo LSSR rašytojų sąjungos valdybos pirmininku (nuo 1945 m.), redagavo žurnalą „Pergalė“, tęsė aktyvią politinę veiklą.

Konkreti vieta – Vyžlaukio valsčius, kuriame gyveno ir dirbo Donelaitis. Svarbi gamtos erdvė – laukai, pievos, miškai.

Aprėpia vienerius metus, nuosekliai einant per visus keturis metų laikus. Tai atspindi žemdirbio gyvenimo ritmą.

Didžioji dalis veiksmo vyksta Svindone (Swindon), Anglijoje. Vėliau veiksmas persikelia į Londoną.

Veiksmas vyksta pokario Rytprūsiuose (dabartinė Kaliningrado sritis), kuriuos okupavo ir niokojo Sovietų Sąjungos kariuomenė, ir Lietuvoje, kuri badaujantiems vokiečiams atrodė kaip išsigelbėj...

Finansinis dokumentas, kuriuo vienas asmuo įsipareigoja sumokėti kitam tam tikrą sumą nustatytą dieną. Romane vekseliai yra nuolatinė problema. Anastazija de Resto yra priversta pasirašinėti vekselius...

Pudelio veislės šuo, priklausęs poniai Širs. Jo brutalus nužudymas sodo šakėmis tampa istorijos katalizatoriumi, paskatinančiu Kristoferį pradėti tyrimą, kuris atskleidžia giliai slypinčias šeimos...

Gorijo pravardė ir buvusi profesija. Revoliucijos metais jis sugebėjo pasinaudoti badu ir grūdų trūkumu, kad sukauptų milžinišką turtą prekiaudamas miltais ir makaronais. Tai rodo, kad jis buvo apsukr...

Didžioji romano dalis yra Kuprelio ilgas, atviras pasakojimas apie savo gyvenimą ir jausmus, artimas monologui-išpažinčiai.

Esmis veikėjo asmenybės pokytis; Rimanto atveju tai perėjimas nuo materialių vertybių prie dvasinių ir intelektualinių ieškojimų.

Pagrindinė romano ašis – kontrastas tarp Kuprelio luošo, atstumiančio kūno ir jo turtingos, gražios, talentingos sielos.

Doras, padorus, tvarkingas, mandagus. Teigiamo herojaus savybė.

Katalikų dvasininkas, klebono padėjėjas parapijoje. Antroje romano dalyje Liudas Vasaris dirba vikaru Kalnynų parapijoje.

Žanos vyras. Išoriškai žavus, tačiau iš tikrųjų godus, ciniškas ir ištvirkęs vyras, sugriovęs Žanos gyvenimą.

Krizo sūnus, paskutinis Šimonių ūkio paveldėtojas. Jis yra silpno charakterio, pasiduodantis piktos ir godžios žmonos Etmės įtakai. Tragiškai įsipainioja į žmonos nusikaltimą.

Literatūros kūrinio pasakotojas, kuris stebi veikėjus iš šalies, žino jų mintis, praeitį bei ateitį ir vertina jų veiksmus iš laiko perspektyvos.

Vargonų choras – pakyla bažnyčios gale, viršuje, kur stovi vargonai.

Tylusis, bet galingas veikėjas. Tai žmonės stotelėje, kurie „nužvelgia nuo galvos iki kojų“; tai tie, kurių žvilgsnių Vasia bijo valgykloje. Jie nesmurtauja fiziškai, bet jų smerkimas, įtarumas ir...

Lotyniška frazė („Gyvuosius apraudu, mirusiuosius šaukiu“), tapusi Putino garsiausio pasipriešinimo eilėraščio pavadinimu.

Holdeno kambario draugas Pensyje. Išoriškai patrauklus ir populiarus sportininkas, bet, Holdeno akimis, „slaptas nevala“ ir paviršutiniškas žmogus, kuris nesupranta jausmų gilumo. Jų konfliktas dė...

Centrinis ir daugialypis pjesės simbolis. Jis reiškia: prarastą grožį ir aristokratišką praeitį (Ranevskajai), vaikystės nekaltumą, baudžiavos naštą (Trofimovui), **nepraktiškumą ir ekonom...

Lietuvių poetas egzistencialistas, kurio poezija romane tampa pirmuoju Rimanto impulsu ieškoti gilesnės gyvenimo prasmės.

