Sąvokų žodynas
Visi svarbiausi terminai ir jų paaiškinimai vienoje vietoje.
B
Reali sviedinio trajektorija, veikiant oro pasipriešinimui (asimetriška, stačiau krentanti pabaigoje).
Vandenilio spektrinių linijų grupė, atsirandanti elektronui krentant į 2-ąjį lygmenį. Šios linijos yra regimojoje spektro dalyje.
Mažos masės žvaigždės liekana: labai tanki, karšta, bet mažo šviesio.
Teigiamas, nykstamai mažas krūvis, naudojamas elektriniam laukui tirti nekeičiant paties lauko konfigūracijos.
Principas, teigiantis, kad šviesa (ir materija) turi tiek bangų (interferencija), tiek dalelių (fotoefektas) savybių.
Atstumas tarp dviejų artimiausių bangos keterų. $\lambda = c / f$.
Atstumas tarp dviejų artimiausių tos pačios fazės taškų (pvz., viršūnių).
Kvantinės mechanikos principas, teigiantis, kad visi objektai (šviesa, elektronai) turi ir banginių (interferencija), ir dalelinių (lokalizuotas smūgis) savybių.
Hadronas, sudarytas iš trijų kvarkų. Pavyzdžiai: protonas ($uud$), neutronas ($udd$).
Didelės energijos elektronas, išlekianatis iš branduolio, kai neutronas virsta protonu.
Konstanta $1,38 \cdot 10^{-23} \text{ J/K}$, susiejanti temperatūrą su energija.
Dalelė, turinti sveikąjį sukinį. Bozonai yra sąveikų (jėgų) nešėjai (pvz., fotonai, gliuonai).
Sąlyga difrakcijos maksimumams kristaluose: $2d \sin \theta = n \lambda$. Naudojama rentgeno struktūrinėje analizėje.
Procesas, kai lengvi branduoliai (pvz., deuteris ir tritis) jungiasi į sunkesnį, išskirdami milžinišką energiją. Vyksta žvaigždėse.
Procesas, kai sunkus branduolys (pvz., U-235) skyla į du lengvesnius, išlaisvindamas energiją ir neutronus.
Kritimo kampas, kuriam esant atspindėta šviesa yra visiškai poliarizuota statmenai kritimo plokštumai.
Matomų dalelių (pvz., žiedadulkių) chaotiškas judėjimas skystyje ar dujose dėl molekulių smūgių.
Fizikinis dydis, priklausantis tik nuo esamos būsenos (pvz., $T, p, V, U$), o ne nuo to, kaip ji pasiekta.