Glossar

Biudžeto metodas: 50% poreikiams, 30% norams, 20% taupymui.

Gebėjimas pagaminti prekę naudojant mažiau išteklių (laiko, medžiagų) nei konkurentas. Pvz., jei Lietuva pagamina sūrį per 2 val., o Latvija – per 4 val., Lietuva turi absoliutų pranašumą.

Nuosavybės vertybinis popierius, suteikiantis teisę į įmonės turto ir pelno dalį bei balsavimo teisę akcininkų susirinkime.

Pajamos, gaunamos tiesiogiai už atliktą darbą ar sugaištą laiką (alga).

Geriausia prarasta galimybė, kurios atsisakoma padarius pasirinkimą.

Ilgalaikio nematerialiojo turto vertės laipsniškas perkėlimas į gaminamos produkcijos sąnaudas per jo naudingo tarnavimo laiką. Jei MMB nusiperka licenciją už 100 Eur dvejiems metams, kasmetinė amorti...

Suma, pridedama prie savikainos, siekiant gauti pelną. Skaičiuojama kaip $(\text{Kaina} - \text{Savikaina}) / \text{Savikaina} \times 100$.

Procesas, kai ieškoma naujų galimybių ir kuriama vertė prisiimant riziką, siekiant inovacijų ir augimo.

Paskolos grąžinimo būdas lygiomis mėnesinėmis įmokomis. Įmokos dydis nesikeičia (kol nesikeičia palūkanos), bet keičiasi palūkanų ir kredito dalis.

Valiutos vertės kilimas kitų valiutų atžvilgiu dėl rinkos veiksnių.

Rinkos sistema, kurioje įmonės gali pirkti ir parduoti teisę teršti. Tai skatina mažinti taršą ten, kur tai pigiausia.

Skirtumas tarp įmonės trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų, parodantis kasdienės veiklos finansinį pajėgumą. Teigiamas apyvartinis kapitalas užtikrina, kad MMB galės laiku nusipirkti žali...

Skurdo rizikos arba socialinės atskirties rodiklis. Apima tris dėmenis: pajamų skurdą, didelį materialinį nepriteklių ir mažą darbo intensyvumą.

Neoficialus darbo užmokestis, nuo kurio neskaičiuojami mokesčiai, todėl darbuotojas praranda sukauptą stažą ir socialines garantijas.

Ekonominė būsena, kai šalis visiškai atsisako tarptautinės prekybos ir viską gaminasi pati. Paprastai tai lemia mažesnį gyvenimo lygį.

Ekonominiai mechanizmai (pvz., progresiniai mokesčiai), kurie be atskiro įsikišimo švelnina ekonomikos svyravimus.

Business to Business – verslo modelis, kai parduodama kitoms įmonėms.

Verslo modelis, kai įmonė parduoda prekes ar paslaugas kitoms įmonėms. Pavyzdys: biuro baldų gamintojas parduoda stalus bankui.

Business to Consumer – verslo modelis, kai parduodama galutiniam vartotojui.

Verslo modelis, kai įmonė parduoda prekes galutiniam vartotojui. Pavyzdys: prekybos centras parduoda duoną gyventojams.

Pilietinė iniciatyva Lietuvoje, vienijanti skaidrų ir sąžiningą verslą palaikančias įmones.

Statistinis reiškinys, kai metinė infliacija atrodo maža vien todėl, kad lyginama su labai aukštomis praeitų metų kainomis.

Centrinio banko nustatoma „pinigų kaina“, už kurią jis skolina komerciniams bankams. Tai pagrindinis monetarinės politikos įrankis.

Valiuta, kurios vieneto vertė išreiškiama kita valiuta. Kotiruotėje rašoma pirma.

Erve be vidaus sienų, kurioje laisvai juda prekės, paslaugos, asmenys ir kapitalas („4 laisvės“).

Taisyklė: jei paklausa neelastinga, kainos didinimas didina pajamas. Jei elastinga – mažina.

Valstybės pajamų ir išlaidų planas, pagal kurį paskirstomi visų surinkti pinigai.

Situacija, kai valstybės išlaidos viršija pajamas per tam tikrą laikotarpį ($G + TR > T$).

Darbo užmokestis „ant popieriaus“ prieš mokesčių atskaitymą.

Bendra vartojimo kredito kainos metinė norma. Rodiklis procentais, parodantis tikrąją kredito kainą su visais mokesčiais per metus.

Bendrasis vidaus produktas – rodiklis, nurodantis visų per tam tikrą laiką šalyje pagamintų galutinių prekių ir paslaugų bendrą vertę.

Kainų indeksas, rodantis visų šalyje pagamintų prekių kainų lygio pokytį. Formulė: (Nominalus / Realus) * 100.

Prielaida „kitiems veiksniams nekintant“, leidžianti analizuoti vieno veiksnio įtaką.

