Słownik

Makroelementas, pagrindinė kaulų ir dantų statybinė medžiaga. Svarbus raumenų susitraukimui ir nervų veiklai. Daugiausia gaunamas iš pieno produktų.

Skydliaukės gaminamas hormonas, veikiantis kaip parathormono antagonistas. Jis mažina kalcio kiekį kraujyje, skatindamas jo atsidėjimą kauluose. Jo vaidmuo suaugusio žmogaus organizme nėra tok...

Makroelementas, elektrolitas, svarbus skysčių balanso palaikymui, nervų impulsų perdavimui ir normaliam širdies darbui.

Matavimo vienetas, kuriuo nusakomas maiste esančios energijos kiekis. Tai energijos kiekis, reikalingas 1 kilogramo vandens temperatūrą pakelti 1 laipsniu Celsijaus.

Nediferencijuota ląstelė, kuri gali dalytis ir virsti (diferencijuotis) į įvairius specializuotus ląstelių tipus.

Medžiaga ar veiksnys, galintis sukelti vėžį. Dauguma kancerogenų yra ir mutagenai, nes jie pažeidžia ląstelės genetinę medžiagą, reguliuojančią ląstelių dalijimąsi.

Maža liauka galvos smegenyse, gaminanti hormoną melatoniną. Melatonino gamybą slopina šviesa, o skatina tamsa. Jis reguliuoja cirkadinius ritmus ir miego-būdravimo ciklą.

Pati smulkiausia kraujagyslė, sudaryta iš vieno ląstelių sluoksnio. Jų tinkluose vyksta medžiagų ir dujų apykaita tarp kraujo ir audinių.

Kai kurių bakterijų išorinis apsauginis sluoksnis (dažnai iš polisacharidų), padedantis išvengti išdžiūvimo ir apsaugantis nuo šeimininko imuniteto.

Junginys, susidarantis audinių kapiliaruose, kai hemoglobinas prisijungia anglies dioksidą (apie 20-25% viso $$CO_2$$).

Visas ląstelės chromosomų rinkinys, nufotografuotas ir sutvarkytas poromis pagal dydį. Leidžia nustatyti chromosomų skaičių ir lytį.

Švedų gamtininkas, laikomas šiuolaikinės taksonomijos tėvu. Sukūrė hierarchinę klasifikacijos sistemą ir dvigubo pavadinimo taisyklę.

Apytakos audinys, sudarytas iš gyvų ląstelių (rėtinių indų ir ląstelių palydovių). Transportuoja organines medžiagas (cukrus), pagamintas fotosintezės metu, iš lapų į kitas augalo dalis (šaknis, v...

Liauka, gaminanti kasos sultis su galingais fermentais (amilaze, lipaze, tripsinu) ir hormonus (insuliną, gliukagoną).

Virškinimo liauka, gaminanti kasos sultis, kuriose gausu įvairių fermentų (amilazės, lipazės, tripsino) ir hidrokarbonato jonų, neutralizuojančių skrandžio rūgštį.

Mišrios sekrecijos liauka. Endokrininė jos dalis (Langerhanso salelės) gamina insuliną ir gliukagoną, reguliuojančius gliukozės kiekį kraujyje.

Organas, kuris veikia ir kaip virškinimo liauka, ir kaip endokrininė liauka, gaminanti insuliną ir gliukagoną.

Medžiagų apykaitos dalis, kurios metu sudėtingos molekulės skaidomos į paprastesnes, ir šio proceso metu atsipalaiduoja energija. Pavyzdys: ląstelinis kvėpavimas.

Medžiaga, kuri pagreitina reakciją, bet pati jos metu nesunaudojama.

Akies lęšiuko padrumstėjimas, dėl kurio pablogėja regėjimas, vaizdas tampa neryškus, lyg per matinį stiklą. Dažniausiai susijusi su amžiumi. Gydoma chirurginiu būdu, pakeičiant lęšiuką dirbtiniu.

