Glossar

Sugertos jonizuojančios spinduliuotės energijos matas, įvertinantis biologinį poveikį. Matuojama Zivertais (Sv).

Vidutinis krūvininkų judėjimo greitis laidininku veikiant elektriniam laukui (paprastai mm/s eilės).

Realių tyrimo duomenų ar jų pateikimo klastojimas, pavyzdžiui, nepagrįstai slepiant hipotezei nepalankius matavimus.

Spindulio skilimas į du (paprastąjį ir nepaprastąjį) anizotropiniame kristale.

Moksliniai atradimai ir inžineriniai sprendimai, kurie gali būti naudojami tiek civiliniams (taikiems, naudingiems), tiek kariniams (ar teroristiniams) tikslams (pvz., branduolinė technologija, dronai...

Kiekybiškai aprašo šilumos išsiskyrimą laidininke, kuriuo teka srovė. Formulė: $Q = I^2 R t$. Matuojama džauliais (J).

Darbo vienetas. 1 J atliekamas, kai 1 N jėga pastumia kūną 1 m atstumu jėgos veikimo kryptimi.

Kintamosios srovės dydis, lygus tokiai nuolatinei srovei, kuri išskirtų tą patį šilumos kiekį. $U_{\text{rms}} = U_{\max}/\sqrt{2}$.

Energijos tvermės dėsnis fotoefektui: $hf = A + E_{k,max}$.

Bandymas, kai valdai bent vieną kintamąjį ir kontroliuoji kitus (pvz., keiti ilgį l ir matuoji švytuoklės periodą T).

Paviršius, kurio visuose taškuose elektrinis potencialas yra vienodas. Laukas neatlieka darbo judant šiuo paviršiumi.

Srovės darbo atlikimo sparta. Formulės: $P = U I = I^2 R = \frac{U^2}{R}$. Matuojama vatais (W).

Fizikinė konstanta, apibūdinanti elektrinio lauko sklidimą vakuume. $\approx 8,85 \cdot 10^{-12}\ \mathrm{F/m}$.

Laidininko ar jų sistemos savybė kaupti elektros krūvį. $C=Q/U$. Matuojama faradais (F).

Kondensatoriuje sukaupta potencinė energija. $W = \frac{1}{2}CU^2$.

Vektorinis dydis, lygus jėgai, veikiančiai vienetinį teigiamą krūvį: $\vec{E} = \vec{F}/q$. Vienetas: $\text{N/C}$ arba $\text{V/m}$.

Erdvės savybė, atsirandanti aplink elektros krūvį, kuri pasireiškia jėgos veikimu į kitus krūvius.

Skaliarinis dydis, apibūdinantis elektrinio lauko energiją tam tikrame taške: $\varphi = W_p / q$. Vienetas: Voltas (V).

Skystis (tirpalas ar lydalas), praleidžiantis elektros srovę dėl jame esančių jonų.

Kintančių elektrinio ir magnetinio laukų sistema, sklindanti erdve šviesos greičiu ($c$). Jai nereikia terpės.

Elektros srovės atsiradimas uždarame laidininko kontūre, kai kinta jį veriantis magnetinis srautas.

Jėga tarp įelektrintų dalelių. Jos nešėjas yra fotonas. Ji atsakinga už atomų struktūrą ir šviesą.

Periodiškas arba beveik periodiškas elektros krūvio, srovės stiprio ir įtampos kitimas grandinėje.

Visų įmanomų dažnių elektromagnetinių bangų išdėstymas: Radijo $\to$ Mikro $\to$ IR $\to$ Regimoji $\to$ UV $\to$ Rentgeno $\to$ Gama.

Energijos vienetas, lygus energijai, kurią įgyja elektronas, pereidamas 1 V potencialų skirtumą. $1 , \text{eV} = 1,6 \cdot 10^{-19} , \text{J}$.

Fundamentali medžiagos savybė, lemianti elektromagnetinę sąveiką. Gali būti teigiamas arba neigiamas. SI vienetas – Kulonas (C).

Kryptingas elektringųjų dalelių (elektronų, jonų) judėjimas laidininku.

Reiškinys, kai išorinis elektrinis laukas sukelia krūvių persiskirstymą laidininke (poliarizaciją).

Šaltinio gebėjimas atlikti darbą; darbas, tenkantis vienetiniam krūviui. Tai maksimali įtampa, kai srovė neteka. Formulė: $\epsilon = A_{šalt}/q$. Matuojama voltais (V).

Mažiausias gamtoje egzistuojantis laisvas krūvis. $e \approx 1,6 \times 10^{-19} \text{ C}$. Visų kūnų krūviai yra $e$ kartotiniai.