Słownik

Aibių operacija, sujungianti visus elementus, kurie priklauso bent vienai iš aibių („ARBA“ logika).

Tikimybė įvykti A, jei žinoma, kad įvyko B.

Formulė $(uv)' = u'v + uv'$, taikoma diferencijuojant dviejų funkcijų sandaugą.

Taškas, kuriame du grafikai susikerta, todėl tenkina abi lygtis. Pvz., jei $y=x+1$ ir $y=5$ susikerta ties $x=4$, tai sankirta yra $(4,5)$.

Aibių operacija, atrenkanti tik tuos elementus, kurie priklauso KIEKVIENAI iš nagrinėjamų aibių („IR“ logika).

Skritulio dalis, apribota stygos ir atitinkamo lanko; $S_{nuop}=S_{sekt}-\tfrac12 r^2\sin\alpha$.

Tvarkingas skaičių sąrašas, kuriame kiekvienam indeksui $n$ priskiriamas narys $a_n$. Pvz., $a_n=2n$ duoda 2,4,6,...

Tiesė, jungianti du funkcijos grafiko taškus. Jos nuolydis rodo vidutinį kitimo greitį.

Taškai $(n,a_n)$ koordinačių plokštumoje. Tai diskretūs taškai, nes $n$ – sveikas.

Vienas sekos elementas, pvz., $a_{5}$ yra penktasis narys.

Skritulio dalis, apribota dviejų spindulių ir lanko; plotas $\tfrac{\alpha}{360^\circ}\pi r^2$.

Rutulio paviršius. Ji turi plotą ($4\pi r^2$), bet neturi tūrio.

Vertikali tiesė $x=-\tfrac{b}{2a}$. Pvz., $y=x^2-4x$ → $x=2$.

Sinusui tai π - arcsin(a), Kosinusui tai -arccos(a) arba 2π - arccos(a).

Stačiajame trikampyje: priešingos kraštinės ir įžambinės santykis. Apskritime: $y$ koordinatė.

Vienetiniame apskritime tai taško $y$ koordinatė (aukštis).

Ryšys trikampyje: $\frac{a}{\sin A} = \frac{b}{\sin B} = \frac{c}{\sin C}$.

Pora $ (x,y) $, kuri tenkina visas sistemos lygtis vienu metu. Pvz., jei $y=x+1$ ir $y=x^2-3x+1$, tada $(0,1)$ yra sprendinys.

Iracionalusis skaičius (Eulerio skaičius), apytiksliai lygus 2,71828. Tai natūraliojo augimo pagrindas.

Tyrimas su GeoGebra ar skaičiuokle: braižymas, slankikliai, lentelės. Pvz., f(x)=k·x+b su k slankikliu.

Dydis, turintis tik skaitinę vertę (pvz., masė, temperatūra).

Veiksmas $\vec{a} \cdot \vec{b}$, kurio rezultatas – skaičius. Naudojamas kampams rasti.

Funkcija F(x) (arba Φ(z)), nurodanti tikimybę, kad atsitiktinis dydis įgis reikšmę, mažesnę arba lygią x.

Taisyklė (dažniausiai lentelė), nurodanti atsitiktinio dydžio reikšmes ir jas atitinkančias tikimybes.

Skaičius, parodantis sekos kitimo greitį. $d = a_{n+1} - a_n$.

Santykis $\frac{f(x+h)-f(x)}{h}$, rodantis vidutinį funkcijos pokytį intervale $h$.

Grafikas, kuriame poros $(x,y)$ vaizduojamos taškais koordinačių plokštumoje. Pvz., taškas $(5,78)$ gali reikšti 5 val. mokymosi ir 78 balus.

Apskritimu apribota plokštumos dalis. Pvz., picos paviršius.

Rasto $x$ įstatymas atgal į pradinę lygtį, kad gautume 0. Pvz., jei $x=3$ sprendinys, turi būti $3^2-4\cdot3+3=0$.

Visų galimų x reikšmių visuma, dažniausiai užrašoma intervalais su +2kπ priedu.

Bendroji formulė $x=\frac{-b\pm\sqrt{D}}{2a}$, leidžianti rasti sprendinius, kai lygtis kvadratinė. Pvz., $x^2-5x+6=0$ duoda $x=2$ ir $x=3$.

Kritinio taško tipas, kuriame išvestinė lygi lygiai nuliui (horizontalioji liestinė).

Matas, rodantis, kiek duomenys vidutiniškai nukrypsta nuo vidurkio.

Kvadratinė šaknis iš dispersijos. Parodo tipišką duomenų nukrypimą nuo vidurkio tais pačiais matavimo vienetais.

Rodiklis, parodantis, kaip vidutiniškai duomenys nutolę nuo vidurkio.

Reikšmės perskaičiavimas į standartinius vienetus (Z-balus) pagal formulę $Z = \frac{X - \mu}{\sigma}$.

Objekto „šešėlis“ ant plokštumos, krentantis statmenai. Tai visada yra trumpiausias atstumas nuo taško iki plokštumos.

Vektoriai statmeni, jei jų skaliarinė sandauga lygi nuliui.

Atkarpa, jungianti du apskritimo taškus. Skersmuo – ilgiausia styga.

Metodas, kai sudėtingas reiškinys pakeičiamas nauju kintamuoju (pvz., $t=x^2$), siekiant supaprastinti lygtį.

Atkarpa, jungianti kūgio viršūnę su pagrindo apskritimo tašku. $s^2 = r^2 + h^2$.

Kombinatorikos principas: jei veiksmą A galima atlikti m būdų, o B – n būdų, ir jie nesikerta, tai „A arba B“ galima atlikti m + n būdų.

f(g(x)) – pirma taikome g, po to f. Pvz., PVM taikymas kainai.

Tikimybių sumavimas situacijoje „arba“.

$S_n = \frac{n(a_1 + a_n)}{2}$. Pirmas plius paskutinis, padalinta iš 2, kart n.

$S_n = \frac{n(2a_1 + (n-1)d)}{2}$. Naudinga, kai nežinome paskutinio nario.

Sandaugos lygybė: $PA\cdot PC=PB\cdot PD$. Naudinga konstrukcijoms ir skaičiavimams.

Taškas, priklausantis abiem grafikams. Matematiškai tai reiškia, kad ta pati pora $ (x,y) $ tenkina abi lygtis.