Glossar

Protonų skaičius branduolyje, lemiantis elemento chemines savybes ir vietą periodinėje lentelėje.

Jėga, kuria paviršius veikia kūną. Ji visada nukreipta statmenai (normaliai) liečiamajam paviršiui.

Jėga, kuria paviršius veikia kūną statmena kryptimi. Jos dydis priklauso nuo spaudimo jėgos ir nėra konstanta.

Sąlyginis aukštis, kuriame potencinė energija laikoma lygia nuliui ($h=0$).

Atskaitos kūnas, su juo susieta koordinačių sistema ir laikrodis.

Fizikos dėsnis, teigiantis, kad atspindžio kampas lygus kritimo kampui ($\theta_r = \theta_i$).

Kelių vektorių suma, turinti tokį pat bendrą poveikį.

Visų kūną veikiančių jėgų vektorinė suma ($\sum \vec{F}$).

$R=\sqrt{R_x^2+R_y^2}$; tai Pitagoro teorema statmenoms komponentėms.

Principas, kad padidinus atstumą $N$ kartų, jėga sumažėja $N^2$ kartų.

Sistema iš dviejų kūnų, sujungtų virve per skriemulį. Naudojama tirti II Niutono dėsnį.

Esant pastoviam aₕ = −g, h(t) yra parabolė, kurios šakos nukreiptos žemyn.

Vertikalioji koordinatė virš pasirinkto nulinio lygio. Aukščio pokytis nėra tas pats, kas visas kelias.

Elektrinės įrenginys, skirtas perteklinei šilumai išmetimui į atmosferą (dažnai matomas garų debesis).

Daugkartinio naudojimo apsaugos įtaisas, kuris automatiškai nutraukia grandinę esant perkrovai ar trumpajam jungimui. Gali būti terminio arba elektromagnetinio veikimo.

Skaičius, parodantis dalelių kiekį viename mole ($6,022 \cdot 10^{23} \text{ mol}^{-1}$).

Vandenilio spektrinių linijų grupė, atsirandanti elektronui krentant į 2-ąjį lygmenį. Šios linijos yra regimojoje spektro dalyje.

Mažos masės žvaigždės liekana: labai tanki, karšta, bet mažo šviesio.

Teigiamas, nykstamai mažas krūvis, naudojamas elektriniam laukui tirti nekeičiant paties lauko konfigūracijos.

Principas, teigiantis, kad šviesa (ir materija) turi tiek bangų (interferencija), tiek dalelių (fotoefektas) savybių.

Atstumas tarp dviejų artimiausių bangos keterų. $\lambda = c / f$.

Atstumas tarp dviejų artimiausių tos pačios fazės taškų (pvz., viršūnių).

Kvantinės mechanikos principas, teigiantis, kad visi objektai (šviesa, elektronai) turi ir banginių (interferencija), ir dalelinių (lokalizuotas smūgis) savybių.

Erdvėje lokalizuotas banginis trikdis, kuriuo kvantinėje mechanikoje vaizduojama judanti dalelė.

Hadronas, sudarytas iš trijų kvarkų. Pavyzdžiai: protonas ($uud$), neutronas ($udd$).

Didelės energijos elektronas, išlekianatis iš branduolio, kai neutronas virsta protonu.

Konstanta $1,38 \cdot 10^{-23} \text{ J/K}$, susiejanti temperatūrą su energija.

Dalelė, turinti sveikąjį sukinį. Bozonai yra sąveikų (jėgų) nešėjai (pvz., fotonai, gliuonai).

Sąlyga difrakcijos maksimumams kristaluose: $2d \sin \theta = n \lambda$. Naudojama rentgeno struktūrinėje analizėje.

Procesas, kai lengvi branduoliai (pvz., deuteris ir tritis) jungiasi į sunkesnį, išskirdami milžinišką energiją. Vyksta žvaigždėse.