Słownik

Popiežius; programoje siejamas su Bažnyčios reformomis ir popiežiaus valdžios stiprinimu.

Lietuvos Respublikos prezidento skiriamas pareigūnas, atstovavęs centrinei valdžiai autonominiame Klaipėdos krašte.

Administracinis vienetas Rusijos imperijoje, į kurį buvo suskirstyta Lietuva po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų.

Sovietų Sąjungos centralizuota priverstinio darbo lagerių sistema, kurioje kaliniai buvo naudojami kaip nemokama darbo jėga sunkiems projektams.

Edvardas Dženeris

Nacistinės ideologijos terminas, reiškiantis teritorijas (daugiausia Rytų Europoje), kurias Vokietija turi užkariauti savo tautos plėtrai.

Kartaginos karvedys; programoje siejamas su Pūnų karais ir karo istorija.

JAV prezidentas karo pabaigoje ir Šaltojo karo pradžioje. Jo vardu vadinama 1947 m. paskelbta paramos ir komunizmo įtakos sulaikymo doktrina.

Vokietijos kancleris, aktyviai siekęs 1990 m. Vokietijos susivienijimo.

Anglijos karalius; programoje siejamas su Anglijos reformacija.

Amerikiečių mąstytojas ir rašytojas; programoje siejamas su žmogaus santykiu su gamta ir aplinkosaugos idėjomis.

Pramonininkas; programoje siejamas su industrine gamyba ir modernios visuomenės transformacija.

Visuomenės sandara, kai grupės ar asmenys yra suskirstyti į pakopas pagal galią, statusą ar išsilavinimą.

1916 m. Vokietijos karinės vadovybės programa, siekusi smarkiai padidinti ginklų bei amunicijos gamybą telkiant žaliavas ir darbo jėgą. Programos tikslai nėra įrodymas, kad viskas buvo įvykdyta.

Ypač spartus ir nevaldomas pinigų nuvertėjimas, pasireiškęs pokario Vokietijoje dėl milžiniškų skolų ir ekonominio nuosmukio.

1932–1933 m. Sovietų Ukrainą apėmęs masinis badas, kurio mastą smarkiai padidino stalininė kolektyvizacijos ir grūdų konfiskavimo politika.

Sistemingas, valstybės remiamas žydų tautos persekiojimas ir naikinimas, vykdytas nacistinės Vokietijos ir jos kolaborantų.

Terminas, apibūdinantis žydų naikinimo būdą Rytų Europoje masinių šaudynių metu miškuose ar fortuose.

Sovietinis žmogus – socialinis tipas, pasižymintis dvilype morale, prisitaikymu prie sistemos, abejingumu bendram turtui, bet kartu išlaikantis privačias tautines ir šeimos vertybes.

Kinų tradicijoje Geltonasis imperatorius; siejamas su senovės Kinijos pasaulėvaizdžiu ir civilizacijos vaizdiniais.

Žmogaus kalbą, istoriją, kultūrą, idėjas ir vertybes tyrinėjantys mokslai, pavyzdžiui, istorija, kalbotyra ir filosofija.

Idėjų ir vertybių sistema, aiškinanti visuomenę ir siūlanti jos ateitį. Totalitarinė valdžia siekia vieną ideologiją padaryti privaloma, o skirtingas pažiūras slopina.

Kultūros, švietimo ar kitos srities pajungimas vyraujančiai ideologijai. Sovietinėje Lietuvoje oficiali komunistinė pasaulėžiūra lėmė leidžiamų interpretacijų ribas.

Ispanų didikas, įkūręs Jėzuitų ordiną (Jėzaus Draugiją). Jėzuitai tapo pagrindine Kontrreformacijos jėga, ypač švietimo srityje.

Geologas, mineralogas ir švietimo reformatorius Čilėje. Kilęs iš istorinės LDK Naugarduko krašto; jo biografija sieja kelias kultūrines tradicijas.

Istorinis laikotarpis nuo 1789 m. Prancūzijos revoliucijos iki 1914 m. Pirmojo pasaulinio karo pradžios.

Vokiečių filosofas, Apšvietą apibūdinęs kaip žmogaus drąsą naudotis savo protu be kitų vadovavimo.

Šioje pamokoje – aukščiausias Romos imperatorių laikotarpio valdovas, turėjęs išskirtines karines ir politines galias.

Valstybės politika, kuria siekiama išplėsti savo galią užimant svetimas teritorijas arba pajungiant jas politinei, karinei ar ekonominei kontrolei.

Titulas, suteiktas karalienei Viktorijai 1876 m., simbolizuojantis Britanijos dominavimą Indijoje.