Glossary
All the most important terms and their explanations in one place.
Terms: 5,528 • Flashcards: 7,173
L
Priverstinio darbo stovykla SSRS, kurioje kaliniai buvo išnaudojami sunkiems darbams ir laikomi nežmoniškomis sąlygomis.
Kaunas 1919–1939 m., kai dėl Lenkijos okupacijos Lietuva negalėjo valdyti savo tikrosios sostinės Vilniaus.
Po Vasario revoliucijos suformuota valdžia, kuri neatstovavo plačiosioms masėms ir padarė lemtingą klaidą – nepasitraukė iš Pirmojo pasaulinio karo.
1941 m. sukilimo metu sudaryta vyriausybė (vadovas J. Ambrazevičius-Brazaitis), veikusi 6 savaites, kol ją išvaikė naciai.
Gamintojų varžymasis rinkoje dėl pirkėjų, skatinantis tobulinti technologijas, gerinti kokybę ir mažinti prekių kainas.
Savivaldus miestas (pvz., Dancigas), kurio nepriklausomybę garantuoja tarptautinė bendruomenė ir kuris nepriklauso jokiai konkrečiai valstybei.
Ekonominė sistema, pagrįsta privačia nuosavybe, konkurencija ir pasiūlos bei paklausos mechanizmu. Valstybės kišimasis į ekonomiką yra minimalus.
Generolo Charles'io de Gaulle'io vadovaujamas judėjimas, siekęs išlaisvinti Prancūziją iš vokiečių okupacijos ir nepripažinęs Viši režimo.
Vengrų politikas ir revoliucionierius, 1848 m. Vengrijos revoliucijos lyderis, siekęs Vengrijos nepriklausomybės nuo Austrijos imperijos.
Prūsijos parlamentas, kuris XIX a. viduryje priešinosi Bismarko ir Vilhelmo I planams didinti išlaidas kariuomenei.
XIX a. pirmoje pusėje dominavusi politinė vizija, siekusi atkurti istorinę, daugiatautę Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę federacijoje su Lenkija, t. y. Abiejų Tautų Respubliką.
Kultūrinis, politinis ir teritorinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės palikimas, į kurį pretenduoja ir kurį savaip interpretuoja kelios šiuolaikinės valstybės: **Lietuva, Baltarusija, Ukraina ir Le...
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisės kodeksas. Ypač svarbus Trečiasis Statutas (1588 m.), kuris net ir po Liublino unijos įtvirtino LDK teisinį ir administracinį savarankiškumą.
„Gyvenamosios erdvės“ idėja, kuria naciai grindė poreikį užkariauti ir kolonizuoti Rytų Europos teritorijas.
Vienos kongreso principas, reiškiantis, kad į sostus turi būti grąžinti „teisėti“ (paveldėjimo teise) monarchai, kuriuos buvo nuvertusi Prancūzijos revoliucija arba Napoleonas.
Teisėta laikoma tik ta valdžia, kuri paveldima iš kartos į kartą (legitimi monarchija). Napoleono pasodinti valdovai buvo paskelbti neteisėtais.
1813 m. įvykęs „Tautų mūšis“, kuriame jungtinės Europos koalicijos pajėgos sutriuškino Napoleono armiją, žymėdamas jo imperijos žlugimo pradžią.
JAV pagalbos sąjungininkams mechanizmas nuo 1941 m. kovo: ginklai, technika, žaliavos ir maistas buvo „skolinami/nuomojami“, išvengiant formalaus JAV įsitraukimo iki 1941-12.
Kino režisierė; programoje siejama su propagandos ir menininko tarnystės totalitarinei ideologijai problema.
Talentinga vokiečių kino režisierė, sukūrusi garsiausius nacių propagandinius filmus – „Valios triumfas“ ir „Olimpija“. Jos filmai pasižymėjo novatoriška kinematografija ir estetine galia, tač...
Tobulas „Renesanso žmogaus“ pavyzdys. Genialus menininkas, mokslininkas, inžinierius ir anatomas. Jo smalsumas buvo beribis – jis tapė „Moną Lizą“, projektavo skraidymo aparatus ir tyrinėjo žmogau...
Popiežius; programoje siejamas su 1054 m. schizma ir katalikų–ortodoksų skirtimis.
Spartos karalius; siejamas su graikų ir persų karų simbolika ir Antikos karo istorija.
SSRS vadovas; programoje siejamas su Šaltojo karo laikotarpiu.
XIX a. vokiečių istorikas, siejamas su profesionalaus, šaltiniais grįsto istorijos mokslo pradžia.
Vokiečių istorikas, laikomas profesionaliosios istoriografijos tėvu. Iškėlė reikalavimą remtis tik patikimais pirminiais šaltiniais ir atkurti praeitį tokią, „kokia ji iš tikrųjų buvo“, siekia...
