Sąvokų žodynas
Visi svarbiausi terminai ir jų paaiškinimai vienoje vietoje.
Terminai: 5,177 • Kortelės: 6,708
V
Čekų dramaturgas, disidentas, vienas iš „Chartijos 77“ įkūrėjų. Po Aksominės revoliucijos tapo paskutiniu Čekoslovakijos ir pirmuoju Čekijos prezidentu.
XVI a. viduryje LDK įvykdyta žemės reforma, kuria valstiečių žemė buvo išmatuota ir padalyta standartiniais sklypais – valakais. Tai leido efektyviau rinkti mokesčius, įtvirtino baudžiavą ir r...
Lietuvos Respublikos Prezidentas; siejamas su atkurtos valstybės raida ir euroatlantine integracija.
Demokratinis principas, pagal kurį įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė valdžios turi veikti atskirai viena nuo kitos.
Siekis valstybės valdžią išskirti į įstatymų leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo galia.
Vilniaus vyskupas; programoje siejamas su Vilniaus akademijos kūrimu ir Lietuvos europeizacija.
Rusijos imperijos parlamentas, kurio nariai po caro nuvertimo suformavo Laikinąją vyriausybę.
Slapta lietuviška mokykla kaimo sodyboje, kurioje vaikai buvo mokomi gimtosios kalbos ir tikėjimo tiesų draudimo laikotarpiu.
Lietuvių inteligentų grupė, susibūrusi apie laikraštį „Varpas“ ir skatinusi tautinį bei politinį sąmoningumą.
1955 m. sukurtas karinis Rytų bloko aljansas, vadovaujamas SSRS. Tai buvo atsakas į VFR (Vakarų Vokietijos) priėmimą į NATO. Organizacija naudota ir vidaus neramumams bloke malšinti.
1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba pasirašė aktą, skelbiantį nepriklausomos, demokratinės Lietuvos valstybės atkūrimą. Laikoma modernios Lietuvos valstybės pradžia.
1918 m. Lietuvos Tarybos pasirašytas dokumentas, kuriuo paskelbta apie nepriklausomos, demokratinės Lietuvos valstybės atkūrimą su sostine Vilniuje.
1917 m. pradžioje Petrograde prasidėjęs masinis sukilimas, dėl kurio buvo nuversta Rusijos monarchija.
Portugalų jūrų keliautojas; programoje siejamas su jūrų kelio į Indiją atradimu.
1815 m. birželio 18 d. įvykęs mūšis Belgijoje, kuriame Napoleonas buvo galutinai sutriuškintas Didžiosios Britanijos ir Prūsijos pajėgų.
Nedidelė teritorija Romos mieste, kurioje įsikūrė popiežius po to, kai 1870 m. Italijos kariuomenė užėmė Popiežiaus sritį.
Visuotinis Katalikų Bažnyčios vyskupų susirinkimas, skirtas Bažnyčios atnaujinimui (aggiornamento) ir prisitaikymui prie modernaus pasaulio iššūkių.
Sąvoka, kuria popiežius Pijus IX apibūdino save po 1870 m., atsisakydamas pripažinti naująją Italijos valdžią ir užsidarydamas Vatikane.
Svarbus šiaurės rytų Italijos regionas, kuris buvo prijungtas prie Italijos karalystės 1866 m. po karo su Austrija.
Tarptautinių santykių tvarka, susiformavusi po Pirmojo pasaulinio karo pagal Paryžiaus konferencijos sutartis.
1919 m. pasirašyta taikos sutartis su Vokietija, nustačiusi teritorinius ir karinius apribojimus bei numačiusi pareigą atlyginti karo padarytą žalą.
Prancūzijos karalių rūmų vieta, kurioje simboliškai buvo paskelbta Vokietijos imperija, siekiant pažeminti Prancūziją.
1648 m. pasirašytos sutartys, užbaigusios Trisdešimties metų karą. Įtvirtino valstybės suvereniteto ir teritorinio vientisumo principus, laikomos modernios tarptautinių santykių sistemos p...
Visuomenės grupė, kuriai priklauso kvalifikuoti specialistai (gydytojai, inžinieriai), tarnautojai ir smulkieji verslininkai.
Valstybės suvienijimo procesas, kurį įgyvendina ne tauta per revoliuciją, o valdovai ir vyriausybė naudodami armiją.
1814–1815 m. vykęs Europos valstybių vadovų susitikimas, skirtas pertvarkyti žemyną po Napoleono karų. Pagrindiniai tikslai – restauracija, legitimizmas ir jėgų balanso sukūrimas.
1944 m. suformuotas savanorių karinis junginys (vad. P. Plechavičius) kovai su sovietų diversantais, vėliau likviduotas nacių.
Istorinė britų politikų grupė, rėmusi parlamento galią ir reformas, vėliau tapusi Liberalų partijos pagrindu.
Pjemonto-Sardinijos valdovas, o nuo 1861 metų – pirmasis suvienytos Italijos karalystės karalius.
XIX a. Didžiosios Britanijos klestėjimo ir galybės laikotarpis, pavadintas tuo metu valdžiusios karalienės Viktorijos vardu.
