Słownik

Vokietijos Rytų fronto vyriausioji vadovybė; taip pat pavadinimas karinio-administracinio vieneto, apėmusio okupuotas Rusijos imperijos teritorijas (Lietuvą, Latviją, dalį Baltarusijos, Lenkijos).

Principas, reikalaujantis, kad tyrėjas (istorikas) būtų nešališkas, atsiribotų nuo savo asmeninių įsitikinimų ir vertinimų, o išvadas grįstų tik faktais ir patikimais įrodymais.

1387 m.

Prancūzų skulptorius; siejamas su modernaus meno raiška.

Pirmasis Romos imperatorius (valdė 27 m. pr. Kr. – 14 m.). Baigė pilietinius karus, įvedė principato sistemą ir pradėjo Pax Romana (Romos taikos) laikotarpį.

Laikinas kitos valstybės teritorijos užėmimas karine jėga.

LDK didikė; programoje siejama su LDK socialine-ekonomine struktūra.

Lietuvių bibliotekininkė, Holokausto metu gelbėjusi žydus Vilniaus gete. Pasaulio Tautų Teisuolė.

Nacių sukurtas administracinis vienetas (reichskomisaratas), apėmęs Baltijos šalis ir dalį Baltarusijos.

Prūsijos ministras pirmininkas ir pirmasis Vokietijos kancleris. Laikomas Vokietijos suvienijimo „architektu“, Realpolitik meistru, suvienijusiu šalį „geležimi ir krauju“.

Architektas; programoje siejamas su moderniosios architektūros raida.

Šventosios Romos imperijos valdovas; svarbus viduramžių imperinės valdžios sampratai.