Sąvokų žodynas
Visi svarbiausi terminai ir jų paaiškinimai vienoje vietoje.
S
Formulė $(uv)' = u'v + uv'$, taikoma diferencijuojant dviejų funkcijų sandaugą.
Aibių operacija, atrenkanti tik tuos elementus, kurie priklauso KIEKVIENAI iš nagrinėjamų aibių („IR“ logika).
Tiesė, jungianti du funkcijos grafiko taškus. Jos nuolydis rodo vidutinį kitimo greitį.
Rutulio paviršius. Ji turi plotą ($4\pi r^2$), bet neturi tūrio.
Sinusui tai π - arcsin(a), Kosinusui tai -arccos(a) arba 2π - arccos(a).
Vienetiniame apskritime tai taško $y$ koordinatė (aukštis).
Iracionalusis skaičius (Eulerio skaičius), apytiksliai lygus 2,71828. Tai natūraliojo augimo pagrindas.
Dydis, turintis tik skaitinę vertę (pvz., masė, temperatūra).
Veiksmas $\vec{a} \cdot \vec{b}$, kurio rezultatas – skaičius. Naudojamas kampams rasti.
Funkcija F(x) (arba Φ(z)), nurodanti tikimybę, kad atsitiktinis dydis įgis reikšmę, mažesnę arba lygią x.
Taisyklė (dažniausiai lentelė), nurodanti atsitiktinio dydžio reikšmes ir jas atitinkančias tikimybes.
Skaičius, parodantis sekos kitimo greitį. $d = a_{n+1} - a_n$.
Santykis $\frac{f(x+h)-f(x)}{h}$, rodantis vidutinį funkcijos pokytį intervale $h$.
Visų galimų x reikšmių visuma, dažniausiai užrašoma intervalais su +2kπ priedu.
Kritinio taško tipas, kuriame išvestinė lygi lygiai nuliui (horizontalioji liestinė).
Kvadratinė šaknis iš dispersijos. Parodo tipišką duomenų nukrypimą nuo vidurkio tais pačiais matavimo vienetais.
Rodiklis, parodantis, kaip vidutiniškai duomenys nutolę nuo vidurkio.
Reikšmės perskaičiavimas į standartinius vienetus (Z-balus) pagal formulę $Z = \frac{X - \mu}{\sigma}$.
Objekto „šešėlis“ ant plokštumos, krentantis statmenai. Tai visada yra trumpiausias atstumas nuo taško iki plokštumos.
Vektoriai statmeni, jei jų skaliarinė sandauga lygi nuliui.
Metodas, kai sudėtingas reiškinys pakeičiamas nauju kintamuoju (pvz., $t=x^2$), siekiant supaprastinti lygtį.
Atkarpa, jungianti kūgio viršūnę su pagrindo apskritimo tašku. $s^2 = r^2 + h^2$.
Kombinatorikos principas: jei veiksmą A galima atlikti m būdų, o B – n būdų, ir jie nesikerta, tai „A arba B“ galima atlikti m + n būdų.
f(g(x)) – pirma taikome g, po to f. Pvz., PVM taikymas kainai.
$S_n = \frac{n(a_1 + a_n)}{2}$. Pirmas plius paskutinis, padalinta iš 2, kart n.
$S_n = \frac{n(2a_1 + (n-1)d)}{2}$. Naudinga, kai nežinome paskutinio nario.
Aibių operacija, sujungianti visus elementus, kurie priklauso bent vienai iš aibių („ARBA“ logika).
Tikimybė įvykti A, jei žinoma, kad įvyko B.