Глосарій

Vokietijos Rytų fronto vyriausioji vadovybė; taip pat pavadinimas karinio-administracinio vieneto, apėmusio okupuotas Rusijos imperijos teritorijas (Lietuvą, Latviją, dalį Baltarusijos, Lenkijos).

Principas, reikalaujantis, kad tyrėjas (istorikas) būtų nešališkas, atsiribotų nuo savo asmeninių įsitikinimų ir vertinimų, o išvadas grįstų tik faktais ir patikimais įrodymais.

1387 m.

Prancūzų skulptorius; siejamas su modernaus meno raiška.

Pirmasis Romos imperatorius (valdė 27 m. pr. Kr. – 14 m.). Baigė pilietinius karus, įvedė principato sistemą ir pradėjo Pax Romana (Romos taikos) laikotarpį.

Laikinas kitos valstybės teritorijos užėmimas karine jėga.

Po Antrojo pasaulinio karo Vokietija ir Austrija buvo padalintos į sąjungininkų valdomas teritorijas (JAV, D. Britanijos, Prancūzijos ir SSRS).

LDK didikė; programoje siejama su LDK socialine-ekonomine struktūra.

Lietuvių bibliotekininkė, Holokausto metu gelbėjusi žydus Vilniaus gete. Pasaulio Tautų Teisuolė.

Slaptas nacių planas naikinti masinių žudynių pėdsakus, verčiant kalinius atkasti ir deginti aukų kūnus.

1941 m. birželio 22 d. prasidėjęs nacistinės Vokietijos karinis puolimas prieš Sovietų Sąjungą.

Politinės partijos ar grupės, kurios nepriklauso valdančiajai daugumai ir prieštarauja jos vykdomai politikai.

Teroristų tinklo „Al Qaeda“ įkūrėjas ir Rugsėjo 11-osios išpuolių pagrindinis organizatorius.

Nacių sukurtas administracinis vienetas (reichskomisaratas), apėmęs Baltijos šalis ir dalį Baltarusijos.

Prūsijos ministras pirmininkas ir pirmasis Vokietijos kancleris. Laikomas Vokietijos suvienijimo „architektu“, Realpolitik meistru, suvienijusiu šalį „geležimi ir krauju“.

Architektas; programoje siejamas su moderniosios architektūros raida.

Šventosios Romos imperijos valdovas; svarbus viduramžių imperinės valdžios sampratai.