Glossary

Babilonijos valdovas; programoje siejamas su senovės Rytų despotijos ir valstybės galios samprata.

Išsilavinusių žmonių sluoksnis (gydytojai, teisininkai, mokslininkai), kuris kuria savo tautos kultūrą ir valstybę.

Istorijos žanras, kurio centre yra viena tauta, jos kultūra, valstybingumo raida ir bendros istorinės atminties kūrimas.

1993 m.

Prosovietinė anoniminė grupuotė, kuri 1991 m. sausio įvykių metu bandė neteisėtai užgrobti valdžią Lietuvoje.

Sutelktos visuomenės pastangos siekiant tautos vienybės, laisvės ir savarankiškos valstybės sukūrimo, dažnai per politines demonstracijas ar ginkluotą kovą.

1792 m. išrinkta aukščiausioji Prancūzijos valdžios institucija, panaikinusi monarchiją ir paskelbusi respubliką.

1789 m. birželį Trečiojo luomo deputatų pasiskelbta Prancūzijos atstovų institucija, atmetusi luominį principą ir siekusi parengti konstituciją visai tautai.

Privataus turto (gamyklų, žemės, bankų) nusavinimas ir perdavimas valstybės nuosavybėn.

Ideologija, teigianti, kad tauta, apibrėžiama per bendrą kalbą, kultūrą ir istoriją, yra pagrindinė politinės organizacijos forma ir turi teisę sukurti savo nepriklausomą valstybę.

Fašizmo atmaina Vokietijoje. Ideologijos branduolys – rasinė teorija, teigianti arijų rasės pranašumą, ir kraštutinis antisemitizmas (neapykanta žydams).

Tautų Sąjungos pripažintas asmens dokumentas, suteiktas pabėgėliams ir asmenims be pilietybės po karo.

Prancūzijos karvedys ir imperatorius, po revoliucijos įvedęs tvarką, išplatinęs po Europą Civilinį kodeksą ir sukūręs didžiulę imperiją.

Prancūzijos imperatorius, kuris sudarė sąjungą su Pjemontu ir padėjo italams kovoti prieš Austriją mainais į teritorijas.

Istorinis pasakojimas; būdas, kaip faktai ir interpretacijos yra sujungiami į vientisą, rišlų ir prasmingą pasakojimą apie praeities įvykius.

1949 m. įkurta Šiaurės Atlanto sutarties organizacija. Tai gynybinis Vakarų valstybių aljansas, kurio 5-asis straipsnis skelbia, kad ginkluotas vienos narės užpuolimas laikomas visų narių užpuolimu.

Kolektyvinės gynybos principas, pagal kurį vienos NATO narės užpuolimas laikomas visų sąjungininkų užpuolimu.

1949 m. įkurtas Vakarų bloko karinis-politinis aljansas, kurio pagrindinis tikslas buvo kolektyvinė gynyba nuo galimos sovietų agresijos.

Ekonomikos forma, kai produktai gaminami savo poreikiams tenkinti, o ne mainams ar pardavimui. Prekyba yra minimali. Būdingas agrarinėms visuomenėms.

Istorinė epocha tarp viduramžių ir naujausiųjų laikų, pasižymėjusi mokslo pažanga, pramonės plėtra ir piliečių teisių įtvirtinimu.

Situacija, kai darbingi asmenys, norintys dirbti ir aktyviai ieškantys darbo, negali jo rasti.

Teisinis principas, pagal kurį žmogus laikomas nekaltu, kol jo kaltė nėra įrodyta teisme; teroro metu šis principas buvo paneigtas.

Adamo Smito idėja, kad asmeninės naudos siekiantys žmonės laisvoje rinkoje savaime sukuria naudą visai visuomenei.

Ekonominė politika, pabrėžianti laisvosios rinkos pranašumą ir siekianti mažinti valstybės vaidmenį ekonomikoje per privatizaciją, dereguliaciją ir mokesčių mažinimą.

Tarptautinė organizacija, įkurta subyrėjus SSRS buvusių sąjunginių respublikų bendradarbiavimui (Lietuva prie jos nesijungė).

Kolonijinio valdymo būdas, kai metropolija valdo teritoriją per vietos vadus, kurie vykdo kolonizatorių nurodymus.

Valstybės politika nedalyvauti karuose tarp kitų valstybių, nesijungti į karinius aljansus ir nesišalinti nė vienos kariaujančios pusės. Tarpukario Lietuva bandė laikytis šios politikos.

Disidentė ir „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ bendradarbė; siejama su tikinčiųjų teisių gynimu.

Sovietų Sąjungos lyderis po Stalino mirties. Inicijavo raketų dislokavimą Kuboje, kas sukėlė Karibų krizę. Taip pat pradėjo „destalinizacijos“ procesą.

Paskutinis Rusijos imperijos caras, nuverstas per Vasario revoliuciją. Vėliau su visa šeima nužudytas bolševikų nurodymu.

Akcijų rinkos krachas Niujorko vertybinių popierių biržoje 1929 m. spalio mėnesį, žymintis Didžiosios depresijos pradžią ir sukėlęs masinę paniką bei finansinį chaosą.

1935 m. nacistinės Vokietijos rasistiniai įstatymai, apriboję žydų pilietines teises ir uždraudę santuokas tarp žydų ir „vokiečių arba giminingo kraujo“ asmenų.

1947 m. priimtas tarptautinių etikos principų rinkinys, nustatantis gaires eksperimentams su žmonėmis ir pabrėžiantis informuoto sutikimo svarbą.

Tarptautinis teismas, po karo teisęs nacių vadovus už nusikaltimus taikai, karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui.

Sovietų represinė struktūra, vykdžiusi areštus, kratas, terorą ir kovojusi prieš partizanus.

Sovietų Sąjungos vidaus reikalų ir valstybės saugumo institucijos, organizavusios ir vykdžiusios masinius suėmimus bei trėmimus.

Sovietų Sąjungos vidaus reikalų ir saugumo institucijos, vykdžiusios represijas, areštus ir slaptas egzekucijas.

Privilegijuotas Komunistų partijos ir sovietinių valdininkų elito sluoksnis. Jie turėjo prieigą prie specialių parduotuvių, geresnių butų, automobilių ir kitų gėrybių, nepasiekiamų eiliniams pilie...

1944 m.

Rusijos agresija ir karas su Ukraina (Krymo aneksija 2014 m., plataus masto invazija nuo 2022 m.).

D. Britanijos ir Prancūzijos politika 4-ajame dešimtmetyje, kuria, darant nuolaidas agresyvioms valstybėms (ypač Vokietijai), siekta išvengti karo.

1775 m. sukurta vykdomosios valdžios institucija, siekusi centralizuoti valdymą. Jei funkcijas žymime $V$ (vykdomoji), tai taryba buvo bandymas sustiprinti $V$ dalį valstybės valdyme.