Audinys, esantis kaulų viduje, gaminantis kraujo ląsteles. Jų transplantacija gydo kraujo vėžį ir kitas kraujo ligas.

Didžiausia organizmo liauka, atliekanti daugybę funkcijų. Virškinimui svarbiausia jos funkcija – tulžies gamyba.

Erdvinis kelių polipeptidinių subvienetų išsidėstymas viename funkciniame baltyme.

Požymis, kuris gali įgyti ištisinę verčių aibę (pvz., ūgis, svoris, odos spalva) ir kurį paprastai lemia daug genų (poligeninis paveldėjimas) ir aplinkos veiksniai.

Organizmų savybė įgyti naujų požymių, kurie skiriasi nuo tėvinių formų. Kintamumas yra evoliucijos pagrindas, leidžiantis organizmams prisitaikyti prie aplinkos.

Individualūs skirtumai tarp tos pačios rūšies atstovų. Tai yra „žaliava“ natūraliajai atrankai.

Grupė filogenetiniame medyje, kurią sudaro bendras protėvis ir visi jo palikuonys.

Substitucija, dėl kurios pakeistas kodonas koduoja kitą aminorūgštį.

DNR polimerazės gebėjimas atpažinti ir pašalinti neteisingai prijungtus nukleotidus replikacijos metu.

Ilgalaikis ir esminis Žemės klimato sistemos pokytis, apimantis temperatūros, kritulių, vėjų ir kitų rodiklių pasikeitimus, daugiausia sukeltas žmogaus veiklos.

Procesas, kurio metu sukuriamos genetiškai identiškos kopijos (DNR molekulių, ląstelių ar organizmų).

Alelių sąveikos tipas, kai heterozigotoje pilnai ir nepriklausomai reiškiasi abiejų alelių lemiami požymiai (pvz., AB kraujo grupė).

Trijų nukleotidų seka iRNR molekulėje, koduojanti vieną specifinę aminorūgštį.

DNR grandinė (5'→3'), kuri nėra nuskaitoma transkripcijos metu. Jos seka (pakeitus T į U) atitinka iRNR seką.

Vienodų molekulių (pvz., vandens) tarpusavio trauka.

Skaidulinis, ketvirtinės struktūros baltymas, suteikiantis tvirtumo jungiamajam audiniui (odai, sausgyslėms, kaulams).

Sąveika, kai vienas organizmas gauna naudą, o kitam tai neturi jokios įtakos (nei teigiamos, nei neigiamos) (+/0). Pavyzdys: ryklys ir prilipusios prie jo žuvys.

Ląstelės vidaus padalijimas į atskirus skyrius (organeles), leidžiantis skirtingiems biocheminiams procesams vykti vienu metu ir efektyviai.

Dėsningumas, pagal kurį DNR molekulėje azotinės bazės jungiasi specifinėmis poromis: Adeninas (A) su Timinu (T), o Citozinas (C) su Guaninu (G).

Genų sąveika, kai požymis pasireiškia tik esant bent po vieną dominantinį alelį kiekviename iš sąveikaujančių genų.

Medžiagos koncentracijos skirtumas tarp dviejų sričių (pvz., ląstelės vidaus ir išorės).

Cheminė reakcija, kurios metu du monomerai susijungia į didesnę molekulę, atskiriant vandens molekulę.

Inhibicijos tipas, kai inhibitorius konkuruoja su substratu dėl prisijungimo prie aktyviojo centro.

Teiginys, kad dvi rūšys, turinčios identiškas ekologines nišas, negali ilgą laiką egzistuoti toje pačioje vietoje. Viena rūšis, būdama efektyvesnė konkurentė, ilgainiui išstumia kitą.

Procesas, apibūdinantis Žemės kontinentų judėjimą vienas kito atžvilgiu per geologinį laiką.

Procesas, kurio metu negiminingi organizmai dėl panašių aplinkos sąlygų išvysto panašius požymius.

