Glossar

Akies lęšiuko gebėjimas keisti išgaubtumą, kurį valdo krumplyno raumuo, prisitaikant matyti skirtingu atstumu esančius daiktus.

Spermatozoido galvutės priekyje esanti pakitusi pūslelė su fermentais, kurie kartu su spermatozoido judėjimu padeda įveikti kiaušialąstės dangalus.

Judėjimo (susitraukimo) funkcija. Raumens skaidulų baltymai, kurių tarpusavio slydimas, naudojant ATP energiją, sukelia mechaninį susitraukimą.

Minimalus energijos kiekis, kurio reikia, kad prasidėtų cheminė reakcija. Fermentai ją sumažina.

Medžiagų pernaša per membraną prieš koncentracijos gradientą, naudojant energiją (pvz., ATP).

Specifinė fermento vieta, prie kurios jungiasi substratas.

Genų mutacijos pavyzdys. Tai paveldima būklė, kai organizmas negamina pigmento melanino dėl neveiksnaus fermento tirozinazės.

Šiame vieno autosominio recesyvinio lokuso modelyje – aa, nepriklausomai nuo lyties.

Viena iš kelių galimų to paties geno formų (versijų). Pavyzdžiui, rudų akių alelis ir mėlynų akių alelis.

Tam tikro alelio proporcija visų tam tikro geno alelių atžvilgiu populiacijos genų fonde.

Medžiaga, sukelianti alerginę reakciją. Tai gali būti žiedadulkės, gyvūnų pleiskanos, maisto produktai, vaistai, dulkių erkutės ir kt.

Padidėjęs, netinkamas imuninės sistemos atsakas į normaliai nekenksmingas aplinkos medžiagas (alergenus), tokias kaip žiedadulkės, dulkių erkutės ar maistas.

C₆H₁₂O₆ → 2 C₂H₅OH + 2 CO₂. Tai medžiagų balansas; 2 ATP iš glikolizės nurodomi atskirai.

Etanolis ir CO₂. Piruvato virsmas atkuria NAD⁺; 2 ATP grynasis pelnas gaunamas ankstesnėje glikolizėje.

Anaerobinis procesas, vykstantis mielėse ir kai kuriuose augaluose. Piruvatas paverčiamas etanoliu (alkoholiu) ir anglies dioksidu.

Naujų rūšių susidarymas, kai populiaciją fiziškai atskiria geografinis barjeras (pvz., upė, kalnai).

Poliploidija, atsirandanti sukryžminus dvi skirtingas rūšis. Hibridas turi abiejų tėvinių rūšių chromosomų rinkinius.

Procesas, kai iš tos pačios pre-iRNR, skirtingai sujungiant egzonus, galima pagaminti kelis skirtingus baltymus. Tai smarkiai padidina genomo koduojamą įvairovę.

Maža, pūslelės formos struktūra plaučiuose, kurios sienelę sudaro vienas sluoksnis ląstelių ir apraizgo kapiliarų tinklas. Tai pagrindinė dujų apykaitos vieta.

Molekulė, turinti ir hidrofilinę, ir hidrofobinę dalis (pvz., fosfolipidas).

Fermentas, skaidantis sudėtingus angliavandenius (krakmolą) į paprastesnius cukrus. Randama seilėse ir kasos sultyse.

Monomeras, kurio pagrindą sudaro amino grupė, karboksilo grupė ir unikali R grupė. Yra 20 standartinių tipų.

Mažesnės molekulės, iš kurių sudaryti baltymai. Skirstomos į pakeičiamąsias (organizmas pasigamina) ir nepakeičiamąsias (būtina gauti su maistu).

Hormonai, sintetinami iš pavienių aminorūgščių (dažniausiai tirozino). Pavyzdžiai: adrenalinas (hidrofilinis), tiroksinas (hidrofobinis).

Prenatalinės diagnostikos procedūra, kurios metu paimamas amniono skystis su nusilupusiomis vaisiaus ląstelėmis jų kariotipo tyrimui.

Pirminis azoto fiksacijos produktas, kurį gali pasisavinti kai kurie augalai arba kuris toliau paverčiamas nitratais.

Procesas, kurio metu skaidytojai, ardydami negyvą organiką, joje esantį azotą paverčia amoniaku ($$NH_3$$).

Sintetiniai testosterono dariniai, skatinantys raumenų masės augimą. Medicinoje naudojami gydyti raumenų nykimo ligas, bet piktnaudžiavimas sporte sukelia rimtų šalutinių poveikių: kepenų pažeidim...

Medžiagų apykaitos dalis, kurios metu iš paprastesnių molekulių sintetinamos sudėtingesnės, naudojant energiją. Pavyzdys: fotosintezė, baltymų sintezė.

Energijos gamybos būdas, kai ląstelėms trūksta deguonies. Jo metu pagaminama mažai energijos, o žmogaus raumenyse susidaro pieno rūgštis.