Glossary

Elementarioji dalelė, dalyvaujanti stipriojoje sąveikoje. Turi trupmeninį elektros krūvį (+2/3 arba -1/3).

Reiškinys, kai judančiame objekte laikas teka lėčiau stebėtojo iš šalies atžvilgiu. Formulė: $\Delta t = \gamma \Delta au$.

Elektronas metale, atitrūkęs nuo atomo ir galintis laisvai judėti visame kristalo tūryje (elektronų dujos).

Kūno judėjimas veikiant tik sunkio jėgai. Netoli paviršiaus pagreitis laikomas pastoviu.

Nepriklausomų judėjimo krypčių skaičius. Molekulei tai lemia formulės koeficientą (3/2, 5/2).

Teigiamas dydis, netoli Žemės paviršiaus apie 9,8 m/s². Pasirinkus ašį aukštyn, projekcija aₕ = −g.

Pagreitis, kurį suteikia Žemės trauka (apie 9.8 m/s²).

Brėžinys, kuriame pavaizduojamos visos (ir tik tos) jėgos, veikiančios nagrinėjamą kūną.

Schematinis brėžinys, kuriame atvaizduojamas tik nagrinėjamas kūnas ir visi jį veikiantys jėgų vektoriai.

Dydis, atvirkščias židinio nuotoliui ($D=1/f$). Matuojamas dioptrijomis. Parodo lęšio „stiprumą“.

Uždara elektros grandinė, sudaryta iš kondensatoriaus ir ritės, kurioje gali vykti laisvieji elektromagnetiniai virpesiai.

Taisyklė srovės krypčiai nustatyti: indukuotoji srovė visada teka taip, kad jos magnetinis laukas priešintųsi srauto pokyčiui.

Elementarioji dalelė, nedalyvaujanti stipriojoje sąveikoje. Pavyzdžiai: elektronas, neutrinas.

Greitis, nukreiptas trajektorijos liestine. Susietas su kampiniu greičiu: $v = \omega r$.

Dydis $\gamma = 1/\sqrt{1-v^2/c^2}$, parodantis, kiek stiprūs yra reliatyvistiniai efektai. Kai $v o c$, $\gamma o \infty$.

Jėga, veikianti judančią krūvingąją dalelę magnetiniame lauke. $F = qvB\sin\alpha$.

Matematinės lygtys, siejančios erdvės ir laiko koordinates tarp dviejų inercinių sistemų. Jos pakeitė Galilėjaus transformacijas.

Parodo, kiek kartų šviesa medžiagoje sklinda lėčiau nei vakuume: $n = c/v$.

Bangos sklidimo krypties pasikeitimas pereinant iš vienos terpės į kitą dėl greičio pokyčio.

Jungimo būdas, kai visų kondensatorių įtampos vienodos. Talpos sudedamos: $C = C_1 + C_2$.

Bendra elektrovara lygi vieno šaltinio elektrovarai $(\epsilon_{tot} = \epsilon)$, o bendra vidinė varža sumažėja: $r_{tot} = r/n$. Naudojamas srovės pajėgumui padidinti.

Jungimo būdas, kai grandinė šakojasi. Įtampa vienoda, atvirkštinės varžos sudedamos.

Vektorinis dydis, apibūdinantis magnetinio lauko stiprumą ir kryptį. Matuojamas teslomis (T).

Energija, sukaupta ritėje, kai ja teka srovė. Formulė: $W = \frac{1}{2}LI^2$.

Skaliarinis dydis, apibūdinantis magnetinio lauko linijų skaičių, kertantį tam tikrą plotą. Formulė: $\Phi = BA \cos \alpha$. Matuojamas veberiais (Wb).

Teoremos išvada, teigianti, kad apkrova iš šaltinio gauna maksimalią galią tada, kai apkrovos varža yra lygi šaltinio vidinei varžai $(R = r)$.

Interferencinis maksimumas susidaro, kai kelio skirtumas lygus sveikam bangos ilgių skaičiui: $\delta = m\lambda$.

Dėsnis, siejantis praėjusios šviesos intensyvumą su poliarizatoriaus pasukimo kampu: $I = I_0 \cos^2 \theta$.

Kūno inertiškumo matas. Skaliarinis dydis (kg).

Taškas, kuriame, nagrinėjant kūno judėjimą, galima laikyti sutelktą visą kūno masę.