Glossar

Vektorinis dydis, apibūdinantis magnetinio lauko stiprumą ir kryptį. Matuojamas teslomis (T).

Energija, sukaupta ritėje, kai ja teka srovė. Formulė: $W = \frac{1}{2}LI^2$.

Skaliarinis dydis, apibūdinantis magnetinio lauko linijų skaičių, kertantį tam tikrą plotą. Formulė: $\Phi = BA \cos \alpha$. Matuojamas veberiais (Wb).

Teoremos išvada, teigianti, kad apkrova iš šaltinio gauna maksimalią galią tada, kai apkrovos varža yra lygi šaltinio vidinei varžai $(R = r)$.

Interferencinis maksimumas susidaro, kai kelio skirtumas lygus sveikam bangos ilgių skaičiui: $\delta = m\lambda$.

Dėsnis, siejantis praėjusios šviesos intensyvumą su poliarizatoriaus pasukimo kampu: $I = I_0 \cos^2 \theta$.

Kūno inertiškumo matas. Skaliarinis dydis (kg).

Taškas, kuriame, nagrinėjant kūno judėjimą, galima laikyti sutelktą visą kūno masę.

$x_{cm} = \frac{m_1 x_1 + m_2 x_2 + \dots}{m_1 + m_2 + \dots}$.

Skaičiuojama atskirai $x$ ir $y$ ašims. Koordinatės nurodo sistemos „pusiausvyros tašką“.

Masės dalis, kuri „dingsta“ susidarant branduoliui ir virsta ryšio energija. Apskaičiuojama atimant branduolio masę iš nukleonų masių sumos.

Bendras protonų ir neutronų skaičius branduolyje ($A = Z + N$).

Prietaisas, naudojantis Lorenco jėgą dalelių masei nustatyti pagal jų orbitos spindulį.

Bedimensis dydis, rodantis santykinį Visatos dydį laiko momentu $t$. Susietas su raudonuoju poslinkiu: $a = 1/(1+z)$.

Taškinė masė ant netampraus siūlo. Periodas priklauso tik nuo ilgio ir laisvojo kritimo pagreičio.

Modelis, kai kūno matmenys nereikšmingi, o svarbi tik masė ir padėtis/trajektorija.

Supaprastinimas $\sin \theta \approx \tan \theta \approx y/L$, galiojantis kai $L \gg y$.

Sutrikimo plitimas tampriąja aplinka, pernešantis energiją, bet ne medžiagą.

Sistemos kinetinės ir potencinės energijos suma ($E = E_k + E_p$).

Periodiškas kūno judėjimas apie pusiausvyros padėtį, kurį sukelia grąžinanti jėga.

Fizikinis dydis, lygus jėgos ir poslinkio sandaugai: $W = F s \cos\alpha$.

Dydis, lygus jėgos, poslinkio ir kampo kosinuso sandaugai: $A = F s \cos\alpha$. Vienetas: džaulis (J).

Reiškinys, kai superlaidininkas visiškai išstumia magnetinį lauką iš savo tūrio (levitacija).

Atvaizdas, susidarantis susikirtus spindulių tęsiniams. Jo negalima gauti ekrane. Visada stačias.

Pagrindinė būsenos lygtis: $pV = \frac{m}{M}RT$.

Energijos lygmuo, kuriame elektronas išbuna ilgiau nei įprastai ($10^{-3} s$ vietoj $10^{-8} s$). Tai leidžia sukaupti sužadintus atomus inversijai.

Kampas tarp pradinio greičio vektoriaus ir teigiamos horizontalios krypties.

Hadronas, sudarytas iš kvarko ir antikvarko poros. Dažniausiai nestabilus.

Interferencinis minimumas susidaro, kai kelio skirtumas lygus pusiniam bangos ilgių skaičiui: $\delta = (m + 1/2)\lambda$.

Geometrinis erdvėlaikio vaizdavimas, kur viena ašis yra erdvė ($x$), kita – laikas ($ct$). Padeda vizualizuoti įvykių ryšius.