Sąvokų žodynas
Visi svarbiausi terminai ir jų paaiškinimai vienoje vietoje.
M
Vektorinis dydis, apibūdinantis magnetinio lauko stiprumą ir kryptį. Matuojamas teslomis (T).
Energija, sukaupta ritėje, kai ja teka srovė. Formulė: $W = \frac{1}{2}LI^2$.
Skaliarinis dydis, apibūdinantis magnetinio lauko linijų skaičių, kertantį tam tikrą plotą. Formulė: $\Phi = BA \cos \alpha$. Matuojamas veberiais (Wb).
Teoremos išvada, teigianti, kad apkrova iš šaltinio gauna maksimalią galią tada, kai apkrovos varža yra lygi šaltinio vidinei varžai $(R = r)$.
Aukščiausias taškas metant vertikaliai, kuriame momentinis greitis lygus nuliui.
Interferencinis maksimumas susidaro, kai kelio skirtumas lygus sveikam bangos ilgių skaičiui: $\delta = m\lambda$.
Dėsnis, siejantis praėjusios šviesos intensyvumą su poliarizatoriaus pasukimo kampu: $I = I_0 \cos^2 \theta$.
Taškas, kuriame, nagrinėjant kūno judėjimą, galima laikyti sutelktą visą kūno masę.
$x_{cm} = \frac{m_1 x_1 + m_2 x_2 + \dots}{m_1 + m_2 + \dots}$.
Skaičiuojama atskirai $x$ ir $y$ ašims. Koordinatės nurodo sistemos „pusiausvyros tašką“.
Masės dalis, kuri „dingsta“ susidarant branduoliui ir virsta ryšio energija. Apskaičiuojama atimant branduolio masę iš nukleonų masių sumos.
Bendras protonų ir neutronų skaičius branduolyje ($A = Z + N$).
Prietaisas, naudojantis Lorenco jėgą dalelių masei nustatyti pagal jų orbitos spindulį.
Bedimensis dydis, rodantis santykinį Visatos dydį laiko momentu $t$. Susietas su raudonuoju poslinkiu: $a = 1/(1+z)$.
Taškinė masė ant netampraus siūlo. Periodas priklauso tik nuo ilgio ir laisvojo kritimo pagreičio.
Modelis, kai kūno matmenys nereikšmingi, o svarbi tik masė ir padėtis/trajektorija.
Supaprastinimas $\sin \theta \approx \tan \theta \approx y/L$, galiojantis kai $L \gg y$.
Sutrikimo plitimas tampriąja aplinka, pernešantis energiją, bet ne medžiagą.
Sistemos kinetinės ir potencinės energijos suma ($E = E_k + E_p$).
Periodiškas kūno judėjimas apie pusiausvyros padėtį, kurį sukelia grąžinanti jėga.
Fizikinis dydis, lygus jėgos ir poslinkio sandaugai: $W = F s \cos\alpha$.
Dydis, lygus jėgos, poslinkio ir kampo kosinuso sandaugai: $A = F s \cos\alpha$. Vienetas: džaulis (J).
Reiškinys, kai superlaidininkas visiškai išstumia magnetinį lauką iš savo tūrio (levitacija).
Atvaizdas, susidarantis susikirtus spindulių tęsiniams. Jo negalima gauti ekrane. Visada stačias.
Pagrindinė būsenos lygtis: $pV = \frac{m}{M}RT$.
Energijos lygmuo, kuriame elektronas išbuna ilgiau nei įprastai ($10^{-3} s$ vietoj $10^{-8} s$). Tai leidžia sukaupti sužadintus atomus inversijai.
Kampas tarp pradinio greičio vektoriaus ir horizonto linijos.
Hadronas, sudarytas iš kvarko ir antikvarko poros. Dažniausiai nestabilus.
Interferencinis minimumas susidaro, kai kelio skirtumas lygus pusiniam bangos ilgių skaičiui: $\delta = (m + 1/2)\lambda$.
Geometrinis erdvėlaikio vaizdavimas, kur viena ašis yra erdvė ($x$), kita – laikas ($ct$). Padeda vizualizuoti įvykių ryšius.
Elementarioji dalelė, panaši į elektroną, bet sunkesnė. Naudojama laiko išsiplėtimui iliustruoti dėl savo trumpos gyvavimo trukmės.
Molekulinė kinetinė teorija – mokslo šaka, aiškinanti medžiagų savybes remiantis dalelių judėjimu ir sąveika.
Supaprastintas reiškinio ar objekto aprašas, leidžiantis aiškinti ir prognozuoti, bet turintis galiojimo ribas.
Medžiaga (pvz., vanduo, grafitas), lėtinanti neutronus, kad šie galėtų efektyviau skaldyti urano branduolius.
Tyrimo ciklas nuo klausimo iki išvados: hipotezė → prognozė → tikrinimas (eksperimentu ar teoriniu skaičiavimu) → duomenys → analizė → išvada.
Vieno molio medžiagos masė. SI vienetas kg/mol (bet dažnai naudojama g/mol).
Šilumos kiekis, reikalingas 1 moliui medžiagos pašildyti 1 laipsniu.
Medžiagos kiekio vienetas. 1 molyje yra $6,02 \cdot 10^{23}$ dalelių.
Galia konkrečiu laiko momentu: $N = F \cdot v \cdot \cos\alpha$.
Vieno konkretaus bangos ilgio (spalvos) šviesa (pvz., lazeris).
Savybė, kai šviesa yra (beveik) vieno bangos ilgio (spalvos). Lazerio spektro linija yra ypač siaura.