Glossário de termos

ATR kariuomenės generolas, 1794 m. sukilimo vadas. Sukilimu bandyta išsivaduoti iš Rusijos įtakos ir atkurti valstybės savarankiškumą po Antrojo padalijimo.

1794 m.

Pirmasis bolševikų nutarimas, siūlęs visoms kariaujančioms šalims nedelsiant nutraukti Pirmąjį pasaulinį karą.

Radikalus judėjimas Afganistane, rėmęs teroristus ir nuverstas po 2001 m. JAV vadovaujamos karinės operacijos.

Laikinieji Lietuvos pinigai, naudoti 1991–1993 metais kaip tarpinė priemonė pasitraukiant iš rublio zonos iki lito įvedimo.

1792 m. susikūrusi konfederacija, siekusi panaikinti 1791 m. reformas. Priežasties–pasekmės seka gali būti rašoma kaip grandinė: reformos → opozicija → intervencija → padalijimas.

Kitų valstybių oficialus akatas, kuriuo patvirtinama naujos valstybės ar vyriausybės egzistencija ir jos, kaip tarptautinės teisės subjekto, statusas. Būna de facto (faktinis) ir de jure (teis...

Demokratinės respublikos, susikūrusios Europoje po Pirmojo pasaulinio karo. Dauguma jų (išskyrus pvz., Čekoslovakiją) buvo **politiškai nestabilios ir neatlaikė ekonominių krizių bei ekstremistinių id...

Valstybės modelis, kurio pagrindas yra viena tauta, siejama bendros kalbos, kultūros ir istorijos. Tarpukario Lietuva buvo kuriama kaip lietuvių tautinė valstybė.

Dešinioji politinė partija Lietuvoje, kuri po 1926 m. perversmo tapo vienintele valdančiąja ir rėmė Antano Smetonos autoritarizmą.

Politinė kryptis, akcentavusi tautos vienybę, lietuvių kultūrą ir priešinusis visuomenės skirstymui į klases.

XIX a. antros pusės lietuvių inteligentijos judėjimas, kurio tikslas – sukurti modernią tautą, paremtą lietuvių kalba ir etnine kultūra. Pagrindiniai jo įrankiai buvo nelegali spauda (**„Aušra“, „...

Suvokimas, kad visi tos pačios kalbos, papročių ir istorijos žmonės priklauso vienai bendrai tautinei bendruomenei, o ne tik luomui ar regionui.

Architektūros ir meno kryptis, kurioje modernios konstrukcijos derinamos su lietuvių liaudies meno motyvais bei ornamentika.

Savų tradicijų ir bendražmogiškų vertybių jungtis, leidžianti tautai išlikti savitai ir moderniai kartu.

Principas, kad vienintelis teisėtas valdžios šaltinis yra tauta, o valdžia privalo tarnauti jos valiai.

Oficialus titulas, naudotas Antanui Smetonai apibūdinti, siekiant pabrėžti jo išskirtinę galią ir kurti asmens kultą.

Nuostata, kad kiekviena tauta turi teisę pati laisvai spręsti savo politinį likimą ir kurti savarankišką valstybę.

Principas, teigiantis, kad kiekviena tauta turi teisę laisvai nustatyti savo politinį statusą ir siekti ekonominio, socialinio bei kultūrinio vystymosi. Šis principas tapo teisiniu pagrindu dekolo...

Pirmoji pasaulinė tarpvyriausybinė organizacija, įkurta 1920 m. po Pirmojo pasaulinio karo, siekiant palaikyti taiką. Dėl struktūrinių trūkumų ir didžiųjų valstybių neveiksnumo nesugebėjo užkirsti...

Spartus ir radikalus naujų technologijų atsiradimas ir pritaikymas, iš esmės keičiantis visuomenės gyvenimą. Industrinės epochos proveržio simboliai – garo variklis, mechaninės staklės, telegrafas...

Valstybė, kurioje valdžios institucijų veiksmai yra ribojami įstatymų, o piliečių teisės yra ginamos nuo savivalės.

Nuo kitų šakų nepriklausoma valdžia, kurios užduotis yra spręsti ginčus ir bausti už įstatymų pažeidimus.

Leido beveik akimirksniu perduoti informaciją dideliais atstumais. Tai buvo informacinės revoliucijos pradžia.

Pasaulėžiūra, kurios centre yra Dievas (gr. theos). Viduramžiais tai reiškė, kad visi gyvenimo aspektai – menas, mokslas, politika, moralė – buvo aiškinami ir vertinami per religinę prizmę. Svar...

Katalikų vyskupas ir sovietinių represijų kalinys; programoje siejamas su pasipriešinimu sovietinei ateizacijai.

Mokslas apie Dievą, jo prigimtį ir apreiškimą. Viduramžiais teologija buvo laikoma „mokslų karaliene“, kuriai turėjo tarnauti visi kiti mokslai, įskaitant filosofiją.

