Glossar

Italų poetas; siejamas su viduramžių ir Renesanso kultūros lūžiais.

Slaptosios (vargo) mokyklos mokytojas, kuris nelegaliai mokė kaimo vaikus skaityti ir rašyti lietuviškai.

Viena iš revoliucijos priežasčių; darbininkai reikalavo didesnių atlyginimų ir geresnių darbo sąlygų.

Rodiklis, nusakantis, kiek produkcijos vienas darbuotojas pagamina per tam tikrą laiko vienetą.

Gamybos proceso skaidymas į mažas, paprastas operacijas, kurias atlieka skirtingi darbininkai, siekiant padidinti darbo našumą.

Okupacinės valdžios nustatyta pareiga gyventojams dirbti tam tikrus darbus arba vykti dirbti į Vokietiją karo pramonės reikmėms.

VI–V a. pr. Kr. Persijos valdovas; satrapai ir keliai padėjo valdyti plačią imperiją.

Šalis, kurioje viena valdžia valdo daug skirtingų tautybių žmonių, dažnai su skirtingomis kalbomis, kultūromis ir interesais.

Slaptas Sąjungininkų invazijos į Normandiją kodinis pavadinimas 1944 m. birželio 6 d., žymintis Antrojo fronto atidarymą.

Nuolatinis prekių ir paslaugų trūkumas, būdingas planinei ekonomikai. Trūko visko – nuo kokybiško maisto iki baldų ar automobilių, todėl parduotuvėse driekėsi didžiulės eilės.

Bendrojo kainų lygio ekonomikoje mažėjimas, kai už tą patį pinigų kiekį galima įsigyti daugiau prekių ir paslaugų.

Procesas, kuriuo siekiama iš aukų atimti žmogiškąjį orumą, teises ir tapatybę, vaizduojant jas kaip menkavertes būtybes.

Britanijos ministras pirmininkas Paryžiaus taikos konferencijoje. Derino vidaus politinius reikalavimus su Europos galių pusiausvyra.

Oficialus, pilnas ir teisiškai įtvirtintas naujos valstybės pripažinimas tarptautinėje bendruomenėje.

Iškilmingas pareiškimas, skelbiantis svarbiausius principus ar politinius tikslus. Dažnai būna idėjinis dokumentas.

Procesas po Antrojo pasaulinio karo, kurio metu buvusios Azijos ir Afrikos kolonijos iškovojo politinę nepriklausomybę nuo Europos metropolijų.

Laikina riba, nustatoma tarp kariaujančių pusių siekiant sustabdyti karo veiksmus, kol bus susitarta dėl galutinės sienos.

Atėnų vietos piliečių bendruomenė ir politinė gentis; Kleistenio pertvarka jungė skirtingų Atikos vietovių piliečius.

Karinių pajėgų ir ginkluotės apribojimas ar pašalinimas iš tam tikros teritorijos, siekiant užtikrinti taiką ir užkirsti kelią agresijai.

Karinės ginkluotės, įtvirtinimų panaikinimas ir draudimas tam tikroje teritorijoje laikyti kariuomenę.

Kariuomenės mažinimo procesas po karo, kai kariai grąžinami į civilinį gyvenimą.

Valdymo tvarka, kurioje sprendimo teisė priklauso piliečių bendruomenei. Tiesioginėje Atėnų demokratijoje balsavo piliečiai vyrai; moterys, vergai ir metoikai politinio balso neturėjo.

Politinis procesas, skirtas pašalinti nacizmo ideologijos įtaką iš Vokietijos visuomenės, institucijų ir kultūros po Antrojo pasaulinio karo.

Kinijos reformų lyderis; siejamas su planinės ekonomikos transformacija ir rinkos elementais.

Kinijos reformų lyderis, su kuriuo siejami nuo 1978 m. plėsti rinkos mechanizmai ir ekonominė iniciatyva, išlaikant Komunistų partijos politinę monopoliją.

Vienas „Enciklopedijos“ leidimo organizatorių. Sistemino ir skleidė mokslo, amatų bei meno žinias.

Prancūzų filosofas ir pagrindinis „Enciklopedijos“ redaktorius, tikėjęs, kad žinios padeda žmogui tapti laisvesniam.

Prievartinis žmonių iškeldinimas iš jų gyvenamosios vietos ir išvežimas į atokias svetimos valstybės teritorijas.

Prievartinis žmonių iškeldinimas ir jų gyvenamosios vietos kontrolė. Sovietiniuose trėmimuose represuotos ir šeimos; tremties vieta bei kalinimas GULAG lageryje – skirtingos represijų formos.

Stiprios vieno valdovo galios apibūdinimas. Egipto, Babilono ir Persijos institucijas bei valdžios ribas reikia nagrinėti atskirai.