Glossar
Alle wichtigsten Begriffe und ihre Erklärungen an einem Ort.
Begriffe: 8,350 • Lernkarten: 10,936
E
Vandens telkinio „senėjimo“ procesas, kai dėl perteklinių maistinių medžiagų (azoto ir fosforo) suveši dumbliai, o vėliau, jiems yrant, išeikvojamas deguonis ir žūsta kiti organizmai.
Perteklinis maisto medžiagų (ypač nitratų ir fosfatų) patekimas į vandens telkinį, sukeliantis spartų dumblių augimą, deguonies išeikvojimą ir ekosistemos nykimą.
Procesas, kurio metu per ilgą laiką keičiasi organizmų populiacijų paveldimi požymiai. Tai lemia naujų rūšių atsiradimą ir didžiulę gyvybės įvairovę.
Genų terapijos būdas, kai paciento ląstelės modifikuojamos laboratorijoje (išorėje) ir grąžinamos atgal į organizmą.
F
Pirmoji palikuonių karta, gauta sukryžminus P kartos individus. Monohibridinio kryžminimo atveju visi F1 kartos individai būna vienodi (heterozigotiniai).
Antroji palikuonių karta, gauta sukryžminus tarpusavyje F1 kartos individus. Šioje kartoje išryškėja požymių skilimas.
Kitas elektronų nešiklis, dalyvaujantis Krebso cikle ir elektronų pernašos grandinėje.
Imuninė ląstelė (pvz., makrofagas, neutrofilas), kuri „praryja“ ir suvirškina patogenus, ląstelių liekanas ar kitas svetimas daleles fagocitozės būdu.
Endocitozės tipas („ląstelės valgymas“), kai ląstelė įtraukia kietas, stambias daleles, pvz., bakterijas.
Žmonės, kvėpuojantys rūkančiųjų iškvėptais dūmais (antriniais dūmais), taip pat įkvepia tas pačias kenksmingas medžiagas. Pasyvus rūkymas didina riziką susirgti plaučių vėžiu, širdies ligomis ir k...
Nikotino poveikis smegenų atlygio sistemai yra toks stiprus, kad priklausomybė nuo jo išsivysto labai greitai. Nutraukus vartojimą, pasireiškia abstinencijos sindromas: irzlumas, nerimas, galvos s...
Rūkymas sukelia plaučių vėžį, lėtinę obstrukcinę plaučių ligą (LOPL), širdies infarktą, insultą, aterosklerozę, burnos ir gerklės vėžį bei daugybę kitų ligų.
Be nikotino, cigarečių dūmuose yra dervų, anglies monoksido (smalkių), formaldehido, arseno, cianido ir daugybės kitų nuodingų bei vėžį sukeliančių medžiagų.
Struktūros, esančios visų stuburinių embrionų kaklo srityje, kurios žuvims virsta žiaunomis, o sausumos gyvūnams – kitomis struktūromis.
Mokslo sritis, tirianti, kaip individo genetiniai skirtumai veikia jo atsaką į vaistus. Tai personalizuotos medicinos pagrindas.
Organizmo išorinių ir vidinių požymių visuma, kurią lemia genotipas ir aplinkos sąlygos (pvz., rudos akys, šviesūs plaukai).
Metabolinis procesas, kurio metu mikroorganizmai (pvz., mielės, bakterijos) skaido organines medžiagas (dažniausiai angliavandenius) anaerobinėmis sąlygomis (be deguonies). Šis procesas yra tradic...
Baltyminės prigimties medžiagos, kurios pagreitina (katalizuoja) chemines reakcijas organizme. Be fermentų gyvybiniai procesai vyktų per lėtai.
Biologiniai katalizatoriai (baltymai), kurie pagreitina chemines virškinimo reakcijas, skaidydami specifines maisto medžiagas. Veikia optimalioje temperatūroje ir pH.
Baltymas (rečiau RNR), veikiantis kaip biologinis katalizatorius, greitinantis chemines reakcijas.
Laikinas junginys, susidarantis fermentui susijungus su substratu.
Senesnė pažiūra, teigianti, kad visos organizmų rūšys buvo sukurtos iš karto ir niekada nesikeičia.
Sistematikos dalis, tirianti ir rekonstruojanti organizmų evoliucinę istoriją ir giminystės ryšius.
Diagrama, vaizduojanti evoliucinius giminystės ryšius tarp įvairių organizmų grupių, sudaryta remiantis anatomijos, fosilijų ar DNR duomenimis.
Santykinis organizmo gebėjimas išgyventi ir susilaukti vislių palikuonių, lyginant su kitais tos pačios populiacijos individais. Tai yra individo reprodukcinė sėkmė.
Augalų gaminamos organinės medžiagos, kurios mažomis koncentracijomis reguliuoja augimą, vystymąsi ir atsaką į aplinkos dirgiklius.
Specialus „maišelis“ kiaušidėje, kuriame bręsta kiaušialąstė.
Stiprus kovalentinis ryšys, jungiantis gretimus nukleotidus polinukleotidinėje grandinėje per fosfato grupę ir du cukrus.
Amfipatinis lipidas, sudarantis ląstelių membranas. Sudarytas iš hidrofilinės galvutės ir dviejų hidrofobinių uodegų.
Pagrindinė membranos struktūra, sudaryta iš dviejų fosfolipidų sluoksnių, kurių hidrofobinės uodegos nukreiptos į vidų, o hidrofilinės galvutės – į išorę.