Глосарій

Sistemingas idėjų, įsitikinimų ir vertybių rinkinys, kuris paaiškina pasaulį ir nurodo, kaip jį reikėtų keisti. Totalitarinės ideologijos (fašizmas, nacizmas, komunizmas) siekia tapti vienintele i...

Procesas, kai visos gyvenimo sritys (kultūra, švietimas, mokslas) priverstinai pajungiamos vienai dominuojančiai ideologijai (pvz., komunistinei), siekiant kontroliuoti visuomenės mąstymą.

Ispanų didikas, įkūręs Jėzuitų ordiną (Jėzaus Draugiją). Jėzuitai tapo pagrindine Kontrreformacijos jėga, ypač švietimo srityje.

Istorinis laikotarpis nuo 1789 m. Prancūzijos revoliucijos iki 1914 m. Pirmojo pasaulinio karo pradžios.

Vokiečių filosofas, Apšvietą apibūdinęs kaip žmogaus drąsą naudotis savo protu be kitų vadovavimo.

Valstybės politika, kuria siekiama išplėsti savo galią užimant svetimas teritorijas arba pajungiant jas politinei, karinei ar ekonominei kontrolei.

Didelė, daugiatautė valstybė, valdoma vieno valdovo (imperatoriaus), dažnai sukurta užkariavimų būdu.

Titulas, suteiktas karalienei Viktorijai 1876 m., simbolizuojantis Britanijos dominavimą Indijoje.

Spartus pramonės plėtojimas; Stalino SSRS ji buvo vykdoma centralizuotais planais ir ypač orientuota į sunkiąją pramonę.

Perversmas gamyboje, kurio metu pereita nuo rankų darbo prie mašinų. Prasidėjo XVIII a. pab. Anglijoje ir sukėlė didžiulius socialinius pokyčius.

Visuomenės tipas, kuriame vyrauja pramoninė gamyba, miestų gyventojų dauguma ir spartus technologinis progresas.

Užkrečiamos ligos, kurias sukelia mikroorganizmai (bakterijos, virusai). Iki moderniosios medicinos atsiradimo jos buvo galinga gamtos jėga, sukeldavusios masines epidemijas (pandemijas), kurios d...

Principas, reikalaujantis, kad asmuo, prieš dalyvaudamas medicininiame tyrime ar gaudamas gydymą, būtų išsamiai informuotas apie procedūrą, jos riziką ir naudą bei duotų laisvanorišką sutikimą.

Popiežius; siejamas su viduramžių katalikybės galia ir Laterano IV susirinkimu.

Istorinio šaltinio ar įvykio prasmės aiškinimas. Tas pats faktas gali būti interpretuojamas skirtingai, priklausomai nuo istoriko požiūrio, metodologijos ir turimų duomenų.

Valstybės ekonominė politika, kai vyriausybė aktyviai kišasi į rinką ir verslą, siekdama reguliuoti ekonomiką, spręsti krizes ar pasiekti socialinius tikslus, priešingai laissez-faire principui.

Specialūs dokumentai, suteikę Lietuvos piliečiams teisę įsigyti dalį privatizuojamo valstybės turto ar akcijų.

Literatūrologė ir kultūros veikėja; siejama su atvira visuomene, kultūra ir istorine atmintimi.

Sovietų vykdyta kampanija prieš „buožėmis“ paskelbtus valstiečius, apėmusi turto konfiskavimą, trėmimus, įkalinimą ir dalies žmonių nužudymą.

Žmonės, kurie dėl politinių (pvz., okupacijos, persekiojimo) ar ekonominių priežasčių paliko savo tėvynę ir apsigyveno užsienyje.

Mokslas, tiriantis ir aiškinantis žmonijos praeitį, remiantis istoriniais šaltiniais. Jo tikslas – ne tik aprašyti įvykius, bet ir suprasti jų priežastis bei pasekmes.

Sąmoningas praeities vaizdinių ir vertinimų naudojimas, kurį vykdo valstybės institucijos ar politinės grupės, siekdamos dabarties politinių tikslų (pvz., tautinės tapatybės stiprinimo, politikos...

Kolektyvinis visuomenės ar tam tikros grupės supratimas apie savo praeitį. Ji formuojama ne tik per mokslą, bet ir per šeimos pasakojimus, meną, valstybines šventes ir ritualus.

Šaltiniais pagrįsta informacija apie praeities įvykį, asmenį ar reiškinį, kuri tarnauja kaip tyrimo pagrindas.

Istoriko sukurta interpretacija, kurioje atrinkti faktai sujungiami į logišką seką, siekiant paaiškinti praeities įvykių priežastis ir prasmę.

Iš praeities paveldėti materialūs ir nematerialūs objektai, leidžiantys ateities kartoms pažinti ir vertinti istoriją.

Bet koks praeities liudijimas, iš kurio gauname informacijos apie praeitį. Gali būti rašytinis (pvz., laiškas, kronika), daiktinis (pvz., moneta, ginklas), vaizdinis (pvz., paveikslas, nuo...

Mokslinis procesas, kurio metu keliamas klausimas apie praeitį, ieškoma ir kritiškai vertinama informacija iš šaltinių, ir formuluojamos argumentuotos išvados.

Istorijos mokslo šaka, tirianti paties istorijos mokslo raidą: kaip keitėsi požiūris į praeitį, istorijos rašymo metodai ir kryptys.

Po suvienijimo įvesta bendra visos Italijos valiuta, pakeitusi smulkių valstybėlių pinigus.

XX a. pabaigos procesas, kurio metu skaitmeninės technologijos ir internetas iš esmės pakeitė informacijos valdymą ir bendravimą.

Kauno fortas, naudotas kaip kalėjimas ir masinių žudynių vieta, kurioje nužudyta apie 30 000 žydų.

Anglų mokslininkas, Mokslo revoliucijos simbolis. Suformulavo visuotinės traukos ir judėjimo dėsnius.

Karaimų religinis ir kultūros veikėjas; siejamas su LDK konfesiniu pliuralizmu.

Užsienio politikos kryptis, kuria siekiama išvengti įsipareigojimų kitoms šalims bei nedalyvauti tarptautiniuose konfliktuose.