Nedarbas, susijęs su ekonomikos nuosmukiu ir maža visumine paklausa.

Draudimas, dengiantis žalą, kurią jūs padarote kitiems asmenims ar jų turtui (pvz., užliejote kaimyną, sukėlėte avariją).

Prekių eksportavimas kaina, kuri yra mažesnė už savikainą arba kainą kilmės šalyje. Dažnai naudojamas siekiant išstumti konkurentus iš rinkos.

Žmonių skiriamas laikas, fizinės ir protinės pastangos prekių gamybai bei paslaugų teikimui.

Visi darbingo amžiaus asmenys, kurie dirba arba aktyviai ieško darbo ($LF = E + U$).

Sukauptas laikas, per kurį asmuo legaliai dirbo ir mokėjo mokesčius, tiesiogiai lemiantis būsimos pensijos dydį.

Pinigų sumos, kurias įmonei skolingi jos pirkėjai už jau pateiktas prekes ar suteiktas paslaugas. Jei pardavėte prekę su atidėtu mokėjimu, jūsų balanse atsiras debitorinis įsiskolinimas.

Bendrojo kainų lygio kritimas. Dažnai pavojinga ekonomikai dėl skolos naštos didėjimo.

Valiutos vertės kritimas kitų valiutų atžvilgiu dėl rinkos veiksnių.

Principas, teigiantis, kad gaminant vis daugiau vienos rūšies prekių, tenka atsisakyti vis didesnio kitos rūšies prekių kiekio.

Infliacijos tempo lėtėjimas (kainos vis dar kyla, bet lėčiau).

Pajamos, liekančios asmeniui „į rankas“ po to, kai sumokami mokesčiai ir pridedamos socialinės išmokos ($Y_d = Y_m - T + B$).

Investavimo strategija, kai lėšos paskirstomos į skirtingas turto klases (akcijas, obligacijas, NT), siekiant sumažinti riziką.

Akcinės bendrovės grynojo pelno dalis, išmokama akcininkams proporcingai jų turimų akcijų skaičiui. Tai atlygis investuotojams už jų prisiimtą riziką investuojant į verslą.

Akcininkui išmokama pelno dalis, proporcinga jo turimų akcijų skaičiui.

Suma, kurią mokate draudimo bendrovei už rizikos prisiėmimą. Įmoką sudaro tikėtinas nuostolis + administravimo kaštai.

Maksimali suma, kurią draudikas įsipareigoja išmokėti įvykio atveju. Nuostoliai, viršijantys limitą, nėra dengiami.

Debt Service-to-Income. Mėnesinių įsipareigojimų ir pajamų santykis. Pagal taisykles neturi viršyti 40%.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija – „gerosios praktikos“ klubas, analizuojantis duomenis ir teikiantis rekomendacijas.

Pagrindinė Euro zonos institucija, atsakinga už monetarinę politiką ir kainų stabilumą.

Būklė, kai neįmanoma pagaminti daugiau vienos prekės neprarandant kitos prekės kiekio.

Mokslas apie tai, kaip visuomenė valdo savo ribotus išteklius.

Pasikartojantys BVP, užimtumo ir kainų svyravimai apie ilgalaikę tendenciją.

Valstybių ūkio suartėjimo procesas, šalinant tarpusavio prekybos ir gamybos veiksnių judėjimo barjerus.

Aukščiausias integracijos lygis: bendra rinka + bendra valiuta ir bendra pinigų politika (ECB).

Šalies gamybinių pajėgumų didėjimas, kurį grafiškai vaizduoja gamybos galimybių kreivės poslinkis į dešinę.

Asmenys, kurie nedirba ir neieško darbo (studentai, pensininkai, namų šeimininkės).

Namų ūkio pajamos, perskaičiuotos vienam nariui, atsižvelgiant į namų ūkio sudėtį (taikant OECD skalę: 1,0; 0,5; 0,3).

Kai $|E| > 1$. Kiekio pokytis procentais yra didesnis už kainos pokytį procentais. Pajamos ir kaina juda priešingomis kryptimis.

Rodiklis, matuojantis vieno kintamojo (pvz., kiekio) jautrumą kito kintamojo (pvz., kainos) pokyčiui.

Biržoje prekiaujamas fondas, kuris seka tam tikrą indeksą (pvz., S&P 500) ir leidžia pigiai diversifikuoti investicijas.

Europos tarpbankinės rinkos palūkanų norma – kaina, už kurią bankai skolina eurus vieni kitiems. Tai kintamoji būsto paskolų dalis.

Pinigai, kurie neturi vertės kaip prekė (pvz., popierius), bet jų vertę ir priėmimą garantuoja valstybės įstatymai.

Sustabdyta valiutos kurso kaita, kai centrinis bankas įsipareigoja palaikyti tam tikrą lygį.