Prūsijos karalius iš Hohencolernų dinastijos, kuris 1871 m. Versalyje buvo paskelbtas pirmuoju Vokietijos imperatoriumi (kaizeriu).
Nyderlandų ir Anglijos valdovas; siejamas su konstitucinės monarchijos ir valdžios ribojimo raida.
Žydų religinis autoritetas; programoje siejamas su Lietuvos žydų kultūra ir LDK konfesiniu pliuralizmu.
XVIII a. Vilniuje gyvenęs iškilus žydų rabinas, Talmudo ir Toros komentatorius, vienas didžiausių visų laikų judaizmo autoritetų. Dėl jo veiklos ir įkurtos ješivos (dvasinės akademijos) Vilnius tapo p...
1943 m. rugsėjo 23 d.
1917 m. rugsėjį vykęs lietuvių atstovų suvažiavimas, suformulavęs nepriklausomybės programą ir išrinkęs Lietuvos Tarybą.
Įkurtas 1579 m. jėzuitų ordino iniciatyva kaip Vilniaus Akademija. Tai buvo pirmoji aukštojo mokslo įstaiga Rytų Europoje, tapusi svarbiausiu mokslo, švietimo ir kultūros centru, rengusiu viet...
Fizikas ir visuomenės veikėjas; siejamas su Pirmosios Lietuvos Respublikos mokslo modernėjimu.
Gydytojas, rašytojas, publicistas, laikraščio „Varpas“ įkūrėjas ir redaktorius. Jis parašė „Tautišką giesmę“, tapusią Lietuvos himnu. Kudirka įkūnijo modernaus, išsilavinusio ir patriotiško lietuv...
Olandų dailininkas postimpresionistas, išgarsėjęs ryškiomis spalvomis ir ekspresyviais potėpiais, kurie perteikė jo asmeninius išgyvenimus.
Olandų tapytojas, postimpresionizmo atstovas. Pasižymėjo emocingu, ekspresyviu stiliumi, ryškiomis spalvomis ir matomais potėpiais. Jo kūryba padarė milžinišką įtaką XX a. menui.
Jungtinės Karalystės politikas; programoje siejamas su Antruoju pasauliniu karu ir Šaltojo karo pradžia.
Jakobinų valdžios institucija, turėjusi neribotas galias organizuoti šalies gynybą ir slopinti vidaus sukilimus.
Politinės filosofijos idėja, kad valstybė ir jos įstatymai atsiranda iš numanomo susitarimo tarp laisvų individų, kurie atsisako dalies savo laisvės mainais į saugumą ir teisių apsaugą.
Bolševikų partijos lyderis, 1917 m. grįžęs į Rusiją ir organizavęs ginkluotą valdžios perėmimą.
Ilgametis Rusijos prezidentas. Jam valdant Rusija tapo autoritarine valstybe, vykdančia agresyvią, revanšistinę užsienio politiką, kurios kulminacija – karas prieš Ukrainą.
Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas – pogrindinė organizacija, vadovavusi politiniam pasipriešinimui nacių (vėliau ir sovietų) okupacijos metais.
1871 m. sausio 18 d. Versalyje paskelbta nauja galinga valstybė Europos centre, suvienijusi visas vokiečių žemes be Austrijos.
1870–1871 m.
Po Vienos kongreso sukurta silpna 39 vokiečių valstybių konfederacija, kurioje dėl įtakos varžėsi Prūsija ir Austrija.
1990 m.
Ukrainos prezidentas; programoje siejamas su Rusijos agresija ir karu prieš Ukrainą.
Ukrainos prezidentas, tapęs nacionalinio pasipriešinimo Rusijos agresijai simboliu. Jo lyderystė padėjo sutelkti Ukrainos visuomenę ir tarptautinę paramą.
Prancūzų rašytojas ir filosofas, aštrus Katalikų bažnyčios kritikas, kovojęs už žodžio ir religijos laisvę bei toleranciją.
JAV prezidentas; siejamas su tautų apsisprendimo ir kolektyvinio saugumo idėjomis po Pirmojo pasaulinio karo.
Valdžios šaka, atsakinga už priimtų įstatymų įgyvendinimą ir kasdienį valstybės valdymą.
LDK kunigaikštis, kurio valdymo metais (1392–1430) LDK pasiekė didžiausią galią ir teritorinį išsiplėtimą. Žalgirio mūšio laimėtojas, siekęs Lietuvos karaliaus karūnos.
Sociologas ir kultūros istorikas; siejamas su Lietuvos diaspora ir intelektine kultūra.
Sąjūdžio lyderis, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas, Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, pirmininkavęs Kovo 11-osios akto priėmimui.
Architektas; siejamas su Kauno modernizmu ir Pirmosios Respublikos kultūros modernėjimu.
Architektas; programoje siejamas su vėlyvojo sovietmečio architektūra ir kultūra.
Masinė istorijos politikos kampanija tarpukario Lietuvoje, skirta paminėti 500-ąsias Vytauto Didžiojo mirties metines. Jos tikslas buvo konsoliduoti tautą ir stiprinti jauną valstybę, kuriant gali...