Glossary

Dydis, nusakantis dabartinį Visatos plėtimosi tempą. $H_0 \approx 70$ km/s/Mpc.

Dalelė, sudaryta iš kvarkų, kuriuos laiko stiprioji sąveika. Skirstomi į barionus ir mezonus.

Principas, teigiantis, kad negalima vienu metu tiksliai žinoti ir dalelės padėties, ir impulso: $\Delta x \cdot \Delta p \ge \hbar/2$.

Induktyvumo vienetas. Ritė turi 1 H induktyvumą, jei srovei kintant 1 A/s greičiu, joje indukuojasi 1 V įtampa.

Dalelė, susijusi su Higso lauku, kuris suteikia masę kitoms elementariosioms dalelėms.

Konkretus paneigiamas teiginys, kurį galima patikrinti duomenimis.

Trimačių vaizdų užrašymas naudojant lazerio šviesos interferenciją. Reikalauja aukšto koherentiškumo.

Horizontalus atstumas nuo metimo vietos vertikalės iki nusileidimo vietos. Tai ne trajektorijos lanko ilgis.

Baltosios nykštukės sprogimas, pasiekus kritinę masę. Naudojama kaip „standartinė žvakė“ atstumams matuoti ir greitėjančiam plėtimuisi nustatyti.

Modelis, kuriame dalelių tūris ir tarpusavio sąveika (be susidūrimų) ignoruojami; dažnai taikoma pV = nRT.

Supaprastintas modelis, kuriame dalelės yra materialieji taškai, nesąveikauja tarpusavyje ir susiduria tampriai.

Veiksmas lygus atoveikiui. Jėgos veikia poromis, skirtingus kūnus.

Pagreitis tiesiogiai proporcingas jėgai ir atvirkščiai proporcingas masei ($F=ma$).

Reiškinys, kai judančio kūno ilgis judėjimo kryptimi sutrumpėja: $L = L_0/\gamma$.

Pilnutinė grandinės varža kintamajai srovei, susidedanti iš aktyviosios ($R$) ir reaktyviųjų ($X_L, X_C$) varžų.

Dėsnis, teigiantis, kad jėgos impulsas lygus kūno judesio kiekio pokyčiui: $\vec F \Delta t = \Delta \vec p$.

Ritės priešinimasis kintamajai srovei: $X_L = 2\pi f L$.

Ritės priešinimasis kintamajai srovei. Didėja didėjant dažniui: $X_L = 2\pi f L$.

Laidininko (ritės) savybė priešintis srovės kitimui. Priklauso nuo geometrijos ir medžiagos. Matuojamas henriais (H).

Kūno savybė išlaikyti esamą greitį, kai jėgų atstojamoji lygi nuliui.

Atskaitos sistema, kurioje negalioja jėgos be priežasties (inercinės jėgos); joje galioja pirmasis Niutono dėsnis. Visos inercinės sistemos juda viena kitos atžvilgiu tiesiai ir tolygiai.

Garso bangos, kurių dažnis mažesnis nei 20 Hz (žmogus negirdi).

Reiškinys, kai susidedant dviem ar daugiau koherentiškų bangų, erdvėje susidaro stiprinimo (maksimumų) ir silpninimo (minimumų) sritys.

Fizikinis dydis, kurio vertė vienoda visose inercinėse atskaitos sistemose (pvz., šviesos greitis $c$, rimties masė $m$, erdvėlaikio intervalas $s^2$).

Banga, kurioje dalelės svyruoja lygiagrečiai sklidimo krypčiai (pvz., garsas).

Minimalus energijos kiekis, kurį elektronas turi gauti, kad galėtų palikti kietąjį kūną (priklauso nuo medžiagos).

Jėgų atstojamoji, suteikianti kūnui įcentrinį pagreitį (pvz., trintis posūkyje).

Pagreitis, atsirandantis dėl greičio krypties kitimo. Nukreiptas į apskritimo centrą.

Maksimali srovė, kuri teka fotoelementu, kai visi išmušti elektronai pasiekia anodą.

Potencialų skirtumas tarp dviejų lauko taškų: $U = \varphi_1 - \varphi_2$. Darbas atliekamas perkeliant krūvį: $A = qU$.