Išlaidos, kurios nekinta keičiantis gamybos ar pardavimų apimčiai (pvz., nuoma, draudimas).

Kreivė, rodanti atvirkštinį ryšį tarp infliacijos ir nedarbo trumpuoju laikotarpiu.

Santaupų rezervas (rekomenduojama 3–6 mėn. išlaidų dydžio) nenumatytiems atvejams.

Pinigai, naudojami įmonės veiklai finansuoti ir gamybos veiksniams įsigyti, tačiau patys tiesiogiai gamyboje nedalyvaujantys.

Ryšys tarp nominalių, realių palūkanų ir infliacijos: $r \approx i - \pi$.

Vyriausybės sprendimai dėl mokesčių ir išlaidų, siekiant paveikti ekonomiką (stabilizuoti kainas, skatinti augimą).

Koeficientas, rodantis, kiek kartų pasikeis nacionalinės pajamos ($Y$) pasikeitus valstybės išlaidoms ($G$).

Oficialus kasos aparato išspausdintas dokumentas, patvirtinantis pirkimo faktą ir užtikrinantis, kad pardavėjas sumokės reikiamus mokesčius.

Trumpalaikis nedarbas, atsirandantis žmonėms keičiant darbą ar ieškant pirmojo darbo.

Skirtumas tarp rinkos kainos ir minimalios kainos, už kurią gamintojas sutiktų parduoti.

Ištekliai (žemė, darbas, kapitalas, verslumas), naudojami prekėms ir paslaugoms kurti.

Gamybos galimybių kreivė, rodanti maksimalius galimus gamybos derinius.

Grafikas, rodantis maksimalius dviejų prekių derinius, kuriuos ekonomika gali pagaminti turėdama ribotus išteklius. Jos nuolydis parodo alternatyviuosius kaštus.

Pagrindinis nelygybės matas nuo 0 (visiška lygybė) iki 1 (arba 100, maksimali nelygybė). Matematiškai tai dvigubas plotas tarp Lorenco kreivės ir lygybės linijos.

Visų šalies piliečių (ir įmonių) sukurtas produktas, nepriklausomai nuo to, kur jie yra. Pvz., lietuvio, dirbančio Norvegijoje, pajamos didina Lietuvos BNP, bet Norvegijos BVP.

Gyventojų pajamų mokestis (standartinis tarifas 20%), mokamas valstybės biudžetui.

Klaidinanti informacija, kuria siekiama sudaryti įspūdį, kad produktas yra ekologiškas, nors toks nėra.

Eksportas minus importas. Jei teigiamas – prekybos perteklius, jei neigiamas – prekybos deficitas.

Mokestis, kuriuo apmokestinamas asmens gaunamas darbo užmokestis, autorinis atlygis ar kitos pajamos.

Išmaniųjų elektroninių kasos aparatų posistemis, leidžiantis VMI stebėti atsiskaitymus ir pardavimus realiuoju laiku.

Visiškai savanoriškas, privatus kaupimas pensijai fonduose arba per gyvybės draudimą, taikant GPM lengvatą.

Pusiau privatus kaupimas pensijų fonduose su valstybės paskata. Lėšos investuojamos finansų rinkose.

Prekė, kurios paklausa mažėja, kai vartotojo pajamos auga ($YED < 0$). Pvz., pigiausi maisto produktai.

Ekonominis reiškinys, pasireiškiantis bendru kainų lygio kilimu ir pinigų perkamosios galios mažėjimu.

Išlaidos kapitalui (įrangai, pastatams), namų ūkių išlaidos naujam būstui ir atsargų pokyčiai. Tai nėra finansinės investicijos (akcijos).

Valstybinė pensijų sistemos dalis, pagrįsta einamojo finansavimo (PAYG) principu: dirbantieji moka pensijas dabartiniams pensininkams.

Kaštai, kuriuos patiria trečiosios šalys dėl kitų ekonominės veiklos. Pvz.: kaimynai kenčia nuo gamyklos triukšmo.

Sutarta nuostolio dalis (fiksuota suma arba procentas), kurią įvykio atveju visada padengia pats draudėjas.

Rinkos būsena, kai kainos kyla, vyrauja optimizmas ir investuotojų pasitikėjimas.

Teisinis vienetas (organizacija), turintis atskirą turtą, teises ir pareigas, nepriklausomas nuo jį įkūrusių žmonių.

Vyriausybės nustatyta minimali kaina. Jei ji aukščiau pusiausvyros, sukelia perteklių.

Valstybės nustatyta minimali kaina. Sukelia perteklių, jei yra aukščiau pusiausvyros.

Situacija oligopolijoje, kai įmonės viena po kitos mažina kainas, siekdamos atimti rinkos dalį, kol pelnas tampa minimalus.