Liucijos sūnus, kurio mirtis tampa galutiniu lūžiu ir priežastimi motinos apsisprendimui pasitraukti iš gyvenimo.

Įsakymą, priedermę (iš hebrajų zkhun).

Maisto atsargos žiemai. Pvz.: „Todėl tu kasmets, supliurpęs visą zopostą, / Blogs ir pusgyvis velkies į baudžiavą mielą.“

Laiku, momentu.

Apdovanotas, pagerbtas (germanizmas, iš gefestet).

Upė (dab. Įsrutis), prie kurios stovėjo senasis Šimonių bajorų dvaras. Romane ji tampa prarastos „auksinio amžiaus“ tėviškės simboliu.

1951 m. režisieriaus Elija Kazano (Elia Kazan) filmas pagal pjesę, kuriame pagrindinius vaidmenis atliko Marlonas Brando (Stenlis) ir Vivjena Ly (Blanša), tapo kino klasika ir laimėjo keturis...

Piniginė (skolinys iš lenkų kalbos).

Kaimo seniūnas, prievaizdas (pvz., Pričkus).

Tipas: Susvetimėjęs žmogus. Bruožai: Guvernantė. Ekscentriška, vieniša, neturinti praeities. Jos triukai – būdas pabėgti nuo egzistencinės tuštumos. Simbolizuoja žmogaus vienišumą modernia...

Šeima, namų ūkio gyventojai (įskaitant samdinius).

Autentiška regioninė tarmė su specifine tartimi ir trumpinamomis galūnėmis, kuria parašytas visas romanas siekiant suteikti tekstui gyvumo.

Gajevas pirmajame veiksme sako iškilmingą kalbą spintai, vadindamas ją „brangia, gerbiama spinta“. Ji simbolizuoja nejudrią, sustabarėjusią praeitį, daiktų pasaulį, kuris aristokratams yra svarbes...

Smuklininkas.

Kūrinio pradžioje aprašomas senas arklys simbolizuoja ištikimybę, praėjusį laiką ir neišvengiamą praradimą, paruošdamas skaitytoją pagrindinei temai.

Tikro kunigo idealas romane – asketiškas, nuoširdus ir visą save parapijiečiams atiduodantis dvasininkas.

Svirnas, sandėlis.

Artilerijos sviedinys, pripildytas metalo rutuliukų, kuris sprogdavo ore virš priešo apkasų ir lydavo mirtina skeveldrų kruša. Tai buvo vienas pagrindinių pėstininkų žudymo įrankių.

Masiškai gaminama prekė, kopija ar klastotė; romane ši sąvoka simbolizuoja viską, kas yra netikra ir paviršutiniška.

Mėšlavabalis; perkeltine prasme – niekšas, tinginys (Pričkaus kreipinys į Slunkių).

Kaimo seniūnas, prievaizdas (germanizmas, sinonimas „šaltyšiui“).

Šventas; taip pat gali reikšti šventraštį, Bibliją.

Dvaro ar ūkio prižiūrėtojas, valdytojas.

Pagrindinė veikėja, naivi ir jautri aristokratė. Jos gyvenimas – tai prarastų iliuzijų ir nuolatinių nusivylimų istorija.

„Metai“ yra epinė didaktinė poema. Epinė – nes pasakoja apie įvykius ir veiksmo eigą. Didaktinė – nes turi aiškų tikslą mokyti ir auklėti skaitytoją, perteikiant moralines ir religines idėjas.

Specifinė tam tikros socialinės grupės kalba; romane gausu dešimtojo dešimtmečio jaunimo, turgininkų ir nusikaltėlių vartotų žodžių.

Pirminės įšventinimo į dvasininkus apeigos, po kurių klierikas dar laikomas laisvu ir gali bet kada pasitraukti iš dvasinio kelio.

Nematomas vaikas. Tas, kurio per pusantrų metų niekas neaplankė ir kurio dėl „bjaurumo“ neėmė į jokią stovyklą. Jis įkūnija visišką apleistumą. Jo nuoširdus pasakojimas apie pavogtus troškinius ir nor...

Du rusų kareiviai, prižiūrintys tiltą. Jų poelgis – šaudymas į per ežerą bėgančius vaikus – atskleidžia okupantų žiaurumą ir visišką nužmogėjimą.

