Sąvokų žodynas
Visi svarbiausi terminai ir jų paaiškinimai vienoje vietoje.
I
Pagreitis tiesiogiai proporcingas jėgai ir atvirkščiai proporcingas masei ($F=ma$).
Veiksmas lygus atoveikiui. Jėgos veikia poromis, skirtingus kūnus.
Baltosios nykštukės sprogimas, pasiekus kritinę masę. Naudojama kaip „standartinė žvakė“ atstumams matuoti ir greitėjančiam plėtimuisi nustatyti.
Modelis, kuriame dalelių tūris ir tarpusavio sąveika (be susidūrimų) ignoruojami; dažnai taikoma pV = nRT.
Supaprastintas modelis, kuriame dalelės yra materialieji taškai, nesąveikauja tarpusavyje ir susiduria tampriai.
Reiškinys, kai judančio kūno ilgis judėjimo kryptimi sutrumpėja: $L = L_0/\gamma$.
Pilnutinė grandinės varža kintamajai srovei, susidedanti iš aktyviosios ($R$) ir reaktyviųjų ($X_L, X_C$) varžų.
Dėsnis, teigiantis, kad jėgos impulsas lygus kūno judesio kiekio pokyčiui: $\vec F \Delta t = \Delta \vec p$.
Ritės priešinimasis kintamajai srovei: $X_L = 2\pi f L$.
Ritės priešinimasis kintamajai srovei. Didėja didėjant dažniui: $X_L = 2\pi f L$.
Laidininko (ritės) savybė priešintis srovės kitimui. Priklauso nuo geometrijos ir medžiagos. Matuojamas henriais (H).
Kūno savybė išlaikyti esamą greitį, kai jėgų atstojamoji lygi nuliui.
Atskaitos sistema, kurioje negalioja jėgos be priežasties (inercinės jėgos); joje galioja pirmasis Niutono dėsnis. Visos inercinės sistemos juda viena kitos atžvilgiu tiesiai ir tolygiai.
Garso bangos, kurių dažnis mažesnis nei 20 Hz (žmogus negirdi).
Reiškinys, kai dvi ar daugiau bangų susideda (superpozicija), sukurdamos naują bangą su didesne (konstruktyvi) arba mažesne (destruktyvi) amplitude.
Fizikinis dydis, kurio vertė vienoda visose inercinėse atskaitos sistemose (pvz., šviesos greitis $c$, rimties masė $m$, erdvėlaikio intervalas $s^2$).
Procesas, vykstantis pastoviame slėgyje ($p=const, V/T=const$).
Procesas, vykstantis pastoviame tūryje ($V=const, p/T=const$).
Procesas, vykstantis pastovioje temperatūroje ($T=const, pV=const$).
Kreivė p-V grafike, vaizduojanti izoterminį procesą (hiperbolė).
To paties elemento atomai, turintys vienodą protonų, bet skirtingą neutronų skaičių (pvz., U-235 ir U-238).
To paties cheminio elemento atmaina, turinti tą patį protonų skaičių, bet skirtingą neutronų skaičių.
Banga, kurioje dalelės svyruoja lygiagrečiai sklidimo krypčiai (pvz., garsas).
Minimalus energijos kiekis, kurį elektronas turi gauti, kad galėtų palikti kietąjį kūną (priklauso nuo medžiagos).