Vyriausybės nustatyta maksimali kaina. Jei ji žemiau pusiausvyros, sukelia stygių.

Valstybės nustatyta maksimali kaina. Sukelia stygių, jei yra žemiau pusiausvyros.

Žmogaus sukurtos priemonės (staklės, pastatai), naudojamos tolesnei gamybai.

Nelegalus įmonių susitarimas derinti kainas ar riboti gamybą, siekiant veikti kaip monopolija.

Savanoriškas transporto priemonių draudimas, dengiantis žalą jūsų automobiliui (avarijos, vagystės, stichijų atveju).

Kainų kilimas dėl brangstančių gamybos išteklių (naftos, darbo jėgos), mažinantis visuminę pasiūlą.

Išlaidos, kurios keičiasi priklausomai nuo gamybos masto. Kepant picą, sūris yra kintama sąnauda, nes kuo daugiau picų pagaminsite, tuo daugiau sūrio sunaudosite.

Išlaidos, kurios tiesiogiai priklauso nuo pagaminto produkcijos kiekio (pvz., žaliavos).

Ekonomikos modelis, kai valstybė centralizuotai valdo visus išteklius bei nustato gamybos kiekius ir kainas.

Prekės, vartojamos kartu. Vienos kainai kilus, kitos paklausa mažėja ($XED < 0$).

Rodiklis, parodantis, kokią rinkos dalį užima didžiausios įmonės. Didelė koncentracija būdinga oligopolijai.

Neteisėtas prekių gabenimas per valstybės sieną, slepiant jas nuo muitinės kontrolės.

Valiuta, kuria nurodoma bazinės valiutos kaina.

Key Performance Indicators – pagrindiniai veiklos rodikliai, rodantys, kaip sėkmingai siekiama tikslų.

Duomenys apie jūsų buvusius ir esamus finansinius įsipareigojimus bei jų vykdymą (vėlavimus).

Dviejų valiutų santykis, nustatomas per trečią valiutą.

Periodinė palūkanų išmoka, kurią gauna obligacijos savininkas.

Kiekybinis apribojimas, nustatantis maksimalų prekių kiekį, kurį galima įvežti į šalį. Skirtingai nei muitas, kvota neatneša tiesioginių pajamų valstybei.

Ištekliai, kurie gamtoje egzistuoja tokiais kiekiais, kad jų pakanka visiems ir už juos nereikia mokėti (pvz., oras).

Integracijos forma, kai šalys panaikina tarpusavio muitus, bet kiekviena savarankiškai nustato muitus trečiosioms šalims.

Įmonės gebėjimas greitai padengti savo trumpalaikius įsipareigojimus turimomis lėšomis ar lengvai parduodamu turtu. Pinigai kasoje yra pats likvidžiausias turtas, o gamybinės staklės – mažai likvidus...

Finansinė nuoma. Bankas nouperka daiktą ir leidžia juo naudotis, kol išsimokate. Iki tol savininkas yra bankas.

Grafinis pajamų nelygybės vaizdavimas. Rodo kaupiamąją pajamų dalį (y), tenkančią kaupiamajai gyventojų daliai (x). Tobulos lygybės atveju sutampa su įstrižaine.

Pardavimų apimtis (vnt. arba €), kurią pasiekus bendrosios pajamos padengia bendrąsias sąnaudas (pelnas = 0).

Pardavimų apimtis, kai bendrosios pajamos susilygina su bendraisiais kaštais (pelnas lygus nuliui).

Pinigų pasiūlos rodiklis, apimantis grynuosius pinigus apyvartoje ir vienadienius indėlius (sąskaitas bankuose).

Pinigų pasiūlos rodiklis, apimantis M1 bei terminuotuosius indėlius (iki 2 m.) ir įspėjamojo laikotarpio indėlius.

Ekonomikos šaka, tirianti visos šalies rodiklius, tokius kaip infliacija ar BVP.

Banko pelno dalis palūkanose. Ji pridedama prie EURIBOR ir priklauso nuo kliento rizikos. Paprastai fiksuota sutartyje.

Statistinė vidurinė reikšmė, dalijanti duomenų aibę į dvi lygias dalis. Atsparesnė ekstremalioms reikšmėms nei vidurkis.

Rinkos būsena, kai kainos krenta ilgą laiką (dažniausiai 20 % ir daugiau), vyrauja pesimizmas.

„Didžiausio palankumo statusas“ – PPO taisyklė, reikalaujanti netaikyti diskriminacinių muitų tarp organizacijos narių.

Ekonomikos šaka, tirianti atskirų namų ūkių ir įmonių elgseną.

Kainų grindys darbo rinkoje. Teisiškai žemiausias leistinas atlygis darbuotojui.

Ekonominis neefektyvumas (prarasta gerovė), atsirandantis dėl mokesčių ar prekybos barjerų. Tai vertė, kurios negauna nei vartotojas, nei gamintojas, nei valstybė.

