Glossar

$x_{cm} = \frac{m_1 x_1 + m_2 x_2 + \dots}{m_1 + m_2 + \dots}$.

Skaičiuojama atskirai $x$ ir $y$ ašims. Koordinatės nurodo sistemos „pusiausvyros tašką“.

Masės dalis, kuri „dingsta“ susidarant branduoliui ir virsta ryšio energija. Apskaičiuojama atimant branduolio masę iš nukleonų masių sumos.

Bendras protonų ir neutronų skaičius branduolyje ($A = Z + N$).

Prietaisas, naudojantis Lorenco jėgą dalelių masei nustatyti pagal jų orbitos spindulį.

Bedimensis dydis, rodantis santykinį Visatos dydį laiko momentu $t$. Susietas su raudonuoju poslinkiu: $a = 1/(1+z)$.

Taškinė masė ant netampraus siūlo. Periodas priklauso tik nuo ilgio ir laisvojo kritimo pagreičio.

Modelis, kai kūno matmenys nereikšmingi, o svarbi tik masė ir padėtis/trajektorija.

Supaprastinimas $\sin \theta \approx \tan \theta \approx y/L$, galiojantis kai $L \gg y$.

Sutrikimo plitimas tampriąja aplinka, pernešantis energiją, bet ne medžiagą.

Sistemos kinetinės ir potencinės energijos suma ($E = E_k + E_p$).

Periodiškas kūno judėjimas apie pusiausvyros padėtį, kurį sukelia grąžinanti jėga.

Fizikinis dydis, lygus jėgos ir poslinkio sandaugai: $W = F s \cos\alpha$.

Dydis, lygus jėgos, poslinkio ir kampo kosinuso sandaugai: $A = F s \cos\alpha$. Vienetas: džaulis (J).

Reiškinys, kai superlaidininkas visiškai išstumia magnetinį lauką iš savo tūrio (levitacija).

Atvaizdas, susidarantis susikirtus spindulių tęsiniams. Jo negalima gauti ekrane. Visada stačias.

Pagrindinė būsenos lygtis: $pV = \frac{m}{M}RT$.

Energijos lygmuo, kuriame elektronas išbuna ilgiau nei įprastai ($10^{-3} s$ vietoj $10^{-8} s$). Tai leidžia sukaupti sužadintus atomus inversijai.

Kampas tarp pradinio greičio vektoriaus ir teigiamos horizontalios krypties.

Hadronas, sudarytas iš kvarko ir antikvarko poros. Dažniausiai nestabilus.

Interferencinis minimumas susidaro, kai kelio skirtumas lygus pusiniam bangos ilgių skaičiui: $\delta = (m + 1/2)\lambda$.

Geometrinis erdvėlaikio vaizdavimas, kur viena ašis yra erdvė ($x$), kita – laikas ($ct$). Padeda vizualizuoti įvykių ryšius.

Elementarioji dalelė, panaši į elektroną, bet sunkesnė. Naudojama laiko išsiplėtimui iliustruoti dėl savo trumpos gyvavimo trukmės.

Molekulinė kinetinė teorija – mokslo šaka, aiškinanti medžiagų savybes remiantis dalelių judėjimu ir sąveika.

Supaprastintas reiškinio ar objekto aprašas, leidžiantis aiškinti ir prognozuoti, bet turintis galiojimo ribas.

Medžiaga (pvz., vanduo, grafitas), lėtinanti neutronus, kad šie galėtų efektyviau skaldyti urano branduolius.

Mokslinis, argumentuotas spėjimas apie reiškinio prigimtį ar dėsningumą, kurį galima patikrinti eksperimentiškai.

Tyrimo ciklas nuo klausimo iki išvados: hipotezė → prognozė → tikrinimas (eksperimentu ar teoriniu skaičiavimu) → duomenys → analizė → išvada.

Aukščiausio lygio mokslinis paaiškinimas. Tai plati, daugybe eksperimentų ir dėsnių patvirtinta loginių idėjų sistema, aprašanti tam tikrą gamtos sritį (pvz., reliatyvumo teorija).

Vieno molio medžiagos masė. SI vienetas kg/mol (bet dažnai naudojama g/mol).