Glossar

Diena, žyminti Antrojo pasaulinio karo pabaigą Europoje (gegužės 8 arba 9 d.), kai nacistinė Vokietija besąlygiškai kapituliavo.

Valstybinės propagandos kuriamas pasakojimas, kuriuo karinė pergalė prieš nacių Vokietiją buvo priskiriama vien Josifui Stalinui ir naudojama jo asmens kultui sustiprinti.

V a. pr. Kr. įtakingas Atėnų politikas ir karvedys, gynęs demokratinę santvarką.

Praeities skirstymas į istorinius laikotarpius, remiantis unikaliais jų bruožais, valdymo formomis ar vertybėmis.

Situacija ekonomikoje, kai pagaminama daugiau prekių ir paslaugų, nei rinka gali absorbuoti (nupirkti), dėl to kaupiasi atsargos ir krenta kainos.

Darijus I

M. Gorbačiovo inicijuota ekonominė ir politinė reforma, kuria siekta modernizuoti sovietinę sistemą leidžiant ribotą privačią iniciatyvą.

Padėtis, kai dvi valstybės turi tą patį valdovą, bet išlaiko atskirą politinį gyvenimą. Krėvos akto poveikis vystėsi per laiką.

Piliečių raštiškas kreipimasis ar prašymas valstybės institucijai (pavyzdžiui, Seimui) išspręsti tam tikrą problemą.

Vokiečių ordino kronikininkas; svarbus kaip šaltinių ir pasakojimų apie Baltijos regioną bei baltų religiją autorius.

Kryžiuočių ordino kronikininkas, „Prūsijos žemės kronikos“ autorius. Tipiškas Viduramžių metraštininkas, šlovinęs ordino kovas su pagonimis lietuviais ir prūsais iš krikščioniškosios perspektyvos.

Lietuvos diplomatas ir Vasario 16-osios Akto signataras. Papildomas Lietuvos tarptautinio pripažinimo pavyzdys; šioje III–IV kl. BP redakcijoje vardu neįvardytas.

Generolas, nacių okupacijos metais ėjęs pirmojo generalinio tarėjo pareigas (vadovavo lietuviškajai savivaldai).

Lietuvių kultūrinės veiklos rėmėjas. Vileišių rūmų ir tautinio judėjimo istorija siejama su jo veikla.

Darbininkų ir kareivių atstovų organizacija, 1917 m. turėjusi didelę realią įtaką sostinėje ir konkuravusi su vyriausybe.

Visuomenė, kurioje piliečiai aktyviai dalyvauja sprendžiant bendrus reikalus per nevyriausybines organizacijas, asociacijas, judėjimus, nepriklausomai nuo valstybės institucijų.

Ginkluotas karas šalies viduje tarp skirtingų politinių ir karinių jėgų. Rusijos pilietinio karo negalima aiškinti tik vienu Steigiamojo susirinkimo išvaikymo veiksmu.

Teisinis ryšys tarp asmens ir valstybės, suteikiantis abipuses teises ir pareigas. Pakeitė viduramžių „valdinio“ sąvoką.

Prancūzijos karalius; programoje siejamas su monarchijos stiprėjimu ir ikimoderniosios valstybės raida.

1774 m. Filadelfijoje įvykęs 12 kolonijų atstovų susirinkimas, koordinavęs bendrą pasipriešinimą ir boikotą prieš Britanijos politiką.

1914–1918 m. vykęs globalus karinis konfliktas tarp Centrinių valstybių ir Antantės, kurio metu Lietuva tapo svarbiu Rytų fronto kovų lauku.

Oktavianas Augustas

1941 m. birželio 14–17 d.

Tiesioginis įvykio ar laikotarpio liudijimas, sukurtas tų įvykių metu arba juos tiesiogiai patyrusio asmens. Pavyzdžiui, laiškas, dienoraštis, archeologinis radinys.

1970 m.

1529 m.

Antanas Smetona

Vienintelė Italijos valstybė, kurią valdė vietinė Savojos dinastija ir kuri tapo pagrindiniu Italijos suvienijimo centru.

Ekonominė sistema, kurioje gamybą, kainas ir išteklių paskirstymą griežtai reguliuoja valstybė pagal iš anksto nustatytus planus.

XX a. totalitariniuose komunistiniuose režimuose taikytas ūkio organizavimas: pagrindines gamybos užduotis ir išteklių paskirstymą nustato centrinės institucijos. SSRS vyravo valstybinė nuosavybė, buv...