Sistema, kurioje dera rinkos laisvė ir valstybės reguliavimas.

Įstatymais nustatyti privalomi mokėjimai valstybei, skirti viešosioms paslaugoms ir bendriems poreikiams finansuoti.

Dalis mokesčių sumos, lyginant su visomis asmens pajamomis arba visos šalies BVP.

Faktinis mokesčio pasiskirstymas tarp pirkėjo ir pardavėjo, priklausantis nuo elastingumo, o ne nuo įstatymo.

Skirtumas tarp darbdavio sumokamos darbo vietos kainos ir darbuotojo gaunamo atlyginimo „į rankas“, išreikštas procentais.

Įstatymu nustatytas dydis (dažniausiai procentinis), pagal kurį apskaičiuojama mokėtina mokesčių suma.

Rinka, kurioje yra tik vienas pardavėjas, parduodantis unikalų produktą be pakaitalų. Įėjimo barjerai labai aukšti.

Rinka su daug pardavėjų, siūlančių diferencijuotus (panašius, bet ne vienodus) produktus. Pavyzdys: restoranai.

Visos visuomenės patiriami kaštai gaminant papildomą prekės vienetą. Formulė: $MSC = MPC + MEC$.

Valstybės nustatytas mokestis importuojamoms prekėms. Jis pakelia prekės kainą, sumažina importą ir atneša pajamų į valstybės biudžetą.

FTA + bendras išorinis muitas trečiosioms šalims. (Pvz., ES santykis su Kinija yra vienodas visoms narėms).

Situacija, kai vienai įmonei gaminti visą rinkos kiekį yra pigiau nei dviem ar daugiau įmonių (dėl masto ekonomijos). Pvz., vandentiekis.

Nedarbo lygis, kai ekonomika veikia pilnu pajėgumu (frikcinis + struktūrinis).

Bendrosios gerovės (pelnų ir vartotojų naudos) sumažėjimas dėl rinkos iškraipymo, kurio nekompensuoja mokesčių pajamos.

Bedarbių procentinė dalis darbo jėgoje: $u = (U/LF) \cdot 100%$.

Kai $|E| < 1$. Kiekio pokytis procentais yra mažesnis už kainos pokytį procentais. Pajamos ir kaina juda ta pačia kryptimi.

Mokesčiai, įtraukti į prekių ir paslaugų kainą (pvz., PVM, akcizai).

Galutinis atlyginimas „į rankas“, gautas atėmus VSD, PSD ir GPM.

BVP įvertintas einamųjų metų kainomis. Gali didėti vien dėl infliacijos.

Prekės, kurių paklausa auga didėjant vartotojo pajamoms.

Neapmokestinamasis pajamų dydis – suma, nuo kurios neskaičiuojamas GPM.

Lėšos, priklausančios įmonės savininkams, kurios lieka iš viso turto atėmus visus įsipareigojimus. Jei jūsų MMB turi 100 Eur kasoje ir yra skolinga tiekėjams 20 Eur, jūsų nuosavas kapitalas yra 80 Eur...

Skolos vertybinis popierius, kuriuo emitentas (valstybė ar įmonė) įsipareigoja grąžinti skolą ir mokėti palūkanas.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, vienijanti ekonomiškai stiprias valstybes bendriems standartams ir politikai formuoti.

Empirinis ryšys, teigiantis, kad nedarbo lygio padidėjimas yra susijęs su BVP atotrūkiu (prarasta gamyba).

Rinka, kurioje dominuoja kelios stambios įmonės. Jų sprendimai yra tarpusavyje priklausomi.

Kaina minus kintami kaštai. Tai suma, kuri lieka fiksuotiems kaštams padengti ir pelnui generuoti.

Prekės, kurios tenkina tą patį poreikį. Vienos kainai kilus, kitos paklausa didėja.

Prekės, tenkinančios tą patį poreikį. Vienos kainai kilus, kitos paklausa didėja ($XED > 0$).

Santykis tarp gaunamos pensijos ir buvusių darbinių pajamų. Rekomenduojama norma oriai senatvei – 70–80%.

Prekių ar paslaugų kiekis, kurį pirkėjai nori ir gali įsigyti rinkoje už tam tikrą kainą.

Vartotojų noras ir galimybė įsigyti prekę esant tam tikrai kainai.

Kainų kilimas, kurį sukelia perteklinė visuminė paklausa („per daug pinigų vejasi per mažai prekių“).

Prekės, vartojamos kartu. Vienos kainai kilus, kitos paklausa mažėja.

Tarptautinė organizacija, nustatanti globalios prekybos taisykles ir sprendžianti prekybos ginčus.

Prekių ar paslaugų kiekis, kurį pardavėjai nori ir gali parduoti rinkoje už tam tikrą kainą.

