Słownik

Mohandas Gandis

Džavaharlalas Neru

Spartus pramonės plėtojimas; Stalino SSRS ji buvo vykdoma centralizuotais planais ir ypač orientuota į sunkiąją pramonę.

Ilgalaikis perėjimas prie mašininės gamybos ir naujų energijos naudojimo būdų, prasidėjęs XVIII a. Didžiojoje Britanijoje ir nevienodai plitęs kitur. Keitėsi ir darbas, transportas, miestai bei aplink...

Visuomenės tipas, kuriame vyrauja pramoninė gamyba, miestų gyventojų dauguma ir spartus technologinis progresas.

Ligos, kurias sukelia į organizmą patekę ligų sukėlėjai, pavyzdžiui, bakterijos ar virusai. Epidemija – neįprastai išaugęs susirgimų plitimas tam tikroje teritorijoje; pandemija apima daug šalių ar že...

Ekonominis reiškinys, kai sparčiai auga bendrasis kainų lygis ir mažėja pinigų perkamoji galia.

Laisvas asmens sprendimas, kai jis supranta tyrimo ar intervencijos paskirtį, veiksmus ir numatomą riziką. Vien parašas neįrodo supratimo; sutikimas nepakeičia kitų apsaugos reikalavimų.

Švedų kino režisierius, autoriniame kine nagrinėjęs tikėjimą, mirtį, atsakomybę ir žmonių santykius.

Popiežius; siejamas su viduramžių katalikybės galia ir Laterano IV susirinkimu.

Istorinio šaltinio ar įvykio prasmės aiškinimas. Tas pats faktas gali būti interpretuojamas skirtingai, priklausomai nuo istoriko požiūrio, metodologijos ir turimų duomenų.

Specialūs dokumentai, suteikę Lietuvos piliečiams teisę įsigyti dalį privatizuojamo valstybės turto ar akcijų.

Sadamas Huseinas

Literatūrologė ir kultūros veikėja; siejama su atvira visuomene, kultūra ir istorine atmintimi.

Sovietų vykdyta kampanija prieš „buožėmis“ paskelbtus valstiečius, apėmusi turto konfiskavimą, trėmimus, įkalinimą ir dalies žmonių nužudymą.

Žmonės, kurie dėl politinių (pvz., okupacijos, persekiojimo) ar ekonominių priežasčių paliko savo tėvynę ir apsigyveno užsienyje.

Mahometas

Tomas Edisonas

Mokslas, tiriantis ir aiškinantis žmonijos praeitį, remiantis istoriniais šaltiniais. Jo tikslas – ne tik aprašyti įvykius, bet ir suprasti jų priežastis bei pasekmes.

Sąmoningas praeities vaizdinių ir vertinimų naudojimas, kurį vykdo valstybės institucijos ar politinės grupės, siekdamos dabarties politinių tikslų (pvz., tautinės tapatybės stiprinimo, politikos...

Kolektyvinis visuomenės ar tam tikros grupės supratimas apie savo praeitį. Ji formuojama ne tik per mokslą, bet ir per šeimos pasakojimus, meną, valstybines šventes ir ritualus.

Šaltiniais pagrįsta informacija apie praeities įvykį, asmenį ar reiškinį, kuri tarnauja kaip tyrimo pagrindas.

Istoriko sukurta interpretacija, kurioje atrinkti faktai sujungiami į logišką seką, siekiant paaiškinti praeities įvykių priežastis ir prasmę.

Iš praeities paveldėti materialūs ir nematerialūs objektai, leidžiantys ateities kartoms pažinti ir vertinti istoriją.

Bet koks praeities liudijimas, iš kurio gauname informacijos apie praeitį. Gali būti rašytinis (pvz., laiškas, kronika), daiktinis (pvz., moneta, ginklas), vaizdinis (pvz., paveikslas, nuo...

Mokslinis procesas, kurio metu keliamas klausimas apie praeitį, ieškoma ir kritiškai vertinama informacija iš šaltinių, ir formuluojamos argumentuotos išvados.

Istorijos mokslo šaka, tirianti paties istorijos mokslo raidą: kaip keitėsi požiūris į praeitį, istorijos rašymo metodai ir kryptys.

Valdžios šaka, kurios pagrindinė funkcija yra rengti ir priimti įstatymus (pavyzdžiui, parlamentas).

Petrogrado tarybos dokumentas, sustiprinęs karių komitetų vaidmenį ir karių pilietines teises. Jis prisidėjo prie tradicinės karinės hierarchijos bei drausmės silpnėjimo, tačiau nebuvo vienintelė kari...

Nacių niekinamoji etiketė ideologijai nepriimtinam modernistiniam menui, pavyzdžiui, ekspresionizmui ir kubizmui. Režimas jį siejo su rasistiniais bei politiniais priešų vaizdiniais. Kūriniai buvo kon...