Sąvokų žodynas
Visi svarbiausi terminai ir jų paaiškinimai vienoje vietoje.
Terminai: 5,528 • Kortelės: 7,173
V
Čekų dramaturgas, disidentas, vienas iš „Chartijos 77“ įkūrėjų. Po Aksominės revoliucijos tapo paskutiniu Čekoslovakijos ir pirmuoju Čekijos prezidentu.
Latvijos vadovo Karlio Ulmanio titulas, simbolizuojantis vienvaldystę ir atitinkantis lietuvišką „Tautos vadą“.
Lietuvos užsienio politikos kryptis po 1990 m., pasibaigusi naryste Europos Sąjungoje ir NATO 2004 metais.
XVI a. viduryje LDK įvykdyta žemės reforma, kuria valstiečių žemė buvo išmatuota ir padalyta standartiniais sklypais – valakais. Tai leido efektyviau rinkti mokesčius, įtvirtino baudžiavą ir r...
Lietuvos Respublikos Prezidentas; siejamas su atkurtos valstybės raida ir euroatlantine integracija.
Demokratinis principas, pagal kurį įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžios turi veikti atskirai viena nuo kitos.
Siekis valstybės valdžią išskirti į įstatymų leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo galia.
Vilniaus vyskupas; programoje siejamas su Vilniaus akademijos kūrimu ir Lietuvos europeizacija.
Viena iš revoliucijos priežasčių, kilusi dėl nepalankių baudžiavos panaikinimo sąlygų ir didelių mokesčių už žemę.
Rusijos imperijos parlamentas, kurio nariai po caro nuvertimo suformavo Laikinąją vyriausybę.
1942 m. nacių vadovų susitikimas, kuriame buvo suderintas „Galutinio sprendimo“ – sistemingo visų Europos žydų naikinimo – planas.
Radikali dešiniųjų organizacija Estijoje (Laisvės kovų dalyvių sąjunga), kurios auganti įtaka tapo pretekstu K. Piatso perversmui.
Slapta lietuviška mokykla kaimo sodyboje, kurioje vaikai buvo mokomi gimtosios kalbos ir tikėjimo tiesų draudimo laikotarpiu.
Lietuvių inteligentų grupė, susibūrusi apie laikraštį „Varpas“ ir skatinusi tautinį bei politinį sąmoningumą.
1955 m. sukurtas karinis Rytų bloko aljansas, vadovaujamas SSRS. Tai buvo atsakas į VFR (Vakarų Vokietijos) priėmimą į NATO. Organizacija naudota ir vidaus neramumams bloke malšinti.
Visuomenė, kurioje ekonomikos varomoji jėga yra didelis prekių ir paslaugų vartojimas, dažnai skatinamas reklamos ir kreditų.
1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba pasirašė aktą, skelbiantį nepriklausomos, demokratinės Lietuvos valstybės atkūrimą. Laikoma modernios Lietuvos valstybės pradžia.
1918 m. Lietuvos Tarybos pasirašytas dokumentas, kuriuo paskelbta apie nepriklausomos, demokratinės Lietuvos valstybės atkūrimą su sostine Vilniuje.
1917 m. pradžioje Petrograde prasidėjęs masinis sukilimas, dėl kurio buvo nuversta Rusijos monarchija.
Pirmoji iš dviejų 1917 m. revoliucijų, kurios metu buvo nuverstas caras Nikolajus II ir panaikinta monarchija. Pagrindinė varomoji jėga buvo buržuazija.
Portugalų jūrų keliautojas; programoje siejamas su jūrų kelio į Indiją atradimu.
1815 m. birželio 18 d. įvykęs mūšis Belgijoje, kuriame Napoleonas buvo galutinai sutriuškintas Didžiosios Britanijos ir Prūsijos pajėgų.
Nedidelė teritorija Romos mieste, kurioje įsikūrė popiežius po to, kai 1870 m. Italijos kariuomenė užėmė Popiežiaus sritį.
Visuotinis Katalikų Bažnyčios vyskupų susirinkimas, skirtas Bažnyčios atnaujinimui (aggiornamento) ir prisitaikymui prie modernaus pasaulio iššūkių.
Sąvoka, kuria popiežius Pijus IX apibūdino save po 1870 m., atsisakydamas pripažinti naująją Italijos valdžią ir užsidarydamas Vatikane.
Sovietų okupacinėje zonoje 1949 m. įkurta socialistinė valstybė, priklausiusi Rytų blokui.
Demokratinė Vokietijos valstybė, gyvavusi po imperijos žlugimo iki nacių atėjimo į valdžią 1933 m.
Svarbus šiaurės rytų Italijos regionas, kuris buvo prijungtas prie Italijos karalystės 1866 m. po karo su Austrija.