Gamintojų noras ir galimybė parduoti prekę esant tam tikrai kainai.

Situacija, kai žmonės dirba nepilną dieną, nors norėtų pilnos, arba dirba žemesnės kvalifikacijos darbą.

Išlaidos, kurios nesikeičia kintant gamybos apimčiai trumpuoju laikotarpiu. Patalpų nuoma yra pastovus kaštas, nes jos kaina nesikeičia, nesvarbu, ar pagaminote 1 ar 1000 prekių.

Pajamos, gaunamos iš turto ar investicijų be nuolatinio aktyvaus darbo (nuoma, dividendai).

Matuoja, kaip pasikeičia paklausos kiekis, pasikeitus prekes kainai. Formulė: %ΔQ / %ΔP.

Mokestis, kurį įmonės moka valstybei nuo uždirbto grynojo pelno. Lietuvoje standartinis tarifas yra 15%, tačiau mažoms įmonėms gali būti taikoma 5% lengvata.

Situacija rinkoje, kai kaina yra aukščiau pusiausvyros ir $Q_s > Q_d$.

Situacija, kai esant tam tikrai kainai pasiūlos kiekis viršija paklausos kiekį ($Q_s > Q_d$).

Matuoja gamintojų jautrumą kainos pokyčiams. Priklauso nuo laiko horizonto ir gamybos pajėgumų lankstumo.

Išorinės aplinkos analizė: Politiniai, Ekonominiai, Socialiniai, Technologiniai, Ekologiniai, Teisiniai veiksniai.

Mokestis teršėjams, skirtas ištaisyti rinkos nepakankamumą. Jo dydis turėtų būti lygus ribinei žalai.

Teorija, teigianti, kad $MV=PY$. Didinant pinigų kiekį ($M$) greičiau nei BVP ($Y$), kyla kainos ($P$).

Koeficientas, parodantis, kiek kartų bankų sistema gali padidinti pinigų kiekį, remdamasi pradiniu indėliu. Formulė: $m = 1/R$.

Valiutos kursas, kurį nustato tik rinkos paklausos ir pasiūlos santykis.

Vietos kūrimas vartotojo sąmonėje, išskiriant prekę iš konkurentų. Pavyzdys: prekės ženklo siekis asocijuotis su aukščiausia sauga, kaip tai daro „Volvo“.

Simbolių, vardų ir dizaino visuma, skirta identifikuoti gamintojo prekes. Pavyzdys: „Nike“ logotipas „Swoosh“ yra vienas atpažįstamiausių pasaulyje.

Rodiklis, parodantis užsienio prekybos (eksporto ir importo sumos) santykį su šalies BVP.

Skirtumas tarp šalies eksporto (X) ir importo (M) vertės. Jei X > M, turime prekybos perteklių; jei X < M – prekybos deficitą.

Skirtumas tarp produkcijos pardavimo kainos ir sunaudotų tarpinių prekių vertės. Tai tikrasis įmonės indėlis į ekonomiką.

Valstybinė sistema, garantuojanti nemokamą medicinos pagalbą ir gydymo paslaugas visiems įmokas mokantiems asmenims.

Reikalavimas, kokią dalį indėlių komerciniai bankai privalo laikyti centriniame banke ir negali paskolinti. Tai riboja pinigų multiplikatorių.

Darbuotojų organizacija, siekianti geresnių darbo sąlygų ir atlyginimo per kolektyvines derybas.

Mokesčių sistema, kurioje mokesčio tarifas didėja augant apmokestinamosioms pajamoms. Tai pagrindinis pajamų perskirstymo įrankis.

Privalomasis sveikatos draudimas, garantuojantis nemokamą gydymą.

Kaina, kurioje pirkėjų norimas kiekis sutampa su pardavėjų siūlomu kiekiu.

Pridėtinės vertės mokestis – vartojimo mokestis, kurį moka pirkėjas pirkdamas prekes ar paslaugas (standartinis tarifas Lietuvoje – 21%).

Skirtumas tarp sumos, kurią valstybė turėtų surinkti kaip PVM, ir sumos, kuri surenkama realiai.

Palūkanų norma, įvertinus infliacijos poveikį ($r \approx i - \pi$); parodo tikrąjį perkamosis galios pokytį.

BVP įvertintas bazinių metų (pastoviomis) kainomis. Rodo tikrąjį gamybos apimties pokytį.

Valiutos kursas, pakoreguotas pagal šalių kainų lygio skirtumus.

Naujų kompetencijų įgijimas siekiant dirbti visiškai kitokio pobūdžio darbą.

Papildomos pajamos, gautos pardavus vieną papildomą prekės vienetą. Tobuloje konkurencijoje MR = P.

Papildomi kaštai, patiriami pagaminant vieną papildomą prekės vienetą. Sprendimų priėmimo pagrindas.