Sintetiniai kortizolio analogai (pvz., prednizolonas, deksametazonas). Pasižymi galingu priešuždegiminiu ir imunosupresiniu poveikiu. Naudojami gydyti astmą, alergijas, autoimunines ligas, slo...

Liauka: Antinksčiai. Funkcija: Ilgalaikio streso hormonas. Didina gliukozės kiekį kraujyje, slopina uždegimą ir imuninę sistemą.

Konkurencija tarp organizmų dėl ribotų išteklių, tokių kaip maistas, vanduo, erdvė ir partneriai. Tai lemia, kad ne visi individai išgyvena.

Polisacharidas, sudarytas iš ilgų gliukozės grandinių. Tai augalų kaupiama atsarginė maisto medžiaga. Randamas bulvėse, grūduose, duonoje.

Skystas jungiamasis audinys, sudarytas iš plazmos ir forminių elementų (eritrocitų, leukocitų, trombocitų). Atlieka transporto, apsauginę ir termoreguliacinę funkcijas.

Kraujo slėgis į kraujagyslių sieneles. Matuojamas milimetrais gyvsidabrio stulpelio (mmHg) ir išreiškiamas dviem skaičiais: sistoliniu (viršutiniu) ir diastoliniu (apatiniu).

Tikėjimas, kad gyvybė ir visata buvo sukurtos antgamtinės jėgos (Dievo).

Antrasis aerobinio kvėpavimo etapas, vykstantis mitochondrijų matrikse. Jo metu piruvatas galutinai suskaidomas, susidaro CO₂, šiek tiek ATP ir daug energijos nešiklių (NADH, FADH₂).

Procesas mejozės metu, kai homologinės chromosomos apsikeičia fragmentais. Tai gali išardyti sankiboje esančių genų grupes.

Seriozinis dangalas, sudarytas iš dviejų lapelių: vienas dengia plaučius, kitas iškloja krūtinės ląstos vidų. Tarp jų esantis pleuros tarpas su nedideliu kiekiu skysčio užtikrina plaučių slydimą k...

Atranka, kai palankesnis yra vienas kraštutinis fenotipas; vidurkis populiacijoje pasislenka.

Reiškinys, kai imuninė sistema reaguoja ne tik į pirminį alergeną, bet ir į kitas, struktūriškai panašias medžiagas. Pavyzdžiui, žmogus, alergiškas **beržų žiedadulkėms, gali jausti simptomus valgydam...

Kenksmingų mikroorganizmų patekimas nuo vieno (dažniausiai žalio) maisto produkto ant kito, jau paruošto vartoti maisto, per rankas, įrankius ar paviršius.

Organų ar audinių persodinimas iš vienos rūšies organizmo kitai, pvz., iš gyvūno žmogui. Kol kas tai daugiausia eksperimentinė sritis.

Kūno dalių išsidėstymo tvarka. Gali būti spindulinė (kūną galima padalyti į kelias veidrodines dalis per centrinę ašį, pvz., medūza) arba dvišalė (kūną galima padalyti tik į vieną veidrodinių...

Vyriškoji žiedo dalis, sudaryta iš dulkinės ir kotelio. Dulkinėje bręsta žiedadulkės.

Dalinis arba visiškas klausos praradimas. Gali būti konduktyvusis (dėl garso perdavimo sutrikimo išorinėje ar vidurinėje ausyje) arba neurosensorinis (dėl sraigės plaukuotųjų ląstelių ar klaus...

Vaškinė, vandenį atstumianti medžiaga, dengianti epidermį ir mažinanti vandens garinimą (transpiraciją).

Neuronų grupė pailgosiose smegenyse (smegenų kamiene), kuri reguliuuoja kvėpavimo ritmą ir gylį, reaguodama į $$CO_2$$, $$pH$$ ir $$O_2$$ pokyčius kraujyje.

Oro kelias į plaučius. Juos sudaro: nosies ertmė, nosiaryklė, gerklos, trachėja, bronchai ir bronchiolės.