Słownik

Savanoriškas arba priverstinis valdovo, pavyzdžiui, caro, atsisakymas sosto.

Didžiausia priešsuvienijiminė Italijos valstybė pusiasalio pietuose ir Sicilijos saloje, kurioje valdė Burbonų dinastija.

Bendra Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybė. Jei valstybę vaizduojame kaip sistemą, jos dydį galima žymėti skaičiumi $T$ (teritorija) ir matyti, kaip $T$ mažėja po padal...

1772, 1793, 1795 m.

1791 m. dokumentas, užtikrinęs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teises ir lygiateisiškumą bendroje valstybėje su Lenkija.

Reformacijos veikėjas; programoje siejamas su LDK konfesiniu pliuralizmu.

Žydų poetas; siejamas su Vilniaus geto, Holokausto ir nacistinio naikinimo patirtimi.

Valdymo forma Naujaisiais laikais, kurioje visa valdžia (įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė) yra sutelkta vieno asmens – monarcho – rankose. Ryškiausias pavyzdys – Liudviko XIV Prancūzija...

Valdymo forma, kai visa valdžia sutelkta vieno asmens – monarcho (karaliaus, imperatoriaus) – rankose. Šūkis: „Valstybė – tai aš“.

Viduramžių dvasininkas; programoje siejamas su trifunkcinės visuomenės samprata.

Škotų mąstytojas, ekonominio liberalizmo pradininkas, teigęs, kad laisva konkurencija yra geriausias būdas turtui kurti.

Modernus per galą užtaisomas ginklas, suteikęs Prūsijos kariuomenei didelį ugnies greičio pranašumą mūšio lauke.

Nacistinės Vokietijos lyderis (fiureris), kurio agresyvi užsienio politika, siekis sukurti „gyvybinę erdvę“ (Lebensraum) ir rasinė ideologija tapo pagrindine Antrojo pasaulinio karo priežastimi.

Vokietijos nacionalsocialistų darbininkų partijos (NSDAP) lyderis. 1933 m. tapęs kancleriu, sunaikino demokratiją ir sukūrė totalitarinį režimą, atsakingą už Holokaustą ir Antrąjį pasaulinį karą.

Lietuvos partizanų vadas; siejamas su ginkluotu pasipriešinimu sovietinei okupacijai.

Lietuvos istorikas, labiausiai žinomas kaip populiarios tarpukario „Lietuvos istorijos“ (1936 m.) redaktorius. Šis veikalas formavo visos kartos požiūrį į Lietuvos praeitį ir yra svarbus istoriogr...

1933 m.

Poetas, gimęs Naugarduke, rašęs lenkų kalba, bet save laikęs LDK piliečiu. Ryškiausias romantizmo atstovas ATR kultūroje, poemų „Vėlinės“ ir „Ponas Tadas“ autorius. Jo kūryba įkvėpė 1831 m. ir 186...

Škotų ekonomistas ir filosofas, laikomas klasikinės ekonomikos ir kapitalizmo teorijos pradininku. Svarbiausias veikalas – „Tautų turtas“ (1776).

Svarbi Etiopijos kariuomenės pergalė prieš italus, padėjusi šiai Afrikos valstybei išsaugoti nepriklausomybę.

Sovietų visuomenėje ir kariuomenėje paplitusios psichologinės traumos ir nusivylimas po nesėkmingo karo Afganistane.

Sovietų saugumo struktūrų nariai, kurie apsimesdavo partizanais, infiltruodavosi ir likviduodavo partizanų būrius.

Cheminis herbicidas, JAV kariuomenės naudotas Vietname naikinti džiungles, sukėlęs ilgalaikių sveikatos problemų gyventojams ir veteranams.

Centrinė atvira aikštė graikų polyje, tarnavusi kaip turgavietė, susirinkimų ir politinių diskusijų vieta. Demokratijos lopšys.

Visuomenės tipas, kurioje didžioji dalis žmonių verčiasi žemdirbyste, o jų gyvenimą diktuoja gamtos ciklai.

Socialinių tinklų reiškinys, kai algoritmai vartotojui rodo tik jo įsitikinimus patvirtinančią informaciją, izoliuojant nuo kitokių nuomonių.

Organizacija, kurioje prekiaujama vertybiniais popieriais (akcijomis, obligacijomis), o jų kaina kinta priklausomai nuo pasiūlos ir paklausos.

Rizikingas akcijų pirkimas ir pardavimas tikintis greito pelno dėl kainų svyravimų, dažnai naudojant skolintas lėšas, kas prisidėjo prie 1929 m. burbulo sprogimo.

