Glossar

Marksizmo terminas, apibūdinantis nuolatinį konfliktą tarp gamybos priemonių savininkų ir jų išnaudojamų darbininkų.

508–507 m. pr. Kr. Atėnų reformatorius; dešimt naujų filių ir Penkių šimtų taryba silpnino senųjų giminių įtaką.

Austrijos užsienio reikalų ministras, vienas svarbiausių Vienos kongreso derybininkų; kancleris nuo 1821 m. Siekė monarchinės tvarkos ir galios pusiausvyros, tačiau nebuvo vienintelis susitarimų k...

Žmonės, kurie spaudos draudimo metais slapta gabeno lietuviškas knygas ir laikraščius iš Mažosios Lietuvos į Rusijos imperijos valdomą Lietuvą.

Žmogus, slapta gabenęs ir platinęs draudžiamą lietuvišką spaudą.

Kelių politinių partijų susivienijimas bendrai vyriausybei sudaryti ir darbui parlamente.

1697 m. aktas, suvienodinęs kai kurių aukštųjų LDK ir Lenkijos pareigūnų galias.

Sąmoningas ir bendradarbiavimas su okupacine valdžia, kenkiant savo šalies interesams ar piliečiams.

Bendruomenėje perduodamas ir puoselėjamas bendras supratimas apie grupės praeitį.

Bendro atsako į taikos pažeidimą principas. Tautų Sąjungoje jis veikė per pakte numatytas ginčų sprendimo ir sankcijų priemones bei narių vykdomus sprendimus; ne automatinį visų kariuomenių puolimą.

Prievartinis individualių valstiečių ūkių sujungimas į kolektyvinius ūkius (kolūkius). Šis procesas sunaikino privačią nuosavybę žemės ūkyje ir tradicinį Lietuvos kaimą.

Politika, kai valstybė užgrobia kitas šalis ar teritorijas, siekdama jas ekonomiškai išnaudoti, valdyti ir diegti savo kultūrą.

Savo politinę nepriklausomybę praradusi teritorija, kurią tiesiogiai valdo kita valstybė (metropolija).

Sovietinis kolektyvinis žemės ūkis, kuriame valstiečiai bendrai naudojo žemę ir gamybos priemones pagal valstybės nustatytą tvarką.

Po 1492 m. sustiprėję augalų, gyvūnų, žmonių ir ligų sukėlėjų judėjimai tarp Amerikos ir Afroeurazijos – Europos, Azijos bei Afrikos visumos. Jie vyko per kelis šimtmečius, skirtingomis kryptimis ir b...

Viešas mirusio asmens ar praeities įvykio atminimo pagerbimas (pvz., minėjimas, paminklo atidengimas, tylos minutė). Tai svarbi istorinės atminties palaikymo priemonė.

Draudimas gyventojams nustatytu laiku (dažniausiai naktį) būti viešosiose vietose be specialaus karinės valdžios leidimo.

Visasąjunginė Lenino komunistinio jaunimo sąjunga – Komunistų partijos jaunimo organizacija. Narystė joje buvo beveik privaloma jaunuoliams, norintiems siekti aukštojo mokslo ir karjeros.

1918 m. lapkričio 11 d. Vokietijos ir Antantės susitarimas, sustabdęs karo veiksmus Vakarų fronte. Galutinės taikos sąlygos nustatytos vėlesnėmis sutartimis.

Komunizmo tikslą iškeliantys politiniai veikėjai. Leninas 1917 m. siūlė bolševikų partiją pervadinti komunistų partija; šis žodis nėra visų socialistų ar vien neoficialus kiekvieno bolševiko sinonimas...

Ideologija, skelbianti beklasės visuomenės ir bendros gamybos priemonių nuosavybės siekį. Lenino, Stalino ar Mao vadovaujamos partijos įtvirtino diktatūras; jų skelbiamą tikslą reikia skirti nuo konkr...

Bajorų politinė sąjunga bendram tikslui, kartais su ginkluotomis pajėgomis.

Skirtingų konfesijų buvimas vienoje visuomenėje; LDK taip pat gyveno kitų religijų bendruomenės. Sambūvis nereiškia vienodų teisių ar konfliktų nebuvimo.

Sąmoningas prisitaikymas prie vyraujančios nuomonės, vertybių ar valdžios reikalavimų, siekiant asmeninės naudos ar saugumo.

Vakarų Vokietijos kancleris, siekęs integracijos į Vakarų institucijas ir susitaikymo su Prancūzija.

Politinė kryptis, pabrėžianti tęstinumą ir atsargius pokyčius.

Romos imperatorius; kartu su Licinijumi 313 m. siejamas su krikščionių tikėjimo laisvės pripažinimu. Tai dar ne krikščionybės paskelbimas valstybine religija.

Kitas 1863–1864 m. sukilimo vadas, atstovavęs radikalesniam, „raudonųjų“ sparnui. Skelbė valstiečių lygybę ir teisę į žemę. Pakartas Lukiškių aikštėje.

Estijos valstybės vadovas, 1934 m. kovą įvedęs autoritarinį valdymą, motyvuodamas tai kova prieš radikalius judėjimus.

Estijos politikas, 1934 m. įtvirtinęs autoritarinį valdymą. Programoje jo pavardė pateikiama ir forma „Piatso“.