1956 m. vykęs tautos pasipriešinimas komunistiniam režimui ir sovietų įtakai, kurį brutaliai numalšino Sovietų Sąjungos kariuomenė.
Po Pirmojo pasaulinio karo nustatyta tarptautinių santykių ir valstybių sienų tvarka Europoje.
1919 m. pasirašyta sutartis, oficialiai užbaigusi Pirmąjį pasaulinį karą ir nustačiusi naujas valstybių sienas, pagal kurią Klaipėdos kraštas buvo atskirtas nuo Vokietijos.
Prancūzijos karalių rūmų vieta, kurioje simboliškai buvo paskelbta Vokietijos imperija, siekiant pažeminti Prancūziją.
1648 m. pasirašytos sutartys, užbaigusios Trisdešimties metų karą. Įtvirtino valstybės suvereniteto ir teritorinio vientisumo principus, laikomos modernios tarptautinių santykių sistemos p...
Vakarinėje Vokietijos dalyje 1949 m. įkurta demokratinė valstybė, orientuota į Vakarų pasaulį ir rinkos ekonomiką.
SSRS užsienio reikalų liaudies komisaras, 1940 m. birželio 14 d. įteikęs ultimatumą Lietuvai.
Visuomenės grupė, kuriai priklauso kvalifikuoti specialistai (gydytojai, inžinieriai), tarnautojai ir smulkieji verslininkai.
Po L. Żeligowskio puolimo 1920–1922 m. Vilniaus krašte egzistavęs marionetinis valstybinis darinys, vėliau prijungtas prie Lenkijos.
Valstybės suvienijimo procesas, kurį įgyvendina ne tauta per revoliuciją, o valdovai ir vyriausybė naudodami armiją.
1814–1815 m. vykęs Europos valstybių vadovų susitikimas, skirtas pertvarkyti žemyną po Napoleono karų. Pagrindiniai tikslai – restauracija, legitimizmas ir jėgų balanso sukūrimas.
Valstybės finansuojami projektai (pvz., kelių, tiltų, mokyklų statyba), kuriuose samdomi bedarbiai, siekiant mažinti nedarbą ir stimuliuoti ekonomiką krizių metu.
Politinė strategija sušvelninti cenzūrą, leidusi visuomenei atviriau kalbėti apie sistemos trūkumus bei istorinę tiesą.
1944 m. suformuotas savanorių karinis junginys (vad. P. Plechavičius) kovai su sovietų diversantais, vėliau likviduotas nacių.
JAV visuomenėje po Vietnamo karo kilęs ilgalaikis nenoras ir baimė įsitraukti į naujus karinius konfliktus užsienyje.
Istorinė britų politikų grupė, rėmusi parlamento galią ir reformas, vėliau tapusi Liberalų partijos pagrindu.
Pjemonto-Sardinijos valdovas, o nuo 1861 metų – pirmasis suvienytos Italijos karalystės karalius.
XIX a. Didžiosios Britanijos klestėjimo ir galybės laikotarpis, pavadintas tuo metu valdžiusios karalienės Viktorijos vardu.
Prūsijos karalius iš Hohencolernų dinastijos, kuris 1871 m. Versalyje buvo paskelbtas pirmuoju Vokietijos imperatoriumi (kaizeriu).
Nyderlandų ir Anglijos valdovas; siejamas su konstitucinės monarchijos ir valdžios ribojimo raida.
Žydų religinis autoritetas; programoje siejamas su Lietuvos žydų kultūra ir LDK konfesiniu pliuralizmu.
XVIII a. Vilniuje gyvenęs iškilus žydų rabinas, Talmudo ir Toros komentatorius, vienas didžiausių visų laikų judaizmo autoritetų. Dėl jo veiklos ir įkurtos ješivos (dvasinės akademijos) Vilnius tapo p...
1943 m. rugsėjo 23 d.
1917 m. rugsėjį vykęs lietuvių atstovų suvažiavimas, suformulavęs nepriklausomybės programą ir išrinkęs Lietuvos Tarybą.
Įkurtas 1579 m. jėzuitų ordino iniciatyva kaip Vilniaus Akademija. Tai buvo pirmoji aukštojo mokslo įstaiga Rytų Europoje, tapusi svarbiausiu mokslo, švietimo ir kultūros centru, rengusiu viet...
Visuomeninė organizacija, kuri tarpukariu skleidė idėją, kad Lietuva negali egzistuoti be savo istorinės sostinės Vilniaus.
JAV prezidento Vudro Vilsono užsienio politikos doktrina, pagrįsta tikėjimu, kad taiką galima užtikrinti per demokratiją, laisvą prekybą, tautų apsisprendimo teisę ir tarptautinių organizacijų vei...
Fizikas ir visuomenės veikėjas; siejamas su Pirmosios Lietuvos Respublikos mokslo modernėjimu.