Įmonė, kurios kapitalas yra padalytas į akcijas, o jas įsigiję asmenys tampa įmonės bendraturčiais ir gauna dalį pelno.

Pagrindinis pirmosios industrinės revoliucijos iškastinis kuras, naudotas kaip energijos šaltinis garo mašinoms.

Romėnų inžinerinis statinys, skirtas tiekti vandenį į miestus iš tolimų šaltinių. Tai jų gebėjimo spręsti praktines problemas simbolis.

Baltarusių rašytoja ir visuomenės veikėja; siejama su XIX–XX a. pr. Lietuvos kultūrų įvairove.

Fizikas; programoje siejamas su fundamentaliais moderniojo mokslo atradimais.

LDK jėzuitas ir istorikas; svarbus ankstyvųjų naujųjų laikų Lietuvos istorijos rašymo raidai.

LDK didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius; programoje siejamas su LDK luomine monarchija ir privilegijomis.

Antikos karvedys; programoje siejamas su helenizmu ir užkariavimų palikimu.

Rašytojas ir disidentas; programoje siejamas su totalitarizmo kritika ir kūrėjo laisve.

Steigiamojo Seimo pirmininkas ir pirmasis nuolatinis Lietuvos Respublikos prezidentas (1922–1926 m.).

Architektas; programoje siejamas su vėlyvojo sovietmečio architektūra ir kultūra.

LDK didysis kunigaikštis; svarbus LDK valstybingumo, karybos ir diplomatijos raidai.

Gedimino sūnūs, pasidalinę valdžia ir sukūrę efektyvų dvivaldystės modelį. Algirdas plėtė LDK į Rytus, Kęstutis gynė etninę Lietuvą nuo kryžiuočių.

Semiotikas; programoje siejamas su pasaulio Lietuvos kultūriniais ir akademiniais pasiekimais.

Lietuvos komunistų partijos lyderis, atskyręs ją nuo SSRS komunistų partijos. Pirmasis tiesiogiai rinktas Lietuvos prezidentas po nepriklausomybės atkūrimo (1993–1998 m.).

Situacija, kai dirbtinio intelekto sistema priima nesąžiningus ar diskriminacinius sprendimus, dažnai dėl to, kad buvo apmokyta su šališkais duomenimis.

Radikali islamistinė teroristinė organizacija, vadovaujama Osamos bin Ladeno, atsakinga už išpuolius prieš Vakarų valstybes.

Didžiųjų valstybių laimėtojų institucija, po Pirmojo pasaulinio karo turėjusi nustatyti galutinį Klaipėdos krašto politinį statusą.

Teisinis aktas, kuriuo valstybės vadovas atleidžia asmenis nuo bausmės; 1926 m. kairiųjų vykdyta komunistų amnestija sukėlė dešiniųjų nepasitenkinimą.

Praeities laikotarpiui nebūdingų dalykų, sąvokų ar vertybių priskyrimas tam metui (pvz., viduramžių valdovams priskiriamos modernios politinės idėjos).

Prancūzijoje XX a. susiformavusi istorikų kryptis, raginusi tirti ne tik politinius įvykius, bet ir ekonomikos, geografijos bei visuomenės struktūras.

Sovietų mokslininkas ir disidentas; programoje siejamas su žmogaus teisių gynimu.

Lietuvos politinis ir visuomenės veikėjas; programoje siejamas su XIX a. pabaigos politinės veiklos užuomazgomis.

Vienos valstybės įvykdytas prievartinis kitos valstybės teritorijos prijungimas. Būtent taip tarptautinė teisė vertina 1940 m. ir 1944 m. SSRS veiksmus Lietuvos atžvilgiu.

Ilgalaikė JAV ir kai kurių kitų Vakarų valstybių pozicija, teigianti, kad Baltijos šalių okupacija ir įjungimas į SSRS (aneksija) buvo neteisėti, todėl jie niekada oficialiai nepripažino Lietuvos,...

Valdymo forma ankstyvaisiais viduramžiais (V–XI a.), kuriai būdinga silpna centrinė valdžia, feodalinis susiskaldymas, o karalius laikomas „pirmuoju tarp lygių“ (primus inter pares).

Austrijos prijungimas prie nacistinės Vokietijos 1938 m. kovo mėn. Įvyko be karo, bet pažeidžiant tarptautines sutartis ir Austrijos suverenitetą.