Romane atvirai vaizduojamas sovietų karių žiaurumas: prievartavimai, žudymai, plėšimai. Vaikai tampa šių įvykių liudininkais, o tai negrįžtamai pažeidžia jų psichiką.

Tipas: Neigiamas ponų pavyzdys. Bruožai: Valsčiaus viršininkas, kuris be jokio realaus pagrindo įsako mirtinai sumušti Pričkų, atskleisdamas baudžiavos žiaurumą ir savivalę.

Motinos dovanotas žiedas, kurį Kuprelis įteikia Gunde, yra meilės, ištikimybės ir vilties simbolis, turintis magiškos galios.

Kūrinio struktūra, kai jo pradžia ir pabaiga sutampa arba yra labai panašios. Eilėraštyje „Tu nubusi“ pasikartojanti eilutė „Tu nubusi vidury nakties“ įrėmina kūrinį ir sustiprina pagrindinę mintį...

Poemos „Eglė žalčių karalienė“ veikėjas, žalčių karalius, Baltijos dvasia. Jis simbolizuoja mitinį, paslaptingą gamtos pasaulį, kurio meilė peržengia žmogiškojo ir gamtiškojo pasaulių ribas.

Laukinis, nesutramdomas žirgas, ant kurio Mikas pasiryžta joti, vadinamas Veiverio treigiu.

Valstietiškas, kaimiškas (iš žodžio žiponas – viršutinis drabužis).

Tautosakai būdingas meninis principas, kai gamtos reiškiniai gretinami su žmogaus jausmais ir likimu. S. Nėries kūryboje gamta tampa vidinio pasaulio veidrodžiu, atspindinčiu džiaugsmą, liūdesį ar...

Karas ir badas žmones priverčia elgtis žvėriškai, kad išgyventų. Motinos, bėgančios nuo kareivių su bulvių lupenų maišeliu, lyginamos su vilkėmis. Vaikai, matę per daug mirčių, praranda jautrumą.

Kas sako: Stenlis (VIII scena). Reikšmė: Ši frazė atspindi Stenlio patriarchalinį požiūrį į šeimą ir pasaulį. Jis tiki, kad namai yra jo karalystė, kurioje jis nustato taisykles ir reikalauja...

Kas sako: Blanša (III scena). Reikšmė: Ši citata puikiai iliustruoja Blanšos norą paslėpti tiesą. Nuoga lemputė jai yra negailestingos, viską demaskuojančios realybės simbolis, todėl ji ją...

Kas sako: Blanša (IX scena). Reikšmė: Tai Blanšos gyvenimo kredo. Ji atmeta žiaurią tikrovę ir renkasi gyventi iliuzijų, melo ir fantazijų pasaulyje, nes tik jis padeda jai išgyventi. Ji tiesa...

Kas sako: Blanša (XI scena). Reikšmė: Tai paskutinė Blanšos frazė, ištariama, kai ją išveda gydytojas. Ji atskleidžia visą jos gyvenimo tragediją: ji visą laiką ieškojo apsaugos ir meilės iš s...

Moljero sukurtas komedijos žanras, kuriame komiškos situacijos ir juokingi personažai naudojami rimtoms socialinėms ir moralinėms problemoms analizuoti.

Diubua šeimos plantacijos pavadinimas, prancūziškai reiškiantis „Graži svajonė“. Jos praradimas simbolizuoja senųjų Pietų pasaulio ir Blanšos svajonių žlugimą.

Tuo metu vartotas žargono žodis, reiškiantis homoseksualų asmenį.

Kas sako: Junisė (XI scena). Reikšmė: Šiais žodžiais Junisė guodžia Stelą po to, kai Blanša išvežama. Tai atspindi pragmatišką ir bekompromisę Eliziejaus laukų filosofiją: išgyvenimas yra svar...

Viena garsiausių Mopasano fantastinių novelių, vaizduojanti proto irimą ir kovą su nematomu, valią užvaldančiu padaru. Kūrinys atspindi paties autoriaus baimes ir ligos progresą.

Kas sako: Stenlis (I scena). Reikšmė: Tai Stenlio komentaras apie alkoholį, kai Blanša teigia retai jį vartojanti. Ši frazė yra ankstyvas ženklas, kad Stenlis mato kiaurai Blanšos apsimetinėji...

Garsi novelė apie moterį, kuri praranda pasiskolintą vėrinį ir dešimt metų sunkiai dirba, kad jį atpirktų, o vėliau sužino, kad jis buvo netikras. Tai tuštybės ir ironiško likimo pavyzdys.