Filosofas ir istorikas; programoje siejamas su tarpukario Lietuvos akademine kultūra.
Vienas bolševikų vadovų, organizavęs Spalio perversmą ir vadovavęs Petrogrado tarybos Kariniam revoliuciniam komitetui.
Aukščiausiasis Sovietų Rusijos vykdomosios valdžios organas, bolševikų vyriausybė, kuriai vadovavo Vladimiras Leninas.
Okupacinės valdžios nurodymu 1940 m. birželį sudaryta marionetinė vyriausybė, turėjusi sudaryti teisėtumo įspūdį perimant valdžią.
Valstybinio kainų reguliavimo mažinimas arba naikinimas, leidžiant kainoms nusistatyti rinkoje laisvai.
Politinė filosofija, pabrėžianti individo teises ir laisves, konstitucinį valdymą, parlamentarizmą ir laisvąją rinką. Siekė apriboti absoliučią monarchų valdžią.
Teisė, leidusi bet kuriam Seimo nariui, prieštaraujančiam sprendimui, nutraukti viso Seimo darbą ir anuliuoti visus jo nutarimus. Tapo viena iš pagrindinių valstybės paralyžiaus priežasčių.
1917 m. vasarą Petrograde vykusios ginkluotos demonstracijos, kurias numalšinus bolševikai kuriam laikui pasitraukė į pogrindį.
Mėnesį trukusi diplomatinė įtampa po Sarajevo atentato, pasibaigusi didžiųjų Europos valstybių mobilizacija ir karu.
1940 m. Berlyne Kazio Škirpos iniciatyva įkurta politinė organizacija, rengusi Birželio sukilimą ir koordinavusi pasipriešinimą sovietams.
1902 m. susikūrusi partija, siekusi Lietuvos autonomijos ir demokratinių reformų Rusijos imperijos sudėtyje.
Mažojoje Lietuvoje gyvenę lietuviai, išsaugoję savo kalbą ir papročius, tačiau patyrę stiprią vokiškos kultūros įtaką.
1926 m. įkurta savarankiška Lietuvos Katalikų Bažnyčios administracinė struktūra, tiesiogiai pavaldi Apaštalų Sostui.
ATR dalis, turėjusi savo institucijų tradiciją ir teritoriją. Laiko ašyje tai intervalas, kuris ATR kontekste baigiasi 1795 m., kai politinė autonomija išnyksta.
1976 m. įkurta organizacija, viešai fiksavusi ir skelbusi apie žmogaus teisių pažeidimus okupuotoje Lietuvoje.
Vilniaus pavadinimas, naudotas pabrėžti jo kaip svarbaus žydų kultūros, religijos ir mokslo centro reikšmę.
Pogrindinis leidinys, leistas Lietuvoje 1972–1989 m., fiksavęs tikinčiųjų persekiojimus ir žmogaus teisių pažeidimus sovietų okupacijos metais. Svarbus pasipriešinimo ir informacinio karo simbolis...
1941 m. sukilėlių sudaryta institucija, siekusi atkurti Lietuvos valstybingumą, tačiau nacistinės Vokietijos nepripažinta ir priversta nutraukti veiklą.
1949 m. įkurta bendra Lietuvos partizanų vadovybė, koordinavusi pasipriešinimą ir pasirašiusi politinę deklaraciją.
Pogrindinė antisovietinė organizacija, kuri 1987 m. rugpjūčio 23 d. suorganizavo pirmąjį viešą mitingą Molotovo–Ribbentropo paktui pasmerkti.
1990 m. kovo 11 d.
1918 m. vasario 16 d.
1988 m. birželio 3 d. įkurtas visuomeninis judėjimas, iš pradžių rėmęs reformas, o vėliau siekęs Lietuvos nepriklausomybės.
1988 m. įkurtas visuomeninis judėjimas, kurio pradinis tikslas buvo remti Gorbačiovo reformas, o vėliau – atkurti Lietuvos nepriklausomybę.
Pirmoji Lietuvos politinė partija, įkurta 1896 m., kovojusi už darbininkų teises ir demokratinę respubliką.
Vilniaus konferencijoje išrinkta 20 asmenų institucija, įgaliota siekti Lietuvos valstybės atkūrimo ir derėtis su užsienio valstybėmis.
1794 m. sukilimo metu LDK veikusi sukilėlių valdžia Vilniuje. Valdymo lygmenis galima įsivaizduoti kaip hierarchiją: vieta → apskritis → centras; taryba siekė valdyti „centro“ lygmeniu.
Pavadinimas, suteiktas Lietuvai po 1940 m. liepos 21 d. deklaracijos, kuria šalis paversta viena iš SSRS sąjunginių respublikų.
Po 1781 m. reformos pakeistas Vilniaus universiteto pavadinimas, nurodantis jo vaidmenį prižiūrint visą Lietuvos švietimo sistemą.
