Sąvokų žodynas

Populiacijos dalis, atrinkta tyrimui. Turi būti reprezentatyvi.

Visų įmanomų bandymo baigčių aibė.

Skaičius, nurodantis nario vietą sekoje, pvz., 5 yra $a_{5}$ indeksas.

Specifinis taškas, kurį grafikas „privalo“ kirsti dėl savo prigimties (pvz., (0;1) visoms rodiklinėms $a^x$).

Neapibrėžtiniame integrale atsirandantis dėmuo, nurodantis, kad funkcijų, turinčių tą pačią išvestinę, yra begalybė (jos skiriasi tik vertikaliu postūmiu).

Prognozė, kai $x$ yra tarp turimų duomenų ribų, pvz., spėti $y$, kai $x=3.5$, jei turėjome duomenis nuo 1 iki 5. Dažniausiai saugesnė nei ekstrapoliacija.

Skaičių aibė tarp dviejų reikšmių. Gali būti uždaras $[a;b]$, atviras $(a;b)$ arba pusiau atviras $(a;b]$.

Universalus nelygybių sprendimo būdas, kai skaičių tiesė padalijama į intervalus kritiniais taškais (nuliais ir poliais), ir tikrinamas funkcijos ženklas kiekviename jų.

Skirtumas tarp trečiojo ir pirmojo kvartilių ($Q_3 - Q_1$). Apima vidurinius 50% duomenų.

Funkcija, kuri veikia kitos funkcijos rezultatą (pvz., sinusas funkcijoje $\sin(2x)$).

Taškas, kuris ryškiai skiriasi nuo kitų ir gali keisti išvadą.

Duomenų taškas, žymiai nutolęs nuo kitų. Dažnai apibrėžiamas kaip nutolęs daugiau nei $1,5 \cdot \text{IQR}$.

Funkcijos kitimo greitis konkrečiame taške. Geometriškai – liestinės krypties koeficientas.

Funkcijos kitimo greitis. Geometriškai – liestinės krypties koeficientas.