Institucinio smurto įsikūnijimas. Atvykusios ne padėti, o „likviduoti“, jos tampa absurdo teatro režisierėmis. Jų klausimai („gal jums čia valgyt neduoda?“), priekabės dėl formalių smulkmenų (kvad...

Neformali studentų teatro grupė Vilniaus dailės institute, kurios nariai buvo A. Ambrasas ir R. Midvikis. Šiame teatre įvyko pjesės „Duobė“ premjera. Tai buvo **laisvos minties ir meninio pasipriešini...

Kas sako: Blanša (I scena). Reikšmė: Tai alegorinė jos gyvenimo kelio metafora. Aistra (geismas) ją atvedė į dvasinę ir socialinę mirtį (kapinės), o galutinė stotelė – ironiškas „rojus...

Kas sako: Stenlis (X scena). Reikšmė: Šią frazę Stenlis ištaria prieš išprievartaudamas Blanšą. Ji reiškia, kad jų susidūrimas – brutalios jėgos ir trapaus grožio – buvo neišvengiamas nuo pat...

Garsiausias Mopasano romanas (1885 m.), pasakojantis apie ciniško jaunuolio karjerą per moteris Paryžiaus aukštuomenėje.

Tuo metu populiarus žargono žodis, reiškiantis aistringą bučiavimąsi ir apsikabinimus.

Novelė, išspausdinta 1880 m., kuri Mopasanui atnešė visuotinį pripažinimą. Joje atskleidžiamas visuomenės veidmainiškumas Prancūzijos–Prūsijos karo fone.

Psichologinis romanas (1888 m.), kurio įžanga yra svarbus Mopasano estetinių pažiūrų manifestas.

Autentiškas S. Nėries karo metų eilėraščių rinkinio pavadinimas. Tai tragiškos išpažinties, kaltės ir tėvynės ilgesio kupina poezija, kurią sovietinė cenzūra išleido pakeistu pavadinimu „Lakštinga...

Dažniausiai sarkastiškai vartojamas žodis apibūdinti vaikiną, kuris laikomas geru, dosniu ar šauniu.

Žmonės, kurie iš smalsumo atgręžia galvas ir spokso į ką nors neįprasto.

Apgaudinėti, meilikauti, sakyti netiesą siekiant įtikinti arba sužavėti pašnekovą.

Slapta lietuvių klierikų draugija seminarijoje, kurios tikslas – lavintis, puoselėti lietuvybę ir ruoštis visuomeniniam darbui. Jos nariu tampa ir Vasaris.

Garsiausia Moljero komedija, demaskuojanti religinę veidmainystę ir aklumo bei patiklumo pavojų. Dėl aštrios kritikos buvo uždrausta 5 metus.

Reiškia plepėti apie niekus, kalbėti tuščias, paviršutiniškas kalbas siekiant prastumti laiką.

Avangardistinis kairiųjų pažiūrų rašytojų žurnalas. S. Nėries prisijungimas prie šio judėjimo reiškė jos atsiribojimą nuo katalikiškosios kultūros ir posūkį į socialinę tematiką bei prokomunistine...

Kas sako: Mičas (IX scena). Reikšmė: Mičas ištaria šiuos žodžius, kai sužino tiesą apie Blanšos praeitį. Tai atskleidžia to meto visuomenės dvigubus standartus: moters vertė matuojama jos „šva...

Pirmasis Mopasano romanas (1883 m.), kuriame vaizduojamas tragiškas moters likimas ir sudužusios viltys. Jame rūsti būties analizė nenustelbia gerumo apraiškų.

Istorinis terminas, apibūdinantis Rytų Prūsijos vaikus (daugiausia vokiečius), kurie Antrojo pasaulinio karo pabaigoje ir po jo, praradę tėvus ir namus, klajojo po miškus ir kaimus, ieškodami maisto i...

Garsi Mopasano novelė apie valstietį, neteisingai apkaltintą vagyste. Šios novelės semiotinę analizę atliko A. J. Greimas.

Kas sako: Stela (IV scena). Reikšmė: Taip Stela paaiškina Blanšai, kodėl ji lieka su Stenliu net po to, kai jis ją sumušė. Ši frazė pabrėžia, kad jų santykiai yra pagrįsti pirmaprade fizine ai...