Sąvokų žodynas

Židinys, krosnis. Pvz.: „Tikt, minau, saugokis, kad sav kakalį kurdams“

Kalba yra paprasta, aiški ir konkreti, atspindinti Kristoferio mąstymą. Vengiama metaforų ir emocinių išraiškų, o tai sukuria unikalų, kartais komišką, o kartais – širdį veriantį efektą.

Pagrindinės temos, persmelkiančios S. Nėries vėlyvąją kūrybą. Tai gilus asmeninis išgyvenimas dėl politinių pasirinkimų, atvedęs prie sąžinės graužaties ir atleidimo paieškų eilėraščiuose „Maironi...

Aprašymas: Stambus, grubokas rančos darbininkas. Vaidmuo: Karlsonas įkūnija nejautrų, pragmatišką požiūrį į gyvenimą ir mirtį. Jis be sentimentų nušauna Kendžio šunį, nes šis „niekam netin...

Pakyla karstui pastatyti bažnyčioje per laidotuves.

Stiprus emocinis apsivalymas, išsivadavimas iš įtampos per meninę ar gyvenimišką patirtį. Pavyzdys: Vaikų kolektyvinis raudojimas autobuse yra katarsis, kai susikaupęs skausmas ir baimė prasiverži...

Karo metų lyrikoje itin svarbus įvaizdis. Tai ne tik fizinės tremties kelias, bet ir likimo, dvasinių klaidžiojimų bei atgailos simbolis. „Didelis kelias“ yra svetimas, bauginantis ir vedantis į k...

1931–1932 m. gyveno Paryžiuje, kur susižavėjo marksizmo idėjomis ir bendravo su kairiaisiais Vakarų intelektualais, pvz., Louisu Aragonu.

Aprašymas: Senas darbininkas, netekęs rankos per nelaimingą atsitikimą rančoje. Jis jaučiasi nereikalingas ir bijo ateities. Vaidmuo: Kendis atstovauja visuomenės atstumtiesiems dėl amžiau...

Aprašymas: Vienintelė moteris rančoje, jauna, patraukli, bet nelaiminga ir vieniša. Kiti vyrai ją laiko provokuojančia ir pavojinga. Vaidmuo: Ji simbolizuoja sudaužytas svajones ir **moter...

Aprašymas: Boso sūnus, smulkaus sudėjimo, bet agresyvus ir nuolat ieškantis konfliktų, ypač su didesniais vyrais. Jis yra pavydus ir nepasitikintis savimi. Vaidmuo: Kerlis yra pagrindinis **an...

Pasirašė deklaraciją, kuria paskelbta apie Lietuvos „įstojimą“ į Sovietų Sąjungos sudėtį, formaliai panaikinant nepriklausomybę.

Berniukas, jaunuolis.

XVII a. meno kryptis, kuri rėmėsi Antikos menu kaip pavyzdžiu. Vertino protą, tvarką, saiką ir manė, kad menas turi atlikti auklėjamąją (didaktinę) funkciją.

Tipas: Rezonierius. Bruožai: Jis yra proto ir saiko balsas pjesėje, išsakantis paties Moljero pažiūras. Jo ilgi monologai aiškina skirtumą tarp tikro pamaldumo ir veidmainystės. Jis ra...

Jaunas, žmoniškas kunigas, kuris palaiko Olesio ir Gundės siekį bažnyčioje įtvirtinti lietuvių kalbą. Teigiamas personažas.

Klebono (kunigo) gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais.

Pats romanas yra Kristoferio rašoma knyga apie jo atliekamą tyrimą. Tai meta-literatūrinis elementas, leidžiantis jam tiesiogiai komentuoti savo rašymo procesą ir pasirinkimus.

Slaptas lietuviškų knygų gabenimas ir platinimas spaudos draudimo metais. Romane Gundės šeima susijusi su šia patriotrine veikla.

Jautrumo auka. Sania brolis, švelnesnis ir pažeidžiamesnis. Jis vienintelis atbėgdavo skųstis, kad vaikai mušasi, nesugebėjo prisitaikyti prie gatvės žiaurumo. Jį pirmą pradeda seksualiai išnaudot...

Procesas, kurio metu po maro į ištuštėjusias Mažosios Lietuvos žemes Prūsijos valdžia masiškai kėlė ateivius iš Vokietijos ir kitų kraštų.