Austrijos prijungimas prie nacistinės Vokietijos 1938 m. kovą, draustas Versalio sutarties.

Vilniuje esanti memorialinė vieta, kurioje palaidoti už Lietuvos nepriklausomybę 1991 m. žuvę gynėjai.

1830–1831 m. sukilimo veikėjas; siejamas su anticariniais sukilimais ir senojo valstybingumo idėjomis.

Pirmasis Lietuvos kariuomenės karininkas, žuvęs 1919 m. vasario 13 d. Alytaus kautynėse ant tilto per Nemuną.

Kunigas ir 1863 m. sukilimo vadas, telkęs valstiečius kovai už laisvę ir žadėjęs jiems žemės nuosavybę.

Lietuvos Respublikos Prezidentas. 1940 m. birželio 15 d. siūlė ginklu priešintis ultimatumui, vėliau pasitraukė į Vakarus.

Lietuvos disidentas ir Lietuvos laisvės lygos veikėjas; siejamas su nepriklausomybės atkūrimo procesu.

Sąjunginių valstybių blokas (Prancūzija, Didžioji Britanija ir kt.), kuris po Pirmojo pasaulinio karo sprendė ginčytinus teritorinius klausimus ir administravo Klaipėdos kraštą.

Ginkluoti pasipriešinimo judėjimai buvusios ATR žemėse, nukreipti prieš Rusijos imperijos valdžią. Svarbiausi – 1830–1831 m. ir 1863–1864 m. sukilimai.

Karinė ir politinė sąjunga, susikūrusi Antrojo pasaulinio karo metu, suvienijusi JAV, Didžiąją Britaniją ir SSRS bendrai kovai prieš nacistinę Vokietiją ir jos sąjungininkes.

Pasipriešinimo judėjimas Lietuvoje 1941–1944 m., siekęs atkurti nepriklausomybę politinėmis priemonėmis ir nelegalia spauda.

Neapykanta, priešiškumas ir diskriminacija žydų atžvilgiu, tapusi oficialia valstybine nacistinės Vokietijos politika.

Karo veiksmų zona Vakarų Europoje, atidaryta 1944 m. birželį sąjungininkams išsilaipinus Normandijoje, privertusi Vokietiją skaidyti savo pajėgas.

Institucija, kuri karo metu veikė kaip kolonijų vyriausybė, įkūrė bendrą kariuomenę ir 1776 m. paskelbė JAV nepriklausomybę.

Oficialus suvienytos Vokietijos imperijos pavadinimas, gyvavusios nuo 1871 m. iki 1918 m. Pirmuoju kaizeriu (imperatoriumi) tapo Vilhelmas I.

Veikalas, kuriame analizuojami, interpretuojami ir apibendrinami pirminiai šaltiniai. Pavyzdžiui, mokyklinis vadovėlis, monografija, enciklopedijos straipsnis.

XIX a. antroje pusėje prasidėjęs etapas, kuriam būdinga elektros energija, plieno gamyba, chemijos pramonė ir naftos naudojimas.

Siūlomas naujos geologinės epochos pavadinimas, pabrėžiantis, kad žmogus tapo pagrindine geologine jėga, darančia poveikį planetos ekosistemoms, klimatui ir paviršiui. Ši epocha siejama su Industr...

Viduramžių teologas ir filosofas; programoje siejamas su ikimoderniąja teologine mintimi.

Oficiali rasinės segregacijos ir diskriminacijos sistema, veikusi Pietų Afrikos Respublikoje 1948–1994 m., kurioje baltųjų mažuma engė juodaodžių daugumą.

Gynybiniai grioviai, kuriuose kariai slėpdavosi nuo apšaudymų ir kuriuose vykdavo kasdienis gyvenimas fronto linijoje.

Idėja ir veiksmų visuma, kuria siekiama saugoti gamtą nuo neigiamo žmogaus poveikio. XIX a. ši sąvoka praktiškai neegzistavo – vyravo požiūris, kad gamtos ištekliai yra begaliniai. Tik amžiaus pab...

Karinė situacija, kai didelės karinės pajėgos ar miestas yra visiškai atkirsti nuo pagrindinių pajėgų ir aprūpinimo linijų.

Kultūrinis, filosofinis ir politinis judėjimas, iškėlęs proto, mokslo ir žmogaus teisių svarbą. Tai Naujųjų laikų idėjinis pamatas.

Pasižymėjo kolonų orderių (dorėninio, jonėninio, korintinio) sistemomis, harmonija, proporcijomis (Graikija) ir inžineriniais sprendimais, tokiais kaip arkos, skliautai ir kupolai (Roma).

