Sąvokų žodynas
Visi svarbiausi terminai ir jų paaiškinimai vienoje vietoje.
R
Prancūziškas terminas, reiškiantis „valstybės interesą“. Politikos principas, teigiantis, kad valstybės gerovė ir saugumas yra aukščiau už visus kitus moralinius ar religinius įsipareigojimus. Pri...
Visuomenės gyvenimo sritis, apimanti gebėjimą skaityti, rašyti, kurti ir platinti rašytinius tekstus. LDK jos pradžia siejama su kanceliarijų steigimu, mokyklomis, o vėliau – su knygų spausdinimu...
Užsienio politika, pagrįsta ne ideologiniais ar moraliniais principais, o nacionaliniais interesais ir galios skaičiavimais. Svarbiausia yra valstybės saugumas ir įtakos didinimas.
Pragmatiška politika, pagrįsta ne ideologiniais ar moraliniais principais, o valstybės galia ir nacionaliniais interesais. Ryškiausias atstovas – Otas fon Bismarkas.
Religinis ir socialinis judėjimas XVI a. Europoje, kurį pradėjo Martynas Liuteris. Jis kritikavo Katalikų Bažnyčią ir lėmė protestantizmo atsiradimą.
Priverstinis turto (maisto, gyvulių, daiktų) nusavinimas valstybės ar kariuomenės reikmėms karo metu.
„Atgimimas“ (pranc. Renaissance). XIV–XVI a. Europos kultūros ir meno epocha, žyminti perėjimą nuo viduramžių prie naujųjų laikų. Jai būdingas Antikos idealų atgaivinimas, mokslo pažanga ir pasa...
Pakartotinė okupacija. Lietuvoje šis terminas naudojamas apibūdinti 1944 m. sovietų sugrįžimą, pabrėžiant, kad tai nebuvo išvadavimas, o okupacijos tąsa.
Grįžimas į tėvynę. Po karo vyko masinė lenkų repatriacija iš Vilniaus krašto į Lenkiją ir prievartinė sovietų piliečių repatriacija iš Vakarų į SSRS.
Lotyniškas terminas, reiškiantis „viešąjį reikalą“. Iš jo kilo žodis „respublika“ – valdymo forma, kurioje aukščiausia valdžia priklauso piliečiams, o ne monarchui.
Valdymo forma (lot. „viešas reikalas“), kurioje aukščiausia valdžia priklauso piliečių renkamiems atstovams ir institucijoms, o ne monarchui. Būdingas valdžių padalijimo principas.
Laikotarpis po Napoleono karų, kurio metu Vienos kongresas (1815 m.) bandė atkurti senąsias Europos monarchijas ir ikirevoliucinę tvarką.
Siekti atkurti tokią padėtį, kokia buvo prieš Prancūzijos revoliuciją. Tai reiškė senųjų monarchijų ir sienų grąžinimą.
Italijos nacionalinio suvienijimo judėjimas XIX amžiuje, kurio tikslas buvo suvienyti susiskaldžiusias Italijos valstybes į vieną karalystę.
Teisės sistema, sukurta senovės Romoje. Pasižymėjo sistemiškumu, universalumu ir principais, tokiais kaip teisės viršenybė ir nekaltumo prezumpcija, kurie tapo Vakarų teisės pagrindu.
JAV prezidentas (1981–1989 m.). Vykdė griežtą antikomunistinę politiką, pavadino SSRS „blogio imperija“ ir pradėjo naują ginklavimosi varžybų etapą, kuris prisidėjo prie sovietų ekonomikos išsekim...
Sisteminga politika, kuria siekta primesti rusų kalbą ir kultūrą. Ji buvo vykdoma per švietimo sistemą, kariuomenę ir skatinant rusakalbių migraciją.
nuo 2014 m., nuo 2022 m. - plataus masto invazija
Valdymo forma senovės Artimuosiuose Rytuose, kuriai būdinga neribota, centralizuota vieno valdovo (despoto) galia, jo sudievinimas ir pilietinių teisių nebuvimas.
Asmuo, padėjęs partizanams palaikyti ryšį tarp būrių ir platinti pogrindžio spaudą.