Глосарій

Babilonijos valdovas; programoje siejamas su senovės Rytų despotijos ir valstybės galios samprata.

1993 m.

Sutelktos visuomenės pastangos siekiant tautos vienybės, laisvės ir savarankiškos valstybės sukūrimo, dažnai per politines demonstracijas ar ginkluotą kovą.

1792 m. išrinkta aukščiausioji Prancūzijos valdžios institucija, panaikinusi monarchiją ir paskelbusi respubliką.

1789 m. birželį Trečiojo luomo deputatų pasiskelbta Prancūzijos atstovų institucija, atmetusi luominį principą ir siekusi parengti konstituciją visai tautai.

Privataus turto (gamyklų, žemės, bankų) nusavinimas ir perdavimas valstybės nuosavybėn.

Ideologija, teigianti, kad tauta, apibrėžiama per bendrą kalbą, kultūrą ir istoriją, yra pagrindinė politinės organizacijos forma ir turi teisę sukurti savo nepriklausomą valstybę.

Fašizmo atmaina Vokietijoje. Ideologijos branduolys – rasinė teorija, teigianti arijų rasės pranašumą, ir kraštutinis antisemitizmas (neapykanta žydams).

Prancūzijos karvedys ir imperatorius, po revoliucijos įvedęs tvarką, išplatinęs po Europą Civilinį kodeksą ir sukūręs didžiulę imperiją.

Prancūzijos imperatorius, kuris sudarė sąjungą su Pjemontu ir padėjo italams kovoti prieš Austriją mainais į teritorijas.

1949 m. įkurta Šiaurės Atlanto sutarties organizacija. Tai gynybinis Vakarų valstybių aljansas, kurio 5-asis straipsnis skelbia, kad ginkluotas vienos narės užpuolimas laikomas visų narių užpuolimu.

1949 m. įkurtas Vakarų bloko karinis-politinis aljansas, kurio pagrindinis tikslas buvo kolektyvinė gynyba nuo galimos sovietų agresijos.

Ekonomikos forma, kai produktai gaminami savo poreikiams tenkinti, o ne mainams ar pardavimui. Prekyba yra minimali. Būdingas agrarinėms visuomenėms.

Istorinė epocha tarp viduramžių ir naujausiųjų laikų, pasižymėjusi mokslo pažanga, pramonės plėtra ir piliečių teisių įtvirtinimu.

Teisinis principas, pagal kurį žmogus laikomas nekaltu, kol jo kaltė nėra įrodyta teisme; teroro metu šis principas buvo paneigtas.

Adamo Smito idėja, kad asmeninės naudos siekiantys žmonės laisvoje rinkoje savaime sukuria naudą visai visuomenei.

Ekonominė politika, pabrėžianti laisvosios rinkos pranašumą ir siekianti mažinti valstybės vaidmenį ekonomikoje per privatizaciją, dereguliaciją ir mokesčių mažinimą.

Kolonijinio valdymo būdas, kai metropolija valdo teritoriją per vietos vadus, kurie vykdo kolonizatorių nurodymus.

Valstybės politika nedalyvauti karuose tarp kitų valstybių, nesijungti į karinius aljansus ir nesišalinti nė vienos kariaujančios pusės. Tarpukario Lietuva bandė laikytis šios politikos.

Disidentė ir „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ bendradarbė; siejama su tikinčiųjų teisių gynimu.

Sovietų Sąjungos lyderis po Stalino mirties. Inicijavo raketų dislokavimą Kuboje, kas sukėlė Karibų krizę. Taip pat pradėjo „destalinizacijos“ procesą.

Paskutinis Rusijos imperijos caras, nuverstas per Vasario revoliuciją. Vėliau su visa šeima nužudytas bolševikų nurodymu.

Tarptautinis teismas, po karo teisęs nacių vadovus už nusikaltimus taikai, karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui.

Sovietų represinė struktūra, vykdžiusi areštus, kratas, terorą ir kovojusi prieš partizanus.

Privilegijuotas Komunistų partijos ir sovietinių valdininkų elito sluoksnis. Jie turėjo prieigą prie specialių parduotuvių, geresnių butų, automobilių ir kitų gėrybių, nepasiekiamų eiliniams pilie...

1944 m.

Rusijos agresija ir karas su Ukraina (Krymo aneksija 2014 m., plataus masto invazija nuo 2022 m.).

D. Britanijos ir Prancūzijos politika 4-ajame dešimtmetyje, kuria, darant nuolaidas agresyvioms valstybėms (ypač Vokietijai), siekta išvengti karo.

1775 m. sukurta vykdomosios valdžios institucija, siekusi centralizuoti valdymą. Jei funkcijas žymime $V$ (vykdomoji), tai taryba buvo bandymas sustiprinti $V$ dalį valstybės valdyme.