Glossário de termos

Vilhelmas Oranietis

Vokietijos Rytų fronto vyriausioji vadovybė; taip pat pavadinimas karinio-administracinio vieneto, apėmusio okupuotas Rusijos imperijos teritorijas (Lietuvą, Latviją, dalį Baltarusijos, Lenkijos).

Principas, reikalaujantis, kad tyrėjas (istorikas) būtų nešališkas, atsiribotų nuo savo asmeninių įsitikinimų ir vertinimų, o išvadas grįstų tik faktais ir patikimais įrodymais.

Prancūzų skulptorius; siejamas su modernaus meno raiška.

Po Romos pilietinių karų įsigalėjęs valdovas; nuo 27 m. pr. Kr. siejamas su principato pradžia.

Laikinas kitos valstybės teritorijos užėmimas karine jėga.

Po Antrojo pasaulinio karo Vokietija ir Austrija buvo padalintos į sąjungininkų valdomas teritorijas (JAV, D. Britanijos, Prancūzijos ir SSRS).

Nedidelės grupės viešpatavimas, pavyzdžiui, turtingųjų. Tai ne tas pats, kas visų piliečių sprendimas.

LDK didikė; programoje siejama su LDK socialine-ekonomine struktūra.

Pedagogė ir visuomenininkė, veikusi švietimo ir moterų organizacijų srityje.

Lietuvių bibliotekininkė, Holokausto metu gelbėjusi žydus Vilniaus gete. Pasaulio Tautų Teisuolė.

Slaptas nacių planas naikinti masinių žudynių pėdsakus, verčiant kalinius atkasti ir deginti aukų kūnus.

1941 m. birželio 22 d. prasidėjęs nacistinės Vokietijos karinis puolimas prieš Sovietų Sąjungą.

Politinės partijos ar grupės, kurios nepriklauso valdančiajai daugumai ir prieštarauja jos vykdomai politikai.

Antikinės architektūros formų ir proporcijų sistema, siejanti koloną, jos viršutinę dalį – kapitelį – ir virš kolonų esančias konstrukcijas. Dorėninis, jonėninis ir korintinis orderiai skiriasi ne vie...

Teroristų tinklo „Al Qaeda“ įkūrėjas ir Rugsėjo 11-osios išpuolių pagrindinis organizatorius.

Nacių sukurtas administracinis vienetas (reichskomisaratas), apėmęs Baltijos šalis ir dalį Baltarusijos.

Atėnų piliečių balsavimas dėl įtakingo asmens pašalinimo dešimčiai metų; galėjo saugoti nuo vienvaldystės, bet būti naudojamas ir politinėje kovoje.

Prūsijos ministras pirmininkas, vadovavęs Vokietijos vienijimo politikai.

Architektas; programoje siejamas su moderniosios architektūros raida.

Šventosios Romos imperijos valdovas; svarbus viduramžių imperinės valdžios sampratai.

1946–1949 m. Vokietijoje (Hamburge ir Pinneberge) veikusi aukštoji mokykla, įkurta lietuvių, latvių ir estų pabėgėlių.

Renkamo valdovo asmeniniai įsipareigojimai bajorų politinei bendruomenei.

Miškas prie Vilniaus, tapęs didžiausia masinių žudynių vieta Lietuvoje nacių okupacijos metais (apie 100 tūkst. aukų).

Teorijos, kurios imituoja mokslinį tyrimą, bet yra paremtos prasimanymais, sąmokslo teorijomis ar ideologija, o ne moksliniais metodais ir patikimais šaltiniais.

Karinė strateginė pusiausvyra (lygybė) tarp priešiškų valstybių ar jų blokų.

Principas, užtikrinantis lygų atstovų skaičių institucijose abiem politinėms šalims, pavyzdžiui, LDK ir Lenkijai.

Išrinktas tautos atstovų susirinkimas, kurio pagrindinė funkcija yra leisti įstatymus ir kontroliuoti vyriausybę.

Valstybės valdymo sistema, kurioje aukščiausioji valdžia priklauso piliečių išrinktam parlamentui, o vyriausybė yra jam atskaitinga.

Valdymo forma, kurioje aukščiausia valdžia priklauso parlamentui (Seimui). Seimas formuoja vyriausybę ir ją kontroliuoja, o prezidento vaidmuo yra daugiau simbolinis. Tokia sistema Lietuvoje veikė...