1794 m. liepos 27 d. įvykusi valdžios kaita, kai buvo nuverstas ir nukirsdintas Robespjeras bei nutrauktas Didysis teroras.

Romos politikas reformatorius; programoje siejamas su senųjų civilizacijų socialine-ekonomine struktūra.

Valdymo forma, kurioje kiekvienas pilietis asmeniškai dalyvauja priimant svarbiausius valstybės sprendimus.

Viduramžių teologas ir filosofas; siejamas su scholastika ir krikščioniškos minties raida.

Pirmasis Čekoslovakijos prezidentas, filosofas, laikomas vienu didžiausių demokratijos autoritetų Europoje.

Čekoslovakijos valstybės kūrėjas ir prezidentas; siejamas su demokratine tarpukario valstybės raida.

Vienas iš JAV „tėvų įkūrėjų“, pagrindinis JAV Nepriklausomybės deklaracijos (1776 m.) autorius ir trečiasis JAV prezidentas.

Išradėjas; siejamas su XIX a. technologijų proveržiu ir modernybės raida.

Reformacijos laikų radikalus pamokslininkas; siejamas su socialinės tvarkos kritika.

1964 m. JAV Kongreso priimtas dokumentas, suteikęs prezidentui plačius įgaliojimus naudoti karinę jėgą Vietname be oficialaus karo paskelbimo.

Istorinė britų politikų grupė, gynusi monarchiją ir bažnyčią, vėliau tapusi Konservatorių partijos pagrindu.

Visų valstybės išteklių – žmonių, pramonės, mokslo, finansų – pajungimas karo tikslams, įvedant kontrolę ekonomikai ir kasdieniam gyvenimui.

Karas, kuriam mobilizuojami visi valstybės ištekliai – ekonominiai, kariniai ir žmogiškieji. Riba tarp karių ir civilių išnyksta, visa visuomenė tampa karo dalyve ir taikiniu.

Valdymo forma, kuriai būdinga viena partija, viena privaloma ideologija, lyderio kultas, masinis teroras ir siekis visiškai kontroliuoti visas visuomenės gyvenimo sritis, įskaitant privatų gyvenim...

Užkrečiamoji akių liga, dėl kurios imigrantui galėjo būti neleista atvykti į JAV ir jis galėjo būti grąžintas į išvykimo šalį.

XIX a. vykęs spartus susisiekimo priemonių tobulėjimas, kai atsirado geležinkeliai ir garlaiviai, smarkiai sutrumpinę kelionių trukmę.

Priemonių ir infrastruktūros visuma, skirta kroviniams ir keleiviams pervežti. XIX a. revoliuciją sukėlė garu varomos sistemos: geležinkeliai sausumoje ir garlaiviai vandenyje. Šios sistemos „...

LDK teisynas, kurio galiojimą Rusijos valdžia Lietuvoje galutinai panaikino 1840 m., siekdama suvienodinti imperijos teisinę sistemą.

Neprivilegijuota Prancūzijos visuomenės dalis (miestiečiai, valstiečiai), kuri neturėjo politinės galios, bet išlaikė valstybę mokesčiais.

1588 m.

Prievartinis gyventojų išvežimas (represija), kėlęs grėsmę šeimoms ir skatinęs vyrus trauktis į mišką.

Prievartinis gyventojų iškeldinimas iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos į atokius SSRS regionus (Sibirą).

1882 m. sudaryta Vokietijos, Austrijos-Vengrijos ir Italijos karinė gynybinė sąjunga.

1947 m. JAV prezidento H. Trumano paskelbta politika, kuria JAV įsipareigojo teikti karinę ir ekonominę pagalbą šalims, kurioms gresia komunistų perversmai ar išorinė agresija (pirmiausia taikyta Grai...

1947 m. JAV prezidento paskelbta užsienio politikos nuostata, įpareigojanti remti laisvas tautas, kurios priešinasi ginkluotų mažumų ar išorės jėgų spaudimui.

Senovės Graikijos istorikas; siejamas su Antikos istorijos samprata ir politinių įvykių analizės tradicija.

Senovės Graikijos istorikas, „Peloponeso karo istorijos“ autorius. Laikomas vienu iš istorijos mokslo pradininkų, nes įvykių priežasčių ieškojo ne dievų valioje, o žmonių veiksmuose ir politikoje.

Alano Turingo pasiūlytas testas, skirtas įvertinti mašinos gebėjimą demonstruoti protingą elgesį, kuris būtų neatskiriamas nuo žmogaus elgesio.

Reikalavimas rinkėjui turėti tam tikro dydžio turtą arba mokėti nustatytą mokesčių sumą, kad jis galėtų balsuoti.

Vystymosi modelis, kuriuo siekiama tenkinti dabarties poreikius, nepakenkiant ateities kartų galimybėms tenkinti savuosius. Ši koncepcija bando suderinti tris ramsčius: **ekonominį augimą, sociali...