Sąvokų žodynas

Vektorinis dydis, parodantis greičio kitimo spartą. SI vienetas: $\text{m/s}^2$.

Žemiausios energijos lygmuo ($n=1$), kuriame elektronas yra stabiliausias ir arčiausiai branduolio.

$p = \frac{1}{3}nm_0\langle v^2 \rangle$. Susieja slėgį su dalelių mikroskopinėmis savybėmis.

HR diagramos sritis, kurioje žvaigždės (kaip Saulė) stabiliai degina vandenilį į helį.

Branduolinis kuras po reakcijos. Jis yra labai radioaktyvus ir generuoja šilumą, todėl turi būti aušinamas baseinuose.

Spindulys kristale, kuris paklūsta Snellio lūžio dėsniui ir sklinda vienodu greičiu visomis kryptimis.

Kreivė, vaizduojanti kūno koordinatės priklausomybę nuo laiko $y(t)$ tolygiai kintamame judėjime.

Tariamas objekto pasislinkimas fono atžvilgiu, kai keičiasi stebėtojo pozicija. Matavimuose tai sukelia klaidą, jei į skalę žiūrima ne statmenai.

Atstumas, iš kurio žvelgiant į Žemės orbitos spindulį, šis matomas 1 lanko sekundės kampu ($3,26$ ly).

Laikas, per kurį kūnas vieną kartą visiškai apsisuka.

Būsena, kai kūno svoris didesnis už sunkio jėgą ($n > 1$).

Trumpiausias (statmenas) atstumas nuo pasirinktos sukimosi ašies iki jėgos veikimo tiesės.

Greitis (~7.9 km/s), reikalingas tapti Žemės palydovu (skrieti apskritimu).

Energijos tvermės dėsnis: $\Delta U = Q - W$.

$R = \sqrt{R_x^2 + R_y^2}$

Fundamentali fizikinė konstanta, siejanti fotono energiją su jo dažniu. $h \approx 6,63 \times 10^{-34}$ J·s.

Sistema iš dviejų lygiagrečių plokštelių, atskirtų dielektriku. Talpa priklauso nuo ploto ir atstumo: $C=\varepsilon_0\varepsilon_r A/d$.

Lygtis $1/f = 1/d_o + 1/d_i$, siejanti židinio nuotolį, daikto ir atvaizdo atstumus.

Spalvų atsiradimas (pvz., muilo burbule) dėl šviesos, atsispindėjusios nuo viršutinio ir apatinio plėvelės paviršių, interferencijos.

Kontaktas tarp dviejų skirtingo tipo puslaidininkių, pasižymintis vienpusiu laidumu (diodas).

Dielektriko molekulių (dipolių) orientacija pagal elektrinį lauką, sukurianti vidinį lauką, silpninantį išorinį poveikį.

Būsena, kai aukštesniame energijos lygmenyje yra daugiau atomų nei žemesniame. Be šios sąlygos lazeris neveiktų (vyrautų absorbcija).

Procesas, kai iš didelės energijos fotono (netoli branduolio) gimsta dalelė ir antidalelė.

$\vec{r} = \vec{r}_0 + \vec{v}t$

Vektorius, jungiantis pradinę ir galinę judėjimo padėtį. Skiriasi nuo nuvažiuoto kelio.

Vektorius, jungiantis pradinę kūno padėtį su galine. Judant ratu ir grįžus į tą patį tašką, poslinkis lygus nuliui.

Kryptinė atkarpa (vektorius), jungianti pradinę kūno padėtį su galine.

Atstumas nuo pradinio taško kryptimi. $y = h_0 + v_0t - 0.5gt^2$.

Momentinis greitis, kuriuo kūnas palieka metimo tašką.

Maksimali įtampa, kurią gali atlaikyti dielektrikas netapdamas laidininku (neįvykstant išlydžiui).

Matavimo savybė, rodanti, kaip mažai rezultatai skiriasi vienas nuo kito kartojant matavimą (glaustumas).

Principas, kad priežastis visada turi eiti prieš pasekmę. SRT tai užtikrina tuo, kad joks signalas negali sklisti greičiau už $c$.

Konkreti tikėtina išvada („kas bus, jei…?“), jei hipotezė teisinga.

Vektoriaus skaidymas į $x$ ir $y$ komponentes. Nuožulnioje plokštumoje: $F_x = F\sin\theta$, $F_y = F\cos\theta$ (jei kampas su vertikale).

Puslaidininkis su akceptorinėmis priemaišomis, kuriame pagrindiniai krūvininkai yra skylės.

Paprasčiausia rezonansinė antena, kurios ilgis lygus pusei bangos ilgio ($L = \lambda/2$).

Laikas, per kurį suskyla pusė turimų radioaktyviųjų branduolių.

Vertikaliai: $\sum F_y = 0$. Horizontaliai: $\sum F_x = 0$. Tai užtikrina, kad kūnas neslenka.

$\sum M = 0$ bet kurio taško atžvilgiu. Tai užtikrina, kad kūnas nesisuka.

Kompaktiškas lazeris (lazerinis diodas), naudojamas buityje (nuo pelės iki šviesolaidinio interneto).

Grafikas, rodantis slėgio priklausomybę nuo tūrio. Plotas po kreive lygus darbui.

Populiariausias reaktorių tipas, kuriame vanduo naudojamas kaip moderatorius ir aušalas, išlaikomas aukštame slėgyje, kad neužvirtų.