Linksmo turinio pjesė, dažnai pašiepianti žmonių ydas, kuri baigiasi laimingai (pvz., Moljero „Tartiufas“).

Viena populiariausių Žemaitės pjesių, kurioje išjuokiamas godumas, naivumas ir meilės iš išskaičiavimo paieškos. Samdinys Liudvikas vienu metu vilioja tris moteris – našlę ir dvi jos dukteris – si...

Pagal Moljerą – „juoku taisyti papročius“. Komedija turi ne tik linksminti, bet ir atspindėti visuomenės ydas, kad žmonės, pasijuokę iš jų, pasitaisytų.

Romanas skirstomas į dvi dalis. Pirmojoje pasakojama apie Evos šeimos bandymus išgyventi Rytprūsiuose. Antrojoje dalyje dėmesys sutelkiamas į vienos iš dukterų – **Renatės – klajones ir likimą Lie...

Sinonimas rėminei kompozicijai. Tai pasakojimo struktūra, kur viena istorija yra įrėminta kitoje.

Veiksmai ar mintys, kuriuos žmogus naudoja, kad susidorotų su stresu ir baime. Kristoferio kopingumo mechanizmai yra **dejavimas (groaning), matematikos uždavinių sprendimas mintyse, pirštų suglaudima...

Konkretus išsigelbėjimo įrankis, kurį pasiūlo Bilietų pardavėjas. Veikėjai jų atsisako, nes jos panaikintų pasiteisinimą, kodėl jie neišlipa. Tai baimės prisiimti atsakomybę simbolis.

Veikėjas intelektualas, skaitantis knygą. Įkūnija nuo realybės atitrūkusį mąstytoją, kurio svajonės apie kūrybą „Baltajame mieste“ yra nevaisingos ir neveda į veiksmą.

Turtingas ūkininkas, peršamas jaunikis vienai iš dukterų. Jis yra priešingybė Liudvikui – ne toks iškalbingas, gal kiek nerangus, bet sąžiningas ir patikimas. Jo pasirodymas sukuria komiškų situac...

Penkiolikmetis romano pasakotojas ir pagrindinis veikėjas. Jis yra matematikos genijus, bet turi autizmo spektro sutrikimą. Pasaulį suvokia per logikos ir faktų prizmę, jam sunku suprasti emocijas...

Tipas: Viežlybasis būras. Bruožai: Dosnus, darbštus, sumanus ūkininkas, pasiekęs gerovę savo darbu. Vaišingas, teisingas samdiniams. Jo vestuvės yra tradicinės kaimo šventės pavyzdys.

Jokūbo sūnus, Mikėlio brolis. Priešingai nei brolis, jis lieka ištikimas žemei ir paveldi ūkį. Po dėdės Anskio sukelto gaisro jo gyvenimas tampa nuolatine kova su skurdu.

Aprašymas: Juodaodis arklininkas, gyvenantis atskirai nuo kitų dėl rasinės segregacijos. Jis kenčia nuo fizinio skausmo (iškrypęs stuburas) ir gilios vienatvės. Jis protingas, bet ciniškas. **Vaid...

Gudriai, apdairiai. Pvz.: „Bet lakštingala, dar ikšiol kytriai pasislėpus“

Turtinga našlė, ūkio šeimininkė. Ji yra praktiška, bet kartu ir naivi, patikli meilės reikaluose. Svajoja apie jauną vyrą ir tiki Liudviko meilikavimais.

Istorija apie neturtingą kėdžių pynėją, kuri visą gyvenimą tyliai ir be atsako myli vaistininką. Mirdama ji palieka jam visas savo santaupas. Tai novelė apie **tylią, pasiaukojančią ir nepastebėtą mei...

Kūrinys išreiškia idėją, kad siekis peržengti ribas ir troškimas patirti absoliučią laisvę kaimo žmogui gali būti įmanomas tik mirties akivaizdoje.

Autorius poemos neišspausdino. Pirmą kartą ji išleista tik 1818 metais Karaliaučiuje. Spaudai parengė ir pavadinimą „Metai“ suteikė Liudvikas Rėza.

Novelė priklauso ankstyvajai Cvirkos kūrybai, išleista 1930 m. novelių rinkinyje „Saulėlydis Nykos valsčiuje“.

Ne tik Mažosios Lietuvos būrų gyvenimo paveikslas, bet ir gilių apmąstymų apie žmogaus vietą pasaulyje, jo pareigas, moralines vertybes ir santykį su gamta kupinas tekstas.