Papildomos pajamos, kurias sukuria vienas papildomas darbuotojas ($MPL \times P$).

Teisinis principas, kai įmonės savininkai už įmonės skolas atsako tik savo įnašu (akcijomis), o ne asmeniniu turtu.

Esminė problema, kai žmonių norai viršija turimas galimybes juos patenkinti.

Tai priemonių visuma (4P arba 7P), naudojama tikslinės auditorijos reakcijai pasiekti. Pavyzdys: jei nustatysite kainą $P = 10$ € ir išleisite $50$ € reklamai, tai bus jūsų komplekso dalis.

Situacija, kai pasiūlos kiekis lygus paklausos kiekiui ($Q_s = Q_d$).

Rinkos skaidymas į homogeniškas pirkėjų grupes pagal jų poreikius ar savybes. Pavyzdys: sporto batelių rinką galima suskirstyti į profesionalius bėgikus ir laisvalaikio bėgikus.

Ekonomikos organizavimo būdas, paremtas laisvais mainais, privačia nuosavybe ir kainų mechanizmu.

Pagrindinis investavimo dėsnis: norint didesnės grąžos, būtina prisiimti didesnę riziką (svyravimus).

Return on Investment – investicijų grąža, rodanti investicijos efektyvumą.

Finansinis rodiklis, rodantis investicijos efektyvumą. Jei investavote $100$ € į reklamą ir gavote $150$ € pelno, jūsų ROI yra $150$ €.

Serviceable Available Market – rinkos dalis, kurią galite pasiekti su savo verslo modeliu ir geografija.

Gebėjimas pagaminti prekę patiriant mažesnius alternatyviuosius kaštus. Tai pagrindinė prekybos priežastis. Net jei esate geriausias visur, turėtumėte daryti tik tai, ką darote efektyviausiai (mažiaus...

Būsena, kai asmens pajamos yra mažesnės nei 60 % šalies ekvivalentinių pajamų medianos. Tai rodo atskirtį nuo visuomenės standarto.

Visos išlaidos, patirtos gaminant vieną prekės vienetą. Pavyzdys: jei žaliavos kainuoja $2$ €, o darbas $1$ €, savikaina bus $3$ €.

Bendra mokėjimų eurais erdvė. Standartas, leidžiantis daryti pervedimus ES taip pat pigiai ir greitai kaip savo šalyje.

Specialus identifikatorius statybų sektoriuje, naudojamas greitai patikrinti, ar asmuo dirba legaliai ir yra draustas.

Sąžiningas ir atviras veiklos vykdymas, kai mokesčiai mokami laiku ir niekas neslepiama.

Veiksmai (išlaidų didinimas, mokesčių mažinimas), kuriais siekiama padidinti visuminę paklausą ir mažinti nedarbą.

Tikslų nustatymo metodika: Specific, Measurable, Achievable, Relevant, Time-bound.

Tikslas, kuris yra Konkretus, Pamatuojamas, Pasiekiamas, Reikšmingas ir Laiku apibrėžtas.

Valstybės užtikrinama parama piliečiui ligos, traumos, senatvės ar nedarbo atveju.

Privalomi mokėjimai į „Sodros“ biudžetą, kurie suteikia teisę į pensiją, nedarbo ar ligos išmokas.

Verslo modelis, kurio pagrindinis tikslas – spręsti socialines ar aplinkosaugos problemas, reinvestuojant pelną.

Valstybinio socialinio draudimo fondas, iš kurio mokamos pensijos, ligos ir motinystės išmokos.

Serviceable Obtainable Market – reali rinkos dalis, kurią planuojate užimti artimiausiu metu.

Skirtumas tarp pardavimo (ask) ir pirkimo (bid) kainų, sudarantis tarpininko pelną.

Strateginio planavimo metodas, analizuojantis Stiprybes, Silpnybes, Galimybes ir Grėsmes.

Situacija, kai kainų lygis kyla, o gamyba stagnuoja ar krenta (aukšta infliacija + aukštas nedarbas).

Situacija rinkoje, kai kaina yra žemiau pusiausvyros ir $Q_d > Q_s$.

Situacija, kai esant tam tikrai kainai paklausos kiekis viršija pasiūlos kiekį ($Q_d > Q_s$).

Valstybės finansinė parama gamintojui arba vartotojui, skatinanti didesnį prekės vartojimą ar gamybą.

Palūkanų skaičiavimas „nuo palūkanų“. Uždirbtos palūkanos pridedamos prie pagrindinės sumos ir kitą periodą taip pat uždirba palūkanas.

Pagal ES metodiką (HICP) skaičiuojamas indeksas, skirtas infliacijai tarp ES šalių lyginti.

Total Addressable Market – visa teoriškai įmanoma rinka, jei produktą pirktų visi potencialūs klientai.