2007 m. pasirašytas dokumentas, kuriuo buvo reformuota ir sustiprinta Europos Sąjungos politinė struktūra ir veikla.
1922 m. spalio 2 d. įvesta nacionalinė Lietuvos valiuta, tarpukariu garsėjusi savo stabilumu ir aukso padengimu.
Renesanso epochoje literatūra išsilaisvino iš vien religinės tematikos. Rašytojai (Dantė, Petrarka, Šekspyras) pradėjo kurti tautinėmis kalbomis, nagrinėti *žmogiškąsias aistras, meilę, abejones...
1569 m. sudaryta sutartis, kuria LDK ir Lenkijos karalystė susijungė į vieną federacinę valstybę – Abiejų Tautų Respubliką su bendru valdovu ir Seimu, bet atskirais iždais, kariuomenėmis ir teise.
Sovietų disidentė ir žmogaus teisių gynėja; programoje siejama su kova už žmogaus teises.
Prancūzijos karalius (1643–1715), žinomas kaip Karalius Saulė. Ryškiausias absoliutizmo atstovas, pastatęs Versalio rūmus ir centralizavęs valdžią.
Paskutinis Prancūzijos karalius prieš revoliuciją. Jo bandymai išsaugoti absoliutinę monarchiją baigėsi giljotina.
Protestantizmo šaka, kurią pradėjo Martynas Liuteris. Pabrėžia išganymą per tikėjimą, o ne per gerus darbus. Paplitusi Vokietijoje, Skandinavijos šalyse, Latvijoje, Estijoje, Mažojoje Lietuvoje.
Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronika – ilgiausiai be pertraukos leistas nelegalus pogrindžio žurnalas, fiksavęs sovietų nusikaltimus.
Lietuvos laisvės kovos sąjūdis. Organizacija, kuri 1949 m. suvienijo visus partizanus ir paskelbė Deklaraciją.
Kolonijų gyventojai, revoliucijos metu likę ištikimi Didžiosios Britanijos karaliui ir nepalaikę atsiskyrimo.
Istorijos kryptis, tirianti konkrečios, geografiškai apibrėžtos vietovės (miesto, kaimo, regiono) praeitį.
Karinis konfliktas, kuriame tiesiogiai kovoja mažesnės valstybės, tačiau jas remianti, finansuojanti ir ginkluojanti viena iš supervalstybių (JAV arba SSRS).
Turtingas šiaurės Italijos regionas su centru Milane, kuris po 1859 m. karo su Austrija buvo prijungtas prie Pjemonto.
Lenkijos generolas, kuris, inscenizavęs maištą, 1920 m. spalį užėmė Vilnių ir įkūrė Vidurio Lietuvos valstybę.
Ankstyvojo darbininkų judėjimo dalyviai Anglijoje, kurie protestuodami prieš atlyginimų mažinimą ir bedarbystę laužė gamybos mašinas.
Uždaros visuomenės grupės, kurių narių teisės ir pareigos priklausė nuo kilmės (pavyzdžiui, bajorija, dvasininkija).
Istoriškai susidariusi paveldima socialinė grupė su nustatytomis teisėmis ir pareigomis (dvasininkija, bajorija, trečiasis luomas). Būdingas feodalinei visuomenei.
Valdymo forma brandžiaisiais viduramžiais (XII–XV a.), kurioje monarcho valdžią riboja luomų atstovų susirinkimas (pvz., Parlamentas, Seimas), ypač mokesčių klausimais.
Valdymo forma, LDK įsitvirtinusi po krikšto ir unijų su Lenkija. Didžiojo kunigaikščio valdžią ribojo Ponų taryba, o vėliau – ir bajorų Seimas.
Griežtas visuomenės suskirstymas į socialines grupes (luomus) pagal kilmę ar paveldėtas privilegijas, lemiančias teises ir pareigas.
Socialinė santvarka, kurioje žmogaus teises, pareigas ir vietą visuomenėje griežtai lemia jo gimimas ar priklausymas tam tikrai grupei.
Dvasininkijos, bajorijos ir miestiečių atstovų susirinkimai (pvz., Anglijos Parlamentas, Prancūzijos Generaliniai luomai), kurie tarėsi su monarchu dėl mokesčių ir įstatymų.
Istorijos kryptis, tirianti moteriškumo ir vyriškumo sampratas bei vyrų ir moterų vaidmenų kaitą visuomenėje skirtingais laikotarpiais.
Principas, kad visiems piliečiams galioja tie patys įstatymai, nepriklausomai nuo jų kilmės, luomo ar turtinės padėties.
Pseudomokslinė teorija, kurią propagavo Trofimas Lysenka ir kuri dešimtmečiams paralyžiavo sovietų biologiją ir žemės ūkį, neigiant genetiką kaip „buržuazinį mokslą“.
