Glossary

Kūgio, rutulio ir ritinio tūrių santykis, kai visų spindulys r, o kūgio ir ritinio aukštinės 2r.

Intervalas, kuriame abu nurodyti galai įeina. Pavyzdžiui, $[1;2]$ apima 1 ir 2.

Reiškinys po trupmenos brūkšniu. Jo reikšmė negali būti nulis.

Pastovus santykis tarp gretimų narių: $q = b_{n+1}/b_n$.

$af(x)$: aukščius dauginame iš $a$. Neigiamas daugiklis kartu atspindi grafiką $x$ ašies atžvilgiu.

$f(x)+b$: kiekvienas aukštis padidėja per $b$, argumentas lieka tas pats.

Taškų atstumai nuo x ašies sumažinami tuo pačiu daugikliu. Padauginus y iš 0,5, jie sumažėja perpus.

Taškų atstumai nuo x ašies padidinami tuo pačiu daugikliu. Pavyzdžiui, y padauginus iš 2, taškas (1; −3) pereina į (1; −6).

Veiksmas skliaustuose, kurio rezultatas įstatomas į išorinę funkciją; pavyzdžiui, $2x$ funkcijoje $\sin(2x)$.

Narys, turintis abu kaimynus, lygus jų aritmetiniam vidurkiui: $a_n=(a_{n-1}+a_{n+1})/2$.

Visų reikšmių suma, padalyta iš jų skaičiaus.

Apskritimas su centru (0;0) ir spinduliu 1, naudojamas trigonometrinėms funkcijoms apibrėžti.

Vektorius $\vec{e}$, kurio ilgis lygus 1.

Kvadratinės lygties šaknų suma yra −b/a, jų sandauga c/a. Čia a, b ir c – trinario koeficientai.

Funkcijos reikšmė, kuri ne didesnė už visas pakankamai artimų taškų reikšmes. „Vietinis“ nurodo palyginimą su artima aplinka.

Parabolės žemiausias arba aukščiausias taškas. Parabolės y = (x − 2)² + 1 viršūnė yra (2; 1).

Užrašas y = a(x − h)² + k, kai a nėra nulis. Jame viršūnės koordinatės yra (h; k).

Užrašas f(x) = a(x − h)² + k, iš kurio matyti viršūnė V(h; k).

Visos parabolės žemiausias arba aukščiausias taškas. h yra x koordinatė, k – y koordinatė.

Visi modelyje galimi bandymo rezultatai.

Didžiausia arba mažiausia reikšmė, palyginta su visais leistinais pasirinkimais.

Virš horizontaliosios ašies sinusas teigiamas, žemiau – neigiamas. Dešinėje kosinusas teigiamas, kairėje – neigiamas. Ašyse viena koordinatė lygi nuliui.

Kai sukamoje srityje yra skylė, iš išorinio disko ploto atimame vidinį: $V=\pi\int_a^b(R^2-r^2),dx$.