Gydytojas, rašytojas, publicistas, laikraščio „Varpas“ įkūrėjas ir redaktorius. Jis parašė „Tautišką giesmę“, tapusią Lietuvos himnu. Kudirka įkūnijo modernaus, išsilavinusio ir patriotiško lietuv...
Lietuvos komunistų veikėjas, vadovavęs bolševikų sukurtai marionetinei Lietuvos sovietinei vyriausybei.
Olandų dailininkas postimpresionistas, išgarsėjęs ryškiomis spalvomis ir ekspresyviais potėpiais, kurie perteikė jo asmeninius išgyvenimus.
Olandų tapytojas, postimpresionizmo atstovas. Pasižymėjo emocingu, ekspresyviu stiliumi, ryškiomis spalvomis ir matomais potėpiais. Jo kūryba padarė milžinišką įtaką XX a. menui.
Didžiosios Britanijos premjeras Antrojo pasaulinio karo metu. Buvo griežtas nuolaidžiavimo politikos kritikas ir vienas svarbiausių Antihitlerinės koalicijos lyderių.
Vokietijai pavaldi autoritarinė vyriausybė pietinėje Prancūzijoje, veikusi 1940–1944 metais po Prancūzijos kapituliacijos.
Jakobinų valdžios institucija, turėjusi neribotas galias organizuoti šalies gynybą ir slopinti vidaus sukilimus.
Idėja, kad žmonės susitaria gyventi pagal bendras taisykles, perduodami dalį teisių valstybei mainais į saugumą ir laisvės apsaugą.
Teisė visiems piliečiams nuo tam tikro amžiaus dalyvauti rinkimuose, nepriklausomai nuo jų lyties, tautybės ar turtinės padėties.
Bolševikų partijos lyderis, Spalio perversmo organizatorius ir pirmasis Sovietų Rusijos vadovas (Liaudies komisarų tarybos pirmininkas).
Ilgametis Rusijos prezidentas. Jam valdant Rusija tapo autoritarine valstybe, vykdančia agresyvią, revanšistinę užsienio politiką, kurios kulminacija – karas prieš Ukrainą.
Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas – pogrindinė organizacija, vadovavusi politiniam pasipriešinimui nacių (vėliau ir sovietų) okupacijos metais.
1943 m. pabaigoje įkurta organizacija, suvienijusi įvairias politines sroves bendrai kovai už Lietuvos išlaisvinimą.
1871 m. sausio 18 d. Versalyje paskelbta nauja galinga valstybė Europos centre, suvienijusi visas vokiečių žemes be Austrijos.
1870–1871 m.
Po Vienos kongreso sukurta silpna 39 vokiečių valstybių konfederacija, kurioje dėl įtakos varžėsi Prūsija ir Austrija.
1990 m.
Ukrainos prezidentas; programoje siejamas su Rusijos agresija ir karu prieš Ukrainą.
Ukrainos prezidentas, tapęs nacionalinio pasipriešinimo Rusijos agresijai simboliu. Jo lyderystė padėjo sutelkti Ukrainos visuomenę ir tarptautinę paramą.
Prancūzų rašytojas ir filosofas, aštrus Katalikų bažnyčios kritikas, kovojęs už žodžio ir religijos laisvę bei toleranciją.
JAV prezidentas Pirmojo pasaulinio karo metu, vienas iš Tautų Sąjungos iniciatorių ir „14 punktų“ taikos programos autorius.
JAV prezidentas, pasiūlęs „Keturiolika punktų“ programą ir Tautų Sąjungos įkūrimo idėją.
Valdžios šaka, atsakinga už priimtų įstatymų įgyvendinimą ir kasdienį valstybės valdymą.
Išeivijoje veikusi politinė organizacija, telkusi lietuvius kovai už Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą.
Politinė organizacija, įsteigta sukurti vietinio sukilimo įspūdį ir pagrįsti Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos.
LDK kunigaikštis, kurio valdymo metais (1392–1430) LDK pasiekė didžiausią galią ir teritorinį išsiplėtimą. Žalgirio mūšio laimėtojas, siekęs Lietuvos karaliaus karūnos.
Sociologas ir kultūros istorikas; siejamas su Lietuvos diaspora ir intelektine kultūra.
Sąjūdžio lyderis, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas, Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, pirmininkavęs Kovo 11-osios akto priėmimui.
Architektas; siejamas su Kauno modernizmu ir Pirmosios Respublikos kultūros modernėjimu.
Architektas; programoje siejamas su vėlyvojo sovietmečio architektūra ir kultūra.
Masinė istorijos politikos kampanija tarpukario Lietuvoje, skirta paminėti 500-ąsias Vytauto Didžiojo mirties metines. Jos tikslas buvo konsoliduoti tautą ir stiprinti jauną valstybę, kuriant gali...
