Sąvokų žodynas

Kampas, kurio viršūnė ant apskritimo, kraštinės – stygos. Lygus pusei to paties lanko centrinio kampo.

Įbrėžto apskritimo centras. Pusiaukampinių susikirtimo taškas.

Jėgų atstojamoji, suteikianti kūnui įcentrinį pagreitį (pvz., trintis posūkyje).

Pagreitis, atsirandantis dėl greičio krypties kitimo. Nukreiptas į apskritimo centrą.

Pirmoji, greita gynybos linija, veikianti prieš platų patogenų spektrą. Ji neturi atminties. Apima fizinius barjerus, fagocitus, uždegimą.

Antroji gynybos linija, kuri yra lėtesnė, bet labai specifiška konkrečiam antigenui ir pasižymi imunine atmintimi.

Organizmo savybės, atsiradusios per jo gyvenimą dėl aplinkos poveikio ar paties organizmo pastangų (pvz., raumenys, randai). Šie požymiai paprastai nėra paveldimi.

Medžiagų, išplautų iš viršutinių horizontų, kaupimasis ir nusėdimas gilesniuose dirvožemio horizontuose.

Procesas, kurio metu suvirškintos maisto medžiagos (pvz., gliukozė, aminorūgštys) iš plonosios žarnos ertmės patenka į kraują arba limfą.

Maksimali srovė, kuri teka fotoelementu, kai visi išmušti elektronai pasiekia anodą.

Upė (dab. Įsrutis), prie kurios stovėjo senasis Šimonių bajorų dvaras. Romane ji tampa prarastos „auksinio amžiaus“ tėviškės simboliu.

1951 m. režisieriaus Elija Kazano (Elia Kazan) filmas pagal pjesę, kuriame pagrindinius vaidmenis atliko Marlonas Brando (Stenlis) ir Vivjena Ly (Blanša), tapo kino klasika ir laimėjo keturis...

Sritis, apimanti dalykus, kurių tiesiogiai nekontroliuoji, bet gali paveikti savo veiksmais: santykius, mokymosi rezultatus, komandinio darbo sėkmę.

Potencialų skirtumas tarp dviejų lauko taškų: $U = \varphi_1 - \varphi_2$. Darbas atliekamas perkeliant krūvį: $A = qU$.

Genų mutacijos tipas, kai įterpiamas vienas ar daugiau papildomų nukleotidų. Dažnai sukelia poslinkio rėmelio mutaciją.

Neuronas, esantis centrinėje nervų sistemoje, kuris jungia juntamuosius ir judinamuosius neuronus. Sudaro didžiąją dalį smegenų neuronų.

Imties poaibis; mus dominantis rezultatas (pvz., „lyginis skaičius“).