Glossar

Struktūra ląstelės branduolyje (eukariotų), sudaryta iš susuktos DNR ir baltymų. Chromosomos padeda tvarkingai supakuoti ilgą DNR molekulę ir užtikrina, kad dalijantis ląstelei genetinė medžiaga t...

Stambaus masto pokytis, paveikiantis chromosomų struktūrą arba skaičių. Paprastai turi didesnį poveikį fenotipui nei genų mutacijos.

Stambaus masto pokytis, paveikiantis chromosomos struktūrą arba skaičių.

Būklė, kai ląstelėje yra netaisyklingas chromosomų skaičius (ne kartotinis haploidiniam rinkiniui), pvz., viena per daug arba vienos trūksta.

Pokytis, susijęs su chromosomos sandaros pasikeitimu. Tipai: delecija, duplikacija, inversija, translokacija.

Mikroelementas, svarbus imuninės sistemos funkcijai, žaizdų gijimui, augimui bei skonio ir uoslės pojūčiams.

Vidinis biologinis ~24 valandų ciklas, reguliuojantis miego-būdravimo ciklą, hormonų sekreciją, kūno temperatūrą. Pavyzdžiui, kortizolio lygis natūraliai yra aukščiausias ryte (padeda pabusti), o...

Persiskiria citoplazma. Susidaro dvi ląstelės, gavusios tuos pačius branduolio chromosomų rinkinius, jei neįvyko kopijavimo ar paskirstymo klaidų.

Biologijos mokslo šaka, tirianti ląstelių sandarą, funkcijas, cheminę sudėtį, metabolizmą ir dalijimąsi.

Visas ląstelės vidinis turinys, išskyrus branduolį (eukariotų atveju). Ją sudaro citozolis (skysta dalis) ir organelės.

Dinamiškas baltyminių siūlų ir mikrovamzdelių tinklas, palaikantis ląstelės formą, organizuojantis organelių išsidėstymą ir užtikrinantis vidinį transportą.

Baltyminių siūlų ir vamzdelių tinklas citoplazmoje, palaikantis ląstelės formą, judėjimą ir vidinį transportą.

Skystoji citoplazmos dalis, kurioje vyksta visos glikolizės reakcijos. Joje yra vandens, jonų, metabolitų ir fermentų.

(angl. Clustered Regularly Interspaced Short Palindromic Repeats) – DNR sekų šeima, randama bakterijų genome, veikianti kaip virusų DNR „duomenų bazė“.

Revoliucinė genų redagavimo technologija, kilusi iš bakterijų imuninės sistemos. Leidžia labai tiksliai perkirpti DNR norimoje vietoje. Vadinama „genų žirklėmis“.

Dujų mišinyje vienos dujų rūšies sukeliamas slėgis. Žymimas $$P_{O_2}$$ (deguonies dalinis slėgis), $$P_{CO_2}$$ (anglies dioksido dalinis slėgis).

Įgimtas spalvinės regos sutrikimas, dažniausiai dėl vieno ar kelių tipų kolbelių funkcijos sutrikimo. Dažniausiai pasitaiko raudonos ir žalios spalvų skyrimo sutrikimas. Tai su lytimi (X chromosom...

Šiame X recesyvinio raudonos–žalios spalvų skyrimo sutrikimo modelyje – XᵈY.

Visuomenės vystymosi modelis, kuriuo siekiama tenkinti dabarties poreikius, nepakenkiant ateities kartų galimybėms tenkinti savuosius. Jis apima ekonominę, socialinę ir aplinkosauginę sritis.

Sudarytas iš kelių ląstelių sluoksnių, viršutinis – plokščios ląstelės. Atlieka apsauginę funkciją nuo mechaninio poveikio. Randamas odoje (ragėjantis), burnos ertmėje, stemplėje (neragėjantis...

Gebėjimas sukurti į save panašius palikuonis, taip užtikrinant rūšies išlikimą. Dauginimasis gali būti lytinis (dalyvaujant dviem tėviniams organizmams) arba nelytinis (dalyvaujant vienam...

Reiškinys, kai populiacijoje egzistuoja daugiau nei du vieno geno aleliai (pvz., Iᴬ, Iᴮ, i aleliai, lemiantys kraujo grupes).

Genetinis sutrikimas, kurį sukelia 21-os chromosomos trisomija.

Chromosomų skaičiaus mutacijos pavyzdys. Būklė, kurią sukelia papildoma 21-os chromosomos kopija.

Procesas, vykstantis kepenų ląstelėse, kurio metu nuo aminorūgščių pertekliaus atskeliama amino grupė ($$-NH_2$$), paverčiant ją amoniaku ($$NH_3$$).

Pasyvioji pernaša (paprastoji difuzija). Deguonies molekulės juda pagal koncentracijos gradientą tiesiai pro fosfolipidų dvisluoksnį į kraują nenaudojant ląstelės cheminės energijos (ATP).

Būklė, kai organizmas praranda daugiau vandens ir elektrolitų, nei gauna. Gali sukelti silpnumą, galvos svaigimą ir rimtesnius sveikatos sutrikimus.

Chromosomos struktūros pokytis, kai prarandamas chromosomos fragmentas su jame esančiais genais.

Fermento (baltymo) erdvinės struktūros negrįžtamas pažeidimas dėl aukštos temperatūros arba netinkamo pH. Dėl denatūracijos fermentas praranda savo aktyvumą.

Išorinis, vieno ląstelių sluoksnio audinys, dengiantis ir apsaugantis lapus, jaunus stiebus ir šaknis. Gali turėti kutikulę.