Prekės ir paslaugos, sunaudotos gamybos procese kitoms prekėms gaminti (pvz., miltai duonai, elektra gamyklai). Jos atimamos skaičiuojant BVP.

Organizacija, prižiūrinti globalų finansinį stabilumą ir teikianti paskolas šalims, patiriančioms mokėjimų balanso krizes.

Mokesčiai, mokami tiesiogiai nuo uždirbtų pajamų ar turimo turto (pvz., GPM, Pelno mokestis).

Matematinis rizikos vertinimas: $E = p \cdot L$. Tai suma, kurią vidutiniškai prarastumėte per daugelį metų be draudimo.

Konkreti vartotojų grupė, į kurią orientuoti visi rinkodaros veiksmai. Pavyzdys: energetinių gėrimų gamintojai dažniausiai orientuojasi į 16–25 metų jaunimą.

Rinkos struktūra su daugybe smulkių pardavėjų ir identišku produktu. Nė vienas dalyvis negali paveikti kainos.

Ekonominė santvarka, kurioje sprendimai grindžiami papročiais, tradicijomis ir dažniausiai vyrauja natūrinis ūkis.

Vienašaliai pinigų pervedimai (pensijos, pašalpos), už kuriuos negaunama prekių ar paslaugų. Jie neįtraukiami į BVP (tiksliau, į „G“ komponentą).

Ekonominė teorija, teigianti, kad neįmanoma vienu metu turėti fiksuoto kurso, atviros kapitalo rinkos ir savarankiškos pinigų politikos.

Vyriausybės pajamų ir išlaidų planas finansiniams metams. Tai pagrindinis fiskalinės politikos dokumentas.

Institucija, atsakinga už oficialios šalies statistikos, pavyzdžiui, neapskaitytos ekonomikos dalies, rinkimą ir analizę.

Bendra suma, kurią valstybė yra pasiskolinusi iš vidaus ir užsienio kreditorių. Tai sukauptų deficitų rezultatas.

Paskola asmeninėms reikmėms be turto įkeitimo. Dažniausiai didesnės palūkanos nei būsto paskolos, bet pinigai gaunami greitai.

Skirtumas tarp sumos, kurią vartotojas pasirengęs mokėti, ir rinkos kainos.

Pagrindinis infliacijos rodiklis, matuojantis vidutinio vartotojų krepšelio kainų pokytį šalies viduje.

Valstybinė darbo inspekcija – institucija, prižiūrinti, kad darbuotojai dirbtų legaliai ir saugiai.

Strateginis valdymo įrankis, leidžiantis viename lape vizualizuoti 9 pagrindinius verslo elementus (klientus, vertę, kaštus ir kt.).

Loginė schema, aprašanti, kaip organizacija sukuria, pateikia ir fiksuoja vertę (uždirba pinigus).

Gebėjimas sujungti žemę, darbą bei kapitalą, priimti verslo sprendimus ir prisiimti finansinę riziką siekiant pelno.

Unikalus privalumų derinys, dėl kurio klientas renkasi jūsų produktą, o ne konkurentų.

Elastingumo skaičiavimo būdas, kai pokytis dalinamas iš pradinės ir galutinės reikšmės vidurkio, kad rezultatas nepriklausytų nuo pokyčio krypties.

Fiksuoto dydžio mokestis, mokamas už kiekvieną parduotą prekės vienetą (pvz., akcizas kurui).

Prekės ar paslaugos, kurias valstybė teikia visiems gyventojams, nes rinka jų nepateikia pakankamai (pvz., gatvių apšvietimas).

Visų planuojamų išlaidų suma: $AD = C + I + G + (X-M)$.

Valstybinė mokesčių inspekcija – institucija, atsakinga už mokesčių surinkimą ir jų kontrolę Lietuvoje.

Valstybinis socialinis draudimas (Sodra), skirtas pensijai, ligos ir motinystės išmokoms.

Pelno nesiekiantis ribotos atsakomybės juridinis asmuo, skirtas tenkinti viešuosius interesus.

Matuoja prekės X paklausos jautrumą prekės Y kainos pokyčiui. Teigiamas = pakaitalai, Neigiamas = komplementai.

Matuoja paklausos jautrumą vartotojų pajamų pokyčiams. Neigiamas = inferiouri, Teigiamas = normali.

Bendrovės (pvz., UAB) steigimo dokumentuose užfiksuota turto suma, kurią akcininkai įnešė į bendrovę.

Ekonominė veikla, kuri yra neapskaitoma siekiant išvengti mokesčių ar reguliavimo.

Alternatyvus rodiklis: Tradicinis BVP minus gamtos išteklių eikvojimo ir žalos aplinkai vertė.

Gamybos veiksnys, apimantis visus natūralius gamtos išteklius, tokius kaip nafta, vanduo, miškai ar dirbama žemė.