Platono mokinys, Makedonijos karaliaus Aleksandro Didžiojo mokytojas. Skirtingai nuo Platono, jis pabrėžė empirinį stebėjimą ir logiką kaip pagrindinius pažinimo metodus. Jis susistemino daugybę m...

Nacistinės Vokietijos politika, kuria žydų įmonės, verslas ir turtas buvo priverstinai perduodami nežydams.

Prancūzijos kardinolas ir valstybės veikėjas; siejamas su ankstyvųjų naujųjų laikų valstybe ir diplomatija.

Ekstremalus politinio lyderio (šiuo atveju Josifo Stalino) garbinimas, kai jis vaizduojamas neklystančiu, genialiu ir visų tautų tėvu, o jo atvaizdai ir citatos paplito visur.

Katalikiška moksleivių ir studentų organizacija, kurios šūkis – „Visa atnaujinti Kristuje“.

Sisteminga valstybės politika, kuria siekiama primesti ateizmą (netikėjimą Dievu) ir išstumti religiją iš visuomenės gyvenimo. Būdinga SSRS.

Pasaulėžiūra, neigianti Dievo ir bet kokių religinių jėgų egzistavimą, kuri sovietmečiu buvo privalomai diegiama visuomenei.

1941 m. rugpjūčio deklaracija, kuria JAV ir JK įtvirtino karo ir pokario tikslus: neaneksuoti teritorijų, tautų apsisprendimo teisė, ekonominė bendradarbiavimo sistema, jūrų laisvė ir saugumo architek...

Vieši konfliktai tarp skirtingų socialinių grupių, tautų ar valstybių dėl istorinių įvykių interpretacijos. Dažniausiai kyla dėl trauminių patirčių, tokių kaip karai, okupacijos, genocidas.

Konkretus objektas ar erdvė, įgijusi ypatingą istorinę ir simbolinę reikšmę bendruomenei ar valstybei.

Valstybės ar bendruomenės specialiai atrinktos ir pabrėžiamos datos, kurios žymi svarbiausius istorinius įvykius ir formuoja bendrą istorinį naratyvą (pvz., vasario 16 d., kovo 11 d., liepos 6 d.)...

Masinio naikinimo ginklas, kurio griaunamoji galia pagrįsta atomo branduolio dalijimosi reakcija.

Abiejų Tautų Respublika – federacinė valstybė, sudaryta iš Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, egzistavusi iki XVIII a. pabaigos.

Trys teritorijų perdalijimai (1772, 1793, 1795), po kurių ATR išnyko. Jei pradinę teritoriją laikome 100 vienetų, po kiekvieno padalijimo šis skaičius mažėja iki 0 kaip valstybės teritorija.

Saksonijos kurfiurstas, Lenkijos karalius ir LDK valdovas; siejamas su ATR karyba ir diplomatija.

Istorikas, politikas, vienas Tautininkų sąjungos ideologų. Kartu su A. Smetona buvo vienas pagrindinių 1926 m. perversmo organizatorių ir pirmasis ministras pirmininkas po jo.

1990 m. vasarį laisvai išrinktas Lietuvos parlamentas, priėmęs lemtingus sprendimus dėl valstybingumo atkūrimo.

Išskirtinės ATR bajorų politinės teisės ir privilegijos, kurios dažnai ribojo valdovo galią ir trukdė vykdyti valstybės reformas.

1920 m. Kaune įsteigta mokslo įstaiga, tapusi pagrindu Lietuvos universiteto kūrimui.

Trumpas, dar vadinamas „Septynių savaičių karu“, konfliktas, po kurio Austrija buvo pašalinta iš vokiečių žemių vienijimo proceso.

Didžiausia nacių koncentracijos ir naikinimo stovykla okupuotoje Lenkijoje, tapusi Holokausto simboliu.

Savivalda; teisė teritoriniam vienetui savarankiškai tvarkyti savo vidaus reikalus (pvz., turėti savo parlamentą, įstatymus, švietimo sistemą), tačiau liekant kitos valstybės sudėtyje.

Valdymo forma, kurioje visa valdžia sutelkta vieno asmens (diktatoriaus) ar nedidelės grupės rankose. Būdingas politinių laisvių varžymas, opozicijos slopinimas, bet, skirtingai nei totalitarizmas...

Radikaliausi modernizmo judėjimai, kurie sąmoningai laužė nusistovėjusias meno taisykles ir eksperimentavo su naujomis formomis.